Balsuodamas už Karbauskio pataisas, Seimas susilpnino vaiko teisių apsaugą

27 kovo, 2019

Vakar Seimas pritarė R. Karbauskio pasiūlytoms Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisoms, kuriomis įvedamas vadinamasis „reikšmingos žalos“ kriterijus, kai sprendžiama dėl vaiko paėmimo iš nesaugios jam aplinkos.

Remiantis naujomis įstatymo nuostatomis, Vaiko teisių apsaugos tarnybos paimti vaiką iš nesaugios artimos aplinkos galės tik tuo atveju, jeigu išpildomos dvi sąlygos – gresia realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, ir šis pavojus gali sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei.

Tad tarnyboms kiekvienu atveju tektų pagrįsti ne tik tai, kad vaikui likus nesaugioje aplinkoje jam kils realus pavojus, bet ir tai, jog tas pavojus gali sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei. Taip gali susidaryti situacijos, kai net ir realiame pavojuje esančio vaiko nebus įmanoma paimti iš nesaugios jam aplinkos tol, kol neįrodoma reikšmingos žalos ar grėsmės jo gyvybei tikimybė. O tokią tikimybę įrodyti gali būti sudėtinga, tad, Žmogaus teisių stebėjimo instituto vertinimu, tokie papildomi reikalavimai galėtų rimtai paralyžiuoti tarnybų darbą.

ŽTSI nuomone, „reikšmingos žalos“ terminas įneša nemažai painiavos, nes kyla klausimas, kas ir kaip vertins žalos reikšmingumą. Nors reikšminga žala ir yra apibrėžta pačiame įstatyme, tačiau tokio termino įvedimu paliekama daug vietos interpretacijoms. Tuo pačiu atveriama galimybė, remiantis reikšmingumo kriterijumi, sumenkinti konkretaus vaiko patiriamos žalos mastą.

Svarbu pažymėti, kad ir iki įstatymo pataisų priėmimo vaikas iš jam nesaugios artimos aplinkos galėjo būti paimamas tik kraštutiniais atvejais. Teisę į šeimos ir privatų gyvenimą saugo Europos žmogaus teisių konvencija, tad tai, jog įstatyme yra numatyti saugikliai vaiko paėmimo iš šeimos atvejais, apskritai yra vertintinta teigiamai. Tačiau problema kyla tuomet, kai vaiko ir suaugusiųjų interesai nėra tinkamai subalansuojami, nesivadovaujama geriausių vaiko interesų principu, ir daugiau teisinės apsaugos suteikiama suaugusiesiems, o ne vaikams. Visgi įstatymo pagrindinis tikslas yra ginti ir apsaugoti vaikus, kai to tinkamai nedaro juo pasirūpinti turintys suaugusieji.

Siekiant veiksmingo atsako į smurtą prieš vaikus, itin svarbu vykdyti visuomenės švietimą, plėsti įvairaus pobūdžio paslaugų šeimoms ir vaikams tinklą, stiprinti socialinį darbą su sunkumus išgyvenančiomis šeimomis. Bet lygiai taip pat svarbu ir tinkama vaikų teisinė apsauga, kad valstybė smurtą ar nepriežiūrą kenčiančių vaikų nepaliktų likimo valiai, o aktyviai siektų užtikrinti vaiko teisę augti saugioje ir sveikoje aplinkoje.