baudžiamoji teisė

Lietuva ir toliau pažeidinėja įkalinimo įstaigose esančių asmenų teises

Vizito į Lietuvos įkalinimo įstaigas 2018 m. metu, Europos Komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurių, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą konstatavo – Lietuva ir toliau pažeidžia įkalinimo bausmę atliekančiųjų teises. Smurtas ir iš prižiūrėtojų, ir tarp įkalintųjų Daugiausiai komiteto pastabų susilaukė Alytaus, Marijampolės ir Pravieniškių pataisos namai, kuriuose komiteto specialistai lankėsi 2018 m. balandžio …

Lietuva ir toliau pažeidinėja įkalinimo įstaigose esančių asmenų teises Skaityti daugiau »

Apklausų kambaryje: įtariamųjų procesinės teisės Lietuvoje

Įtariamojo apklausa policijoje dažnai turi lemiamą reikšmę jo bylai. Tam, kad apklausos metu surinkti duomenys būtų teisėti ir patikimi, turi būti užtikrinamos įtariamųjų teisės – teisė žinoti įtarimus, teisė gauti vertimą, teisė į gynybą ir kitos. Šios įtariamųjų teisės yra įtvirtintos Europos Sąjungos direktyvose ir Lietuvos teisėje. Siekiant pažvelgti, kaip įtariamųjų procesinės teisės užtikrinamos kasdienėje …

Apklausų kambaryje: įtariamųjų procesinės teisės Lietuvoje Skaityti daugiau »

Po perdavimo: Europos arešto orderio praktika Lietuvoje

Žmogaus teisių stebėjimo institutas atliko Europos arešto orderio naudojimo Lietuvoje tyrimą. EAO – tai supaprastinta įtariamų nusikaltimais ir už juos nuteistų asmenų perdavimo tarp ES valstybių sistema, kuri turėtų neleisti išvengti teisingumo pabėgant iš vienos ES valstybės į kitą. Lietuva šią priemonę naudoja jau daugiau nei dešimtmetį. Dar tik pradėjus taikyti Europos arešto orderį, jo …

Po perdavimo: Europos arešto orderio praktika Lietuvoje Skaityti daugiau »

Prisidėkite prie tyrimo apie nukentėjusiųjų teises Lietuvoje

Žmogaus teisių stebėjimo institutas, bendradarbiaudas su nacionalinėmis ir tarptautinėmis nevyriausybinėmis organizacijomis, atlieka nukentėjusiųjų teisių padėties Lietuvoje vertinimą. Vertino metu yra siekiama nustatyti kaip Lietuvoje buvo įgyvendinta Europos Sąjungos Nusikaltimų aukų teisių direktyva, ar naujosiosios teisės, kurias direktyva suteikė nukentėjusiems asmenims, yra užtikrinamos praktiškai. Šis vertinimas yra dalis plataus, beveik visą Europos Sąjungą apimančio tyrimo, kurio …

Prisidėkite prie tyrimo apie nukentėjusiųjų teises Lietuvoje Skaityti daugiau »

Žmogaus teisės Lietuvoje 2016-2017

Žmogaus teisių stebėjimo institutas pristato 2016-2017 m. žmogaus teisių apžvalgą. Tai jau devintoji apžvalga, vertinanti, kaip pastaraisiais metais Lietuvoje įgyvendinami žmogaus teisių reikalavimai. Apžvelgiama, kuriose srityse pasiekėme progreso, ir kur esame užstrigę bei negerbiame kito žmogaus orumo. Apžvalga skirta ir specialistams – teisininkams, politikams, valstybės pareigūnams, – ir plačiajai visuomenei, kiekvienam, kam rūpi žmogaus teisių …

Žmogaus teisės Lietuvoje 2016-2017 Skaityti daugiau »

ŽTSI pristato informacinę svetainę nukentėjusiems nuo nusikaltimų

Susidūrimas su nusikaltimu neabejotinai sukelia stresą, baimę ir kitus nemalonius pojūčius. Nors kiekvienas nuo nusikaltimo nukentėjęs asmuo įgyja tam tikras teises, tačiau ne kiekvienas žino kokias, ir kaip jomis pasinaudoti. Vienas pagrindinių veiksnių, galinčių sumažinti patirto nusikaltimo sukeltą stresą yra suprantama ir prieinama informacija apie tai, ką daryti toliau, kaip vyks tyrimas, ir kokią pagalbą …

ŽTSI pristato informacinę svetainę nukentėjusiems nuo nusikaltimų Skaityti daugiau »

Žmogiškas bendravimas su nukentėjusiuoju – svarbi pasitikėjimo teisine sistema prielaida

Kiekvienais metais Lietuvoje daugiau nei 40 000 žmonių oficialiai pripažįstami nukentėjusiaisiais nuo nusikaltimų. Kadangi ne visi kreipiasi į policiją, realūs nuo nusikalstamų veiksmų nukentėjusių asmenų skaičiai yra dar didesni: sociologinių tyrimų duomenimis, nuo įvairių nusikaltimų kasmet nukenčia apie 30 proc. Lietuvos gyventojų. Taigi, nukentėjusiųjų teisių apsauga yra tema, kuri aktuali kiekvienam iš mūsų. 2012 metais …

Žmogiškas bendravimas su nukentėjusiuoju – svarbi pasitikėjimo teisine sistema prielaida Skaityti daugiau »

PRAKTINIS VADOVAS: PAREIGŪNO BENDRAVIMAS SU NUKENTĖJUSIAISIAIS

Kiekvienais metais Lietuvoje daugiau nei 40 000 žmonių oficialiai pripažįstami nukentėjusiaisiais nuo nusikaltimų. Žmogus, patyręs nusikaltimo sukeltus praradimus, yra pažeidžiamas, todėl su nukentėjusiuoju bendraujantiems teisėsaugos pareigūnams tenka sudėtingas ir atsakingas vaidmuo – jie gali švelninti traumos išgyvenimą arba jį reikšmingai sustiprinti. Žmogaus teisių stebėjimo instituto parengto praktinio vadovo tikslas – padėti pareigūnams suprasti nuo nusikaltimų …

PRAKTINIS VADOVAS: PAREIGŪNO BENDRAVIMAS SU NUKENTĖJUSIAISIAIS Skaityti daugiau »

ATSAKAS Į NEAPYKANTOS NUSIKALTIMUS: SITUACIJOS LIETUVOJE APŽVALGA (2017)

Lietuvoje neapykantos nusikaltimai yra kriminalizuoti – t. y., už juos numatyta baudžiamoji atsakomybė. Šių nusikaltimų kriminalizavimas siunčia aiškią žinutę visuomenei, jog neapykanta motyvuotas elgesys nebus toleruojamas, o neapykanta motyvuotų incidentų atvejais – kaltininkai bus nubausti. Nepaisant egzistuojančio reglamentavimo, tarp įstatymo ir jo realaus taikymo Lietuvoje galima įžvelgti egzistuojant nemažai problemų: turimi teisiniai įrankiai nėra efektyviai …

ATSAKAS Į NEAPYKANTOS NUSIKALTIMUS: SITUACIJOS LIETUVOJE APŽVALGA (2017) Skaityti daugiau »

Teisė į advokatą – teisingo teismo garantas, be kurio dažnai apsieinama

„Prisižiūrėjai per daug filmų, čia ne Amerika“ – tokį atsakymą paprašęs susisiekti su jo nurodytu advokatu gavo Filipov Simeonov, kaltintas ir vėliau nuteistas už ginkluotą apiplėšimą ir žmogžudystę Bulgarijoje. Nepaisant to, Europos Žmogaus Teisių Teismas, išnagrinėjęs F. Simeonov skundą, nusprendė, kad byla prieš jį buvo išnagrinėta tinkamai – vėlesnėje stadijoje įtariamajam buvo sudaryta galimybė turėti norimą …

Teisė į advokatą – teisingo teismo garantas, be kurio dažnai apsieinama Skaityti daugiau »