hrmi-youtube
LT

ŽTSI pateikė pastabas dėl abortų draudimo įstatymo projekto

2013 / 09 / 02 Žymos:

Seimo komitetuose rudens sesijoje planuojamas svarstyti Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projektas nedera su Lietuvos tarptautiniais žmogaus teisių įsipareigojimais – tokią išvadą rugsėjo 2 d. pateikė ŽTSI, išanalizavęs siūlomo projekto nuostatas.

Įstatymo projektu siekiama įtvirtinti bendrą draudimą moterims nutraukti nėštumą, numatant tik dvi šio draudimo išimtis: kai nėštumas gresia moters gyvybei ar sveikatai, ar kai yra pagrindo manyti, jog nėštumas atsirado dėl nusikalstamų veikų.

Įstatyminis draudimas nutraukti nėštumą prilygsta moters teisės į pagarbą privačiam gyvenimui apribojimui. ŽTSI vertinimu, tokio apribojimo taikymas Lietuvoje neatitiktų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų, kaip jas savo praktikoje yra išaiškinęs Europos žmogaus teisių teismas.

ŽTSI pastabose pažymėjo, kad bendras nėštumo nutraukimo draudimas, nepaisant numatytų draudimo išimčių, apsunkina moterims prieigą prie saugaus nėštumo nutraukimo net ir šių išimčių atveju. EŽTT nagrinėtų bylų prieš Airiją ir Lenkiją – šalis, kuriose draudžiama nutraukti nėštumą –  faktinės aplinkybės suteikia tvirtą pagrindą manyti, jog nėštumo nutraukimo kriminalizavimas kelia realią grėsmę moterų gyvybei, sveikatai, jų psichologinei ir dvasinei būklei. Toks teisinis reguliavimas sukuria baimės atmosferą bei atgraso gydytojus nuo nėštumo nutraukimo net ir tada, kai nėštumas gresia moters sveikataiar gyvybei, kai nustatytas vaisiaus apsigimimas ar kai nėštumas yra išžaginimo pasekmė.

ŽTSI atkreipė Seimo komitetų dėmesį, kad nutraukiamų nėštumų skaičius Lietuvoje kasmet nuosekliai mažėja. 1991 m. buvo atlikta 40765 nėštumo nutraukimų (moters sprendimu ir dėl medicininių indikacijų), 1995 m. – 31278, 2000 m. – 16259, 2005 m. – 9972, 2010 m. – 6989, o 2012 m. – 6033. Toks mažėjimas siejamas su bendro pragyvenimo lygio kilimu, informacijos apie nėštumo prevenciją sklaida, kontracepcijos naudojimu. Todėl, ŽTSI vertinimu,  įstatymo iniciatorių siekiamų tikslų galima pasiekti kitomis, moterų teisę į pagarbą privačiam gyvenimui mažiau ribojančiomis priemonėmis, tokiomis kaip lytinis švietimas, informacijos apie šeimos planavimą bei patikimą kontracepciją sklaida, kontraceptinių priemonių prieinamumo skatinimas.

ŽTSI vertinimu, projektas nederėtų ir su Lietuvos įsipareigojimais pagal Jungtinių Tautų Konvenciją dėl visų formų diskriminavimo panaikinimo moterims, kadangi, remiantis JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto išvadomis Airijai ir Lenkijai, sukeltų sunkias pasekmes moterų gyvybei, sveikatai ir gerovei. Projektas nedera ir su Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija bei joje įtvirtintu geriausių vaiko interesų principu – įstatymu nepilnametės mergaitės būtų verčiamos tęsti ankstyvą negeidaujamą nėštumą neatsižvelgiant į geriausius jų interesus.

ŽTSI savo pateiktose pastabose Seimo Žmogaus teisių bei Teisės ir teisėtvarkos komitetams siūlė šiam projektui bei su juo susijusioms Baudžiamojo ir Civilinio kodeksų pataisoms nepritarti.

Visą pastabų tekstą rasite čia.