ATNAUJINTA 2017-03-02
Vilniaus apygardos teismas patvirtino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimą, kad komercinių patalpų, esančių daugiabutyje name, savininkas, be gyventojų sutikimo įrengęs net aštuonias vaizdo stebėjimo kameras, pažeidė savo kaimynų teisę į privatumą. Patalpų savininko argumentai, kad tokiu būdu jis norėjo apsaugoti savo nuosavybę, ir kad neva kameros nebuvo įjungtos, teismo neįtikino.
Anot ŽTSI byloje atstovavusio teisininko Karolio Liutkevičiaus, aukštesnės instancijos teismo sprendimas dar kartą patvirtino poziciją, jog daugiabučių namų gyventojų teisė į privatų gyvenimą privalo būti gerbiama, ir negali būti savavališkai varžoma privačių asmenų, prisidengiančių nekonkrečiais „bendro saugumo” motyvais.
Negalėjo patekti į butus, nenufilmuoti kamerų
Su kaimynais nuolat konfliktavęs vyras tris kameras įrengė pagrindinėje namo laiptinėje, penkias – ant namo išorinių sienų. Kameromis buvo filmuojami abu įėjimai į namo laiptinę, šaligatvis šalia namo, automobilių stovėjimo aikštelė ir net įėjimas į vieną iš butų. Namo gyventojai praktiškai negalėjo patekti į savo butus neužfiksuoti kamerų.
Anot teismo, kaimynai, ieškovai šioje byloje, aiškiai išreiškė savo nesutikimą būti filmuojami ir net pateikė skundą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai. Tuo tarpu atsakovas vaizdo stebėjimą vykdė tokiu būdu, kad namo gyventojai neturėjo galimybės pasirinkti – patekti ar nepatekti į stebimą teritoriją, ir buvo neišvengiamai filmuojami prieš savo valią.
Neteisėtai rinko informaciją apie kaimynų privatų gyvenimą
Teismas įvertino, kad taip buvo pažeista ne tik jų teisė į atvaizdą, bet ir teisė į privataus gyvenimo gerbimą:
„Atsakovas, vykdydamas vaizdo stebėjimą nukreiptą į laiptinių ir buto įėjimus, kuriais naudojasi ieškovai, neišvengiamai renka ir papildomą, platesnę nei tik asmens atvaizdas informaciją apie ieškovų privatų gyvenimą: kokiu laiku ir kaip dažnai ieškovai išeina iš namų ir grįžta į savo namus, kiek laiko praleidžia namuose, kokie žmonės ir kaip dažnai pas juos lankosi ir pan.“
Konstatavęs ieškovų teisės į privatų gyvenimą pažeidimą, teismas įpareigojo vyrą pašalinti visas aštuonias kameras ir uždraudė kameras įrenginėti ateityje be išankstinio raštiško visų namo gyventojų vienbalsio sutikimo.
„Dažnai kameros naudojamos negerbiant greta gyvenančiųjų poreikio privatumui“
Žmogaus teisių stebėjimo institutas byloje palaikė ieškovus kaip trečioji šalis.
ŽTSI atstovavęs teisininkas Karolis Liutkevičius sveikino šį teismo sprendimą. Anot jo, Lietuvos įstatymai nenustato aiškios vaizdo stebėjimo kamerų naudojimo tvarkos, kai jas nusprendžia įrengti privatūs asmenys.
„Dažnai pasitaiko piktnaudžiavimo atvejų, kai kameros naudojamos negerbiant greta gyvenančiųjų poreikio privatumui. Todėl džiaugiamės, jog teismas išsprendė šį klausimą vadovaudamasis pagarba prigimtinei žmogaus teisei į privatumą ir padėjo pagrindus taip vertinti panašias situacijas ir ateityje.“
