hrmi-youtube
LT
Žmogaus teisės Lietuvoje 2018-2019

Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI) pristato jau dešimtąją žmogaus teisių padėties Lietuvoje apžvalgą – Žmogaus teisės Lietuvoje 2018-2019. Joje visuomenė kviečiama retrospektyviai pasižiūrėti į pastaruosius kelerius metus per žmogaus teisių įgyvendinimo prizmę ir pasidomėti, kuriose srityse pasiekėme progreso, o kuriose vis dar stagnuojame  ar net judame atgal, taip nesugebėdami užtikrinti pagarbos žmogaus orumui.

Apžvalgą rengė 19 žmogaus teisių ekspertų – teisininkų, politikos, socialinių bei sveikatos mokslų specialistų, tačiau ji skirta ne tik šių sričių atstovams, o kiekvienam, kuriam rūpi žmogaus teisių klausimai.

Leidinyje į žmogaus teisių įgyvendinimą pasižiūrėta iš įvairių kampų: nuo kovos su diskriminacija, neapykantos nusikaltimais ir smurtu rezultatų, iki teisės į laisvę ir jos atėmimo, nuo teisės į šeimos gyvenimą iki saviraiškos, susirinkimų ir religijos laisvės bei asmens duomenų apsaugos užtikrinimo. Nors apžvalgoje žvilgsnis yra retrospektyvus, joje aktualizuota ir pirma karta pabrėžta teisė į sveikatą ir jos įgyvendinimo problemos.

Už paramą leidžiant leidinį – instituto padėka Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansiniams mechanizmams, Atviros visuomenės instituto fondui bei visiems per Aukok.lt platformą paaukojusiems žmonėms. Be Jūsų šis leidinys nebūtų įmanomas.


Plačiau >
Tarp asmeninių patirčių ir socialinių „normų“, tarp atpažinimo ir susitaikymo – ekonominis ir seksualinis partnerių smurtas prieš moteris Lietuvoje
Šiame moksliniame straipsnyje aptariamas ekonominis ir seksualinis intymaus partnerio smurtas prieš moteris – tai yra dvi smurto artimoje aplinkoje formos, kurias mažiausiai atpažįsta tiek Lietuvos visuomenė, tiek ir pačios moterys, išgyvenančios tokią prievartą. Straipsnio autoriai, iš Žmogaus teisių stebėjimo instituto ir Lygių galimybių plėtros centro, analizuoja tokio nepripažinimo priežastis ir kaip situaciją veikia patriarchalinis kontekstas bei kokį vaidmenį čia atlieka lyčių lygybės klausimai. Straipsnyje taip pat nagrinėjama, kaip šių smurto formų neatpažinimas prisideda prie priežasčių, lemiančių, kad Lietuvoje moterys vis dar dažnai nėra linkusios kreiptis pagalbos dėl patiriamo smurto artimoje aplinkoje. Straipnis paremtas 2017 m. ŽTSI atliktu tyrimu. Daromos išvados, kad visų pirma, geriau pažinus galios ir kontrolės strategijas taikomas smurtautojo ekonominio ir seksualinio smurto atvejais, o taip pat atsisakius „nukentėjusiąsias kaltinančio“ požiūrio, galėtų būti vykdomos ir platesnės švietimo programos lyčių lygybės tema, siekiant užkirsti kelią šiai reikšmingai socialinei problemai.
Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „Stop smurtui prieš moteris: nuo sąmoningumo didinimo iki nulinės tolerancijos aukų kaltinimui“. Projektas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos lėšomis. Straipsnio turinys neatspindi Europos Komisijos nuomonės ir požiūrio.

Plačiau >