hrmi-youtube
LT
Startuoja naujas e-kursas – „Sisteminis smurtas prieš moteris artimoje aplinkoje – kas tai?“

Žmogaus teisių stebėjimo institutas kartu su Lygių galimybių kontrolierės tarnyba ir Lygių galimybių plėtros centru pristato naują www.be-ribu.lt nuotolinio mokymosi kursą „Sisteminis smurtas prieš moteris artimoje aplinkoje – kas tai?“

Smurtas prieš moteris artimoje aplinkoje yra reikšminga visuomenės problema bei prigimtinių žmogaus teisių pažeidimas. Šis nusikaltimas yra itin plačiai aptinkamas reiškinys Lietuvoje, tačiau ne visi žino ir supranta jo priežastis, kompleksiškumą bei tai, kaip būtų geriausia ir veiksmingiausia su šiuo nusikaltimu kovoti ar laiku jam užkirsti kelią.

Šių e-mokymų tikslas – supažindinti tiek specialistus, dirbančius su smurto artimoje aplinkoje tematika ir atvejais, tiek apskritai plačiąją visuomenę, su intymaus partnerio smurto prieš moterį specifika. E-kursu siekiama kiekvieną žmogų paskatinti atpažinti skirtingas šio smurto formas, įsigilinti į individualias situacijas bei tinkamiausiai ir efektyviausiai suteikti reikiamą paramą ir pagalbą kiekvienai tai patyrusiai moteriai.

E-mokymus „Sisteminis smurtas prieš moteris artimoje aplinkoje – kas tai?“ sudaro penkios pamokos, kurias išsamiai pristatys keturių lektorių komanda:

  • Smurtas lyties pagrindu (Dr. Margarita Jankauskaitė)
  • Galios ir kontrolės ratas (Dr. Margarita Jankauskaitė)
  • Smurtautojo portretas (Agnė Grušauskaitė)
  • Moterų kaltinimas (Mažvydas Karalius)
  • Tarpinstitucinis bendradarbiavimas (Dr. Vilana Pilinkaitė Sotirovič)

Pabaigę šį e-kursą dalyviai įgis daugiau praktinių žinių aukščiau išvardintomis temomis, o išlaikę žinias patikrinančius testus, gaus dalyvavimą e-mokymuose patvirtinantį sertifikatą. Dalyvio mokestis šiam nuotolinio mokymosi kursui nėra taikomas.

Kviečiame jungtis – be-ribu.lt/visi-kursai/

Šis nuotolinio mokymosi kursas buvo sukurtas vykdant Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos remiamą projektą „STOP smurtui prieš moteris: nuo sąmoningumo didinimo iki nulinės tolerancijos aukų kaltinimui“. Projekto vykdytojai: Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Lygių galimybių plėtros centras ir iniciatyva „Nomoshiti“.

http://www.visureikalas.lt/ 


Projektą remia Europos Sąjunga.
E-mokymų turinys neatspindi oficialios Europos Komisijos nuomonės ir požiūrio.


Plačiau >
Tyrimo ataskaita: „Intymaus partnerio smurtavimo apraiškos Lietuvoje – moterų perspektyva“

Tiek visame pasaulyje, tiek ir Lietuvoje, smurtas prieš moteris artimoje aplinkoje yra reikšminga visuomenės problema bei prigimtinių žmogaus teisių pažeidimas. Šis nusikaltimas yra itin plačiai aptinkamas reiškinys Lietuvoje, su kuriuo kovoti yra būtina, siekiant prisidėti prie atviresnės ir brandesnės, žmogaus teises gerbiančios bei puoselėjančios visuomenės kūrimo.

Žmogaus teisių stebėjimo instituto specialistai, kartu su partneriais, 2017 m. atliko tyrimą, kuriuo buvo siekta ištirti ir išanalizuoti veiksnius, lemiančius moterų sprendimą nutraukti smurtinius santykius, tęsti juos arba sugrįžti prie jų, bei išaiškinti minėtų sprendimų pasekmes. Buvo tirta, kokios smurto formos – psichologinis, ekonominis, seksualinis, fizinis – yra labiausiai ir mažiausiai atpažįstamos jį patiriančių moterų, kaip skirtingai moterys patiria vieną ar kitą smurto formą bei kokios iš visuomenės kylančios nuostatos palaiko šią sisteminio masto problemą. Taip pat apžvelgiamos subjektyvios moterų patirtys, susijusios su policijos, medicinos, socialinių darbuotojų bei vaiko teisių apsaugos skyrių specialistų teikiama pagalba.

Leidinyje „Intymaus partnerio smurtavimo apraiškos Lietuvoje – moterų perspektyva“ pateikiama pagrindinių tyrime atsispindėjusių vidinių bei išorinių įvykių (angl. triggers), motyvuojančių veiksnių ir/ar aplinkos veiksnių analizė. Šie veiksniai galimai skatina arba sulaiko moteris nuo galimybės atpažinti, kad prieš jas yra smurtaujama, taip pat jog jų išgyvenamoje situacijoje yra prasminga kreiptis pagalbos. Tyrimo ataskaitos pabaigoje pateikiamos rekomendacijos, galimai suteiksiančios moterims geresnes galimybes prabilti apie savo patirtis, kreiptis pagalbos ir ją gauti, o kartu pateikiamos rekomendacijos tolesniems šios srities tyrimams.

Mažiausiai atpažįstamas – ekonominis ir seksualinis smurtas

Tyrimas parodė, kad Lietuvoje mažiausiai atpažįstamas partnerio ekonominio ir seksualinio pobūdžio smurtavimas ir prievarta. Susidariusi padėtis labai susijusi su vyraujančiomis socialinėmis ir lyčių „normomis“ ir jų įtaka, taip pat su socialiai sukonstruotais vyrų ir moterų lyčių vaidmenimis. Nors šiame tyrime dalyvavusios moterys ir atpažino psichologinį smurtą, daugeliu atvejų lūžio tašku kreipiantis pagalbos vis dėlto tapo prieš jas panaudotas fizinis smurtas. Taip pat tyrimas atskleidė akivaizdžią įvairių tirtų tikslinių grupių tendenciją dėl susiklosčiusios situacijos kaltinti pačias nukentėjusias moteris. Ši problema kartu su plačiai paplitusia stigmatizacija, vyraujančiais lyčių stereotipais, patriarchaliniu kontekstu, veiksmingų ir prieinamų paslaugų stygiumi daro didelę įtaką moterų mąstymui, elgesiui ir sprendimui kreiptis (o daugeliu atvejų nesikreipti) pagalbos.

Visa tyrimo ataskaita.

 

Tyrimas atliktas vykdant Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos remiamą projektą „STOP smurtui prieš moteris: nuo sąmoningumo didinimo iki nulinės tolerancijos aukų kaltinimui“. Projekto vykdytojai: Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Lygių galimybių plėtros centras ir iniciatyva „Nomoshiti“.

http://www.visureikalas.lt/ 

Projektą remia Europos Sąjunga.
Tyrimo ataskaitos turinys neatspindi oficialios Europos Komisijos nuomonės ir požiūrio.


Plačiau >
Galios ir kontrolės ratas – kaip atpažinti? Pristatomos atmintinės specialistams

Smurtas artimoje aplinkoje yra nusikaltimas, vis dar plačiai paplitęs mūsų visuomenėje, todėl kovai su juo reikalingas skirtingų institucijų įsitraukimas ir bendradarbiavimas. Žmogaus teisių stebėjimo institutas prisidėjo prie atmintinių, skirtų įvairiems specialistams, sukūrimo ir išleidimo. Atmintinėse pateikiama informacija apie tai, kaip atpažinti smurto artimoje aplinkoje požymius ir paskatinti nuo jo galimai nukentėjusias moteris kreiptis pagalbos.

Ginekologams, bendrosios praktikos gydytojams, socialiniams darbuotojams ir vaiko teisių apsaugos specialistams skirtose atmintinėse paprastai ir suprantamai įvardintos dažniausiai pasitelkiamos psichologinio ir ekonominio smurto strategijos, kurios gali būti pastebėtos dar iki atsirandant fiziniams sužalojimams. Leidiniuose taip pat aptariami galimi patirto fizinio ir psichologinio smurto požymiai, kurių dažnai nepastebime. Nepaisant to, visi jie gali įspėti, jog moteris išgyvena sisteminį smurtą naudojamą prieš ją, ir jai yra reikalinga pagalba.

Atmintinės išleistos vykdant Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos remiamą projektą „STOP smurtui prieš moteris: nuo sąmoningumo didinimo iki nulinės tolerancijos aukų kaltinimui“. Projekto vykdytojai: Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Lygių galimybių plėtros centras ir iniciatyva „Nomoshiti“.

http://www.visureikalas.lt/ 


Projektą remia Europos Sąjunga
.
Leidinių turinys neatspindi oficialios Europos Komisijos nuomonės ir požiūrio.

Plačiau >
Žmogaus teisės Lietuvoje 2016-2017

Žmogaus teisių stebėjimo institutas pristato 2016-2017 m. žmogaus teisių apžvalgą. Tai jau devintoji apžvalga, vertinanti, kaip pastaraisiais metais Lietuvoje įgyvendinami žmogaus teisių reikalavimai. Apžvelgiama, kuriose srityse pasiekėme progreso, ir kur esame užstrigę bei negerbiame kito žmogaus orumo.

Apžvalga skirta ir specialistams – teisininkams, politikams, valstybės pareigūnams, – ir plačiajai visuomenei, kiekvienam, kam rūpi žmogaus teisių klausimai.

Leidinį parengė 17 žmogaus teisių ekspertų – teisininkų, politikos ir kitų socialinių mokslų specialistų –   kolektyvas. Autoriai apžvelgia platų žmogaus teisių klausimų spektrą: nuo kovos su diskriminacija ir smurtu rezultatų, iki teisės į laisvę ir jos atėmimo, saviraiškos, religijos ir susirinkimų laisvės, bei asmens duomenų apsaugos.


Plačiau >
Atmintinė žiniasklaidos atstovams: kaip rašyti apie smurtą prieš moteris?

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba su partneriais parengė atmintinę žurnalistams, kaip tinkamai pranešti apie vyrų smurto prieš moteris atvejus. Žiniasklaidoje pastebėję neetišką informaciją, aukų kaltinimą arba smurtautojo teisinimą specialistai autoriams ar redakcijoms paštu išsiųs klaidų paaiškinimus ir rekomendacijas, kaip reikėtų jų išvengti.

Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė mano, kad žiniasklaidos vaidmuo kovoje su smurtu artimoje aplinkoje yra ypač didelis. „Beveik prieš metus Tarnyba inicijavo apklausą, po kurios paaiškėjo, kad net pusė Lietuvos gyventojų sutinka su nuomone, jog moterys, patiriančios savo vyrų arba partnerių smurtą, yra pačios dėl to kaltos. Šią klaidingą tendenciją būtina keisti, o etiškai, profesionaliai ir atsakingai pateikta informacija gali labai prie to prisidėti – ne tik mažinti nukentėjusiųjų stigmą, bet ir paraginti kreiptis pagalbos“, – sako ji.

Lyčių lygybės ekspertai, rengdami gaires, įvardijo pagrindines klaidas ir tai, kaip be didelių pastangų galima jas ištaisyti.

Daugiau informacijos čia.

www.visureikalas.lt


Atmintinė parengta įgyvendinant kampaniją „Tai irgi smurtas“, kuri yra projekto „Stop smurtui prieš moteris: nuo sąmoningumo didinimo iki nulinės tolerancijos aukų kaltinimui“ dalis. Projektas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos Teisingumo programos lėšomis.


Plačiau >
Žmogaus teisių organizacijos ragina pagaliau ratifikuoti Stambulo konvenciją

Beveik septyniasdešimt nevyriausybinių organizacijų kreipėsi į Seimo narius ragindamos stiprinti smurto aukų apsaugą. Tą parlamentas įgyvendintų laikydamasis tarptautinių įsipareigojimų ir ratifikuodamas Stambulo konvenciją.

Kreipimusi visuomenininkai taip pat skatina Prezidentę Dalią Grybauskaitę ir Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį išreikšti politinį palaikymą konvencijos ratifikavimui. Atsakingos ministerijos raginamos parengti oficialų Stambulo konvencijos vertimą ir ratifikavimui reikalingus dokumentus. Siekiant išvengti išvedžiojimų ir manipuliavimų dokumento sąvokomis, valdžios institucijos turėtų visuomenę supažindinti su konvencijos uždaviniais ir smurto šalinimo priemonėmis.

Nors 2011 m. Lietuvoje priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, smurto šeimoje problema išlieka ypač opi. Nuo šio teisės akto priėmimo, pranešimų apie smurtą išaugo beveik keturis kartus. 2016 m. jų užfiksuota beveik 70 tūkstančių.

Viena iš kreipimosi iniciatorių, Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė sako, kad smurtas prieš moteris yra vienas labiausiai paplitusių žmogaus teisių pažeidimų, kuris gali pasibaigti ir mirtimi. „Šie nusikaltimai taip pat yra labai latentiški, todėl su jais sudėtinga kovoti. Veiksmingas problemos sprendimas reikalauja koordinuoto visų institucijų darbo, o Stambulo konvencija kaip tik ir nubrėžia aiškias gaires, kaip organizuoti veiksmingą komandinį darbą“, – teigia ji.

„Per pastaruosius metus Lietuva nemažai padarė, siekdama apsaugoti smurto artimoje aplinkoje aukas. Stambulo konvencija, pirmasis tarptautinis teisinis instrumentas, skirtas išimtinai smurto lyties pagrindu problemai spręsti, leistų sistemiškai išanalizuoti mūsų priimtas teisines priemones ir jų veikimą, jas patobulinti ir taip kurti efektyvesnę apsaugos sistemą. Tūkstančiai aukų laukia šio žingsnio ir dėl jų mes privalome jį žengti“, – mano Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktoriaus pavaduotoja teisės klausimais Natalija Bitiukova.

„Tradicines vertybes“ neva ginantys asmenys visuomenę gąsdina, jog Stambulo konvencija „įtvirtins“ socialinę lytį ir ribos tėvų teisę vaikus auklėti pagal savo įsitikinimus. Anot Lietuvos žmogaus teisių centro direktorės Birutės Sabatauskaitės, tokios baimės nėra pagrįstos. „Stambulo konvencija taikoma tik smurto dėl lyties ir artimoje aplinkoje sferoje ir man labai apmaudu, kad vietoje to, jog stiprintume apsaugą ir prevenciją, koncentruojamasi į sąvokų interpretacijas ir, galima sakyti, manipuliaciją ir išvedžiojimus. O tai, mano nuomone, yra nepagarba smurto aukoms“, – įsitikinusi B. Sabatauskaitė.

Stambulo konvencija – pažangi tarptautinė sutartis, kurios tikslas yra kovoti su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje kaip rimtu žmogaus teisių pažeidimu. Į dokumento reguliavimo sritis įeina smurto prevencija, aukų apsauga, smurtautojų atsakomybė bei konvencijos nuostatų įgyvendinimo stebėsena.

Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo (kitaip, Stambulo konvenciją) Lietuva pasirašė dar 2013 m. Priimdama Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos rekomendacijas, šalis įsipareigojo šį susitarimą ratifikuoti.

Kreipimąsi į LR Prezidentę Dalią Grybauskaitę, Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį, Seimo narius, Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį, socialinės apsaugos ir darbo ministrą Liną Kukuraitį, teisingumo ministrę Mildą Vainiūtę, užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių pasirašė 69 organizacijos. Tarp jų – tokios organizacijos kaip Žmogaus teisių organizacijų koalicija, Lietuvos moterų lobistinė organizacija, Moterų informacijos centras, NVO koalicija „Už vaiko teises“,  ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacija „Demetra“, Lietuvos žmogaus teisių centras, Lygių galimybių plėtros centras, Žmogaus teisių stebėjimo institutas, paramos fondas „Jaunimo linija“, „Vaikų linija“, Paramos vaikams centras, Lygių galimybių plėtros centras ir kt.

Kreipimosi tekstas 

Stambulo konvencijos tekstas 


Plačiau >
Stop smurtui prieš moteris: nuo sąmoningumo didinimo iki nulinės tolerancijos aukų kaltinimui

Projekto tikslas – įgyvendinti praktinius įgalinimo veiksmus, šviečiamąsias veiklas ir sąmoningumo didinimo kampaniją tam, kad visuomenė ir specialistai geriau suvoktų skirtingas smurto artimoje aplinkoje formas, nebekaltintų aukų, taip prisidedant prie nulinės tolerancijos smurtui prieš moteris ir skatinant lyčių lygybę.

Laikotarpis 2017 04 03 – 2019 10 02
Pareiškėjas (koordinatorius) Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba
Partneriai Lygių galimybių plėtros centras, Žmogaus teisių stebėjimo institutas, „Nomoshiti iniciatyva“,  Lietuvos gydytojų sąjunga (asocijuotas partneris)
Projekto tikslai ir uždaviniai  

1. Smurto artimoje aplinkoje aukų ir moterų, esančių tokio smurto rizikoje, įgalinimas.

Įgyvendinant šį uždavinį, veiklos bus telkiamos į esminės žinutės tikslinei grupei formavimą ir efektyviausios komunikacijos su smurto aukomis būdo parinkimą, taip pat ir įrankių šių moterų įgalinimui kūrimą. Taip bus siekiama praplėsti moterų suvokimą, kaip atpažinti smurtą artimoje aplinkoje. Svarbiausias šio uždavinio tikslas yra paveikti moterų, kenčiančių nuo smurto artimoje aplinkoje, elgesį ir taip padėti joms išeiti iš smurtinių santykių.

2. Mokymai specialistams.

Bus siekiama pakeisti sveikatos priežiūros specialistų, socialinių darbuotojų ir vaiko teisių apsaugos specialistų nuostatas, stereotipus ir elgesį bendraujant su smurto artimoje aplinkoje aukomis. Mokymų metu bus keliama šių specialistų kompetencija, tam, kad galėtų atpažinti ir esant galimybei užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje.

3. Sąmoningumo didinimo kampanija.

Šio uždavinio įgyvendinimo metu bus sukurta socialinė kampanija, skirta supažindinti visuomenę su skirtingomis smurto artimoje aplinkoje formomis ir pasipriešinti paplitusiam aukų kaltinimui visuomenėje. Taip pat skatinti nulinę toleranciją smurtui artimoje aplinkoje ir kelti viešąsias diskusijas šia tema. Keliant visuomenės sąmoningumą, taip pat įtraukti ir konkrečias sveikatos priežiūros specialistų ir socialinių darbuotojų grupes, siekiant teigiamų procesų dirbant su smurto aukomis. Svarbi veikla bus skirta siekti, jog žiniasklaidoje mažėtų smurto aukų kaltinimo.

 

Projektas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos Teisingumo programos lėšomis

 


Plačiau >
Mokymų modulis apie ES Nusikaltimų aukų teisių direktyvą

Pagrindinis šio projekto tikslas – organizuoti mokymus apie  Direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR (Nusikaltimų aukų teisių direktyva) ir taip prisidėti prie nukentėjusiųjų teisių užtikrinimo Lietuvoje. 


Laikotarpis 2016 06 01-2018 04 01
Koordinuojantis partneris Irish Council of Civil Liberties (Airija)
Partneriai Žmogaus teisių stebėjimo institutas (Lietuva), Bar Council of Ireland (Airija), Law Society of Ireland (Airija), APAV (Portugalija), Peace Institute (Slovėnija), Teisingumo departamentas (Vengrija), Platform for International Cooperation on Undocumented Migrants (PICUM) ir Victim Support Europe 
Projekto veiklos

 

1. Apklausa apie mokymų apie nukentėjusiųjų teises skirtingose specialistų grupėse poreikį Lietuvoje

2. Mokymų programos ir mokymų vadovo parengimas. Mokymai apims šias pagrindines sritis: (1) nukentėjusiųjų poreikiai; (2) Nusikaltimų aukų direktyvos nuostatos; (3) vaikų nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų apklausos; (4) asmenų su negalia, nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų, apklausos; (5) nukentėjusiųjų nuo smurto artimoje aplinkoje apklausos

3. Mokymų sesijoje policijos pareigūnams, prokurorams ir teisėjams Vilniuje organizavimas (viso – 60 asmenų)

4.E-mokymosi kurso mokymų programos pagrindu paleidimas e-mokymosi platformoje Be-ribu.lt 

5. Konferencija Dubline, skirta aptarti mokymų poveikį tikslinėms grupėms partnerių šalyse.

Mokymu programa

Projektą iš dalies remia Europos Sąjungos Teisingumo Programa

 


Plačiau >
ŽTSI dalyvauja JT Visuotinės periodinės apžvalgos procese

ŽTSI kartu su organizacija „SOS vaikų kaimai Lietuvoje“ ir Lygių galimybių plėtros centru pateikė komentarus ir informaciją Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybai dėl žmogaus teisių įgyvendinimo Lietuvoje.

Savo pateiktoje informacijoje, kuri remiasi organizacijų atliekama stebėsena, tyrimais bei bylų analize, yra akcentuojami pasiekimai ir išliekančios problemos tokiose srityse kaip smurtas šeimoje ir smurtas lyties pagrindu, prekyba žmonėmis, vaikų, nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų ar tapusių tokių veikų liudytojais padėtis, vaiko teisė į saugą aplinką, perėjimo nuo institucinės prie šeiminės globos procesas, teisinio veiksnumo reforma, bei Nacionalinės žmogaus teisių institucijos steigimas.

2016 m. lapkričio mėnesį JT Žmogaus teisių taryba svarstys antrąją Lietuvos valstybės ataskaitą visuotinės periodinės apžvalgos (angl. Universal Periodic Review) mechanizmo rėmuose. Visuotinė periodinė apžvalga – tai unikali procedūra, kurios metu JT Žmogaus teisių taryba, atsakinga už visuotinės pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms skatinimą, kas ketverius metus apžvelgia žmogaus teisių situaciją visose 193 JT valstybėse narėse.

Rekomendacijų antrajai Lietuvos ataskaitai tikimąsi sulaukti 2016 metų pabaigoje.


Plačiau >
Nauja e-mokymosi platforma „Be ribų“ padės pareigūnams kovoti su smurtu artimoje aplinkoje

Mokymasis be ribų

Šiandien veikti pradedanti e-mokymosi platforma „Be-ribu.lt“ siūlo nemokamą kursą apie smurtą artimoje aplinkoje, skirta pareigūnams ir kitiems profesionalams.

Platformos įkūrėjo Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorės pavaduotoja Natalija Bitiukova sako, kad „Be-ribu.lt“ padės gerinti pareigūnų, prokurorų, teisėjų ir kitų profesionalų kvalifikaciją ir įgūdžius šiems patogiu, laiką ir lėšas taupančiu būdu.

„Tarp valstybės pareigūnų ir specialistų yra daug žmonių, kurie nori kelti savo kvalifikaciją, tačiau juos atgraso mokymų kainos, nesuderinamumas su darbu, atstumas iki mokymų vietos. „Be-ribu.lt“ jie gali tobulintis be laiko ir erdvės apribojimų. Kursas yra prieinamas nemokamai iš bet kurio taško, kur yra interneto ryšys“.

Pirmasis kursas – apie smurtą artimoje aplinkoje

Pirmasis „Be-ribu.lt“ kursas turėtų sudominti visus, kuriems savo darbe tenka susidurti su smurtu artimoje aplinkoje. Kasmet nuo šio nusikaltimo nukenčia apie dešimt tūkstančių žmonių, dauguma jų – moterys.

Veiksmingam atsakui į smurtą artimoje aplinkoje trukdo valstybės biudžeto lėšų trūkumas ne tik policijos pareigūnų, bet ir kitų grandžių profesionalų – prokurorų, teisėjų, advokatų – kvalifikacijos kėlimui ir mokymams.

„Be-ribu.lt“ tikslas yra išspęsti šią problemą inovatyviai, patogiai ir mažiausiomis sąnaudomis. E-mokymosi platforma sukurta pasaulyje pripažintų masinių atvirųjų internetinių kursų (Coursera, Iversity, Khan Academy) pagrindu.

„Deloitte prognozėmis, iki 2020 m. masiniai atvirieji interneto kursai sudarys daugiau nei 10 procentų visų aukštojo ir tęstinio mokslo kursų. Tad kodėl nepasinaudojus jų potencialu jau dabar?“, klausia Natalija Bitiukova.

Nemokamas kursas atviras visiems

Interaktyvų kursą „Smurtas artimoje aplinkoje: ką turi žinoti kiekvienas profesionalas“ sudaro video paskaitos, papildomi skaitiniai ir žinių patikrinimo testai. Sėkmingai išlaikius kursą suteikiamas pažymėjimas. Tarp pirmojo kurso lektorių – psichologė, policijos pareigūnas, teisėjas, lyčių lygybės ir žmogaus teisių ekspertės.

Šiuo metu kursas atviras visiems, besidomintiems smurto artimoje aplinkoje problema. Daugiau informacijos ir patį kursą rasite apsilankę www.be-ribu.lt.

„Be-ribu.lt“ kūrimą parėmė: Šiaurės ministrų taryba, Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo programa.


Plačiau >
Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje: 2013-2014 Apžvalga

Pristatome jau aštuntąją žmogaus teisių situacijos Lietuvoje apžvalgą Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje 2013-2014.  Apžvalgoje analizuojame pastarųjų metų politines, teisines ir socialines tendencijas užtikrinant žmogaus teises Lietuvoje.

Šių metų apžvalgą rengė net 20 teisės, sociologijos, kriminologijos ekspertų bei tiesiogiai su pažeidžiamomis grupėmis dirbančių nevyriausybinių organizacijų atstovų, nagrinėjusių tokias temas kaip smurtas artimoje aplinkoje, vaiko teisių apsauga, globos įstaigų reforma, sąlygos laisvės atėmimo įstaigose, pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų teisių apsauga, žmonių su negalia padėtis, prekyba žmonėmis, žodžio ir religijos laisvė, privatumo apsauga, ir kitas.

Apžvalga yra parengta lietuvių ir anglų kalbomis.


Plačiau >
Užtikrinant smurto šeimoje aukų teises (įgyvendintas)


Projektas skirtas tobulinti moterų teisių NVO, paramos aukoms paslaugų teikėjų ir teisės specialistų kompetencijas ir taip prisidėti prie efektyvesnio smurto artimoje aplinkoje aukų teisių užtikrinimo Lietuvoje ir  Baltarusijoje.


Laikotarpis 2014 11 05 – 2015 12 31
Partnerystė Lietuva, Baltarusija, Norvegija
Projekto akimirka
Rezultatai 

 

1. Vilniuje organizuotas tarptautinis pasikeitimo gerąja praktika seminaras apie smurto šeimoje aukų teisinę apsaugą, kuriame dalyvavo 15 specialistų iš Lietuvos, Baltarusijos ir Norvegijos

2. Sukurta pirmoji žmogaus teisių e-mokymosi platforma www.be-ribu.lt. Platformoje paleisti du kursai „Smurtas artimoje aplinkoje: ką turi žinoti kiekvienas profesionalas” (vienas kursas lietuvių, kitas – rusų kalba)

3. Į kursą pritraukta virš 300 e-studentų (policijos pareigūnų, prokurorų, advokatų, socialinių darbuotojų, studentų ir NVO atstovų iš Lietuvos ir Baltarusijos), 170 iš jų jau sėkmingai atliko visas užduotis ir gavo kurso baigimo pažymėjimus 

Į projektą investavo logos

Plačiau >
Alternatyvi ataskaita JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetui 2014

Užtikrinti tinkamą smurto šeimoje aukų apsaugą, gerbti moterų privatų gyvenimą, veiksmingiau kovoti su prekyba moterimis ir mergaitėmis – tokias rekomendacijas pateikė Žmogaus teisių stebėjimo institutas šešėlinėje ataskaitoje Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetui.

Komitetas, kurio sudėtyje pirmą kartą yra ir Lietuvos atstovė – profesorė Dalia Leinartė – Lietuvos valstybės periodinę ataskaitą svarstys šių metų birželio 30 d. – liepos 18 d. Ženevoje. Sesijos metu komitetas vertins, kaip Lietuva įgyvendina JT Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims nuostatas.

ŽTSI atkreipė JT Komiteto dėmesį, kad net ir priėmus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, moterys Lietuvoje negali jaustis saugios. Įstatyme numatytos apsaugos priemonės dažnai netaikomos, nėra vertinami smurto šeimoje aukų poreikiai baudžiamajame procese, policijos pareigūnai nepasirūpina, kad aukos būtų nukreiptos į specializuotus pagalbos centrus ir gautų joms priklausančią psichologinę ir kitą pagalbą.

Kita skaudi problema – prekyba moterimis ir mergaitėmis – taip pat nesulaukia tinkamo valstybės dėmesio. Nors ataskaitiniu laikotarpiu buvo priimti teisės aktų pakeitimai, turintys padėti veiksmingiau kovoti su šiuo nusikaltimu, tačiau praktikoje didelė dalis aukų taip ir lieka neapgintos, o prekiautojai nuo atsakomybės išsisuka. Prekybos moterimis ir mergaitėmis mastai toliau auga, o aukų amžius jaunėja. Kovoti su šiuo sunkiu nusikaltimu nepadeda ir visuomenės bei teisėsaugos polinkis stigmatizuoti ir kaltinti pačias aukas.

Labiausiai susirūpinimą kelia moterų teises stipriai apriboti siekiančios teisėkūros iniciatyvos. 2013 m. užregistruotas beveik absoliutų nėštumo nutraukimo draudimą įtvirtinančio įstatymo projektas, kuris šiuo metu svarstomas Seimo komitetuose. Toks įstatymas būtų milžiniškas žingsnis atgal moterų teisių apsaugos srityje ir keltų realią grėsmę moterų sveikatai ir gyvybėms. ŽTSI išreiškė didelį susirūpinimą dėl tokių iniciatyvų ir siūlė Komitetui rekomenduoti valstybei užtikrinti, kad jokie panašūs įstatymai nebūtų priimti.

2014 m. liepos 18 d. Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas Lietuvai pateikė savo išvadą. Komitetas pabrėžė, kad Lietuvoje lyties aspektas nėra integruojamas nei leidžiant teisės aktus, nei rengiant įvairias programas, skirtas kovoti su problemomis, dažniausiai paliečiančiomis būtent moteris – smurtu šeimoje, prekyba žmonėmis, diskriminacija.


Plačiau >
D.P. prieš Lietuvą – smurtas artimoje aplinkoje

„Tikiuosi, jog šis sprendimas pagelbės kitiems asmenims ateityje, galbūt aukos dažniau skųsis, o smurtautojai mažiau nusikals. Ypatingai skaudu dėl vaikų – jie labiausiai kenčia tokiose šeimose, ir tai labai atsiliepia tolimesniame jų gyvenime.“

– Pareiškėja D.P.


Byla pradėta: 2007 m.

Byla baigta: 2013 m.

Bylos esmė: moteris aštuonerius metus kentė vyro smurtą, tačiau visi pradėti ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti

Bylos baigtis: Lietuvos institucijos, nesiėmusios veiksmų apsaugos moterį ir jos vaikus nuo sutuoktinio smurto, pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnį (kankininų draudimas)


Bylos faktai:

D.P. už kaltinamojo ištekėjo 1989 m., jie kartu turėjo keturis vaikus. 2001 m. santuoka buvo nutraukta. Užfiksuota, kad nuo 1995 m. iki 2003 m. vyras prieš D.P.  smurtavo dešimt kartų jų vaikų akivaizdoje, prieš du vaikus – keturis kartus ir prieš trečią vaiką – vieną kartą. Visi nukentėję asmenys buvo patyrę lengvus kūno sužalojimus.

1999 m. pareiškėja kreipėsi į Kauno apylinkės teismą privataus kaltinimo tvarka dėl smurto šeimoje. Teismas pripažino D.P. vyrą kaltu, tačiau apskundus sprendimą byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo. 2007 m. bylos nagrinėjimas buvo nutrauktas suėjus senaties terminui. Nors tais pačiai metais moteris kreipėsi į policiją pakartotinai dėl nesibaigiančio vaikų terorizavimo, prokuratūra pradėtą ikiteisminį tyrimą nutraukė.

2009 m. pareiškėjos sūnus, sulaukęs 21 metų, pasitraukė iš gyvenimo.

Nagrinėjimas EŽTT:

2008 m. gegužės 23 d. pareiškėja pateikė Europos žmogaus teisių teismui pareiškimą dėl EŽTK 6 straipsnio – teisės į teisingą teismą – pažeidimo.

Kuomet byla buvo komunikuota Lietuvos Vyriausybei, Žmogaus teisių stebėjimo institutas įsitraukė į bylą kaip trečioji šalis ir pateikė savo ekspertinę nuomonę. ŽTSI pateiktoje pozicijoje teigiama, jog Lietuvos valstybė, neapsaugojusi pareiškėjos ir jos vaikų nuo pakartotinio fizinio ir psichologinio smurto bei netinkamai vykdžiusi baudžiamąjį procesą, pažeidė Konvencijos 3 straipsnio, draudžiančio kankinimus ir nežmonišką elgesį, nuostatas bei Konvencijos 8 straipsnio, įtvirtinančio teisę į privataus gyvenimo gerbimą, nuostatas.

2013 m. spalio 22 d., įvertinęs tai, kad vienašalėje deklaracijoje Lietuva pati pripažino Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio pažeidimą ir pasiūlė pareiškėjai 6000 eurų kompensaciją, Teismas nusprendė šios bylos nagrinėjimo nebetęsti. Vyriausybė pripažino, kad baudžiamasis procesas pareiškėjos byloje turėjo daug trūkumų ir pabrėžė, jog gailisi, kad baudžiamoji byla nebuvo išnagrinėta per protingą laiko tarpą, o vėliau nutraukta, suėjus senaties terminui. Vyriausybė taip pat įsipareigojo imtis priemonių, kad tokie žmogaus teisių pažeidimai nepasikartotų ir užtikrinti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo efektyvų taikymą.

Bylos dokumentai:

Žmogaus teisių stebėjimo instituto pozicija

Europos žmogaus teisių teismo sprendimas


Plačiau >
Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje: 2011-2012 Apžvalga

Žmogaus teisių stebėjimo institutas visuomenei pristatė jau septintąją žmogaus teisių Lietuvoje apžvalgą – vienintelę tokio pobūdžio išsamią ataskaitą apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje 2011-2012 metais. Visą apžvalgos „Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje 2011-2012“ tekstą rasite čia.

Žmogaus teisės Lietuvoje niekada nebuvo valstybės politikos prioritetas. Kilus ekonominei krizei 2008 m., žmogaus teisių klausimai apskritai buvo išstumti iš politinės darbotvarkės. Apžvelgiant 2011-2012 m. laikotarpį, esminių pokyčių nematyti – valstybė vis dar neturi vieningai ir strategiškai formuojamos žmogaus teisių politikos. Įstatymų leidybos iniciatyvos siūlomos nevertinant jų poveikio žmogaus teisių apsaugai, o kai kurios iš jų netgi pamina pamatinius žmogaus teisių principus.

Šiame leidinyje pateikiame nepriklausomų žmogaus teisių ekspertų įžvalgas apie žmogaus teisių įgyvendinimą Lietuvoje 2011-2012 metais. Tai jau septintoji išsami žmogaus teisių padėties Lietuvoje ataskaita.

Dėkojame apžvalgos leidybą parėmusiai Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.


Plačiau >
Valiulienė prieš Lietuvą – smurtas artimoje aplinkoje

„Smurto šeimoje aktas savaime yra žeminantis ir menkinantis auką, ir tai yra būtent tai, ko siekia smurtautojas. Fizinis skausmas yra tik viena iš sumanytų pasėkmių. Spyris, pliaukštelėjimas, spjūvis – jie yra skirti sumenkinti partnerės orumą, ją pažeminti.“

– EŽTT teisėjo Pinto de Albuquerque pritariamoji nuomonė Valiulienė prieš Lietuvą byloje


Byla pradėta: 2011 m.

Byla baigta: 2013 m.

Bylos esmė: moteris kentė partnerio smurtą, tačiau visi ikiteisminiai tyrimai dėl smurto šeimoje buvo nutraukiami; galiausiai ji kreipėsi į teismą privataus kaltinimo tvarka, tačiau byla buvo nutraukta suėjus senaties terminui

Bylos baigtis: Lietuvos institucijos, nesiėmusios veiksmų apsaugoti moterį nuo partnerio smurto, pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnį (kankininų, žeminančio ir nežmoniško elgesio draudimas)


Faktinės aplinkybės:

2001 m. pareiškėja tapo smurto šeimoje auka – jos partneris prieš ją naudojo fizinį ir psichologinį smurtą. Apie penkis fizinio smurto atvejus pareiškėja pranešė teisėsaugos institucijoms bei kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą privataus kaltinimo tvarka dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo. Teismas nukreipė pareiškėjos skundą į Panevėžio miesto apylinkės prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo pradėjimo bendrąja tvarka, taip perkvalifikuojant galimai padarytą nusikaltimą į sunkesnį. 2002 m. pareiškėjos partneriui buvo pateikti įtarimai, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nuolat nutraukiamas, nes nepavykdavo rasti įtariamojo.

Vėliau, pasikeitus Lietuvos Baudžiamajam kodeksui, pareiškėjai buvo nurodyta kreiptis dėl smurto atveju privataus kaltinimo tvarka. Jai tą padarius, jos skundas buvo atmestas dėl senaties termino suėjimo.

Nagrinėjimas EŽTT:

2007 m. pareiškėja pateikė skundą prieš Lietuvą Europos žmogaus teisių teismui (toliau – EŽTT) dėl Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio, garantuojančio teisę į teisingą teismą, ir 13 straipsnio pažeidimų. Kuomet byla buvo komunikuota Lietuvos Vyriausybei, pareiškėjos atstovavimą perėmė Žmogaus teisių stebėjimo institutas.

2013 m. kovo 26 d. EŽTT priėmė pirmąjį sprendimą byloje prieš Lietuvą dėl smurto šeimoje. Teismas pripažino, kad Lietuvos teisėsauga, vilkindama ikiteisminį tyrimą dėl smurto šeimoje atvejo, neužtikrino pareiškėjos apsaugos nuo smurto ir leido smurtautojui išsisukti nuo atsakomybės. Tokiu būdu Lietuvos valstybė pažeidė savo pozityvią pareigą apginti smurto artimoje aplinkoje aukas pagal Konvencijos 3 straipsnį, draudžiantį kankinimą, nežmonišką ar žeminantį asmens  orumą elgesį.

Bylos dokumentai:

Žmogaus teisių stebėjimo instituto parengtas atsiliepimas

Europos žmogaus teisių teismo sprendimas

 


Plačiau >
Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje: 2009-2010 Apžvalga

2011 m. gegužės 26 d. Žmogaus teisių stebėjimo institutas pristatė tradicinį nepriklausomą žmogaus teisių situacijos Lietuvoje vertinimą Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje 2009-2010: Apžvalga, parengtą remiantis tyrimais, valstybės institucijų, tarptautinių tarpvalstybinių bei nevyriausybinių organizacijų išvadomis, ekspertų konsultacijomis bei žiniasklaidos monitoringo duomenimis.

„Pristatydami praeitą žmogaus teisių padėties apžvalgą, konstatavome žmogaus teisių padėties smukimą nuo įstojimo į Europos Sąjungą. Prieš dvejus metus pabrėžėme tiesioginį ryšį tarp nerimą keliančių emigracijos mastų bei užsienio investicijų stokos ir nepatenkinamos žmogaus teisių padėties Lietuvoje. Raginome išplėsti politinės darbotvarkės žmogiškąjį matmenį, nes neatsižvelgiant į klestėjimo ar nuosmukio laikmetį, joje dominuoja nebrandžiai demokratijai būdingas požiūris, kad sėkminga ekonominė šalies raida nulems žmogaus teisių padėties gerėjimą, daugelio laikomą antraeiliu klausimu,“ teigia ŽTSI direktorius Henrikas Mickevičius.

Viešasis diskursas ir politinė pastarųjų metų praktika parodė, kad Instituto raginimai nebuvo išgirsti. Žmogaus teisių būklė Lietuvoje toliau blogėjo, o populiarus pokštas apie masinę evakuaciją ėmė atrodyti pernelyg panašus į faktinės padėties konstatavimą.  Nepagarba žmogaus teisėms, nepakantumo kultūra tapo atvirai naudojamu politinės kovos įrankiu.

Apžvalgoje aptariami ryškiausi kankinimo, nežmoniško ir žeminančio elgesio draudimo pažeidimai, lygių galimybių ir nediskriminavimo principo įgyvendinimo regresas, neregėtą mąstą įgavę teisės į privatų ir šeimos gyvenimą pažeidimai, krizės ir valdžios mestas iššūkis žiniasklaidos laisvei, susirinkimų laisvės teisinio reguliavimo ir praktinio taikymo problemos bei kiti žmogaus teisių pažeidimai.

Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje 2009-2010: Apžvalga

Santrauka


Plačiau >
Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje: 2003 Apžvalga

2004 m. birželio 10 dieną publikuotoje žmogaus teisių apžvalgoje ŽTSI išreiškė susirūpinimą dėl nuolatinių teisės į privatumą bei teisės į teisingą teismą pažeidimų, ryškių asmens psichinio ir fizinio integralumo apsaugos užtikrinimo trūkumų – tokių kaip pagalbos, teisinės apsaugos bei reabilitacijos sistemų trūkumas prekybos žmonėmis ir smurto aukoms, ypatingai vaikams. Taip pat apžvalga konstatuoja, kad šiandieninė Lietuvos žurnalistų savireguliacijos institucijų sistema yra nepajėgi apginti Lietuvos piliečių nuo neetiškų ir įstatymus pažeidžiančių žiniasklaidos apraiškų, nepagrįstai ribojamos galimybės dalyvauti politiniame gyvenime, stebimi ryškūs teisės į nuosavybės apsaugą, pacientų teisių pažeidimai ir diskriminacija dėl amžiaus.

Apžvalga „Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje“ skirta tuometinės žmogaus teisių įgyvendinimo situacijos Lietuvoje įvertinimui, ypatingą dėmesį skiriant opiausioms ir mažiau nagrinėtoms problemoms. Ji apima teisę į dalyvavimą politiniame gyvenime, teisę gauti ir skleisti informaciją, teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, teisę į teisingą teismą, teisę į nuosavybės apsaugą, o taip pat nagrinės mažumų teises, diskriminaciją bei labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių apsaugą

Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje: Apžvalga


Plačiau >