LVAT priėmė svarbias nutartis administracinėse bylose Nr. A-3948-442/2022 ir Nr. A-3969-968/2022, kuriose pripažino, kad užsieniečiams taikoma labiausiai ribojanti alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas užsieniečių registracijos centre su teise judėti tik centro teritorijoje – buvo neproporcinga ir neteisėta.
Apeliaciniuose skunduose pažymima, kad toks laisvės apribojimas, remiantis vėliausia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, iš esmės prilygsta sulaikymui.
LVAT bylose nustatė, kad šios alternatyvios sulaikymui priemonės, kaip ir sulaikymo skyrimui, būtinos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 113 str. 5 d. 1 punkte numatytos sąlygos, t.y. jei užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę.
Teismas abiem atvejais pripažino, kad tokių sąlygų nagrinėtose bylose nėra nustatyta, kad, atvirkščiai, užsieniečiai bendradarbiavo su institucijomis siekiant nustatyti jų asmens tapatybę ir pilietybę, o vien neteisėtas atvykimas negali būti laikomas „nebendradarbiavimu“ įstatymo prasme. LVAT patvirtino savo praktiką, kad nebendradarbiavimas paprastai sietinas su piktavališkumu, piktybiškumu institucijų atžvilgiu, o nesant nebendradarbiavimo, ilgalaikis užsieniečių laisvės ribojimas be teisės išeiti už centro teritorijos yra neproporcinga jų laisvę ribojanti priemonė.
Teismas tenkino abiejų pareiškėjų apeliacinius skundus ir jų prašymu skyrė abiem užsieniečiams apgyvendinimą centruose netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Šias strategines bylas inicijavo Žmogaus teisių stebėjimo institutas kartu su advokatais Laurynu Biekša, Rita Balseviče ir Jelena Cvirko. Strateginių bylų tikslas – siekti teisingumo individualių pareiškėjų atžvilgiu, teisminio teisės taikymo trūkumų vertinimo bei ydingos institucijų praktikos keitimo migracijos ir prieglobsčio kontekste.
Daugiau apie instituto strateginių bylų programą.
