Autorių teisių direktyva – iššūkis interneto laisvei?

29 kovo, 2019

Šią savaitę Europos Parlamentas priėmė Europos Sąjungos Autorių teisių direktyvą. 348 parlamentarai balsavo už, 274 – prieš, ir 36 susilaikė.

Tai paskutinė kliūtis, kurią turėjo įveikti Direktyva prieš tapdama privalomu teisės aktu visoms ES šalims narėms.

Direktyvos tikslas – harmonizuoti šalių narių teisę autorių teisių srityje, tačiau dėl kai kurių Direktyvos nuostatų buvo kilusios aršios diskusijos. Daugiausiai jų sukėlė Direktyvos 13-asis straipsnis, kuriuo daug vartotojų įkelto turinio turinčioms interneto platformoms tenka atsakomybė užtikrinti, kad jose nebūtų autorių teises pažeidžiančio turinio. Prieš priimant Direktyvą, ši atsakomybė gulė ant pačių vartotojų pečių.

Šis Direktyvos straipsnis leidžia interneto platformoms, norinčioms išvengti autorių teisių pažeidimo, naudoti išankstinio turinio filtravimo priemones, kurios turi būti „tinkamos ir proporcingos“, t.y. neturi neproporcingai apriboti platformų vartotojų teisių.

Interneto ir saviraiškos laisvę ginančios organizacijos nuogastauja, kad tokiu būdu interneto platformoms sudaromos prielaidos vykdyti vartotojų įkeliamo turinio cenzūrą. Norėdamos apsidrausti nuo sankcijų už autorių teisių pažeidimus, platformos galėtų imtis cenzūruoti ir autorių teisių nepažeidžiančius interneto vartotojų kūrinius. Taip gali būti apribota šių nepriklausomų kūrėjų ir visos interneto bendruomenės teisė į saviraikšos laisvę, pavyzdžiui, cenzūruojant „memus“ ar namų gamybos vaizdo klipus.

Be to, kol kas nėra aišku, kaip šios Direktyvos nuostatos turėtų būti įgyvendinamos praktiškai.

Nevyriausybinės organizacijos, besipriešinusios 13 straipsnio įtraukimui į Direktyvą, svarsto kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo teismą, siekiant išsiaiškinti, ar ši Direktyvos nuostata tinkamai subalansuoja autorių teises su interneto vartotojų saviraiškos laisve.

Parengta pagal Liberties.eu informaciją