hrmi-youtube
LT

Neapykantos nusikaltimai ir neapykantos kalba: situacijos Lietuvoje apžvalga

2021 / 02 / 17 Žymos:, , , , , , , ,

Kviečiame skaityti Europos žmogaus teisių fondo, kartu su Žmogaus teisių stebėjimo institutu, Lietuvos žmogaus teisių centru ir Lietuvos policijos mokykla atlikto tyrimo ataskaitą.

Tyrimas atskleidė, kad nors Lietuvoje fiksuojamas santykinai nedidelis neapykantos nusikaltimų skaičius, tačiau reali situacija yra kur kas niūresnė, nes dalis nukentėjusiųjų pagalbos vis dar nesikreipia, o ir teisėsaugos atstovai, reaguodami į įvykius, dažnai neidentifikuoja neapykantos nusikaltimo motyvo. 

Nepaisant išsamaus teisinio reguliavimo, neapykantos kalbos ir neapykantos nusikaltimų registruojama nedaug, nors tyrimai rodo, kad tokie incidentai tarp pažeidžiamų bendruomenių išlieka opi problema. Remiantis oficialia neapykantos nusikaltimų statistika, matyti, kad 2010 metais buvo užregistruotos 158 nusikalstamos veikos pagal BK 170 str. (neapykantos kurstymas), 2012 metais – 266, o 2019 m. buvo užregistruotos vos 28 nusikalstamos veikos. Be to, oficiali statistika, kiek kreipimųsi buvo dėl neapykantos kurstymo ar dėl neapykantos nusikaltimų, padarytų turint neapykantos motyvą, nėra viešai prieinama.

Per beveik dešimties metų laikotarpį buvo užregistruoti 1279 neapykantos kurstymo atvejai, tačiau tik 88 iš jų pasiekė teismą. Neapykantos nusikaltimai pasižymi ypatingu latentiškumu, todėl registruotos nusikalstamos veikos atspindi tik nedidelę dalį realiai įvykstančių tokio tipo nusikaltimų.

Nors daugiau nei 10 kartų sumažėjęs registruotų nusikalstamų veikų skaičius galėtų rodyti teigiamą pažangą, kovojant su neapykantos nusikaltimais, tačiau tiek nacionalinės, tiek tarptautinės organizacijos įspėja, jog statistika neatspindi tikrosios situacijos. Statistiką taip pat iškreipia netinkamas neapykantos nusikaltimų kaip viešosios tvarkos pažeidimo kvalifikavimas (BK 284 str.). Be to, iki šiol nėra skelbiamas pranešimų apie neapykantos nusikaltimus ir neapykantos kalbą skaičius, todėl yra sudėtinga nustatyti tikrąjį nusikaltimų mastą.

Būtent todėl vykdant projektą #MesVisi buvo atliktas tyrimas, kurio iniciatoriai siekė išsiaiškinti tikrąją neapykantos nusikaltimų ir kalbos situaciją Lietuvoje, kuri atspindėtų visų pagrindinių suinteresuotų grupių pozicijas: aukų, policijos ir valdžios institucijų. Be to siekta:

– identifikuoti pagrindines kliūtis, trukdančias teisėsaugos pareigūnams efektyviai reaguoti į neapykantos nusikaltimus ir neapykantos kalbą,

– nustatyti pagrindines priežastis, dėl kurių nuo neapykantos nusikaltimų nukentėję asmenys, neapykantos nusikaltimų pažeidžiamų bendruomenių nariai nepraneša apie minėtus nusikaltimus,

– išsiaiškinti visuomenės informuotumą apie tiriamą problemą.

Atlikę tyrimą, autoriai priėjo tokias išvadas:

Kviečiame susipažinti su situacijos Lietuvoje apžvalga plačiau: NEAPYKANTOS-NUSIKALTIMAI-IR-NEAPYKANTOS-KALBA-SITUACIJOS-LIETUVOJE-APŽVALGA.pdf

Tyrimas atliktas įgyvendinant projektą „#PolicijosMokykla_LT: efektyvaus atsako į neapykantos nusikaltimus ir neapykantos kalbą skatinimas Lietuvoje“ (kitaip vadinamą #MesVisi), kurį Žmogaus teisių stebėjimo institutas vykdo kartu su partneriais – Europos žmogaus teisių fondu, Lietuvos žmogaus teisių centru ir Lietuvos policijos mokykla.