hrmi-youtube
LT

Žmogaus teisės – kaip oras: kol jo netrūksta, net nesusimąstome, kaip tai svarbu. Kaip mums sekėsi „kvėpuoti“, ko ir kodėl troškome 2018–2019 metais?

2020 / 06 / 18 Žymos:,

Straipsnis 2020 birželio 18 d. buvo publikuotas žurnale „Savaitė“. Autorė – Ramutė Šulčienė

Žmogaus teisių stebėjimo institutas prieš savaitę pristatė jau dešimtąją žmogaus teisių padėties Lietuvoje apžvalgą. Ją rengė 19 žmogaus teisių ekspertų – teisininkų, politikos, socialinių ir sveikatos mokslų specialistų. Kaip mūsų šalyje pastaraisiais metais sekėsi užtikrinti žmogaus teises, vienareikšmiškai atsakyti sudėtinga. Situaciją turbūt geriausiai apibūdina apžvalgoje vis kartojama ta pati išvada: nepakankamas dėmesys.

Stinga jautrumo

„Pastaruoju metu mes daug diskutuojame apie žmonių laimę, pasitikėjimą valstybe, institucijomis, nacionalinį saugumą. Tačiau ne visada pagalvojame, kad visa tai tiesiogiai susiję su tuo, kaip valstybėje užtikrinamos žmogaus teisės“, – sako Žmogaus teisių stebėjimo instituto tarybos narys, apžvalgininkas, filosofas Paulius Gritėnas. Specialistas vardija ne vieną sritį, kurioje dar reikia daug nuveikti, pavyzdžiui, vis dar stringa Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje ratifikavimas. Nors 8 iš 10 atvejų nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusių asmenų yra moterys, Lietuvos teisės aktai vis dar neužtikrina lyčiai jautraus požiūrio. Smurto klausimai viešojoje erdvėje dažniausiai subanalinami ir aptariami nejautriai, pavyzdžiui, moters įtempimas į automobilį prieš jos valią pavadinamas šeiminiu konfliktu, užuot įvardijus, jog tai yra nusikalstamas elgesys.

Tos pačios priemonės netinka

Žmogaus teisių stebėjimo instituto projektų vadovė Ugnė Grigaitė aiškina, kad, siekiant spręsti konkrečią problemą visuomenėje, reikia visų pirma aiškiai suvokti ir įvardyti ją lemiančias priežastis. Taigi negalima visų smurto rūšių suplakti į neva vieną ir tą pačią problemą bei visa tai tiesiog vienu ypu bandyti išspręsti tomis pačiomis priemonėmis. „Egzistuoja milžiniški ir kompleksiniai skirtumai tarp smurto viešojoje erdvėje ir smurto artimoje aplinkoje, tarp konflikto, kur abiejų šalių galios santykis yra lygiavertis, ir sisteminio smurto artimoje aplinkoje, kur galios ir kontrolės strategijos nuolat taikomos visuomet vieno ir to paties asmens kito asmens atžvilgiu, tarp smurto artimoje aplinkoje prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prieš vyrus. Kiekvienu atveju skiriasi priežastys, taigi turi skirtis ir sprendimo būdai. Pavyzdžiui, pykčio valdymo kursai gali būti veiksmingi sprendžiant konfliktus ar smurto
viešojoje erdvėje atvejus. Tačiau smurto artimoje aplinkoje prieš moteris atveju yra reikalingi ne pykčio kontroliavimo įgūdžiai (smurtautojai paprastai ir taip puikiai geba kontroliuoti save, pasirinkti, kada ir kaip smurtauti), o neigiamų nuostatų pokytis, kad vyras visgi neturi teisės kontroliuoti moters vien dėl to, jog ji yra moteris, kad partnerystė, sveiki santykiai turi būti grįsti abipuse pagarba ir lygybe“, – tvirtina pašnekovė.

Toliau skaityti galite čia.