hrmi-youtube
LT

Vaizdo stebėjimo kamerų naudojimas Lietuvoje (2012)

2012 / 03 / 19 Žymos:

Vaizdo stebėjimo kamerų sistema Vilniuje savivaldybės iniciatyva pradėta diegti daugiau nei prieš dešimtmetį, t. y. 2000 m., įgyvendinant akciją „Saugus miestas“. Šiandien ši sistema išsiplėtė: šiuo metu Vilniuje veikia 112 savivaldybės įdiegtų vaizdo stebėjimo kamerų, o tinklo plėtrą numatoma tęsti bent iki 2016 m. Kaune šiuo metu veikia daugiau nei 40, o Klaipėdoje – apie 70 vaizdo stebėjimo kamerų.

Tačiau tai tik savivaldybių įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų, transliuojančių vaizdą į policijos komisariatus, skaičiai. Į juos nepatenka privačių asmenų įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Tuo tarpu Asmens duomenų valdytojų valstybės registre nurodyti 233 asmens duomenų valdytojai, vykdantys vaizdo stebėjimą, akivaizdžiai neatspindi realiai vykdomo vaizdo stebėjimo masto – daugelis vaizdo stebėjimo vykdytojų nėra linkę apie tai oficialiai pranešti.

Tinkamai naudojamos vaizdo stebėjimo kameros gali būti naudinga priemonė kovojant su teisės pažeidimais. Tačiau nekontroliuojamas vaizdo stebėjimo kamerų tinklo plėtimas ir nepakankamas ar netinkamas šios srities reguliavimas kelia grėsmę asmens privataus gyvenimo neliečiamumui.

Tyrime konstatuojama, kad nors nuo 2005 m. teisiniame reglamentavime atsirado esminių pasikeitimų – Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme įtrauktas vaizdo stebėjimui skirtas skirsnis, o vaizdo stebėjimas Įstatyme numatytas tik kaip ultima ratio, t. y. priemonė, taikytina tik tais atvejais, kai nurodytų tikslų negalima pasiekti kitomis, mažiau duomenų subjekto teises varžančiomis, priemonėmis, tačiau praktikoje kyla eilė problemų, o Įstatymas neretai pažeidžiamas.

Tyrimas „Vaizdo stebėjimo kamerų naudojimas Lietuvoje“