Tyrimas: Lietuvoje įtariamiesiems savo teises suprasti sunku

26 birželio, 2017

Įtariamiems asmenims įteikiamo pranešimo apie jų teises suprantamumą specialistai vertina kaip vidutinį. Žmogaus teisių stebėjimo instituto apklausti policijos pareigūnai ir advokatai teigė, kad įtariamiesiems jų teisė turėti advokatą, teisė tylėti ir kitos procesinės teisės yra išaiškinamos, tačiau tai yra daroma sudėtinga teisine kalba, kurią sunku suprasti neturint teisinio išsilavinimo.

Kiekvienam įtariamajam – pranešimas apie jo teises

Kiekvienam įtariamajam prieš apklausą įteikiamas pranešimas apie teises – tai 3 puslapių dokumentas, kuriame procesinės garantijos yra aprašomos ilgais, sudėtingais, kartais – net penkių eilučių ilgio sakiniais. Pranešimo apie teises kalba yra gana techniška – keliose vietose yra daroma nuoroda į Baudžiamojo proceso kodekso ar kitų įstatymų „nustatytą tvarką“.

Vidutiniškai įtariamasis gauna 15 minučių susipažinti su savo teisėmis. Patį pranešimą įtariamieji dažnai skaito neatidžiai, jam skiria mažiau dėmesio, nei reikėtų. Beveik pusė apklaustų policijos pareigūnų teigė, kad klausimų apie teises iš įtariamųjų gauna retai arba niekada.

Policijos pareigūnai retai savo iniciatyva siekia užtikrinti, kad įtariamasis suprastų savo teisių turinį. Didžioji dauguma apklaustų pareigūnų retai ar niekada nesiėmė papildomų veiksmų įsitikinti, ar įtariamasis suprato savo teisių turinį.

Informacija turi būti teikiama paprasta ir suprantama kalba

„Teisė į informaciją yra svarbi mūsų kasdieninio gyvenimo dalis bendraujant su valstybinėmis institucijomis. O žmonių, įtariamų nusikaltimu, teisė į informaciją yra esminė, kadangi ji suteikia galimybę  pasinaudoti visomis kitomis savo teisėmis ir užtikrina teisės į teisingo teismo principo įgyvendinimą jų atžvilgiu,“ – teigė tyrimą atlikęs ŽTSI teisininkas Karolis Liutkevičius. „Todėl informacija apie teises turi būti teikiama paprasta ir lengvai suprantama kalba“.

ŽTSI siekia užtikrinti, kad valstybės institucijų gyventojams teikiama informacija būtų suprantama ir asmenys iš tiesų galėtų ją pasinaudoti. Pasitelkęs į pagalbą komunikacijos ekspertą Rytį Juozapavičių ir baudžiamojo proceso ekspertą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją, prof. Aurelijų Gutauską, Institutas parengė alternatyvų, lengviau suprantamą pranešimo apie įtariamojo teises variantą.

Birželio 16 d. alternatyvus dokumentas buvo pristatytas Generalinei prokuratūrai. ŽTSI ketina toliau bendradarbiauti su Generaline prokuratūra siekiant, kad pranešimas apie teises taptų suprantamu ir realiai žmogų apie jo teises informuojančiu dokumentu.

Nuo 2014 m. kiekvienam įtariamajam Lietuvoje yra įteikiamas pranešimas apie teises – rašytinis dokumentas, kuriame aprašytos jo teisės atliekant tyrimą ir nagrinėjant bylą. Šios teisės apima teisę žinoti pareikštus įtarimus, turėti advokatą, gauti vertimą, informuoti apie sulaikymą artimuosius, gauti skubiai reikalingą medicininę pagalbą, teisę tylėti ir pan. Šis pranešimas buvo patvirtintas įgyvendinant ES Direktyvą dėl teisės į informaciją baudžiamajame procese. Dauguma šios direktyvos nuostatų buvo tinkamai perkeltos į nacionalinę teisę.

Kviečiame skaityti tyrimo ataskaitą. Taip pat galite susipažinti ir anglų kalba.