hrmi-youtube
LT
Žmogaus teisės – kaip oras: kol jo netrūksta, net nesusimąstome, kaip tai svarbu. Kaip mums sekėsi „kvėpuoti“, ko ir kodėl troškome 2018–2019 metais?

Straipsnis 2020 birželio 18 d. buvo publikuotas žurnale „Savaitė“. Autorė – Ramutė Šulčienė

Žmogaus teisių stebėjimo institutas prieš savaitę pristatė jau dešimtąją žmogaus teisių padėties Lietuvoje apžvalgą. Ją rengė 19 žmogaus teisių ekspertų – teisininkų, politikos, socialinių ir sveikatos mokslų specialistų. Kaip mūsų šalyje pastaraisiais metais sekėsi užtikrinti žmogaus teises, vienareikšmiškai atsakyti sudėtinga. Situaciją turbūt geriausiai apibūdina apžvalgoje vis kartojama ta pati išvada: nepakankamas dėmesys.

Stinga jautrumo

„Pastaruoju metu mes daug diskutuojame apie žmonių laimę, pasitikėjimą valstybe, institucijomis, nacionalinį saugumą. Tačiau ne visada pagalvojame, kad visa tai tiesiogiai susiję su tuo, kaip valstybėje užtikrinamos žmogaus teisės“, – sako Žmogaus teisių stebėjimo instituto tarybos narys, apžvalgininkas, filosofas Paulius Gritėnas. Specialistas vardija ne vieną sritį, kurioje dar reikia daug nuveikti, pavyzdžiui, vis dar stringa Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje ratifikavimas. Nors 8 iš 10 atvejų nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusių asmenų yra moterys, Lietuvos teisės aktai vis dar neužtikrina lyčiai jautraus požiūrio. Smurto klausimai viešojoje erdvėje dažniausiai subanalinami ir aptariami nejautriai, pavyzdžiui, moters įtempimas į automobilį prieš jos valią pavadinamas šeiminiu konfliktu, užuot įvardijus, jog tai yra nusikalstamas elgesys.

Tos pačios priemonės netinka

Žmogaus teisių stebėjimo instituto projektų vadovė Ugnė Grigaitė aiškina, kad, siekiant spręsti konkrečią problemą visuomenėje, reikia visų pirma aiškiai suvokti ir įvardyti ją lemiančias priežastis. Taigi negalima visų smurto rūšių suplakti į neva vieną ir tą pačią problemą bei visa tai tiesiog vienu ypu bandyti išspręsti tomis pačiomis priemonėmis. „Egzistuoja milžiniški ir kompleksiniai skirtumai tarp smurto viešojoje erdvėje ir smurto artimoje aplinkoje, tarp konflikto, kur abiejų šalių galios santykis yra lygiavertis, ir sisteminio smurto artimoje aplinkoje, kur galios ir kontrolės strategijos nuolat taikomos visuomet vieno ir to paties asmens kito asmens atžvilgiu, tarp smurto artimoje aplinkoje prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prieš vyrus. Kiekvienu atveju skiriasi priežastys, taigi turi skirtis ir sprendimo būdai. Pavyzdžiui, pykčio valdymo kursai gali būti veiksmingi sprendžiant konfliktus ar smurto
viešojoje erdvėje atvejus. Tačiau smurto artimoje aplinkoje prieš moteris atveju yra reikalingi ne pykčio kontroliavimo įgūdžiai (smurtautojai paprastai ir taip puikiai geba kontroliuoti save, pasirinkti, kada ir kaip smurtauti), o neigiamų nuostatų pokytis, kad vyras visgi neturi teisės kontroliuoti moters vien dėl to, jog ji yra moteris, kad partnerystė, sveiki santykiai turi būti grįsti abipuse pagarba ir lygybe“, – tvirtina pašnekovė.

Toliau skaityti galite čia.


Plačiau >
Žmogaus teisės Lietuvoje: kuria linkme judame – Vengrijos ar Šiaurės Europos valstybių?

Žmogaus teisių stebėjimo institutas pristato jau dešimtąją žmogaus teisių padėties Lietuvoje apžvalgą – „Žmogaus teisės Lietuvoje 2018-2019“. Joje visuomenė kviečiama retrospektyviai pasižiūrėti į pastaruosius kelerius metus per žmogaus teisių įgyvendinimo prizmę ir pasidomėti, kuriose srityse pasiekėme progreso, o kuriose vis dar stagnuojame  ar net judame atgal, taip nesugebėdami užtikrinti pagarbos žmogaus orumui.

Apžvalgą rengė 19 žmogaus teisių ekspertų – teisininkų, politikos, socialinių bei sveikatos mokslų specialistų, tačiau ji skirta ne tik šių sričių atstovams, o kiekvienam, kuriam rūpi žmogaus teisių klausimai.

Leidinyje į žmogaus teisių įgyvendinimą pasižiūrėta iš įvairių kampų: nuo kovos su diskriminacija, neapykantos nusikaltimais ir smurtu rezultatų, iki teisės į laisvę ir jos atėmimo, nuo teisės į šeimos gyvenimą iki saviraiškos, susirinkimų ir religijos laisvės bei asmens duomenų apsaugos užtikrinimo. Nors apžvalgoje žvilgsnis yra retrospektyvus, joje aktualizuota ir pirma karta pabrėžta teisė į sveikatą ir jos įgyvendinimo problemos.

Vengrija ar Šiaurės Europos valstybės?

Vienareikšmiško atsakymo, ar judame didesnio žmogaus teisių užtikrinimo ar siaurinimo kryptimi, nėra. Tačiau galime pastebėti ne vieną neraminančią tendenciją. „Apžvalgoje aptariami pastarųjų metų atvejai rodo, kad net ir ekonominio augimo bei politinio stabilumo laikotarpiu svarbūs asmens teisių ir laisvių aspektai yra patogiai ignoruojami, kai kurie tarptautinių organizacijų kritikos ir pastabų sulaukę sprendimai neįgyvendinami, o buvę pažeidimai – kartojami. Kodėl susiduriame su nerimtu požiūriu ir netgi nepagarba žmogaus teisių temai? Didžiausias kliuvinys vis dar yra tai, kad visuomenėje tapo įprasta patogiai rinktis daugumai svarbias temas, pamirštant mažesnių grupių interesus ir problemas“, – leidinio pratarmėje rašo apžvalgininkas, filosofas Paulius Gritėnas.

Diskriminacija dėl lyties, lytinės orientacijos, negalios, amžiaus, kilmės ir kitų pagrindų nuolat fiksuojama darbo rinkoje, paslaugų sektoriuje ir kitose srityse. Diskusijos viešojoje erdvėje neretai atskleidžia itin siaurą lietuviškumo sampratą, kurioje bet koks neva kitoniškumas yra atmetamas. Toks uždarumas ir nepagarba asmens lygiateisiškumui neretai virsta neapykantos kurstymu ar net fiziniais išpuoliais.

2019 m. prie LRT pastato vyko protestas dėl LRT.lt portale paskelbto reportažo „Spalvos. Gėjai tėčiai“, per kurį buvo sulaikytas komikas Olegas Šurajevas. Jis dalyvavo tuo pačiu metu vykusiame kontr-proteste. Lrytas.lt, R. Danilevičiaus nuotr.

Nors 8 iš 10 atvejų nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusių asmenų yra moterys, Lietuvos teisės aktai vis dar nenumato lyčiai jautraus požiūrio, o Seimas neranda politinės valios ratifikuoti Stambulo konvencijos. Taip pat valdžios atstovai nesiryžta parodyti lyderystės žmogaus teisių užtikrinimo srityje ir atsisakyti diskriminacinės Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio nuostatos, kuri vis dar leidžia kai kurioms grupėms ja manipuliuoti, siekiant cenzūruoti su LGBT+ teisėmis susijusią viešąją informaciją.

Apžvelgiamu laikotarpiu valstybės institucijos net ėmėsi iniciatyvų siaurinti saviraiškos laisvę, pasinaudojant tokiais įvairiais pagrindais kaip nacionalinis saugumas, kova su dezinformacija ar vadovybės apsauga.

Nors šioje apžvalgoje neanalizuojama COVID-19 krizė ir atsako į ją poveikis žmogaus teisėms, tačiau daugelis per pastaruosius kelis mėnesius išryškėjusių iššūkių yra šių ir kitų apžvalgoje aptariamų įsisenėjusių problemų atspindys.

„Lietuva vis dar nesugeba tinkamai pasinaudoti unikalia galimybe, kurią teikia narystė Europos Sąjungoje, ir, nuosekliai ginant žmogaus teises, siekti gerovės valstybės ir kuo sveikesnės visuomenės. Tarp politikos, kultūros, mokslo ir verslo elito trūksta lyderių, kurie telktų visuomenę vienytis dėl bendro tikslo – siekti pagarbos kiekvieno žmogaus teisėms ir bendražmogiškoms vertybėms. Piliečiai neretai klaidinami melagingomis naujienomis apie esą netinkančias Lietuvai vertybes, nors tos vertybės įtvirtintos sėkmingiausių pasaulio valstybių kasdieniame gyvenime ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje“, – tvirtina Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Dainius Pūras.

Ar yra kuo pasidžiaugti?

Nepaisant nemenkų iššūkių ir nuolatinio dairymosi atgalios, per pastaruosius kelerius metus pasiekėme ir nemažai progreso. Nors ir buvo iniciatyvų, valstybės institucijos nesugebėjo apriboti saviraiškos laisvės, nes tam pasipriešino pilietinė visuomenė ir žiniasklaida.

Dėl sugriežtėjusio teisinio reguliavimo, asmens duomenų apsaugos ir privatumo klausimai apžvelgiamu laikotarpiu susilaukė ypatingo dėmesio, o tai prisidėjo prie gyventojų sąmoningumo augimo.

Baltic Pride akimirka

2019 metais Vilniuje vykusios „Baltic Pride“ eitynės, kuriose dalyvavo rekordinis – 10 tūkst. – dalyvių skaičius buvo jau antrosios, praėjusios be incidentų iš protestuotojų pusės ir be valstybės institucijų kuriamų formalių kliūčių renginio organizavimui.

Pastebimas progresas ir teisės į teisingą teismą srityje, nes Europos Sąjungai plečiant įtariamųjų ir kaltinamųjų teisių standartus, atitinkamai buvo tobulinamas ir Lietuvos teisinis reguliavimas. Teisėsaugos atstovai vis atsakingiau taiko suėmimą ikiteisminiuose tyrimuose.

Nors politikai nesugebėjo parodyti lyderystės, įtvirtinant LGBT+ asmenų teises, 2019 m. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad konstitucinė šeimos samprata yra neutrali lyties požiūriu. Taip buvo panaikintos formalios kliūtys priimti šeimos partnerystės teisinius santykius reguliuojantį teisės aktą.

„Norisi pasidžiaugti, kad didėja valstybės institucijų atvirumas ir pilietinės visuomenės įtraukimas, rengiant įvairius teisės aktus ir programinius dokumentus, dažnėja bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis formuojant ir vykdant politiką. Tai teikia vilčių, kad ilgainiui stagnacija kai kuriose srityse bus išjudinta. O tolesnis progresas priklausys nuo visų mūsų savo teisių žinojimo ir jų gynimo. Apžvalga yra mūsų – Žmogaus teisių stebėjimo instituto – ir jos autorių indėlis, kad judėtume tinkama žmogaus teisių įgyvendinimo kryptimi“, – teigia Žmogaus teisių stebėjimo instituto projektų vadovė Goda Jurevičiūtė.

Apžvalgą galite rasti Žmogaus teisių stebėjimo instituto tinklapyje. Už paramą leidžiant leidinį – instituto padėka Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansiniams mechanizmams, Atviros visuomenės instituto fondui bei visiems per Aukok.lt platformą paaukojusiems žmonėms. Be Jūsų šis leidinys nebūtų įmanomas.

 

 


Plačiau >
Skirkite 1,2 % GPM žmogaus teisių užtikrinimui Lietuvoje

Iki liepos 1 dienos Lietuvos gyventojai galės skirti 1,2 % gyventojų pajamų mokesčio (GPM) žmogaus teisių užtikrinimui Lietuvoje. Kviečiame susipažinti su mūsų 2019 metų veiklos ataskaita ir dalį jūsų GPM skirti mūsų veiklai.

 

1,2 % GPM skirti galite 2 būdais:

Skirdami paramą internetu:

Daugiau informacijos, kaip skirti 1,2 % GPM e. būdu rasite čia:

Užpildydami formą raštu:

  • Atsispausdinkite formą FR0512
  • Įrašykite savo duomenis bei ŽTSI rekvizitus
  • Pristatykite šią formą į Valstybinę Mokesčių Inspekciją (VMI)

 

Žmogaus teisių stebėjimo instituto rekvizitai:

  • Žmogaus teisių stebėjimo institutas
  • Teisinė forma: Viešoji įstaiga
  • Kodas: 126335829
  • Įregistravimo data: 2003-08-19
  • Sąskaitos nr. (IBAN): LT95 7044 0600 0304 8165
  • Bankas – SEB
  • SWIFT: CBVILT2X
  • Registracijos adresas: Didžioji 5-404, LT-01128 Vilnius

 

Mes dirbame tam, kad kasdien užkirstume kelią žmogaus teisių pažeidimams Lietuvoje. Dėkojame Jums!

Žmogaus teisių stebėjimo instituto komanda.


Plačiau >
ŽTSI pozicija dėl Lietuvos valdžios institucijų veiksmų COVID-19 pandemijos metu

Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI) atkreipia visų valdžios institucijų ir visuomenės dėmesį į tai, kad  reaguojant į epidemiją ir siekiant sustabdyti jos plitimą, paskutiniu metu vykdomosios valdžios sprendimais pradėtos taikyti neproporcingos, neveiksmingos ir potencialiai žalingos priemonės. Tokios priemonės, kaip privaloma ištisų grupių, be jokios atrankos, bendra izoliacija, nesuderinamos su Konstitucijos reikalavimais, pamina žmogišką orumą, diskriminuoja ištisas žmonių grupes, yra neproporcingos, neatitinka mokslo žiniomis grįstų rekomendacijų ir gali atnešti daugiau žalos, negu naudos visuomenei ir valstybei.

Jeigu anksčiau buvo neatsakingai vėluojama su būtinais sprendimais (pavyzdžiui, pažeidžiant pacientų ir medikų teisę į sveikatą – delsiant užtikrinti prieinamumą prie  reagentų ir medikų apsauginių priemonių), tai pastarųjų dienų vykdomosios valdžios sprendimai nepasirengus pradėti privalomą visų grįžtančiųjų iš užsienio piliečių izoliaciją, yra kito nepageidaujamo kraštutinumo – nepasvertų skubių sprendimų, neįvertinus jų pasekmių, pavyzdys.

ŽTSI primena, kad Lietuva yra demokratinė respublika, teisinė valstybė, kuri turi Seimą, ir kurioje sprendimai, netgi tokiais sudėtingais laikotarpiais, kaip šis, turi būti priimami laikantis Konstitucijos ir įstatymų. Žmogaus teises ribojantys sprendimai turi būti tinkamai pasverti ir apsiriboti būtinomis bei proporcingomis priemonėmis.

Bandymai pateisinti bet kokius sprendimus, esą jie, kokios prastos kokybės bebūtų,  apsaugo visuomenės sveikatą ir žmonių gyvybes, yra neatsakingai vykdomos politikos pavyzdys. Pastarųjų dienų sprendimai, nors ketinimai ir buvo geri, turi ir turės daug žalingų pasekmių. Tokie sprendimai kuria naujus potencialius užkrato židinius, mažina žmonių pasitikėjimą valdžios sprendimais, skatina pradėti vengti kreiptis dėl galimo užsikrėtimo, kuria terpę susipriešinimui tarp žmonių grupių, smurto proveržiams, neapykantos apraiškoms.

COVID-19 epidemija yra išbandymas Lietuvai. Turime išmokti atskirti sprendimus, kurie teisėtai nustato būtinus ir proporcingus suvaržymus ir mažina užkrato bei įtampos plitimą, nuo tokių sprendimų, kurie yra pertekliniai, priimami neįvertinus neigiamų pasekmių ir gali sukelti priešingą efektą bei būti žalingi.

ŽTSI kreipiasi į LR Prezidentą, LR Seimo vadovybę ir narius, LR Ministrą Pirmininką ir ragina, kad Lietuva grįžtų į teisinės valstybės kelią. Turi būti sustabdyti sprendimai, kurie pažeidžia LR Konstituciją ir įstatymus, žemina žmonių orumą, kuria naujus užkrato židinius ir didina susipriešinimą visuomenėje.

Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Dainius Pūras


Plačiau >