hrmi-youtube
LT

EŽTT imasi nagrinėti „Jėzaus džinsų“ bylą

2016 / 09 / 20 Žymos:

Strasbūro teismas spręs, ar Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, uždrausdama dizainerio Roberto Kalinkino drabužių reklamas su Jėzaus ir Marijos personažais.

Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) priėmė nagrinėti ŽTSI atstovaujamo dizainerio pateiktą skundą dėl neproporcingo saviraiškos laisvės apribojimo. Iki 2017 m. sausio 24 d. Lietuvos vyriausybė turi pateikti atsiliepimą byloje.

Skyrė baudą 

Uždraustuose reklaminiuose plakatuose buvo vaizduojami jaunuoliai, dėvintys R. Kalinkino kolekcijos drabužius, bei pateikti užrašai „Jėzau, kokios Tavo kelnės!“, „Marija brangi, kokia suknelė!“ ir „Jėzau Marija, kuo čia apsirengę!“.

R. Kalinkin kolekcija

Roberto Kalinkino drabužių kolekcijos reklama

2012 m. lapkritį Valstybinė ne maisto produktų inspekcija paskelbė, kad reklama nepagarbiai ir netinkamai naudoja religinius simbolius, todėl gali būti interpretuojama kaip įžeidžianti visuomenės garbę ir orumą.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba vadovaudamasi šiomis išvadomis nutarė, kad dizainerio kolekcijos pristatymui užsakyta reklama pažeidė Reklamos įstatymo nuostatą dėl visuomenės moralės ir skyrė 2000 litų dydžio baudą.

Papiktino tikinčiuosius

Paskirtą baudą reklamos kampaniją organizavęs UAB „Sekmadienis“ apskundė teismui, tačiau pirmosios instancijos teismas skundą atmetė. Kaip vieną iš įrodymų byloje teismas pasitelkė Lietuvos Vyskupų konferencijos pateiktą raštą, pasirašytą šimto tikinčiųjų asmenų, jog reklama žeidžia jų religinius jausmus.

Apeliacinėje instancijoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, jog reklamos vaizdiniuose religinė simbolika naudota netinkamai.

Anot Teismo, skleista reklama akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis, nes religija, kaip tam tikra pasaulėžiūros forma, neišvengiamai prisideda prie visuomenės narių moralės formavimo, religinio pobūdžio simbolika asmenų ir visuomenės dvasinių vertybių sistemoje užima reikšmingą vietą, o netinkamas jos naudojimas ją menkina, neatitinka visuotinai priimtos moralės ir etikos normų.

Teismo vertinimu, pasirinktas reklamos įgyvendinimo būdas neatitinka geros moralės bei krikščionių tikėjimo vertybių bei sakralumo simbolių gerbimo principų.

Byla keliasi į Strasbūrą

Anot Žmogaus teisių stebėjimo instituto teisininko Karolio Liutkevičiaus, toks teismo sprendimas nepagrįstai apriboja verslininkų bei menininkų saviraiškos laisvę.

„Reklamos įstatymas draudė neapykantos kurstymą religiniu pagrindu, bet ne religinių simbolių naudojimą. Roberto Kalinkino drabužių reklamos kampanijoje nebuvo nė vieno vaizdo, kuris žemintų religiją, jos atstovus ar tikinčius asmenis, nė vienas šios kampanijos reklaminis šūkis ar kitos reklaminės priemonės nekurstė religinės neapykantos. Paprasčiausias faktas, kad reklamos naudoti vaizdai bei teiginiai gali būti siejami su religija – kas nebuvo draudžiama jokiame įstatyme – negali būti laikoma pažeidimu“, tuomet komentavo  K. Liutkevičius.

2014 m. spalio mėnesį Žmogaus teisių stebėjimo institutas, atstovaudamas dizainerio interesus, pateikė pareiškimą EŽTT dėl saviraiškos laisvės ribojimo.