Su organizuotu nusikalstamumu kovoti siekiama beatodairiškai varžant žmogaus teises

23 gegužės, 2016

Žmogaus teisių stebėjimo institutas ir Lietuvos žmogaus teisių centras paragino Seimo Žmogaus teisių komitetą nepritarti Organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymo projektui.

Juo siekiama išplėsti teisėsaugos galimybes varžyti su organizuotu nusikalstamumu siejamų asmenų teises. Projekte numatytos net devynios priemonės, ribojančios asmens teisę į laisvę, nuosavybę ir privatumą.

Apribojimai griežti, garantijų – jokių

Teismai galėtų įpareigoti asmenį nepalaikyti ryšių su nurodytais asmenimis, nekeisti gyvenamosios vietos ir būti joje nurodytu laiku, nesilankyti nurodytose vietose, nevairuoti transporto priemonės, informuoti pareigūną apie didesnius nei 1500 eurų vertės sandorius. Be to, teismai galėtų skirti turto areštą, įpareigoti deklaruoti ir pagrįsti turtą, uždrausti laikinai verstis tam tikra veikla arba skirti intensyvią priežiūrą – elektroninį stebėjimą.

Žmogaus teisių stebėjimo instituto teisininkas Karolis Liutkevičius teigia, kad šios priemonės savo griežtumu prilygsta baudžiamajame procese taikomoms priemonės, tačiau šiuo atveju būtų taikomos be pastarajame numatytų procesinių garantijų, turinčių užtikrinti žmogaus teisių apsaugą.

„Jos būtų taikomos, jeigu asmuo nesilaiko teisėsaugos skirto įspėjimo nepažeidinėti įstatymų. Neaišku, kodėl tokiais atvejais teisėsauga neturėtų paprasčiausiai pradėti ikiteisminio tyrimo. Be to, projektas numato „palengvintą“ šių priemonių skyrimo tvarką, tačiau jame nėra jokių saugiklių nuo piktnaudžiavimo, pavyzdžiui, numatant, jog priemonės taikomos tik išimtiniais atvejais“.

Be teisės skųsti

Anot K. Liutkevičiaus, didžiausia projekto problema ta, kad žmonės negalės naudotis baudžiamajame procese numatytomis teisėmis ir garantijomis – teise į vertimą, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, teise teikti įrodymus ir kitomis.

Įstatymas leistų konfiskuoti asmens turtą, tačiau vėlgi be atitinkamų procesinių garantijų, taikomų baudžiamojoje teisėje. Pareigūnai taip pat galėtų imti biometrinius duomenis bei filmuoti ar fotografuoti asmenis, kuriems pritaikytos kontrolės priemonės – oficialus perspėjimas ar teismo įpareigojimas.

„Tai vėlgi savo turiniu yra baudžiamojo proceso prievartos priemonės, tačiau, priešingai nei pagal Baudžiamojo proceso kodeksą, asmuo negalėtų ginčyti jų skyrimo ir taip ginti savo teises“.

Projekte yra ir dar viena nerimą kelianti nuostata – asmeniui neatvykus į teismo posėdį, kuriame svarstomas teismo įpareigojimas, teismas jam turėtų skirti laikiną sulaikymą iki 48 valandų. „Teismui net nesuteikiama diskrecija spręsti dėl sulaikymo – sulaikymas būtų skiriamas visais atvejais“.