Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI) pateikė nuomonę dėl Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1378.
Įstatymo projektu siūloma numatyti privalomą informacijos apie krizinio nėštumo pagalbos paslaugų ir konsultavimo galimybes teikimą pacientėms, svarstančioms nėštumo nutraukimą, patyrusioms persileidimą ar nėštumo nutraukimą.
ŽTSI nuomonėje atkreipiamas dėmesys į Jungtinių Tautų Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komiteto (JT ESKTK) Bendrąjį komentarą Nr. 22, kuriame komitetas išaiškino pamatinius teisės į seksualinę ir reprodukcinę sveikatą principus. Ši teisė, anot komiteto, apima tam tikras laisves ir garantijas, tarp jų teisę laisvai ir atsakingai priimti sprendimus, susijusius su savo seksualine ir reprodukcine sveikata, bei netrukdomą prieigą prie sveikatos priežiūros infrastruktūros, paslaugų ir informacijos. Ši teisė taip pat neatsiejama nuo individo autonomijos principo priimant su savo gyvenimu ir sveikata susijusius sprendimus, o moterų autonomijos priimant tokius sprendimus užtikrinimas yra viena lyčių lygybės ir moterų nediskriminavimo įvairiose gyvenimo srityse sąlygų.
Be to, JT ESKTK, Pasaulio sveikatos organizacija, Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas teisei į sveikatą ragina valstybes panaikinti bet kokius teisinius, administracinius ir kitus barjerus prieigai prie seksualinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugų ir susilaikyti nuo tokių barjerų kūrimo. Vienu iš tokių barjerų, JT ESKTK išaiškinimu, laikomas šališkas konsultavimas (angl. biased counselling). Krizinio nėštumo centrų veiklos apžvalgos rodo, kad šių centrų pagrindinė misija šalia kitų paslaugų teikimo yra įtikinti į centrą besikreipiančias moteris nenutraukti nėštumo, neretai teikiant nepatikimą ir mokslu nepagrįstą informaciją, naudojant gąsdinančią kalbą kaip spaudimo priemonę. Be to, tokie centrai neretai skelbiasi teikiantys ir / arba teikia kai kurias sveikatos priežiūros paslaugas, nors nėra licencijuotos sveikatos priežiūros įstaigos.
ŽTSI nuomone, privalomas informacijos teikimas apie tokio pobūdžio paslaugas ir konsultavimą pacientėms būtų laikytinas teisinio ir administracinio barjero prieigai prie seksualinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugų kūrimu, be to, nederėtų su kitais kertiniais valstybės įsipareigojimais šioje srityje, t.y. užtikrinti objektyvios ir mokslu grįstos informacijos apie seksualinę ir reprodukcinę sveikatą prieinamumą bei užtikrinti seksualinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugų kokybę.
Informacijos prieinamumas reiškia, jog valstybės turi ne tik užtikrinti patikimos, tikslios, mokslu grįstos ir pilnos informacijos teikimą, bet ir užkirsti kelią neteisingos informacijos apie seksualinę ir reprodukcinę sveikatą sklaidai. Be to, valstybės turi užtikrinti, kad seksualinės ir reprodukcinės sveikatos infrastruktūra, informacija ir paslaugos būtų prieinamos ir kokybiškos, tai reiškia, kad jos būtų pagrįstos įrodymais, moksliškai bei mediciniškai tinkamos ir integruojančios vėliausias naujoves (angl. up-to-date), o sveikatos priežiūros specialistai būtų apmokyti ir įgudę.
Visgi pati krizinio nėštumo pagalbos koncepcija, ta dalimi, kuria ji yra orientuota į šališką konsultavimą ir įtikinėjimą ar spaudimą nenutraukti nėštumo, remiantis JT ESKTK, Pasaulio sveikatos organizacijos, JT Specialaus pranešėjo teisei į sveikatą išaiškinimais, yra vienas iš barjerų prieigai prie seksualinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugų.
Tad, ŽTSI vertinimu, abejotina, ar tokia nuostata, įtvirtinanti privalomą informacijos apie šias paslaugas ir konsultacijas teikimą, atitiktų ir paties įstatymo tikslus, t.y. nustatyti pacientų teises, pacientų ir sveikatos priežiūros specialistų, sveikatos priežiūros įstaigų santykius, kadangi tokios informacijos teikimas neprisidėtų prie pacienčių teisės į autonomiją, objektyvią ir mokslu grįstą informaciją ir kokybiškas paslaugas įgyvendinimo, greičiau priešingai – sukurtų teisinę ir administracinę kliūtį šias teises realizuoti.
Su ŽTSI nuomone dėl šio įstatymo projekto galima susipažinti čia.
Nuomonė dėl įstatymo projekto parengta vykdant projektą „Tvari parama žmogaus teisėms per advokaciją ir švietimą“, kurį remia Aktyvių piliečių fondas, finansuojamas Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansinių mechanizmų.
