hrmi-youtube
LT

„Tolerancijos vilkiko“ byla – susirinkimų laisvė

2010 / 04 / 19 Žymos:

„Lietuva yra katalikiška šalis, todėl viešas gėjų renginys lietuviams – nemalonus. Kol aš būsiu meras, homoseksualams reklamuotis mieste neleisiu“

– buvęs Vilniaus m. meras Juozas Imbrasas


Byla pradėta: 2008 m.

Byla baigta: 2010 m.

Bylos esmė: Vilniaus miesto savivaldybė neleido organizuoti Rotušės aikštėje tolerancijos vilkiko akcijos, kuri vyko dešimtyje kitų Europos Sąjungos miestų

Bylos baigtis: Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas nepažeidė asociacijos „LGL“ teisės į lygybę


Bylos faktai:

2008 m. UAB “Integrity PR“ kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydama išduoti pažymėjimą  šalia Rotušės aikštės paradinio įėjimo rugpjūčio mėn. pastatyti vilkiką „Už lygybę. Prieš diskriminaciją“. Stovėjimo metu vilkiko komanda planavo parodyti programą, susijusią su tolerancija ir lygiomis teisėmis, kuri rodoma dešimtyje Europos Sąjungos valstybių narių. Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašymo netenkino.

Teisminis procesas:

download (2)

Vladimiras Simonko ir Eduardas Platovas, pareiškėjai byloje © lrytas.lt

Rugsėjo mėnesį ŽTSI ir Lietuvos gėjų lyga paprašė Vilniaus miesto prokuratūros įvertinti neigiamą savivaldybės sprendimą, tačiau prokuratūra perdavė prašymą nagrinėti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai. Lapkričio mėnesį Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atsisakė nagrinėti pareiškėjų skundus, nurodydama, kad kreipimosi pagrindas nebuvo aiškus.

2009 m. LGL kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl tarnybos sprendimo panaikinimo. ŽTSI įsitraukė į procesą kaip trečiasis suinteresuotas asmuo. Vilniaus apygardos administracinis teismas skundą atmetė kaip nepagrįstą ir nenagrinėjo klausimo dėl savivaldybės administracijos atsisakymo išduoti pažymėjimą teisėtumo.

LGL padavė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT). 2010 m. balandžio 19 d. LVAT atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą konstatuodamas, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, priimdama sprendimą dėl leidimo neišdavimo, LGL subjektinių teisių (lygių galimybių) nepažeidė. LVAT pažymėjo, kad tiek Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, tiek ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad iš skundo neaišku, kokiu pagrindu pareiškėjai kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Teismas atmetė pareiškėjų argumentą, kad teisę kreiptis į Lygių galimybių kontrolierių turi bet kuris asmuo, manantis, kad buvo pažeistos jo lygios galimybės.