Tyrimo ataskaita „Gynybos teisės įrodinėjimo procese”

4 lapkričio, 2021

Įrodymai sudaro baudžiamosios bylos šerdį, jais remdamasis teismas pripažįsta asmenį kaltu ar išteisina. Teisė į teisingą teismą reikalauja, kad baudžiamajame procese būtų užtikrintos įtariamojo ir kaltinamojo procesinės teisės, o apkaltinamasis nuosprendis būtų grindžiamas tik leistinais, t.y. teisėtais ir patikimais, įrodymais.

Kita vertus, skirtingose valstybėse su įrodymų teisėtumu susiję klausimai sprendžiami skirtingai. Vienur egzistuoja detalios taisyklės dėl to, kokiais atvejais įrodymai laikytini neteisėtais, kitur šį klausimą kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Taip pat skiriasi įrodymų pripažinimo neteisėtais pasekmės. Jos varijuoja nuo draudimo teismui tiesiogiai remtis neteisėtais įrodymais pagrindžiant apkaltinamąjį nuosprendį iki tokių įrodymų pašalinimo iš bylos medžiagos, taip siekiant išvengti jų įtakos teisėjų vidiniam įsitikinimui.

Lietuvoje egzistuojantis įrodymų leistinumo vertinimo modelis ir jo praktiniai aspektai nagrinėjami Žmogaus teisių stebėjimo instituto ataskaitoje „Gynybos teisės įrodinėjimo procese”, kurią parengė Teisės programų vadovė E. Leonaitė. Ataskaitoje pristatomas ne tik teisinis reguliavimas ir aktuali teismų praktika, bet ir remiamasi interviu su baudžiamosios justicijos profesionalais – teisėjais, advokatais ir prokurorais – duomenimis, leidžiančiais pažvelgti į esamą teisinę praktiką iš skirtingų perspektyvų.

Atliktas tyrimas yra platesnio tarptautinio projekto „Gynybos teisės įrodinėjimo procese“ (Defence Rights in Evidentiary Proceedings, DREP) dalis. Penkiose valstybėse (Airijoje, Kroatijoje, Lenkijoje, Lietuvoje ir Švedijoje) vykdytų tyrimų pagrindu tarptautinė nevyriausybinė organizacija „Fair Trials” parengė lyginamąją ataskaitą, kurioje pristatomos ir kritinės teorinės įžvalgos įrodymų leistinumo tematika.

Tikimės, kad atlikti tyrimai paskatins platesnes diskusijas dėl teisės į teisingą teismą garantijų tobulinimo.

Projektą iš dalies finansavo Europos Sąjungos Teisingumo Programa (2014-2020). Visa atsakomybė už tyrimo ataskaitų turinį tenka jų autoriams. Šių tyrimų ataskaitų turinys negali būti vertinamas kaip atspindintis oficialią Europos Komisijos nuomonę. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės, susijusios su tyrimų ataskaitose skelbiamos informacijos panaudojimu.