Dar vienas bandymas cenzūruoti Lietuvos žiniasklaidą

20 kovo, 2017

Kovo 17 d. Seimo valdančiosios daugumos atstovai, Valstiečių ir žaliųjų frakcijos nariai Dovilė Šakalienė, Zenonas Streikus ir Robertas Šarknickas išgąsdino Lietuvos žurnalistų bendruomenę, pasiūlę įstatymu įpareigoti žiniasklaidą skelbti ne mažiau kaip 50 procentų „teigiamos“ informacijos.

Tokią informaciją žiniasklaidos priemonės būtų buvusios įpareigotos skelbti „informacinės programos pradžioje ar pirmuosiuose leidinio puslapiuose.“

Per daug neigiamos informacijos apie politikus?

Projekto aiškinamajame rašte teigiama, jog korupcija, valdžios pareigūnų piktnaudžiavimas ir kitos problemos „dažnai atsiduria žiniasklaidos akiratyje“.

Anot projekto rengėjų, tai „skatina visuomenės nusivylimą valdžios institucijomis ir nusišalinimą nuo politinio gyvenimo, taip pat nepasitikėjimą žiniasklaidos priemonėmis ir jose pateikiama informacija“.

Įstatymo pataisos, jų iniciatorių teigimu, prisidėtų prie visuomenės psichikos sveikatos būklės pagerinimo.

Nesuprato, kad siūlo įtvirtinti cenzūrą

Kilus žiniasklaidos atstovų pasipiktinimui, jog taip siekiama įvesti cenzūrą, projekto rengėjai iniciatyvos atsisakyti neskubėjo.

Anot vienos iš iniciatorių, D. Šakalienės, įstatymu siekiama ne cenzūruoti, o tiesiog „padėti žiniasklaidai“ šalia neigiamos informacijos skleisti daugiau pozityvios, taip pat „padėti žurnalistams, kurie nori pranešti daugiau teigiamos informacijos“.

Jos teigimu, kartu tai ir bandymas užbėgti už akių dar radikalesnėms žiniasklaidos ribojimo iniciatyvoms, apie kurias projekto iniciatorė teigė girdėjusi iš savo kolegų Seime.

Pateikė ne savo projektą

Viešojoje erdvėje kilus dar aštresnėms diskusijoms, projektą nuspręsta atsiimti, ir tuo pačiu pareikšta, jog jį pateikę parlamentarai patys jo net nerengė.

Projektą teikėjai pasiskolino iš ankstesnės kadencijos Seimo nario, kuris pataisas parengė, bet taip ir neįregistravo.

Per tris mėnesius – jau antras cenzūros bandymas

Lietuvos Konstitucija draudžia masinės informacijos cenzūrą ir garantuoja žiniasklaidos laisvę. Ją gina ir Europos žmogaus teisių konvencija, užtikrinanti žiniasklaidai plačias teises skelbiant visuomenei rūpimą informaciją.

Tai jau nebe pirmas nesėkmingas šios kadencijos Lietuvos Seimo narių bandymas suvaržyti žiniasklaidą.

2016 m. pabaigoje buvo siūlomos Civilinio kodekso pataisos, kuriomis žurnalistus būtų galima traukti atsakomybėn už asmens garbės ir orumo įžeidimą paskelbus netikslią informaciją apie viešą asmenį, net ir tais atvejais, kai žurnalistas veikė vedinas gerų ketinimų.