Kas yra neapykantos nusikaltimai ir ką daryti su jais susidūrus?

20 rugsėjo, 2020

Kas yra neapykantos nusikaltimas?

Peržiūrėti informaciją lietuvių, anglų, rusų kalbomis.

Apgadintas automobilis, išdaužtas parduotuvės langas ar pavogta baltoji lazdelė iš pradžių gali atrodyti atsitiktiniai chuliganizmo aktai, kol neįsigilinsime į jų motyvaciją. Automobilis, kuris buvo apgadintas, priklausė kaimynystėje gyvenančiai lesbiečių porai, parduotuvės, kurios langas buvo išdaužtas, savininkas – turkas, leidžiantis parduotuvėje rengti turkų bendruomenės susitikimus, o baltoji lazdelė pavogta iš asmens su regėjimo negalia, siekiant pasijuokti iš jo sumišimo, šios netekus.

Šie nusikaltimai turi šį tą bendro: visi jie yra motyvuoti išankstinio nusistatymo, šališkumo bei priešiškumo tam tikrai žmonių grupei. Šie veiksmai – tai išpuoliai prieš asmens tapatybės šerdį – tai ko jie negali, o ir neturi, pakeisti ar paslėpti. Tai gali būti tokios asmens tapatybės dalys kaip, pavyzdžiui, odos spalva, etninė kilmė, tautybė, kalba, religija, lytis, lytinė tapatybė, seksualinė orientacija, negalia ar amžius. 

Tokie nusikaltimai yra vadinami neapykantos nusikaltimais, tačiau, plačiau juos galima įvardyti ir kaip šališkumu motyvuotus incidentus. Šie incidentai visada turi didelį poveikį asmenims, patyrusiems neapykantos nusikaltimą, kadangi įvykdomas išpuolis prieš jų tapatybės šerdį. Pavogtą piniginę galite nesunkiai pakeisti nauja, bet negalite pakeisti to, kas esate – ir kodėl turėtumėte tai daryti? Štai kodėl neapykantos nusikaltimams reikia skirti ypatingą dėmesį.

Homofobija, rasizmu, ksenofobija, religiniu nepakantumu ar kitais išankstiniais neigiamais nusistatymais motyvuoti incidentai yra įvykdomi dažniau, nei mes manome. Pavyzdžiui, Europoje net 1 iš 4 LGBT asmenų teigia, jog per pastaruosius penkerius metus jie buvo užpulti arba jiems buvo grasinama smurtu, o beveik 30 proc. žydų teigia patyrę priekabiavimą.

Įsivaizduokite, jei jums tektų bijoti dėl savo ar savo artimųjų saugumo kaskart, kai išeinate iš namų…

Be to, šališkumu motyvuoti incidentai paveikia ir visą visuomenę, o ne tik pavienius žmones. Kuo labiau ignoruojame tokius nusikaltimus, tuo labiau kuriame sąlygas išankstinėmis nuostatomis ir neapykanta motyvuotam elgesiui. Be pasmerkimo ar realių pasekmių tai, kas prasideda užgauliais komentarais, gali peraugti ir į daug pavojingesnius veiksmus – turto niokojimą ar net fizinį smurtą. Tokios priešiškos nuostatos destabilizuoja visuomenę ir daro ją nesaugią visiems jos nariams.

Taigi kitą kartą, kai pastebėsite neapykantos nusikaltimą, kam nors apie tai praneškite – policijai arba žmogaus teisių organizacijoms.  

Jei to nepadarysite, nusikaltėliai pasijus galintys ir toliau tęsti savo veiksmus. 

Kas yra neapykantos kalba?

Ar žiniasklaidoje, draugų rate arba socialiniuose tinkluose pastebėjote, kad žmonės sakytų kažką panašaus į tai:

„XXX yra purvini gyvuliai, džiugu, kad jie buvo nužudyti“

„Mums nereikia daugiau tokių XXX žiurkių savo šalyje“

„XXX turi žemesnį IQ, jie yra kaip beždžionės ir su jais turi būti elgiamasi kaip su beždžionėmis“

„Šiems XXX neturi būti leista pasirodyti viešumoje“

Tai – neapykantos kalba, kuri gali būti taip įsišaknijusi mūsų visuomenėje, kad lieka nepastebėta ar net painiojama su saviraiškos laisve. 

Tačiau ši laisvė negali būti naudojama siekiant paminti kitas žmogaus teises, nes neapykantos kalba bandoma pažeminti ir sumenkinti žmones dėl to, kas jie yra. 

Dėl jų odos spalvos, etninės kilmės, tautybės, kalbos, religijos, lyties, lytinės tapatybės, seksualinės orientacijos, negalios ar amžiaus.

Ir neapykantos kalbos apraiškų gali būti bet kur. Gatvėje arba internete. Neapykantos kalba gali būti anonimiška, vartojama pažįstamo žmogaus ar netgi skatinama politikų. 

Blogiausia, jog neapykantos kalba skatina priešiškumą ir smurtą, nes sukuria aplinką, kurioje tam tikros grupės yra labiau linkusios patirti diskriminaciją, agresiją ir užgauliojimus, net jei kurstymas smurtauti nėra aiškiai išreiškiamas. 

Jei visuomenė su neapykantos kalba nekovoja, ši žodinė agresija linkusi peraugti į veiksmus, kurie yra daug rimtesni – turto niokojimą ar net fizinius išpuolius. 

Taigi, susidūrę su neapykantos kalba, imkitės veiksmų! Jei neapykantos kalbą pastebėjote internete – praneškite tinklalapio, kuriame ją aptikote, administracijai. Didžioji dalis tinklalapių ir socialinių tinklų turi neapykantos kurstymą draudžiančias taisykles ir įrankius, kaip apie ją pranešti. Apie internete pastebėtas neapykantos kalbos apraiškas taip pat galite informuoti ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą ar Europos žmogaus teisių fondą. Taip pat apie pastebėtą neapykantos kurstymą ar raginimą smurtauti galite pranešti ir policijai internetu, per www.epolicija.lt.

Jei to nepadarysite, teisės pažeidėjai pasijus galintys ir toliau tęsti savo veiksmus. 

Ką daryti, jei nukentėjote nuo neapykantos nusikaltimų?

Jeigu jūs ar kitas jums žinomas asmuo patyrė neapykantos incidentą ar nusikaltimą, jums pagalbą ir paramą gali suteikti įvairios įstaigos bei organizacijos.

Jei patyrėte kažką panašaus, rekomenduotina apie tai pranešti policijai. Jei jums ar kitam asmeniui reikia skubios pagalbos, skambinkite numeriu 112, kitais atvejais apie neapykantos nusikaltimus policijai galite pranešti internetu, per www.epolicija.lt

Taip pat yra nevyriausybinių organizacijų, galinčių padėti neapykantos nusikaltimų atveju. Jei jums reikia nemokamos teisinės pagalbos, galite kreiptis į Europos žmogaus teisių fondą. Norintiems pranešti apie neapykantos nusikaltimus galima tai padaryti www.manoteises.lt/pranesk/, o nukreiptus prieš LGBT asmenis svetainėje www.uni-form.eu.

Jei jums reikia emocinės pagalbos, galite kreiptis į „Viltes Linija“ telefonu 116 123, „Krizių įveikimo centrą“ telefonu 8 640 51555, „Jaunimo Liniją“ telefonu 8 800 28888 ar „Pagalbos Moterims Liniją“ telefonu 8 800 66366.

Jie suteiks konsultaciją, būtiną informaciją ir padės jums susisiekti su kitomis institucijomis.

Svarbiausia – kam nors apie tai pasakykite. Jūs nesate vieni.

Ką daryti, jei pastebėjote neapykantos nusikaltimą?

Neapykantos nusikaltimai yra sukrečiantys, tačiau kiekvienas iš mūsų, juos pastebėję, galime padėti. Ką galite padaryti Jūs? 

  • Pirmiausia įsitikinkite, kad patys esate saugūs. Neskubėkite veltis į situaciją, kurios negalite kontroliuoti.
  • Nedelsiant skambinkite 112, kad pagalba atvyktų laiku. 
  • Jei nesijaučiate galintys imtis veiksmų vieni, paieškokite kitų liudininkų, kurie galėtų ateiti į pagalbą. 
  • Taip pat galite sukelti triukšmą, siekdami išgąsdinti užpuoliką arba suteikti nukentėjusiam asmeniui laiko pabėgti. 
  • Kad padėtumėte policijos pareigūnams surasti kaltininkus, pasistenkite įsiminti kuo daugiau informacijos. Jei įmanoma, užsirašykite pastabas arba padarykite nuotraukų. Laikas, vieta, valstybinis automobilio registracijos numeris arba užpuoliko apranga gali būti labai svarbi informacija.
  • Taip pat stenkitės surinkti kitų liudininkų vardus ir telefono numerius – tai vėliau galėtų padėti policijai. Parodymai, net ir anoniminiai, gali būti labai vertingi. 
  • Bet svarbiausia, padėkite nukentėjusiems asmenims. Jei reikia, suteikite pagalbą ir kalbėkite su jais ramiu balso tonu, kartu nuspręskite dėl atitinkamų tolesnių žingsnių.
  • Pastebėjus neapykantos nusikaltimą, galite pasitelkti www.manoteises.lt/pranesk/ svetainės pagalbą.

Niekas nenusipelno jaustis nesaugiai, ypač dėl to, kas jie yra. Padėkite pastebėti ir pranešti apie neapykantos nusikaltimus.

Vaizdo klipai parengti įgyvendinant projektą „Policijos ir NVO bendradarbiavimas, siekiant užkirsti kelią neapykantos nusikaltimams Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje“, finansuotą pagal Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programą (2014–2020), sutarties nr. 809533–PONGO–REC-AG-2017/REC-RRAC-RACI-AG-2017. Visa atsakomybė už vaizdo klipų turinį tenka jų autoriams. Vaizdo klipų turinys negali būti vertinamas kaip atspindintis Europos Komisijos nuomonę ar požiūrį.

 

Projektą iš dalies remia Europos Sąjunga