Tarp asmeninių patirčių ir socialinių „normų“, tarp atpažinimo ir susitaikymo – ekonominis ir seksualinis partnerių smurtas prieš moteris Lietuvoje

19 lapkričio, 2019
Šiame moksliniame straipsnyje aptariamas ekonominis ir seksualinis intymaus partnerio smurtas prieš moteris – tai yra dvi smurto artimoje aplinkoje formos, kurias mažiausiai atpažįsta tiek Lietuvos visuomenė, tiek ir pačios moterys, išgyvenančios tokią prievartą. Straipsnio autoriai, iš Žmogaus teisių stebėjimo instituto ir Lygių galimybių plėtros centro, analizuoja tokio nepripažinimo priežastis ir kaip situaciją veikia patriarchalinis kontekstas bei kokį vaidmenį čia atlieka lyčių lygybės klausimai. Straipsnyje taip pat nagrinėjama, kaip šių smurto formų neatpažinimas prisideda prie priežasčių, lemiančių, kad Lietuvoje moterys vis dar dažnai nėra linkusios kreiptis pagalbos dėl patiriamo smurto artimoje aplinkoje. Straipnis paremtas 2017 m. ŽTSI atliktu tyrimu. Daromos išvados, kad visų pirma, geriau pažinus galios ir kontrolės strategijas taikomas smurtautojo ekonominio ir seksualinio smurto atvejais, o taip pat atsisakius „nukentėjusiąsias kaltinančio“ požiūrio, galėtų būti vykdomos ir platesnės švietimo programos lyčių lygybės tema, siekiant užkirsti kelią šiai reikšmingai socialinei problemai.
Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „Stop smurtui prieš moteris: nuo sąmoningumo didinimo iki nulinės tolerancijos aukų kaltinimui“. Projektas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos lėšomis. Straipsnio turinys neatspindi Europos Komisijos nuomonės ir požiūrio.