Pozicija Europos Tarybos Ministrų komitetui dėl L. bylos įgyvendinimo

19 balandžio, 2022

Žmogaus teisių stebėjimo institutas kartu su TGEU-Transgender Europe, asociacija „Trans Autonomija“, asociacija LGL ir ILGA Europe pateikė poziciją Europos Tarybos Ministrų komitetui dėl L. bylos įgyvendinimo. Pozicija pateikta atsižvelgiant į vėliausią Vyriausybės pateiktą veiksmų planą įgyvendinant šį sprendimą.

L. byloje buvo pripažintas 8 Konvencijos straipsnio, saugančio teisę į privatų gyvenimą, pažeidimas, kadangi, nesant lyties keitimo reglamentavimo, pareiškėjas negalėjo mediciniškai pasikeisti savo lyties ir asmens tapatybės dokumentų, dėl ko pareiškėjas buvo paliktas netikrumo būsenoje ir be jo lytinės tapatybės pripažinimo.

Teisminės procedūros

Pozicijoje apžvelgiamos aktualios tendencijos lytinio tapatumo pripažinimo srityje. Nuo 2017 m. lytinio tapatumo pripažinimas tapo įmanomas teisminiu keliu – tam reikia psichiatro diagnozės dėl „transseksualumo“, asmens tapatybės dokumentų, gimimo liudijimo ir neigiamo Registrų centro sprendimo dėl lytinio tapatumo pripažinimo. Visgi nors ir pozityvu, kad ši teisminė procedūra egzistuoja, ji negali būti laikoma „greita, skaidria ir prieinama“, kaip šiuos kriterijus yra suformulavęs Europos Žmogaus Teisių Teismas. Susituokę translyčiai asmenys, norintys gauti lytinio tapatumo pripažinimą teisminiu keliu, privalo išsituokti. Procedūra taip pat neprieinama asmenims iki 18 metų, be to, ji stigmatizuoja ir patologizuoja trans tapatybę, reikalaujant psichiatrinės diagnozės.

Vardų ir pavardžių keitimo galimybė

2021 m. pabaigoje Teisingumo ministrės įsakymu patvirtinta paprastesnė vardų ir pavardžių keitimo procedūra, kuria gali pasinaudoti ir trans asmenys. Visgi ir šios procedūros metu reikalaujama psichiatrinės „transseksualumo“ diagnozės iš sveikatos priežiūros įstaigos. Be to, procedūros metu galima pasikeisti tik vardą ir pavardę, bet ne lyties įrašą. Šiuo metu rengiama lyties sutrikimo diagnozės ir gydymo tvarka, tačiau ji dar nepatvirtinta, o į jos rengimą, deja, nebuvo įtraukti vietiniai trans asmenys ar jų atstovai.

Tad nors galimybė pasikeisti vardą ir pavardę vertintina teigiamai, tai neprilygsta bendrųjų priemonių, nustatytų Europos Žmogaus Teisių Teismo, įgyvendinimui. Įvairios teisėkūros priemonės arba nebuvo registruotos Seime, arba nebuvo sėkmingos. Be to, lygias galimybes reguliuojantys įstatymai nenumato lytinio tapatumo kaip diskriminacijos pagrindo.

Rekomendacijos

Atsižvelgiant į šias tendencijas, pozicijoje Ministrų komitetui rekomenduojama išlaikyti sustiprintą šio sprendimo įgyvendinimo priežiūrą, ir kreiptis į Lietuvos Vyriausybę dėl šių priemonių įgyvendinimo:

  • Inicijuoti teisėkūros procesą dėl greitos, skaidrios ir prieinamos lytinio tapatumo pripažinimo procedūros, paremtos asmens apsisprendimu (t.y. be diagnozės, amžiaus limito ir santuokinės padėties reikalavimų), bei nustatančios tinkamus, aiškius ir trumpus terminus;
  • Įtvirtinti skaidrų diagnostikos ir sveikatos priežiūros tvarkos rengimo procesą, įtraukiant sveikatos ekspertus ir trans bendruomenę, ir užtikrinant lytį patvirtinančias medicinines intervencijas, hormonų terapiją ir kitas medicinines procedūras, kurios būtų prieinamos ir paremtos informuoto sutikimo modeliu;
  • Prasmingai įtraukti trans asmenis atstovaujančias pilietinės visuomenės organizacijas į teisinių ir kitų sprendimų formulavimo procesą dėl trans asmenų statuso ir jų apsaugos, tuo pačiu prisidedant prie advokacijos už trans asmenų lygiateisiškumą stiprinimo.

Pozicija pateikta vadovaujantis Ministrų komiteto taisyklių 9.3. punktu.

Visą poziciją galite skaityti čia.

Žmogaus teisių stebėjimo instituto pozicijos dalis buvo parengta vykdant projektą „Tvari parama žmogaus teisėms per advokaciją ir švietimą“, kurį remia Aktyvių piliečių fondas, finansuojamas Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansinių mechanizmų.