hrmi-youtube
LT
Pokytis versle, viešajame sektoriuje, visuomenėje – nauji standartai diskriminacijos mažinimui

Projekto tikslas – sistemiškai keliant verslo, viešojo sektoriaus ir visuomenės išprusimą lygių galimybių srityje, mažinti diskriminaciją darbo rinkoje Lygių galimybių įstatyme numatytais pagrindais.

Laikotarpis 2017 04 05 – 2020 04 05
Pareiškėjas (koordinatorius) Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba
Partneriai Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Lietuvos gėjų lyga
Projekto tikslai ir uždaviniai  

1. Kelti viešojo sektoriaus atstovų, verslo, visuomenės kompetenciją diskriminacijos mažinimo srityje.

Vykdant pirmąjį uždavinį, bus siekiama kelti viešojo sektoriaus, verslo, visuomeninių organizacijų atstovų išprusimą diskriminacijos mažinimo srityje. Veiklos įtrauks esamus ir būsimus darbo rinkos dalyvius, darbuotojų sąjungų atstovus, darbo ginčus nagrinėjančių institucijų atstovus, personalo specialistus, vadovaujančias pareigas įmonėse užimančius asmenis, darbdavius, darbdavių sąjungų, nevyriausybinio sektoriaus (toliau – NVO), dirbančio lygių galimybių ir žmogaus teisių apsaugos srityse, atstovus. Suinteresuoti asmenys turės galimybę gilinti žinias nuotolinio mokymosi kursų metu, įmonės galės įsidiegti lygybės planus į savo valdymo sistemą, NVO atstovai kels kompetenciją lėšų paieškos, advokacijos, komunikacijos srityje.

2. Užtikrinti informacijos prieinamumą socialiai pažeidžiamoms grupėms.

Lietuvai įgyvendinant JT Neįgaliųjų teisių konvencijos reikalavimus dėl asmenų lygybės prieš įstatymą, informacijos prieinamumo užtikrinimas tampa būtina priemone, kadangi objektyviam asmens gebėjimų tam tikroje srityje įvertinimui būtina asmeniui pateikti informaciją jam suprantamu formatu bei gauti jo tikrąją valią įkūnijančius atsakymus į sprendimui priimti esminius klausimus. Kadangi viešosios informacijos prieinamumo visiems lengvai suprantama kalba standarto Lietuvoje nėra, bus surengtos diskusijos su informacijos vartotojais, vykdomosios valdžios atstovais, parengtos metodinės rekomendacijos, kaip sėkmingai perkelti standartą į viešąsias paslaugas teikiančių institucijų sistemą, standartas pristatomas mokymų metu, bus išleistas informacinis leidinys su rekomendacijomis standarto įgyvendinimui.

3. Kelti visuomenės sąmoningumo lygį diskriminacijos mažinimo srityje.

Trečiojo uždavinio veiklos susikoncentruos į Lietuvos regionus. Projekto metu bus surengti informaciniai renginiai bent 700 asmenų, kurie apims teatralizuotus renginius, parodą, fotokonkursą, diskusijas regionuose. Taip pat vietinėje ir regioninėje spaudoje bus publikuojami straipsniai įvairovės ir nediskriminavimo temomis. Visuomenės sąmoningumas šioje srityje taip pat bus keliamas ir nacionaliniu lygiu. Ši kampanija susidės iš dviejų dalių: 1. Visuomenė informuojama apie problemą, 2. Suteikiami įrankiai, kaip spręsti su diskriminacija susijusias problemas. Šios veiklos daugiausiai bus nukreiptos į plačiąją visuomenę, taigi reginiai bus atviri ir dalyviai neskaičiuojami, tačiau specialūs renginiai bus surengti bent 180 asmenų.

 

Projektas vykdomas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. C(2014) 6397, 7 prioriteto „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“ įgyvendinimo priemonę Nr. 07.3.4-ESFA-V-426 „Diskriminacijos mažinimas“.

 


Plačiau >
Jungtinių Tautų Veiksmų planas smurtinio ekstremizmo prevencijai

Ilgas tekstas

Smurtinis ekstremizmas kelia vis didesnę grėsmę žmonių gyvybėms, mūsų saugumui, teisėms, laisvėms, taikiam sugyvenimui ir pasauliui, kokį jį pažįstame. Įveikti smurtinį ekstremizmą galime tik solidarizuodamiesi ir imdamiesi aktyvių, konkrečių žingsnių.

2016 metų sausį JT Generalinis sekretorius pasiūlė veiksmų planą smurtinio ekstremizmo prevencijai, kuriame pateikė daugiau nei 70 rekomendacijų. Šios rekomendacijos skirtos ne tik valstybėms – visos visuomenės vaidmuo užkertant kelią radikalizacijai yra svarbus.

Veiksmų planas parengtas remiantis Jungtinių Tautų Pasauline kovos su terorizmu strategija, susidedančia iš keturių elementų: 1) panaikinti terorizmui palankias aplinkos sąlygas; 2) vykdyti terorizmo prevenciją ir kovoti su juo; 3) stiprinti valstybių gebėjimus kovoti su terorizmu; 4) užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei teisės viršenybės laikymąsi.

Daugiausiai dėmesio plane skiriama pirmajam ir ketvirtajam elementui.

Smurtinio ekstremizmo priežastys

Ekspertai iki šiol neturi vieningo atsakymo, kodėl pasirenkamas smurtinio ekstremizmo kelias. Nors galima apčiuopti tam tikras bendras tendencijas ir elgesio modelius, bendro sutarimo dėl smurtinio ekstremizmo priežasčių tarp šios srities tyrėjų yra nedaug.

Visgi kokybiniai, interviu metodu besiremiantys smurtinio ekstremizmo tyrimai, suponuoja, jog jį lemia dvejopo pobūdžio veiksniai:

1) sąlygos, palankios smurtiniam ekstremizmui arba struktūrinis kontekstas
2) individualios motyvacijos ir procesai, lemiantys idėjų ir nuoskaudų transformaciją į smurtinius veiksmus

abbildung-7

Sąlygos ir kontekstas

1. Socioekonominių galimybių trūkumas

Į smurtinį ekstremizmą labiau linkstama šalyse, kurios neužtikrina ilgalaikio augimo, padedančio sukurti deramas darbo vietas jaunimui, sumažinti skurdą ir bedarbystę, padidinti lygybę, sukontroliuoti korupciją ir suvaldyti santykius tarp skirtingų bendruomenių.

2. Marginalizacija ir diskriminacija

Jokia šalis nėra visiškai homogeniška. Jeigu, šaliai išgyvenant sunkumus, pavyzdžiui, resursų trūkumą, viena visuomenės grupė ima dominuoti politikoje ir ekonomikoje kitų grupių sąskaita, įtampos tarp bendruomenių, marginalizacijos, diskriminacijos ir susvetimėjimo tikimybė išauga. Tai savo ruožtu gali paskatinti tuos, kurie jaučiasi netekę bet kokių teisių, pasirinkti smurtinį ekstremizmą kaip būdą siekti savo tikslų.

3. Prastas valdymas, žmogaus teisių ir teisės viršenybės nepaisymas

Smurtinis ekstremizmas klesti aplinkoje, kuriai būdingas prastas valdymas, demokratijos deficitas, korupcija, nebaudžiamumo už neteisėtus valstybės ar jos pareigūnų veiksmus kultūra. Kai prastas valdymas susijungia su represyviomis, žmogaus teises ir teisės viršenybę pažeidžiančiomis praktikomis, smurtinio ekstremizmo potencialus patrauklumas yra linkęs išaugti.

4. Ilgalaikiai ir neišspręsti konfliktai

Tokie konfliktai leidžia smurtinio ekstremizmo grupuotėms išnaudoti giliai įsišaknijusias nuoskaudas siekiant užsitikrinti paramą, užimti teritoriją bei resursus, ir kontroliuoti vietinius gyventojus. Konflikto išsprendimas panaikintų smurtinio ekstremizmo grupuočių naudojamų žalingų naratyvų poveikį.

5. Radikalizacija kalėjimuose

Įtaką radikalizacijai ir ekstremistinių ideologijų plitimui kalėjimuose turi tokie veiksniai kaip nežmoniškos sąlygos ir elgesys su kaliniais, korumpuota administracija ir apsauga, gaujų veikla, narkotikų vartojimas, saugumo trūkumas, kalėjimų perpildymas.

Individualios priežastys

Nors šios sąlygos veikia dideles grupes žmonių, tik nedaugelis individų radikalizuojasi ir griebiasi smurto. Kompleksinės asmeninės motyvacijos vaidina esminį vaidmenį šias sąlygas išnaudojant ir idėjas bei nuoskaudas paverčiant smurtiniais veiksmais.

tn_P1140763-001

6. Individualios patirtys ir motyvacijos

Negatyvi asmeninė patirtis, rezonuojanti su smurtinių ekstremistinių ideologijų naratyvu, gali padidinti tikimybę, jog asmenį patrauks smurtinis ekstremizmas. Individualios motyvacijos varijuoja nuo itin rimtų iki rutininių: kankinimų išgyvenimas, giminaičio ar draugo žūtis nuo saugumo tarnybų ar užsienio valstybių veiksmų, nesąžiningi teismai, nuosavybės praradimas, tėvų pažeminimas, ir netgi atsisakymas suteikti paskolą.

7. Kolektyvinės skriaudos ir viktimizacija

Iš dominavimo, priespaudos, pavergimo ar užsienio intervencijos kylantys istoriniai palikimai ir kolektyvinės skriaudos įgalina viktimizacijos naratyvus. Šie naratyvai gali išprovokuoti stiprias emocines reakcijas, kurias smurtiniai ekstremistai gali išnaudoti.

8. Piktnaudžiavimas įsitikinimais, politinėmis ideologijomis ir etniniais bei kultūriniais skirtumais

Smurtinio ekstremizmo grupuotės ciniškai iškraipo ir išnaudoja religinius įsitikinimus, etninius skirtumus ir politines ideologijas savo veiksmams legitimuoti, reikšti pretenzijas į teritoriją ir verbuoti pasekėjus.

9. Lyderystė ir socialiniai tinklai

Tam, kad šie struktūriniai ir individualūs veiksniai prisidėtų prie smurtinio ekstremizmo iškilimo, būtina tam tikra jų organizacijos forma ir tikslingas nukreipimas.  Paprastai tai pasiekiama per charizmatiškus lyderius ir neformalius šeimos bei socialinius tinklus. Internetinės priemonės tapo lengvai prieinamais kanalais įtraukiant asmenis į ekstremistų grupes.

Aktualiausios rekomendacijos

Veiksmų plane pateikiamos rekomendacijos, kaip ilguoju laikotarpiu galima įveikti smurtinio ekstremizmo priežastis.

1. Nacionalinė smurtinio ekstremizmo prevencijos programa/veiksmų planas

Nacionalinė programa turėtų įtvirtinti nacionalinius smurtinio ekstremizmo prevencijos prioritetus ir įtraukti kuo platesnį ratą institucijų bei partnerių – nevyriausybines, jaunimo, pilietinės visuomenės organizacijas, religinių bendruomenių, kultūros ir švietimo lyderius, žiniasklaidą ir privatų sektorių.

Programa turėtų derėti su Tvaraus augimo tikslais, tokiais kaip skurdo panaikinimas, kokybiškas švietimas ir mokymosi visą gyvenimą galimybių sudarymas, lyčių lygybė, tvarus, įtraukus ir ilgalaikis ekonominis augimas, produktyvus užimtumas, darbo galimybės visiems, nelygybės šalyse ir tarp šalių mažinimas.

2. Dialogas ir konfliktų prevencija

12oz-Walls_Of_Freedom-Egypt-Revolution-02

Ilgalaikiai konfliktai yra vienas stipriausių smurtinio ekstremizmo postūmių, todėl būtina dėti visas pastangas juos išspręsti. Oponuojančias puses ir regioninius veikėjus būtina kuo anksčiau įtraukti į dialogą ir siekti tarptautinio konsensuso, kad tarptautinė bendruomenė įgytų svertų siūlant sprendimus.

Jeigu prieš smurtines grupuotes naudojama karinė jėga, šie veiksmai turi derėti su tarptautine teise ir žmogaus teisių įsipareigojimais. Žmonės turėtų būti skatinami palikti ekstremistines grupuotes, rengiant programas, suteikiančias jiems išsilavinimo ir ekonomines galimybes.

3. Sustiprinti gerą valdymą, žmogaus teises ir teisės viršenybę

Nacionalinėje teisėje, programose ir praktikose neturi būti diskriminacinių nuostatų. Būtina įtvirtinti teisės viršenybę ir jos laikymosi mechanizmus, užtikrinti vienodą prieigą prie teisingumo visiems, stiprinti saugumo tarnybų, teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijų profesionalumą.

Penitencinės sistemos turėtų būti reformuotos, užtikrinant kalinių, administracijos ir patalpų saugumą ir įdiegiant radikalizacijos prevencijos procedūras. Rekomenduojama parengti „išėjimo“, reabilitacijos ir psichologinės paramos programas į smurtinį ekstremizmą įtrauktiems asmenims, taip pat ir vaikams, skatinant jų reintegraciją į visuomenę.

Turi būti užkirstas kelias ekstremistų ir jų rėmėjų vykdomai švietimo, kultūros ar religinių institucijų subversijai. Tuo pačiu bet kokie saviraiškos laisvės apribojimai turi būti aiškiai ir siaurai apibrėžti, bei atitikti teisėtumo, proporcingumo ir būtinumo kriterijus.

4. Bendruomenių įtraukimas

Į prevencijos strategijas būtina įtraukti pilietinę visuomenę ir vietines bendruomenes, apsaugoti jas nuo rekrutavimo, ir sukurti platformas dialogui su bendruomenėmis, siekiant ankstyvo skriaudų atpažinimo.

Rekomenduojama diegti į bendruomenę orientuotus policijos veiklos modelius, leidžiančius policijai geriau suprasti ir žinoti bendruomenių problemas. Taip pat siūloma parengti asmeniniu santykiu besiremiančios mentorystės programas, kuriose mentoriai asmeniškai dirbtų su pažeidžiamais asmenimis.

Khalil Hamra/AP, photoblog.nbcnews.com

Khalil Hamra/AP, photoblog.nbcnews.com

5. Įgalinti jaunimą

Būtina remti ir skatinti jaunų žmonių įsitraukimą į smurtinio ekstremizmo prevenciją bei įtraukti jaunimą, taip pat ir sunkiau pasiekiamas jaunimo grupes, į sprendimų priėmimą vietiniu ir nacionaliniu lygiu.

6. Lyčių lygybė ir moterų įgalinimas

Kartais ir moterys smurtiniame ekstremizme suvaidina aktyvų vaidmenį, tačiau šalys, kuriose lyčių lygybės situacija geresnė, laikomos mažiau pažeidžiamomis šiuo aspektu. Todėl veiksmų plane rekomenduojama investuoti į duomenų rinkimą, padedantį paaiškinti moterų įsitraukimo į smurtinį ekstremizmą priežastis. Taip pat būtina įtraukti moteris bei kitas prasčiau atstovaujamas grupes į teisėsaugą ir saugumo tarnybas, bei į ekstremizmo prevenciją bendruomenėse.

7. Švietimas, įgūdžių lavinimas ir užimtumo skatinimas

Būtina investuoti į švietimą, ypač ankstyvoje vaikystėje, užtikrinant, kad visi vaikai turėtų vienodą prieigą prie įtraukaus, aukštos kokybės išsilavinimo. Siūloma vykdyti švietimo programas, lavinančias minkštuosius įgūdžius, kritinį mąstymą ir skaitmeninį raštingumą, bei įtraukti pilietinį švietimą į mokyklų programas.

Rekomenduojama kurti socialines ir ekonomines galimybes kaimo ir miestų vietovėse, vykdant įgūdžių mokymus ir gerinant užimtumo galimybes, suteikti jauniems žmonėms papildomas karjeros galimybes palaikant verslumo kultūrą ir siūlant su tuo susijusį švietimą.

8. Strateginė komunikacija, internetas ir socialinės medijos

Battle-of-social-media-between-ISIS-and-NO2ISIS-campaign-goes-viral

Manipuliatyvos smurtinio ekstremizmo žinutės socialiniuose tinkluose padeda sėkmingai įvilioti žmones, ypač jaunimą. Tačiau tūkstančiai jaunų aktyvistų ir menininkų ima priešintis smurtiniam ekstremizmui socialiniuose tinkluose, ir jų pastangos nusipelno paramos.

Todėl rekomenduojama, bendradarbiaujant su socialinės žiniasklaidos įmonėmis ir privačiu sektoriumi, parengti vietiniam kontekstui pritaikytas nacionalines komunikacijos strategijas, siekiant mesti iššūkį smurtinio ekstremizmo naratyvams. Siūloma skatinti sąsajų tarp smurtinio ekstremizmo ir piktnaudžiavimo internetu bei socialinėmis medijomis, ir veiksnių, pastūmėjančių individus į smurtinį ekstremizmą, tyrimus.

Tuo pačiu būtina užtikrinti, kad nacionalinė teisė gintų saviraiškos ir nuomonės laisvę, pliuralizmą ir žiniasklaidos įvairovę.

Visos rekomendacijos


Plačiau >
Mokymų modulis apie ES Nusikaltimų aukų teisių direktyvą

Pagrindinis šio projekto tikslas – organizuoti mokymus apie  Direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR (Nusikaltimų aukų teisių direktyva) ir taip prisidėti prie nukentėjusiųjų teisių užtikrinimo Lietuvoje. 


Laikotarpis 2016 06 01-2018 04 01
Koordinuojantis partneris Irish Council of Civil Liberties (Airija)
Partneriai Žmogaus teisių stebėjimo institutas (Lietuva), Bar Council of Ireland (Airija), Law Society of Ireland (Airija), APAV (Portugalija), Peace Institute (Slovėnija), Teisingumo departamentas (Vengrija), Platform for International Cooperation on Undocumented Migrants (PICUM) ir Victim Support Europe 
Projekto veiklos

 

1. Apklausa apie mokymų apie nukentėjusiųjų teises skirtingose specialistų grupėse poreikį Lietuvoje

2. Mokymų programos ir mokymų vadovo parengimas. Mokymai apims šias pagrindines sritis: (1) nukentėjusiųjų poreikiai; (2) Nusikaltimų aukų direktyvos nuostatos; (3) vaikų nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų apklausos; (4) asmenų su negalia, nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų, apklausos; (5) nukentėjusiųjų nuo smurto artimoje aplinkoje apklausos

3. Mokymų sesijoje policijos pareigūnams, prokurorams ir teisėjams Vilniuje organizavimas (viso – 60 asmenų)

4.E-mokymosi kurso mokymų programos pagrindu paleidimas e-mokymosi platformoje Be-ribu.lt 

5. Konferencija Dubline, skirta aptarti mokymų poveikį tikslinėms grupėms partnerių šalyse.

Mokymu programa

Projektą iš dalies remia Europos Sąjungos Teisingumo Programa

 


Plačiau >
E-mokymosi įrankių panaudojimas NVO tvarumo stiprinimui (įgyvendintas)


Projekto tikslas yra sustiprinti ŽTSI finansinį savarankiškumą ir tvarumą, sukuriant naują produktą – e.mokymosi kursą apie neveiksnumo instituto teisinę reformą Lietuvoje.


Laikotarpis 2016 05 01 – 2016 09 30
Projekto akimirka
Pasiekimai

 

 Be-ribu.lt platformoje buvo sukurtas e-kursą „Asmens veiksnumo ribojimas: požiūrio ir teisinio reguliavimo naujovės“. susidedantis iš šešių vaizdo paskaitų, papildomų skaitinių paketų bei testų, skirtų vartotojams pasitikrinti savo žinias.

Pasinaudojant socialine medija ir vizualinėmis priemonėmis, buvo organizuotas e-kurso viešinimas, tokiu būdu prisidedant prie produkto žinomumo ir neveiksnumo reformos tinkamo įgyvendinimo.

Prie kurso jau prisijungė 58 socialiniai darbuotoji, teisininkai, ir kiti ekspertai.

 

Už finansinę paramą dėkojame



Plačiau >
ES Duomenų apsaugos reforma (įgyvendintas)

Pagrindinis šio projekto tikslas – prisidėti prie tinkamo duomenų apsaugos užtikrinimo ir Reglamento įgyvendinimo Lietuvoje, atliekant verslo ir individų informuotumo tyrimą apie ES duomenų apsaugos reformą. Taip pat, parengiant konkrečius siūlymus, kaip organizacijoms tinkamai įgyvendinti naujus ES reikalavimus bei kaip asmenims efektyviai ginti savo teisę į duomenų apsaugą.


Laikotarpis 2016 06 01-2016 11 30
Partnerystė Lietuva, Norvegijos Karalystė
Projekto akimirka  
Projekto rezultatai

 

Žmogaus teisių stebėjimo institutas, bendradarbiaudamas su „Spinter tyrimai“ atliko du tyrimus, kuriais yra siekiama įvertinti Lietuvos vartotojų ir verslo nuostatas apie duomenų apsaugą ES duomenų apsaugos reformos kontekste.

Tyrimo „Privatumo paradoksas: Lietuvos gyventojų nuostatas apie duomenų apsaugą“ (visas tyrimo tekstas) rėmuose buvo atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa, kurios metu vartotojams uždavėme klausimus apie teisei į duomenų apsaugą teikiamą svarbą, šios teisės turinio išmanymą ir jos gynimą.

Tyrimas „Lietuvos verslo pasirengimas įgyvendinti Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą“ (visas tyrimo tekstasbuvo skirtas supažindinti Lietuvos verslą su Bendrojo duomenų apsaugos reglamento naujovėmis: atskaitomybės principu, administracinės naštos palengvinimo sąlygomis bei duomenų apsaugos pažeidimų pasekmėmis.

Projekto metu taip pat buvo organizuotas virš 80 off-line ir 1500 on-line dalyvių sulaukęs „Skaitmeninių teisių forumas“ (programa).

Už finansinę paramą dėkojame eea-grants-logo_0

 


Plačiau >
Užtikrinant tvarų organizacijos vystymąsi


Projektas skirtas sustiprinti Žmogaus teisių stebėjimo instituto, kaip Europos Pilietinių Laisvių platformos nario, įgūdžius Europos Sąjungos lygmens komunikacijos ir advokacijos bei lėšų pritraukimo srityse.


Laikotarpis 2015 07 01 – 2018 07 01
Projekto akimirka 11987183_10153664290531757_7616431780479837571_n
Rezultatai 

 

1.Sudalyvauta dvejose lėšų pritraukimo mokymuose, organizuotos virš penkių individualių konsultacijų su fundraising ekspertais ir parengta organizacijos lėšų pritraukimo strategija

2. Parengtas organizacijos 2015-2017 veiklos planas

3. Pradėtos teikti mokymų ir teisinių dokumentų rengimo paslaugos suinteresuotiems asmenims

4. Prisidėta prie virš 1 000 unikalių pranešimų rengimo ir redagavimo portale Liberties.eu

 

Į projektą investavo  

 OSF-investment


Plačiau >
Žmogaus teisių e-gidas


Projekto tikslas – šviesti apie žmogaus teises, plėtojant į visuomenę orientuotą, universalią ir glaustą elektroninę žmogaus teisių švietimo ir savipagalbos priemonę: Žmogaus teisių e-Gidą. 


Partnerystė Lietuva, Latvija, Estija
Projekto akimirka 4_1
Rezultatai 

 

1. Sukurtas elektroninis e-Gido šablonas, ir tematinės dalys „Kas yra žmogaus teisės“, „Žmogaus teisių institucijos Lietuvoje“, „Duomenys ir privatumas“, „Sulaikymas ir suėmimas“, „Teisingas teismas“, „Imigracija“

2. 2015 lapkričio mėnesį Latvijoje suorganizuota unikali tarptautinė konferencija žmogaus teisių švietimo klausimais, pritraukusi daugiau nei šimtą dalyvių iš 6 valstybių. Konferencijos metu buvo diskutuojama apie formalaus ir neformalaus žmogaus teisių švietimo įrankius ir naujoves Baltijos šalyse ir pasaulyje

Į projektą investavo  

egidas-donorai


Plačiau >
Human Rights in Lithuania 2013-2014: Overview (completed)


This projects focuses on the production of the “Human Rights Overview in Lithuania: 2013-2014” and aims at filling the gap of public human rights education by raising society‘s awareness on human rights situation in Lithuania, major challenges in the field and the most recent trends in human rights law and politics. Human Rights Overview has been launched in 2004 and up to date is the only publication of a kind in Lithuania.


Project period 2015 01 01 – 2015 07 01
Partnership Lithuania, Iceland
Project snapshot 11401522_10153686143250283_7781215327742903063_n
Achievements

 

1. We brought together 20 experts from various backgrounds, including sociology, criminology, law and others to conduct an independent analyses of a range of human rights isses in Lithuania: domestic violence, child protection, conditions of prisons, refugees and asylum seekers’ rights, rights of persons with disabilities, human trafficking, freedom of speech and freedom of religion, protection of privacy and others

2. We held a press conference  at the Lithuanian Parliament to present the Overview to the Lithuanian decision makers and met HE Dalia Grybauskaitė, the President of Lithuanian Republic to discuss the most pressing humanr rights concerns

3. Over 400 copies of the Overview were distributed to the regional libraries and educational institutions

4. Human Rights Overview became available in a convenient online format in English at www.pasidomek.lt/en

We are grateful for the financial support to  

apzvalgos-remejai


Plačiau >