Birželio 24 d. Ženevoje JT specialusis pranešėjas teisei į sveikatą Dainius Pūras paragino šalis nares daugiau dėmesio skirti veiksniams, darantiems įtaką psichikos sveikatai. Socialiniai ir psichosocialiniai veiksniai, kurie lemia individo ir visuomenės gerovę, yra tokie pat svarbūs, kaip ir prieiga prie sveikatos priežiūros, maisto, būsto, išsilavinimo ir darbo.
„Socialinių santykių kokybė yra svarbu“, prieš pristatydamas savo naujausią ataskaitą Žmogaus teisių tarybai teigė D. Pūras. „Ryšiai tarp individų, šeimų ir bendruomenių, tarp skirtingų kartų, tarp vyriausybių ir žmonių, tarp įvairių tautų, ir tarp žmonijos bei gamtos yra esminiai psichikos sveikatai“.
Savo ataskaitoje D. Pūras teigia, kad šiuos santykius formuoja namuose, mokyklose, sveikatos priežiūros institucijose bei visuomenėje veikiančios struktūros, neretai susijusios su tokiomis problemomis kaip smurtiniai santykiai ir socialinė nelygybė.
Anot D. Pūro, siekdamos įgyvendinti savo įsipareigojimus teisės į sveikatą srityje, valstybės narės turėtų įgalinti sveikus ir pozityvius santykius, grįstus pasitikėjimu, pagarba ir tolerancija, bei kurti galimybes solidarumui, apibusei paramai ir pasitikėjimui.
„Tai reiškia bendruomenės įtraukties, nesmurtinės aplinkos ir dalyvavimo kultūrinėje įvairovėje skatinimą. Taip pat tai reiškia ksenofobijos panaikinimą, skurdo ir narkotikų vartojimo bei seksualinės įvairovės dekriminalizavimą“, teigė specialusis pranešėjas.
Kalbėdamas apie psichikos sveikatos sistemas, D. Pūras pabrėžė, kad daugelis stacionarių institucijų ir psichiatrinių ligoninių kuria smurto, stigmos ir bejėgiškumo kultūrą. „Turi būti dedamos pastangos persiorientuoti į neprievartines alternatyvas, kurios skatina visapusišką gerovę ir dėmesį sutelkia į individą, jo patirtis ir sprendimus.“
D. Pūras taip pat akcentavo poreikį remti šeimas, siekiant pagerinti santykius tarp tėvų ir vaikų. Specialusis pranešėjas pakartojo savo raginimą panaikinti vaikų globos įstaigas ir išsamiai pasisakė apie poreikį kovoti su patyčiomis bei užkirsti kelią depresijai ir savižudybėms, pasitelkiant modernius visuomenės sveikatos prieigas, leidžiančias puoselėti nesmurtinius santykius bei vengiančias perteklinės medikalizacijos.
