2013 m. balandžio 29 d. ŽTSI pasiūlymai Teisingumo ministerijai dėl Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimų siekiant įgyvendinti 2010 m. spalio 20 d. ES direktyvą 2010/64/ES dėl teisės į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese. ŽTSI pateikia siūlymus dėl konkrečių BPK formuluočių, reikalingų perkeliant direktyvos nuostatas į Lietuvos teisę.
2013 m. balandžio 13 d. ŽTSI komentarai Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetui dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-256, siūlančio keisti Baudžiamojo proceso kodeksą, siekiant optimizuoti baudžiamąjį procesą ir paspartinti baudžiamųjų bylų nagrinėjimą.
„Smurto šeimoje aktas savaime yra žeminantis ir menkinantis auką, ir tai yra būtent tai, ko siekia smurtautojas. Fizinis skausmas yra tik viena iš sumanytų pasėkmių. Spyris, pliaukštelėjimas, spjūvis – jie yra skirti sumenkinti partnerės orumą, ją pažeminti.” – EŽTT teisėjo Pinto de Albuquerque pritariamoji nuomonė Valiulienė prieš Lietuvą byloje Byla pradėta: 2011 m. Byla baigta: 2013 …
Valiulienė prieš Lietuvą – smurtas artimoje aplinkoje Skaityti daugiau »
2013 m. kovo 18 d. ŽTSI pasiūlymai Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-109, kuriuo siekiama pakeisti Baudžiamojo proceso kodekse numatytą suėmimo reguliavimą. ŽTSI siūlo suteikti daugiau diskrecijos ikiteisminio tyrimo teisėjams parenkant švelnesnę kardomąją priemonę, kaip alternatyvą suėmimui, taip pat apriboti maksimalią suėmimo trukmę, taip išvengiant situacijų, kai asmuo dėl ilgos suėmimo …
2013 m. vasario 11 d. ŽTSI pasiūlymai ir pastabos Teisingumo ministerijai dėl ES direktyvų, užtikrinančių įtariamojo teises į vertimą ir informaciją baudžiamjame procese, tinkamo perkėlimo į Lietuvos teisę. Pasiūlymai susiję su šiomis direktyvomis: 2012 m. gegužės 22 d. direktyva 2012/13/ES dėl teisės į informaciją baudžiamajame procese bei 2010 m. spalio 20 d. direktyva 2010/64/ES dėl …
Dėl baudžiamojo proceso teisių ES direktyvų įgyvendinimo Skaityti daugiau »
Žmogaus teisių stebėjimo instituto užsakymu 2012 m. lapkričio 9 – 19 d. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ atliko apklausą „Kaip visuomenė vertina žmogaus teisių padėtį Lietuvoje“. Jos tikslas – įvertinti Lietuvos žmonių informuotumą žmogaus teisių klausimais, išsiaiškinti, kokios politinės ir pilietinės teisės yra suvokiamos kaip labiausiai pažeidinėjamos, kurios socialinės grupės labiausiai diskriminuojamos, kokiems …
Rinkiminių programų apžvalga atskleidė, kad ne visos Lietuvos politinės partijos skiria pakankamai dėmesio žmogaus teisių apsaugai, o dalis partijų apskritai nesuvokia žmogaus teisių esmės. Nors programose gausu su įvairių pilietinių, politinių, socialinių ir ekonominių teisių apsauga susijusių nuostatų, tiesiogiai toks siekis – gerinti šių teisių apsaugą – dažniausiai nėra įvardijamas, o siūlomoms priemonėms, kurios iš …
Žmogaus teisės politinių partijų programose (2012) Skaityti daugiau »
Sulaikymas ir suėmimas yra bene labiausiai žmogaus teises varžančios procesinės prievartos priemonės, kurios gali būti pritaikytos asmeniui ikiteisminio tyrimo metu. Šios priemonės maksimaliai apriboja asmens laisvę, prisideda prie stigmatizacijos ir socialinės atskirties didinimo, sudaro prielaidas prarasti darbą bei dėl blogų laikymo sąlygų – patirti fizinę ir psichologinę žalą. Nepagrįstas arba nepagrįstos trukmės sulaikymas ar suėmimas …
Sulaikymo ir suėmimo reglamentavimas ir taikymas Lietuvoje (2012) Skaityti daugiau »
Byla pradėta: 2004 m. Byla baigta: 2012 m. Bylos esmė: teismo posėdžiuose, apie kuriuos ji nebuvo informuota, moteriai buvo atimtas veiksnumas ir paskirtas globėjas, kuris ją aštuoneriems metams buvo patalpino į socialinės globos namus Bylos baigtis: pareiškėjos priverstinis apgyvendinimas globos namuose buvo pripažintas EŽTK 5 straipsnio (teisė į laisvę) pažeidimu, o globėjo paskyrimas jai nedalyvaujant EŽTK 6 …
D.D. prieš Lietuvą – neveiksnumo teisinis reguliavimas Skaityti daugiau »
Vaizdo stebėjimo kamerų sistema Vilniuje savivaldybės iniciatyva pradėta diegti daugiau nei prieš dešimtmetį, t. y. 2000 m., įgyvendinant akciją „Saugus miestas”. Šiandien ši sistema išsiplėtė: šiuo metu Vilniuje veikia 112 savivaldybės įdiegtų vaizdo stebėjimo kamerų, o tinklo plėtrą numatoma tęsti bent iki 2016 m. Kaune šiuo metu veikia daugiau nei 40, o Klaipėdoje – apie …
Vaizdo stebėjimo kamerų naudojimas Lietuvoje (2012) Skaityti daugiau »
Kviečiame užsisakyti mūsų naujienlaiškį apie žmogaus teises Lietuvoje ir pasaulyje.
