ES teisinės valstybės principo įgyvendinimo ciklas vis dar sunkiai padeda konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas paversti reformomis ir nepakankamai nustato bei sprendžia kai kurias rimčiausias naujas grėsmes Europos demokratijoms. Tai atskleidžiama 2026 m. „Liberties“ spragų analizėje. Naujajame tyrime Europos Komisijos vertinimas lyginamas su tuo, ką vietos lygmeniu pastebi nacionalinės pilietinės visuomenės organizacijos. Analizė grindžiama kasmetine „Liberties“ teisinės valstybės ataskaita, skelbiama kiekvieną pavasarį nuo 2020 m., Europos Komisijos duomenų analize ir „Liberties“ organizacijų narių iš visos Europos pateikta informacija.
Jau septintus metus skelbiama Europos Komisijos metinė teisinės valstybės ataskaita tebėra svarbus ES teisinės valstybės padėties vertinimo šaltinis. Šių metų ataskaita yra antroji, parengta dirbant naujajai Komisijai ir jai vadovaujančiam Michaelui McGrathui, ir penktoji, kurioje pateikiamos konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos
Pagrindinės išvados
Tos pačios rekomendacijos metai iš metų. Bent 96 proc. 2026 m. Komisijos pateiktų rekomendacijų buvo teiktos ir ankstesniais metais, tačiau vis dar neįgyvendintos. Daugiau nei pusė (54 proc.) jų įgyvendinamos be pažangos arba daroma tik ribota pažanga. Šiais metais pateiktos vos septynios naujos rekomendacijos, nors pilietinė visuomenė pranešė apie daugybę naujų problemų. Rekomendacijų, kurių įgyvendinimo srityje visiškai nepadaryta pažangos, dalis kasmet išlieka nuo 29 iki 34 proc. Tai rodo giliai įsišaknijusias problemas ir nepakankamą spaudimą jas spręsti.
Perspėjimai pateikiami per vėlai. Teisinės valstybės ataskaita turėtų padėti ES pastebėti problemas dar prieš joms virstant krizėmis. Tačiau praktikoje apie rimtus pokyčius ne visada perspėjama taip skubiai, kaip reikėtų. Analizėje kaip pavyzdžiai nagrinėjamos Danija ir Švedija: abi šalys vis dar užima aukštas vietas pasauliniuose demokratijos ir teisinės valstybės reitinguose, tačiau jose matyti nerimą keliančių demokratijos regresijos požymių. Tokiose srityse kaip valdžios galių atsvara ir kontrolė, pernelyg ilgas delsimas apsunkina galimybę ištaisyti padarytą žalą. Komisijos ataskaitoje taip pat iš esmės nepastebimi tarpvalstybiniai iššūkiai, įskaitant didėjančią dirbtinio intelekto įtaką teisinei valstybei.
Susiskaidžiusi ES priemonių sistema. ES turi įvairių priemonių reaguoti į grėsmes teisinei valstybei – nuo pažeidimo procedūrų iki 7 straipsnio procedūros ir ES finansavimo susiejimo su reformomis. Tačiau šios priemonės nėra tinkamai tarpusavyje susietos. Teisinės valstybės ataskaita turėtų jas sujungti ir nustatyti aiškų sisteminių problemų sprendimo kelią. Vietoj to ji rizikuoja tapti „likutine priemone“, kuria sprendžiami tik tie klausimai, kurių nesiėmė spręsti jokios kitos priemonės. Vengrija yra ryškus tokios padėties pavyzdys. Rekomendacijų, susijusių su Europos žiniasklaidos laisvės aktu, pašalinimas taip pat parodo, kaip gali atsirasti spragų tarp stebėsenos ir įgyvendinimo užtikrinimo
„Europos Komisijos teisinės valstybės ataskaita gali tapti viena stipriausių ES priemonių, padedančių užkirsti kelią demokratijos regresijai. Tačiau kai rekomendacijos nuolat kartojamos, bet neįgyvendinamos, o naujos grėsmės nustatomos nepakankamai anksti, sistema praranda savo veiksmingumą. ES turi pereiti nuo problemų dokumentavimo prie realių sprendimų skatinimo – nustatyti aiškesnius kriterijus, užtikrinti griežtesnę tolesnę stebėseną ir numatyti realias pasekmes, kai vyriausybės nesiima veiksmų.“
Kersty McCourt, spragų analizės pagrindinė redaktorė ir „Civil Liberties Union for Europe“ („Liberties“) vyresnioji advokacijos patarėja
Komisijos planai susieti teisinės valstybės ataskaitos rekomendacijas su nacionaliniais ir regioniniais partnerystės planais pagal naująją daugiametę finansinę programą galėtų suteikti puikią galimybę pagerinti jų įgyvendinimą. Tačiau jei rekomendacijos šiuose planuose nebus prasmingai atspindėtos, rizikuojama ir toliau kartoti tą patį politinio pasipriešinimo ir stringančių reformų ciklą.
Su pilna teisinės valstybės spragų analize galima susipažinti čia.
Apie „Liberties“
„Civil Liberties Union for Europe“ („Liberties“) – Berlyne įsikūrusi nevyriausybinė organizacija, siekianti skatinti ir ginti pilietines laisves, žmogaus teises ir demokratiją visoje Europos Sąjungoje. Organizacija veikia Briuselyje ir vienija 24 organizacijas nares visoje ES. „Liberties“ vykdo kampanijas teisinės valstybės, žiniasklaidos laisvės, strateginių ieškinių prieš visuomenės dalyvavimą (SLAPP), privatumo, tikslinės politinės reklamos, dirbtinio intelekto ir masinio sekimo klausimais. Jei nenurodyta kitaip, „Liberties“ išsakomos nuomonės nebūtinai atspindi jos organizacijų narių poziciją.
Nuotrauka: Liberties
