hrmi-youtube
LT

ŽTSI pateikė pastabas Prezidentei dėl Civilinio kodekso pataisų, varžančių žiniasklaidos laisvę

2016 / 12 / 12 Žymos:

(papildyta 2016-12-15)

Žmogaus teisių stebėjimo institutas pateikė Prezidentei pastabas dėl žurnalistų pasipiktinimą sukėlusių, 2016 m. gruodžio 8 d. priimtų Civilinio kodekso pataisų. Jomis Seimas apribojo viešų asmenų kritikos laisvę.

Silpnina žiniasklaidos apsaugą

ŽTSI vertinimu, tokios pataisos silpnina žodžio ir žiniasklaidos laisvės apsaugą Lietuvoje.

Šiuo metu galiojanti Civiliniame kodekse nustatyta tvarka numato, kai skleidžiant informaciją apie viešus asmenis suteikiama daugiau laisvės: jei paskleidus informaciją apie viešą asmenį paaiškėja, kad ji yra klaidinga, tačiau ją skleidęs asmuo gali įrodyti, jog veikė sąžiningai, t.y. nežinodamas, kad informacija klaidinga, ir siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla, jam negali kilti atsakomybė.

Tokiu būdu buvo nustatyta papildoma apsauga žurnalistams ir kitiems sąžiningai veikiantiems asmenims, kurie platina informaciją apie visuomenei turinčius svarbą žmones ir jų veiklą.

Skleidžiant tokią informaciją visada yra rizika suklysti. Tačiau, jei informaciją paskleidęs asmuo gali įrodyti, kad veikė sąžiningai – tai yra pagrįstai manydamas, kad skleidžia teisingą informaciją, jam taikyti civilinės atsakomybės ir reikalauti iš jo piniginės kompensacijos nėra leidžiama.

Gali atgrasinti žurnalistus nuo kritikos

2016 m. gruodžio 8 d. priimtomis Civilinio kodekso pataisomis Seimas siekia pakeisti šią tvarką. Pataisos priimtos motyvuojant tuo, kad panaikinus baudžiamąją atsakomybę už įžeidimą, reikėjo numatyti galimybę gintis nuo įžeidimo civiline tvarka. Priimtoje pataisoje numatyta, kad aprašytoji papildoma apsauga netaikoma, kai dėl klaidingos informacijos paskelbimo yra pažeminta žmogaus garbė ir orumas.

Tačiau tokia pataisa Seimas faktiškai panaikina galiojusią papildomą apsaugą, taikyta visuomenei svarbios informacijos skleidėjams: iš esmės visais atvejais tokia informacija atskleidžia neigiamą įtaką viešo asmens reputacijai turinčius faktus – ir taip neišvengiamai žemina asmens garbę. Taigi papildoma apsauga tiesiog nebegali būti taikoma.

Tokiais pakeitimais keliama rimta grėsmė žiniasklaidos darbui, kadangi sudaromos prielaidos į civilinę atsakomybę traukti žurnalistus už jų išsakomą kritiką viešų asmenų veiksmams, teigiant, kad ji neatitinka realybės ir žemina viešo asmens garbę ar orumą.

Toks reguliavimas gali turėti stiprų atgrasantį poveikį žiniasklaidai atlikti savo tiesioginę pareigą – informuoti visuomenę jai svarbiais klausimais. Žiniasklaidos laisvė apima ir žurnalisto teisę hiperbolizuoti ar net provokuoti, polemizuoti ir imtis stiprios kritikos, atliekant savo, kaip viešojo intereso sergėtojo, vaidmenį.

Politikų kritikos ribos – itin plačios

Pažymime, kad kritika ir vertinamieji teiginiai negali būti sulyginami su įžeidimu, o teisę kritikuoti valdžios institucijų ir pareigūnų darbą laiduoja Konstitucijos 33 straipsnis.

Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos aukščiausiasis teismas 2012 m. konstatavo, jog „[p]olitiko, veikiančio pagal savo viešus įgaliojimus, kritikos ribos yra platesnės negu privataus asmens. Politikas neišvengiamai ir sąmoningai atsiveria nuodugniai kiekvieno savo žodžio bei darbo kontrolei – tiek žurnalistų, tiek plačiosios visuomenės, ir jis turi rodyti daugiau tolerancijos, ypač kai pats padaro viešų pareiškimų, galinčių duoti pagrindą kritikai“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio mėn. 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-3/2012).

Gintis gali ir dabar

Svarbu ir tai, kad Civiliniame kodekse numatyta papildoma visuomenei turinčios svarbos informacijos skleidėjų apsauga neužkerta kelio viešiems asmenims gintis nuo jų garbės ir orumo įžeidimo ar kai apie juos piktavališkai skleidžiama melaginga informacija – tuomet galioja bendra taisyklė, kad melagingą informaciją skleidžiantis asmuo ar asmuo žeidžiantis kito orumą ir taip jam darantis žalą gali būti traukiamas atsakomybėn ir turi atlyginti savo veiksmais padarytą žalą.

Todėl tokie Civilinio kodekso pakeitimai lems ne geresnę žmogaus orumo apsaugą Lietuvoje, o didesnį žodžio ir žiniasklaidos laisvės varžymą. Atsižvelgiant į tai, siūlome panaikinti Civilinio kodekso 2.24 straipsnio pataisas.