Lietuvoje įsikūrusiame Europos lyčių lygybės institute – seksualinio priekabiavimo atvejai

26 balandžio, 2018

Viešumoje atsiradus informacijai apie Europos lyčių lygybės institute (EIGE) vykusius seksualinio priekabiavimo atvejus, svarbu prisiminti, jog priekabiavimas negali būti laikomas priimtinu ar pateisinamu nei darbo, nei kokioje kitoje aplinkoje.

Komentarai su užuominomis darbo pokalbio metu

Portalui Politico.eu paskelbus apie Europos Lyčių lygybės institute vykusius seksualinio priekabiavimo atvejus, keletas buvusių darbuotojų ir praktikančių portalui teigė, kad tokios praktikos institute buvo gan įprastas reiškinys. Iš viso trims EIGE darbuotojams buvo pateikti kaltinimai dėl seksualinio priekabiavimo.

Viena, aukštesnių pareigų 2012 metais EIGE siekusi darbuotoja, susidūrė su netinkamu elgesiu, kai pokalbio dėl darbo metu buvo fotografuojama, taip pat sulaukė pasiūlymų pakviesti darbo pokalbyje dalyvavusį asmenį „pietų ir pusryčių“ mainais už priėmimą į darbą. Duodama komentarą Politico.eu, darbuotoja teigė, kad apie atvejį pranešė instituto žmogiškųjų išteklių valdytojui.

Dėl seksualinio priekabiavimo skundėsi ir praktiką institute atlikusios merginos – vyrai esą ne kartą mėginę flirtuoti, laidę dviprasmiškus juokelius, kvietę į pasimatymus, netgi nederamai lietę bei persekioję. Pranešus apie priekabiavimo atvejus, skundai buvo ištirti ir du iš trijų pripažinti pagrįstais. Visi priekabiavimu apkaltinti asmenys institute nebedirba.

Priekabiavimą darbo vietoje gali lemti kultūriniai skirtumai?

Komentuodama šią situaciją, EIGE direktorė pateikė savą situacijos vertinimą. Jos teigimu, problemos dėl priekabiavimo darbo vietoje kilo dėl to, kad darbas kolektyve pirmiausia reikalauja laiko nusistatyti bendravimo tarp darbuotojų ribas. Tai pasiekti galėjo būti sudėtinga būtent dėl skirtingų kultūrinių bendravimo ypatybių. Vis dėlto, svarbu atkreipti dėmesį, kad skirtingos kultūrinio bendravimo ypatybės negali tapti pretekstu netinkamam seksualinio pobūdžio elgesiui darbo ar kitoje aplinkoje.

Kaip Politico.eu teigė EIGE direktorė, šiuo metu atmosfera institute yra pasikeitusi. 2016 metais klausiant, ar vadovybė rimtai žiūrėtų į nederamo elgesio apraiškas, nesutinkančių darbuotojų dalis sumažėjo nuo 54% (2014 m.) iki 15%.

Svarbiausia – greita vadovybės reakcija ir tinkamo klimato sukūrimas

Komentuodama šią situaciją Žmogaus teisių stebėjimo institutui , EIGE direktorė Virginija Langbakk teigė, jog „svarbiausias dalykas yra tai, kad negalima priekabiavimo atvejų ignoruoti ar nukelti jų sprendimo. Žmogui, patekusiam į tokią situaciją tikrai yra labai psichologiškai sunku, todėl organizacijai svarbu reaguoti iškart, atliekant visus įmanomus tyrimus“.

Kitas svarbus aspektas – tinkamo klimato darbo vietoje sukūrimas: „vadovybės pareiga yra sukurti klimatą, kuris įgalintų nukentėjusiuosius garsiai pasakyti apie priekabiavimo atvejus. Svarbu sukurti nulinės tolerancijos priekabiavimui klimatą“. Nulinės tolerancijos priekabiavimui politika EIGE įvesta ir taikoma dar nuo 2014 metų. „Negalima pateisinti priekabiavimo tik dėl to, kad kažkam tai gali atrodyti priimtina ir toleruotina“, – teigė V. Langbakk.

Kalbant apie Politico.eu paviešintus priekabiavimo atvejus Europos Lyčių lygybės institute, V. Langbakk pažymėjo, kad iš šios istorijos daug išmoko. „Tai tikrai nesumenkina žalos, to, kas įvyko, ir ką patyrė nukentėjusios merginos, tačiau iš šios istorijos mes taip pat labai daug išmokome ir turime stengtis, kad tokie atvejai nepasikartotų“.  Pasak EIGE vadovės, šie atvejai leido pamatyti savo kaip organizacijos silpnas vietas, dar kartą iškelti klausimus apie tai, kodėl nukentėjusieji praneša arba nepraneša apie priekabiavimo atvejus, ar darbuotojai pakankamai pasitiki atsakingais asmenimis (konfidencialiais patarėjais) bei sukurti dar efektyvesnį reagavimo mechanizmą.

Seksualinis priekabiavimas – teisės į asmens orumą pažeidimas

Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme seksualinis priekabiavimas apibrėžiamas kaip „nepageidaujamas užgaulus, žodžiu, raštu ar fiziniu veiksmu išreikštas seksualinio pobūdžio elgesys su asmeniu, kai tokį elgesį lemia tikslas ar jo poveikis pakenkti asmens orumui, ypač sukuriant bauginančią, priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką“.

Svarbu akcentuoti, jog asmeniui, prie kurio priekabiaujama, toks elgesys yra nemalonus ir nepriimtinas, o priekabiautojas dažnu atveju naudojasi savo profesine, socialine arba simboline galios pozicija. Taip sukuriama bauginanti, priekabiavimo auką žeminanti atmosfera. Būtent šiuo aspektu priekabiavimas skiriasi nuo flirto, kuris malonus abiem pusėms.

Kaip pastebi Žmogaus teisių stebėjimo instituto Teisės programų koordinatorė E. Leonaitė, susiklostę elgesio modeliai, kai socialinės, ekonominės ar simbolinės galios persvarą turintis asmuo gali naudotis savo pozicija žemindamas kitą žmogų, nėra lengvai keičiami. Tam reikalingas nuoseklus pagarbos žmogui ugdymas, nepakantumo priekabiavimui įtvirtinimas. Taip pat svarbios teisės normos, nustatančios atsakomybę už seksualinį priekabiavimą. Drausminė, civilinė, administracinė, o išimtiniais atvejais – ir baudžiamoji atsakomybė bent iš dalies padeda apginti pažeistą žmogiškąjį orumą.

Parengta pagal: https://www.politico.eu/article/sexual-harassment-eu-gender-equality-agency/ ; https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/lyciu-lygybes-instituto-vilniuje-buvusios-darbuotojos-priekabiavimas-buvo-paplites.d?id=77713299

Straipsnis 2018 m. gegužės 04 d. redaguotas ir papildytas Virginijos Langbakk komentaru.