hrmi-youtube
LT

Teismai skatina prekybą žmonėmis?

2013 / 11 / 20 Žymos:

Šiandien Žmogaus teisių stebėjimo institutas kreipėsi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją, prašydamas ištirti Šiaulių apygardos teismo teisėjos Irenos Ivanovienės pasisakymus žiniasklaidai, komentuojant išnagrinėtą bylą dėl pelnymosi iš vaikų prostitucijos. Byloje konstatuota, kad sąvadautojai pelnėsi iš nepilnamečių mergaičių, kurių amžius tesiekė 14 ir 15 metų.

„Jeigu jūs būtumėte jas matęs, komentarų nereikėtų, be to, visa tai iš viso vyko 20 dienų“, – Delfi portale publikuotame straipsnyje cituojama Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė.

Žeminantys ir užgaulūs teisėjos žodžiai nukentėjusiųjų atžvilgiu ne tik šokiruoja, bet ir verčia abejoti teisėjos etika, nešališkumu ir gebėjimu atlikti pagrindinę teismų funkciją – vykdyti teisingumą. Tokie pareiškimai liudija, kad švelnios bausmės – po 150 valandų viešųjų darbų – nusikaltusiems asmenims buvo skirtos būtent dėl teisėjos Irenos Ivanovienės išankstinių neigiamų nuostatų nukentėjusių mergaičių atžvilgiu, todėl kyla rimtų abejonių dėl viso teismo proceso nešališkumo.

Nuo prekybos žmonėmis ir prostitucijos nukentėjusioms moterims ir mergaitėms pagalbą teikiančių nevyriausybinių organizacijų teigimu, atvejai, kai prekeiviai žmonėmis sulaukia itin švelnių bausmių arba apskritai nuo realių bausmių išsisuka, yra dažni. Kyla abejonių, ar ikiteisminio tyrimo institucijos ir teismai sugeba adekvačiai suvokti ir įvertinti šio nusikaltimo pobūdį.

Anot ŽTSI atstovės Natalijos Bitiukovos, tokie atvejai prisideda prie nebaudžiamumo atmosferos kūrimo, nes nėra užtikrinama reali ir griežta atsakomybė už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, o tai tik dar labiau skatina įsitraukti į šią nusikalstamą veiką, kadangi rizika nedidelė, o veikla – ypatingai pelninga.

„Kovojant su prekyba žmonėmis, svarbu įtvirtinti tokią praktiką, kad visi atvejai, kuomet iš asmens, užsiimančio prostitucija, pelnosi trečias asmuo, yra vienareikšmiškai kvalifikuojami kaip prekyba žmonėmis. Šioje vietoje reikia bausti tikruosius nusikaltėlius – sąvadautojus, o ne rodyti pirštais į aukas, kurios ir taip yra įbaugintos, priklausomos ir pažeidžiamos. Ypatingai svarbu pradėti tinkamai taikyti Baudžiamojo kodekso 157 straipsnį, reglamentuojantį vaiko pardavimą, išnaudojimą prostitucijai ar pornografijai, nes šio nusikaltimo aukos ne tik nėra tinkamai ginamos, bet dar papildomai nukenčia baudžiamojo proceso metu,“ sakė N. Bitiukova. „Svarbu užtikrinti, kad nevyrautų nebaudžiamumo atmosfera, kad visuomenė būtų priešiška nusikaltėliams, o ne smerktų ir kaltintų aukas“.

Dėl to, kad Lietuvoje nepilnametės prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukos nėra laikomos aukomis, ir kad teismo proceso metu joms neteikiama jokia pagalba, susirūpinimą išreiškė spalio mėnesį savo išvadas Lietuvai pateikęs Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas. Lietuva dar 2004 metais ratifikavo JT Vaiko teisių konvencijos fakultatyvinį protokolą dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos, kuriuo įsipareigojo patvirtinti „atitinkamas priemones, turinčias apsaugoti vaikų, nukentėjusių nuo šio Protokolo draudžiamų veikų, teises ir interesus visose baudžiamųjų bylų nagrinėjimo stadijose, pirmiausia: pripažindamos nukentėjusių vaikų pažeidžiamumą ir pritaikydamos procedūras, kad būtų atsižvelgta į jų specialius poreikius“.

Nerimą kelia tai, kad prekybos žmonėmis prostitucijos tikslais mastai Lietuvoje nemažėja, o aukų amžius jaunėja. Dažniausiai aukomis tampa moterys ir mergaitės. Į prekybos žmonėmis ir prostitucijos tinklą itin dažnai papuola pažeidžiamos merginos: nepilnametės, gyvenančios socialinės rizikos šeimose ar globos įstaigose, neišsilavinusios ar turinčios raidos sutrikimų.

Tikrieji prekybos žmonėmis mastai oficialioje statistikoje neatsispindi. Aukos vengia kreiptis į teisėsaugos institucijas – dažna jų bijo nusikaltėlių keršto ar nepasitiki pareigūnais. Ikiteisminių tyrimų dėl prekybos žmonėmis pradedama nedaug, kartais net ir akivaizdūs prekybos žmonėmis atvejai kvalifikuojami kaip švelnesnio pobūdžio nusikalstamos veikos – įtraukimas į prostituciją ar pelnymasis iš kito asmens prostitucijos.

Nemažai ikiteisminių tyrimų nutraukiama motyvuojant tuo, jog aukos keitė parodymus, atsisakė juos duoti, skirtingai aiškino tas pačias aplinkybes. Teisėsaugos pareigūnai ne visada suvokia iš prekybos žmonėmis tinklo ištrūkusių aukų savijautą ir jų pažeidžiamumą, neužmezga su aukomis pasitikėjimu pagrįsto ryšio. Tai baigiasi neveiksmingais ikiteisminiais tyrimais ar nutrūkusiu baudžiamuoju procesu.

„Iš Teisėjų etikos ir drausmės komisijos tikimės oficialaus teisėjos pasisakymų įvertinimo – manome, jog šiai teisėjai turėtų būti iškelta drausmės byla“ – teigia ŽTSI atstovė. „Taip pat tikimės, jog šis atvejis paskatins valdžios institucijas susirūpinti, kodėl kova su prekyba žmonėmis Lietuvoje yra neveiksminga. Kovojant su moterų ir mergaičių išnaudojimu itin svarbus yra visuomenės ir žiniasklaidos vaidmuo, nes tik sutelkę bendras pastangas galime apginti aukų teises ir tuo pačiu kurti saugesnę, teisingesnę visuomenę.“