hrmi-youtube
LT

Valiulienė prieš Lietuvą – smurtas artimoje aplinkoje

2013 / 03 / 26 Žymos:, ,

„Smurto šeimoje aktas savaime yra žeminantis ir menkinantis auką, ir tai yra būtent tai, ko siekia smurtautojas. Fizinis skausmas yra tik viena iš sumanytų pasėkmių. Spyris, pliaukštelėjimas, spjūvis – jie yra skirti sumenkinti partnerės orumą, ją pažeminti.“

– EŽTT teisėjo Pinto de Albuquerque pritariamoji nuomonė Valiulienė prieš Lietuvą byloje


Byla pradėta: 2011 m.

Byla baigta: 2013 m.

Bylos esmė: moteris kentė partnerio smurtą, tačiau visi ikiteisminiai tyrimai dėl smurto šeimoje buvo nutraukiami; galiausiai ji kreipėsi į teismą privataus kaltinimo tvarka, tačiau byla buvo nutraukta suėjus senaties terminui

Bylos baigtis: Lietuvos institucijos, nesiėmusios veiksmų apsaugoti moterį nuo partnerio smurto, pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnį (kankininų, žeminančio ir nežmoniško elgesio draudimas)


Faktinės aplinkybės:

2001 m. pareiškėja tapo smurto šeimoje auka – jos partneris prieš ją naudojo fizinį ir psichologinį smurtą. Apie penkis fizinio smurto atvejus pareiškėja pranešė teisėsaugos institucijoms bei kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą privataus kaltinimo tvarka dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo. Teismas nukreipė pareiškėjos skundą į Panevėžio miesto apylinkės prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo pradėjimo bendrąja tvarka, taip perkvalifikuojant galimai padarytą nusikaltimą į sunkesnį. 2002 m. pareiškėjos partneriui buvo pateikti įtarimai, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nuolat nutraukiamas, nes nepavykdavo rasti įtariamojo.

Vėliau, pasikeitus Lietuvos Baudžiamajam kodeksui, pareiškėjai buvo nurodyta kreiptis dėl smurto atveju privataus kaltinimo tvarka. Jai tą padarius, jos skundas buvo atmestas dėl senaties termino suėjimo.

Nagrinėjimas EŽTT:

2007 m. pareiškėja pateikė skundą prieš Lietuvą Europos žmogaus teisių teismui (toliau – EŽTT) dėl Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio, garantuojančio teisę į teisingą teismą, ir 13 straipsnio pažeidimų. Kuomet byla buvo komunikuota Lietuvos Vyriausybei, pareiškėjos atstovavimą perėmė Žmogaus teisių stebėjimo institutas.

2013 m. kovo 26 d. EŽTT priėmė pirmąjį sprendimą byloje prieš Lietuvą dėl smurto šeimoje. Teismas pripažino, kad Lietuvos teisėsauga, vilkindama ikiteisminį tyrimą dėl smurto šeimoje atvejo, neužtikrino pareiškėjos apsaugos nuo smurto ir leido smurtautojui išsisukti nuo atsakomybės. Tokiu būdu Lietuvos valstybė pažeidė savo pozityvią pareigą apginti smurto artimoje aplinkoje aukas pagal Konvencijos 3 straipsnį, draudžiantį kankinimą, nežmonišką ar žeminantį asmens  orumą elgesį.

Bylos dokumentai:

Žmogaus teisių stebėjimo instituto parengtas atsiliepimas

Europos žmogaus teisių teismo sprendimas