hrmi-youtube
LT
EŽTT: teisė į laisvę ir saugumą bei teisė nebūti kankinamu vis dar neužtikrinamos

Pastarąjį mėnesį Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) priėmė keletą reikšmingų bylų prieš Lietuvą. Byloje T.K. prieš Lietuvą teismas pripažino Lietuvą pažeidus du Europos Žmogaus teisių konvencijos straipsnius: teisę nebūti kankinamu ir teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Nagrinėtoje byloje buvo nurodyta, kad toks elgesys, kai atitinkamos teisėsaugos institucijos suėmimo laikotarpiu (viso 5 mėnesius) atėmė ir negrąžino akinių suimtam asmeniui, nepaisant pakartotinių jo prašymų, žemina asmens orumą. Teismas taip pat nurodė, kad Lietuvos teismai nesiėmė visų priemonių iškviesti visų galimų bylos liudytojų, taip kartu pažeidžiant ir asmens teisę į sąžiningą bylos nagrinėjimą.

Tuo tarpu birželio 26 dieną EŽTT paskelbė kitą svarbų sprendimą byloje D.R. prieš Lietuvą. Šiuo sprendimu EŽTT pripažino, kad Lietuva pažeidė penktąjį Europos Žmogaus teisių konvencijos straipsnį dėl teisės į laisvę ir saugumą. Lietuvos institucijoms neteisėtai suvaržius pareiškėjos laisvę siekiant atlikti psichiatrinį įvertinimą, ir vėliau priverstinai ją hospitalizuojant vienerius metus psichiatrijos ligoninėje, buvo neteisėtai suvaržyta jos laisvė.


Plačiau >
Dalyvaudama CŽV slaptųjų kalėjimų programoje Lietuva pažeidė pamatines žmogaus teises

Lietuvoje vienerius metus veikė slaptas CŽV kalėjimas. Tai konstatavo Europos Žmogaus Teisių Teismas 2018 m. gegužės 31 d. paskelbtame sprendime byloje Abu Zubaydah prieš Lietuvą.

Nuo 2005 m. vasario iki 2006 m. kovo Lietuvoje veikusioje įstaigoje, koduotoje kaip „violetinis“ sulaikymo centras, kalintas ir tardytas Abu Zubaydah, siejamas su 2001 m. rugsėjo 11 d. išpuolių organizavimu. Tiesa, jokie oficialūs kaltinimai jam niekad nebuvo pareikšti, o šiuo metu jis kalinamas Gvantanamo karinėje bazėje esančiame kalėjime.

Teismas vienbalsiai nusprendė, kad Lietuva bendradarbiavo su JAV, šiai vykdant slaptą gabenimo, kalinimo ir tardymo programą nukreiptą į terorizmu įtariamus „aukštos vertės sulaikytuosius“. Tokiu būdu Lietuva slaptame kalėjime laikyto Abu Zubaydah atžvilgiu padarė daugialypius Europos žmogaus teisių konvencijos pažeidimus: pripažintas nežmoniškas elgesys, teisės į laisvę ir teisės į pagarbą privačiam gyvenimui pažeidimai. Kadangi Lietuvoje nebuvo atliktas veiksmingas tyrimas dėl šių veiksmų, Teismas nustatė ir Konvencijos 13 str. įtvirtintos teisės į veiksmingą teisinės gynybos priemonę pažeidimą.

Šis sprendimas dar nėra galutinis, jis įsiteisės po trijų mėnesių, jei byla nebus perduota svarstyti Didžiajai kolegijai. To gali prašyti bet kuri bylos šalis.

Kalinimo sąlygos prilygo nežmoniškam elgesiui

Europos Žmogaus Teisių Teismas nustatė, kad Lietuvos pareigūnai padėjo įsigyti vėliau slaptu kalėjimu paverstą jodinėjimo bazę Antaviliuose, sudarė sąlygas CŽV vykdyti slaptus skrydžius, kuriais buvo atgabenti ir išgabenti sulaikytieji, užtikrino galimybę pervežti asmenis savo teritorijoje. Svarbiausias vaidmuo šiuose procesuose teko Valstybės saugumo departamentui, užtikrinusiam netrukdomą šių veiksmų atlikimą ir slaptumą. Vykdytų operacijų konfidencialumas lėmė, kad konkrečios detalės greičiausiai nebuvo žinomos net ir aukščiausiems Lietuvos valstybės pareigūnams.

Nors nebuvo nustatyta, kad Abu Zubaydah Lietuvoje taikytos „sustiprintos tardymo technikos“, tokios kaip skendimo imitavimas, Teismas konstatavo, kad kalinimo sąlygos, kuriose jis laikytas –  nuolatinė šviesa vienutėje, pastovaus triukšmo palaikymas ir kt. – prilygo nežmoniškam elgesiui. Lietuvos vykdytas ikiteisminis tyrimas dėl galimų Lietuvos įstatymų pažeidimų buvo pripažintas neveiksmingu. Teisės į laisvę ir teisės į privatumą pažeidimus lėmė tai, kad Abu Zubaydah ilgiau nei metus slapta kalintas be jokio teisinio pagrindo ir be galimybės susisiekti su artimaisiais. JAV institucijoms nusprendus uždaryti kalinimo centrą, Lietuvos institucijos sudarė galimybes išgabenti pareiškėją į kitą slaptą sulaikymo centrą Afganistane, taip sudarydamos prielaidas tolesniems jo teisių pažeidimams.

Ne pirmas sprendimas

Sprendimas Abu Zubaydah prieš Lietuvą byloje yra vienas iš EŽTT sprendimų, susijusių su 2001-2009 m. CŽV vykdyta slaptųjų gabenimų ir kalėjimų programa. 2014 m. panašūs pažeidimai to paties pareiškėjo atžvilgiu buvo nustatyti byloje prieš Lenkiją. Pažeidusia savo įsipareigojimus žmogaus teisių srityje pripažinta ir Rumunija (2018 m. gegužės 31 d. sprendimas Al Nashiri prieš Rumuniją) bei Makedonija (2012 m. gruodžio 13 d. sprendimas byloje El Masri prieš Makedoniją).

Šie sprendimai primena, kad demokratinėje visuomenėje nei nacionalinis saugumas, nei kiti svarbūs interesai negali pateisinti prigimtinių žmogaus teisių paneigimo. Akivaizdu, kad leidimas kitai valstybei vykdyti tokio pobūdžio veiksmus yra nesuderinamas ir su Lietuvos Konstitucija. Dar 1998 m. Lietuvos Konstitucinis Teismas, spręsdamas klausimą dėl mirties bausmės, konstatavo, jog prigimtinis žmogaus teisių pobūdis reiškia, „kad jas turi ir geriausieji, ir blogiausieji žmonės“. Taigi, valstybės sankcionuotas žiaurus elgesys su žmogumi jį tarsi nužmogina, toks asmuo traktuojamas tik kaip objektas, iš kurio reikia išgauti parodymus ar nubausti.

Šiuo požiūriu EŽTT laikosi nuostatos, kad pagal Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnį „kiekvienas žmogus turi absoliučią, neatimamą teisę nepatirti kankinimo, nežmoniško ar orumą žeminančio elgesio jokiomis, net sunkiausiomis, aplinkybėmis. Filosofinis šios teisės absoliutumo pagrindas neleidžia jokių išimčių, pateisinančių aplinkybių ar interesų balansavimo, nepriklausomai nuo asmens elgesio ar nusikaltimo pobūdžio“ (Gäfgen prieš Vokietiją).

Iššūkis pamatinių teisių apsaugai

Kaip liudija slaptųjų kalėjimų istorija, tokios aplinkybės kaip slaptumas, nepakankamas žvalgybos institucijų atskaitingumas, o kartais galimai ir asmeniniai interesai (2014 m. JAV Senato komiteto ataskaitoje, kurią cituoja ir EŽTT, teigiama, jog siekiant užsitikrinti bendradarbiavimą CŽV skyrė dideles grynųjų pinigų sumas aukštiems valstybių pareigūnams), gali tapti rimtu iššūkiu pamatinių teisių apsaugai ir teisės viršenybei. Todėl, siekiant užtikrinti Lietuvos kaip demokratinės valstybės tapatybę, žmogaus teises gerbiančios valstybės reputaciją ir realų teisės viršenybės veikimą, šie įvykiai turėtų būti detaliai ištirti ir įvertinti.

Dr. Erika Leonaitė, Žmogaus teisių stebėjimo instituto Teisės programų vadovė, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto ir TPSMI dėstytoja


Plačiau >
„Amnesty International“ ataskaita – žmogaus teisių padėtis pasaulyje ir Lietuvoje

Tarptautinė žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ kasmet skelbia ataskaitą, kurioje vertina pasaulinę žmogaus teisių padėtį. Naujausioje ataskaitoje apžvelgiama situacija 2017/2018 metais bei įvardijamos pagrindinės žmogaus teisių problemos.

Universalūs iššūkiai žmogaus teisėms

Pasak Amnesty, konfliktai, griežtos taupymo priemonės ir stichinės nelaimės 2017 metais pastūmėjo daugelį pasaulio žmonių į gilesnį skurdą ir nesaugumą; milijonai buvo priversti bėgti iš savo namų ir ieškoti prieglobsčio. Visose pasaulio regionuose diskriminacija išlieka plačiai paplitusi, o valstybių vyriausybės ir toliau pažeidžia teises į saviraiškos, asociacijų ir susirinkimų laisvę.

Dėmesys reprodukcinių teisių ir LGBT*asmenų padėčiai Lietuvoje

Organizacija atkreipė dėmesį į  seksualinių ir reprodukcinių teisių ribojimus ir LGBT* bendruomenės teises Lietuvoje. Apžvelgdama seksualines ir reprodukcines teises, Amnesty priminė Seimo svarstytą iniciatyvą griežtinti abortų atlikimo tvarką. Pagal svarstomą projektą, galimybė atlikti abortą būtų draudžiama arba labai apribota, išskyrus retas išimtis.

2017 metų liepą Prezidentės pasirašytose Lygių galimybių įstatymo pataisose šeimos nariai įvardijami kaip sutuoktiniai ar tiesioginiai palikuonys. Į šį apibrėžimą nėra įtraukiami nesusituokę partneriai, taigi, taip yra užkertamas kelias, be kita ko, ir tos pačios lyties partneriams būti teisėtai laikomais šeima.

Tarp teigiamų pokyčių įvardijamas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas pakeisti asmens tapatybės dokumentus nurodant kitą lytį translyčiam asmeniui, neatlikusiam lyties keitimo procedūros. Taip pat Užsienio reikalų ministerijos pozicija dėl seksualinės orientacijos persekiojamų čečėnų, kuriems buvo suteiktos vizos gyvenimui Lietuvoje.

Slaptuose CŽV kalėjimuose kalintiems asmenims reikalingas tinkamas žalos atlyginimas 

Ataskaitoje minima ir Europos Žmogaus Teisių Teisme nagrinėjama šiuo metu Gvantaname kalinamo Abu Zubaydah byla. Abu Zubaydah teigia, kad 2005-2006 metais buvo kalinamas Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) įrengtame slaptame kalėjime Lietuvoje, o jo laikymo sąlygos prilygo kankinimui. Ataskaitoje primenama, kad Jungtinių tautų priverstinių dingimų komitetas ragino Lietuvą efektyviai ištirti jos dalyvavimą JAV vadovaujamoje ypatingųjų perdavimų ir slaptų sulaikymų programoje, surasti ir priversti atsakyti atsakingus asmenis bei suteikti aukoms tinkamą žalos atlyginimą.


Plačiau >
Roberto Kalinkino byla – saviraiškos laisvė

„Ši istorija turėjo ir manau dar turės kur kas didesnį rezonansą. Konkreti byla man nėra principo klausimas, tai siekis kelti visuomenei aktualius klausimus ir formuoti precedentą. O apibendrinti bylos esmę su šypsena galiu tik taip – jei Jėzus yra visur, kodėl jis negali būti ir mūsų reklamoje?“

– Dizaineris Robertas Kalinkinas


Byla pradėta: 2014

Byla baigta: nebaigta

Bylos esmė: dizaineriui buvo skirta 579 EUR bauda už netinkamą religinės simbolikos panaudojimą reklamoje


Bylos faktai:

2012 m. rudenį dizaineris Robertas Kalinkinas organizavo savo naujos drabužių kolekcijos reklaminę kampaniją. Reklaminiuose plakatuose buvo estetiškai pavaizduoti dailūs jaunuoliai, dėvintys R. Kalinkino kolekcijos drabužius, bei pateikti užrašai „Jėzau, kokios Tavo kelnės!”, „Marija brangi, kokia suknelė!” bei “Jėzau Marija, kuo čia apsirengę!”.

roberto-kalinkino-kolekcijos-reklama-544df0a1f3d0c

Roberto Kalinkino drabužių kolekcijos reklama

2012 lapkritį Valstybinė ne maisto produktų inspekcija paskelbė, kad minima reklama nepagarbiai ir netinkamai naudoja religinius simbolius, todėl gali būti interpretuojama kaip įžeidžianti visuomenės garbę ir orumą. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba vadovaudamasi šiomis išvadomis nutarė, kad dizainerio kolekcijos pristatymui užsakyta reklama pažeidė Reklamos įstatymo nuostatą dėl visuomenės moralės ir skyrė 579 EUR dydžio baudą.

Teisminis nagrinėjimas:

Paskirtą baudą pareiškėjas apskundė teismui, tačiau pirmosios instancijos teismas jo skundą atmetė. Kaip vieną iš įrodymų byloje teismas nagrinėjo Lietuvos Vyskupų konferencijos pateiktą raštą, pasirašytą šimto tikinčiųjų asmenų, kad minėta reklama žeidžia jų religinius jausmus.

Apeliacinėje instancijoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, jog  reklamos vaizdiniuose religinė simbolika naudota netinkamai. Anot Teismo, skleista reklama akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis, nes religija, kaip tam tikra pasaulėžiūros forma, neišvengiamai prisideda prie visuomenės narių moralės formavimo, religinio pobūdžio simbolika asmenų ir visuomenės dvasinių vertybių sistemoje užima reikšmingą vietą, o netinkamas jos naudojimas ją menkina, neatitinka visuotinai priimtos moralės ir etikos normų. Teismo vertinimu, pasirinktas reklamos įgyvendinimo būdas neatitinka geros moralės bei krikščionių tikėjimo vertybių bei sakralumo simbolių gerbimo principų.

2014 m. spalio mėnesį Žmogaus teisių stebėjimo institutas, atstovaudamas dizainerio interesams, pateikė pareiškimą Europos Žmogaus Teisių Teismui dėl saviraiškos laisvės ribojimo. Pareiškimas pateiktas byloje UAB „Sekmadienis“ prieš Lietuvą. UAB „Sekmadienis“ dizainerio pavedimu organizavo jo kolekcijos pristatymą, kurio metu buvo organizuota ši reklaminė kampanija.

2016 m. rugsėjį Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino bylą priimtina ir nusprendė ją nagrinėti iš esmės.

2017 m. pradžioje vyriausybė ir ŽTSI atstovaujamas pareiškėjas apsikeitė pozicijomis dėl bylos. Vyriausybė palaiko nacionalinių teismų sprendimus, o ŽTSI ginčija šiuose sprendimuose įžvelgiamą viešosios ir religinės moralės sulyginimą bei išvadas, kad reklamose religiniai simboliai naudojami neleistinu būdu.

Šiuo metu byloje laukiame Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo.

 


Plačiau >
D.P. prieš Lietuvą – smurtas artimoje aplinkoje

„Tikiuosi, jog šis sprendimas pagelbės kitiems asmenims ateityje, galbūt aukos dažniau skųsis, o smurtautojai mažiau nusikals. Ypatingai skaudu dėl vaikų – jie labiausiai kenčia tokiose šeimose, ir tai labai atsiliepia tolimesniame jų gyvenime.“

– Pareiškėja D.P.


Byla pradėta: 2007 m.

Byla baigta: 2013 m.

Bylos esmė: moteris aštuonerius metus kentė vyro smurtą, tačiau visi pradėti ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti

Bylos baigtis: Lietuvos institucijos, nesiėmusios veiksmų apsaugos moterį ir jos vaikus nuo sutuoktinio smurto, pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnį (kankininų draudimas)


Bylos faktai:

D.P. už kaltinamojo ištekėjo 1989 m., jie kartu turėjo keturis vaikus. 2001 m. santuoka buvo nutraukta. Užfiksuota, kad nuo 1995 m. iki 2003 m. vyras prieš D.P.  smurtavo dešimt kartų jų vaikų akivaizdoje, prieš du vaikus – keturis kartus ir prieš trečią vaiką – vieną kartą. Visi nukentėję asmenys buvo patyrę lengvus kūno sužalojimus.

1999 m. pareiškėja kreipėsi į Kauno apylinkės teismą privataus kaltinimo tvarka dėl smurto šeimoje. Teismas pripažino D.P. vyrą kaltu, tačiau apskundus sprendimą byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo. 2007 m. bylos nagrinėjimas buvo nutrauktas suėjus senaties terminui. Nors tais pačiai metais moteris kreipėsi į policiją pakartotinai dėl nesibaigiančio vaikų terorizavimo, prokuratūra pradėtą ikiteisminį tyrimą nutraukė.

2009 m. pareiškėjos sūnus, sulaukęs 21 metų, pasitraukė iš gyvenimo.

Nagrinėjimas EŽTT:

2008 m. gegužės 23 d. pareiškėja pateikė Europos žmogaus teisių teismui pareiškimą dėl EŽTK 6 straipsnio – teisės į teisingą teismą – pažeidimo.

Kuomet byla buvo komunikuota Lietuvos Vyriausybei, Žmogaus teisių stebėjimo institutas įsitraukė į bylą kaip trečioji šalis ir pateikė savo ekspertinę nuomonę. ŽTSI pateiktoje pozicijoje teigiama, jog Lietuvos valstybė, neapsaugojusi pareiškėjos ir jos vaikų nuo pakartotinio fizinio ir psichologinio smurto bei netinkamai vykdžiusi baudžiamąjį procesą, pažeidė Konvencijos 3 straipsnio, draudžiančio kankinimus ir nežmonišką elgesį, nuostatas bei Konvencijos 8 straipsnio, įtvirtinančio teisę į privataus gyvenimo gerbimą, nuostatas.

2013 m. spalio 22 d., įvertinęs tai, kad vienašalėje deklaracijoje Lietuva pati pripažino Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio pažeidimą ir pasiūlė pareiškėjai 6000 eurų kompensaciją, Teismas nusprendė šios bylos nagrinėjimo nebetęsti. Vyriausybė pripažino, kad baudžiamasis procesas pareiškėjos byloje turėjo daug trūkumų ir pabrėžė, jog gailisi, kad baudžiamoji byla nebuvo išnagrinėta per protingą laiko tarpą, o vėliau nutraukta, suėjus senaties terminui. Vyriausybė taip pat įsipareigojo imtis priemonių, kad tokie žmogaus teisių pažeidimai nepasikartotų ir užtikrinti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo efektyvų taikymą.

Bylos dokumentai:

Žmogaus teisių stebėjimo instituto pozicija

Europos žmogaus teisių teismo sprendimas


Plačiau >
Valiulienė prieš Lietuvą – smurtas artimoje aplinkoje

„Smurto šeimoje aktas savaime yra žeminantis ir menkinantis auką, ir tai yra būtent tai, ko siekia smurtautojas. Fizinis skausmas yra tik viena iš sumanytų pasėkmių. Spyris, pliaukštelėjimas, spjūvis – jie yra skirti sumenkinti partnerės orumą, ją pažeminti.“

– EŽTT teisėjo Pinto de Albuquerque pritariamoji nuomonė Valiulienė prieš Lietuvą byloje


Byla pradėta: 2011 m.

Byla baigta: 2013 m.

Bylos esmė: moteris kentė partnerio smurtą, tačiau visi ikiteisminiai tyrimai dėl smurto šeimoje buvo nutraukiami; galiausiai ji kreipėsi į teismą privataus kaltinimo tvarka, tačiau byla buvo nutraukta suėjus senaties terminui

Bylos baigtis: Lietuvos institucijos, nesiėmusios veiksmų apsaugoti moterį nuo partnerio smurto, pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnį (kankininų, žeminančio ir nežmoniško elgesio draudimas)


Faktinės aplinkybės:

2001 m. pareiškėja tapo smurto šeimoje auka – jos partneris prieš ją naudojo fizinį ir psichologinį smurtą. Apie penkis fizinio smurto atvejus pareiškėja pranešė teisėsaugos institucijoms bei kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą privataus kaltinimo tvarka dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo. Teismas nukreipė pareiškėjos skundą į Panevėžio miesto apylinkės prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo pradėjimo bendrąja tvarka, taip perkvalifikuojant galimai padarytą nusikaltimą į sunkesnį. 2002 m. pareiškėjos partneriui buvo pateikti įtarimai, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nuolat nutraukiamas, nes nepavykdavo rasti įtariamojo.

Vėliau, pasikeitus Lietuvos Baudžiamajam kodeksui, pareiškėjai buvo nurodyta kreiptis dėl smurto atveju privataus kaltinimo tvarka. Jai tą padarius, jos skundas buvo atmestas dėl senaties termino suėjimo.

Nagrinėjimas EŽTT:

2007 m. pareiškėja pateikė skundą prieš Lietuvą Europos žmogaus teisių teismui (toliau – EŽTT) dėl Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio, garantuojančio teisę į teisingą teismą, ir 13 straipsnio pažeidimų. Kuomet byla buvo komunikuota Lietuvos Vyriausybei, pareiškėjos atstovavimą perėmė Žmogaus teisių stebėjimo institutas.

2013 m. kovo 26 d. EŽTT priėmė pirmąjį sprendimą byloje prieš Lietuvą dėl smurto šeimoje. Teismas pripažino, kad Lietuvos teisėsauga, vilkindama ikiteisminį tyrimą dėl smurto šeimoje atvejo, neužtikrino pareiškėjos apsaugos nuo smurto ir leido smurtautojui išsisukti nuo atsakomybės. Tokiu būdu Lietuvos valstybė pažeidė savo pozityvią pareigą apginti smurto artimoje aplinkoje aukas pagal Konvencijos 3 straipsnį, draudžiantį kankinimą, nežmonišką ar žeminantį asmens  orumą elgesį.

Bylos dokumentai:

Žmogaus teisių stebėjimo instituto parengtas atsiliepimas

Europos žmogaus teisių teismo sprendimas

 


Plačiau >
D.D. prieš Lietuvą – neveiksnumo teisinis reguliavimas

Byla pradėta: 2004 m.

Byla baigta: 2012 m.

Bylos esmė: teismo posėdžiuose, apie kuriuos ji nebuvo informuota, moteriai buvo atimtas veiksnumas ir paskirtas globėjas, kuris ją aštuoneriems metams buvo patalpino į socialinės globos namus

Bylos baigtis: pareiškėjos priverstinis apgyvendinimas globos namuose buvo pripažintas EŽTK 5 straipsnio (teisė į laisvę) pažeidimu, o globėjo paskyrimas jai nedalyvaujant EŽTK 6 straipsnio (teisė į teisngą teismą) pažeidimu


Faktinės aplinkybės:

2000 m. iš D.D., pagal jos įtėvio prašymą, buvo atimtas teisinis veiksnumas teisminio proceso metu, kuriame ji pati nedalyvavo.  2004 m. įtėvio iniciatyva ir be D.D. sutikimo ji buvo perkelta į socialinės globos namus, kur ji gyveno iki 2012 m.

2005 m. Kauno miesto apylinkės teismas, D.D. nedalyvaujant posėdyje, jos globėju paskyrė D.D. įtėvį. 2007 m. D.D. globėju tapo Kėdainių socialinės globos namų, kuriuose gyveno pareiškėja, vadovas. Pareiškėjai nebuvo suteikta galimybė išreikšti savo nuomonės nei viename posėdyje dėl jos globos.

Nagrinėjimas EŽTT:

2006 m.  D.D., atstovaujama Žmogaus teisių stebėjimo instituto ir organizacijos „Interights“, kreipėsi į Europos žmogaus teisių teismą (EŽTT) dėl teisės į teisingą teismą neužtikrinimo priimant sprendimus dėl jos neveiksnumo, teisės į laisvę ir kitų žmogaus teisių pažeidimų.

2012 m. vasario 14 d. EŽTT priėmė sprendimą byloje D.D. prieš Lietuvą, kuriame konstatavo, jog priverstinis pareiškėjos D.D. apgyvendinimas Kėdainių socialinės globos namuose prilygo jos laisvės atėmimui. Teismas atkreipė dėmesį, jog remiantis Europos žmogaus teisių konvencija, asmuo turi teisę teismine tvarka ginčyti savo neterminuotą priverstinį buvimą globos institucijoje. Tačiau praktikoje asmuo, pripažintas neveiksniu Lietuvoje, pats kreiptis į teismą negali – tokią teisę turi tik asmens teisėtas globėjas. Maža to, Lietuvos teisės aktai nenumato procedūros, kuria remiantis teismai periodiškai peržiūrėtų asmens buvimo globos įstaigose teisėtumą. Todėl EŽTT konstatavo Konvencijos 5 straipsnio (teisė į laisvę) pažeidimą.

Teismas taip pat nustatė Konvencijos 6 straipsnio, užtikrinančio teisę į teisingą teismą, pažeidimą. EŽTT pripažino, jog teismo procesas, kurio metu pareiškėjai buvo paskirtas naujas globėjas, buvo nesąžiningas: jame pareiškėja nedalyvavo, o jos interesus atstovavo jos globėjo advokatas. EŽTT sprendime nurodė, kad dėl priešingų D.D. ir jos globėjo interesų, globėjo teisinis atstovas negalėjo būti laikomas tinkamu D.D. interesų atstovu.

EŽTT taip pat pažymėjo, kad 2000 m. nustatant neveiksnumą, pareiškėja teisme nedalyvavo, nebuvo informuota apie bylos, susijusios su jos patalpinimu į globos įstaigą, nagrinėjimą.

Įvykiai po teisminio nagrinėjimo:

2012 m. gegužės mėnesį Kauno miesto apylinkės teismas peržiūrėjo pareiškėjos D.D. neveiksnumo klausimą ir konstatavo, kad nepaisant psichikos ligos D.D. supranta savo veiksmų reikšmę ir gali juos valdyti. Teismas grąžino D.D. veiksnumą, o birželio mėnesį, po aštuonerių ten praleistų metų, D.D. išsikėlė iš Kėdainių globos namų ir grįžo gyventi į savo butą Kaune.

Bylos dokumentai:

Europos žmogaus teisių teismo sprendimas


Plačiau >
L. prieš Lietuvą – teisė į privataus gyvenimo gerbimą

„Egzistuoja tam tikra įstatymų leidybos spraga, susijusi su lyties pakeitimo operacijomis, dėl to pareiškėjas yra atsidūręs kankinančioje nežinioje dėl savo privataus gyvenimo ir tikrosios tapatybės pripažinimo.“

– Europos žmogaus teisių teismas byloje L. prieš Lietuvą


Byla pradėta: 2007 m.

Byla baigta: 2011 m.

Bylos esmė: dėl nepriimto Lyties keitimo įstatymo, translytis asmuo L. negalėjo atlikti pilnos lyties keitimo operacijos ir pasikeisti įrašų (asmens kodo) asmens dokumentuose

Bylos baigtis: nepriėmusi reikiamo reglamentavimo Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnį, L. buvo priteista turtinė ir neturtinė žala


Bylos faktai:

Pareiškėjas L. yra Lietuvos pilietis, gimęs įregistruotas moteriškos lyties, jam suteiktas moteriškas vardas. Tačiau jau nuo ankstyvo amžiaus L. ėmė suvokti savo lytį kaip vyrišką, tokiu būdu jausdamas prieštaravimą tarp savo psichinio bei fizinio lytinio identiteto.

1997 m. Vilniaus Universiteto Santariškių klinikose L. buvo diagnozuotas transseksualumas. Keletą metų trukęs gydymas, taip pat ir chirurginis, buvo sustabdytas dėl laiku nepriimto lyties keitimo sąlygas bei procedūrą reglamentuojančio įstatymo. Dėl tos pačios priežasties nebuvo tęsiamas ir įrašų pareiškėjo asmens dokumentų keitimas – pareiškėjas spėjo pakeisti vardą ir pavardę bei įrašą apie lytį, tačiau jo asmens kodas liko nepakeistas ir identifikavo jį kaip moterį.

Taigi L. atsidūrė pereinamojoje padėtyje –  neatlikus pilnos lyties keitimo operacijos (kurios Lietuvoje neįmanoma atlikti dėl teisinio reglamentavimo trūkumo), pareiškėjui negalėjo būti suteiktas naujas asmens kodas ir teisiškai jis buvo laikomas moterimi, nors atrodė ir jautėsi vyru. Tai jam trukdė įsidarbinti, keliauti, bei kitaip apribojo jo privatų gyvenimą.

Teisminis nagrinėjimas:

Atstovaujamas Žmogaus teisių stebėjimo instituto,  L. kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT).

2007 metų rugsėjo 11 d. EŽTT pripažino Lietuvą  pažeidus L.  teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą. Teismas nustatė, kad „iš šios bylos aplinkybių matyti, jog egzistuoja tam tikra įstatymų leidybos spraga, susijusi su lyties pakeitimo operacijomis, dėl to pareiškėjas yra atsidūręs kankinančioje nežinioje dėl savo privataus gyvenimo ir tikrosios tapatybės pripažinimo“. EŽTT įpareigojo atlyginti pareiškėjui patirtą žalą, priimant pagal Civilinio kodekso 2.27 str. reikalingą specialų įstatymą dėl lyties pakeitimo per 3 mėnesius nuo sprendimo įsigaliojimo; tuo atveju, jei įstatymas per numatytą laikotarpį nebūtų priimtas, sumokėti 40.000 eurų turtinei žalai bei 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Įvykiai po EŽTT sprendimo:

Įsigaliojus teismo sprendimui, Lietuva atlygino pareiškėjui teismo priteistą turtinę ir neturtinę žalą, tačiau nepriėmė reikiamo Lyties pakeitimo įstatymo. Dėl sprendimo nevykdymo 2014 m. Europos Tarybos Ministrų Komitetas pritaikė Lietuvai sustiprintos priežiūros tvarką. Žmogaus teisių stebėjimo institutas kartu su organizacija „LGL“ tęsia advokaciją dėl pilno sprendimo įgyvendinimo.

Nors EŽTT sprendimas buvo palankus pareiškėjui, L. ir toliau susidūrė su sunkumais keičiant civilinės būklės aktų įrašus. 2009 m. L. buvo atlikta pilna lyties keitimo operacija ir jo lytis buvo pakeista iš moteriškosios į vyriškąją, tačiau civilinės metrikacijos skyrius atsisakė dokumentuose pakeisti asmens kodo įrašą, bei pasiūlė kreiptis į teismą. 2011 m. pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos, ir įpareigojo civilinės metrikacijos įstaigą pakeisti gimimo liudijimo įrašus, o Gyventojų registro tarnybą – asmens kodo įrašą.

Bylos dokumentai:

Europos žmogaus teisių teismo sprendimas byloje L. prieš Lietuvą (lietuvių kalba)

Europos žmogaus teisių teismo sprendimas byloje L. prieš Lietuvą (anglų kalba)

Dokumentai, susiję su EŽTT sprendimo vykdymo stebėsenos procesu Europos Tarybos Ministrų Komitete

 


Plačiau >