„Tikiuosi, jog šis sprendimas pagelbės kitiems asmenims ateityje, galbūt aukos dažniau skųsis, o smurtautojai mažiau nusikals. Ypatingai skaudu dėl vaikų – jie labiausiai kenčia tokiose šeimose, ir tai labai atsiliepia tolimesniame jų gyvenime.“
– Pareiškėja D.P.
Byla pradėta: 2007 m.
Byla baigta: 2013 m.
Bylos esmė: moteris aštuonerius metus kentė vyro smurtą, tačiau visi pradėti ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti
Bylos baigtis: Lietuvos institucijos, nesiėmusios veiksmų apsaugos moterį ir jos vaikus nuo sutuoktinio smurto, pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnį (kankininų draudimas)
Bylos faktai:
D.P. už kaltinamojo ištekėjo 1989 m., jie kartu turėjo keturis vaikus. 2001 m. santuoka buvo nutraukta. Užfiksuota, kad nuo 1995 m. iki 2003 m. vyras prieš D.P. smurtavo dešimt kartų jų vaikų akivaizdoje, prieš du vaikus – keturis kartus ir prieš trečią vaiką – vieną kartą. Visi nukentėję asmenys buvo patyrę lengvus kūno sužalojimus.
1999 m. pareiškėja kreipėsi į Kauno apylinkės teismą privataus kaltinimo tvarka dėl smurto šeimoje. Teismas pripažino D.P. vyrą kaltu, tačiau apskundus sprendimą byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo. 2007 m. bylos nagrinėjimas buvo nutrauktas suėjus senaties terminui. Nors tais pačiai metais moteris kreipėsi į policiją pakartotinai dėl nesibaigiančio vaikų terorizavimo, prokuratūra pradėtą ikiteisminį tyrimą nutraukė.
2009 m. pareiškėjos sūnus, sulaukęs 21 metų, pasitraukė iš gyvenimo.
Nagrinėjimas EŽTT:
2008 m. gegužės 23 d. pareiškėja pateikė Europos žmogaus teisių teismui pareiškimą dėl EŽTK 6 straipsnio – teisės į teisingą teismą – pažeidimo.
Kuomet byla buvo komunikuota Lietuvos Vyriausybei, Žmogaus teisių stebėjimo institutas įsitraukė į bylą kaip trečioji šalis ir pateikė savo ekspertinę nuomonę. ŽTSI pateiktoje pozicijoje teigiama, jog Lietuvos valstybė, neapsaugojusi pareiškėjos ir jos vaikų nuo pakartotinio fizinio ir psichologinio smurto bei netinkamai vykdžiusi baudžiamąjį procesą, pažeidė Konvencijos 3 straipsnio, draudžiančio kankinimus ir nežmonišką elgesį, nuostatas bei Konvencijos 8 straipsnio, įtvirtinančio teisę į privataus gyvenimo gerbimą, nuostatas.
2013 m. spalio 22 d., įvertinęs tai, kad vienašalėje deklaracijoje Lietuva pati pripažino Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio pažeidimą ir pasiūlė pareiškėjai 6000 eurų kompensaciją, Teismas nusprendė šios bylos nagrinėjimo nebetęsti. Vyriausybė pripažino, kad baudžiamasis procesas pareiškėjos byloje turėjo daug trūkumų ir pabrėžė, jog gailisi, kad baudžiamoji byla nebuvo išnagrinėta per protingą laiko tarpą, o vėliau nutraukta, suėjus senaties terminui. Vyriausybė taip pat įsipareigojo imtis priemonių, kad tokie žmogaus teisių pažeidimai nepasikartotų ir užtikrinti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo efektyvų taikymą.
Bylos dokumentai:
