hrmi-youtube
LT
susirinkimų laisvė
Visuomenės nuomonės tyrimas (2016)

2016 m. spalio mėn. 19-26 dienomis Žmogaus teisių stebėjimo institutas ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko reprezentatyvų Lietuvos gyventojų nuomonės apklausą „Kaip visuomenė vertina žmogaus teisių padėtį Lietuvoje“. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti Lietuvos žmonių nuomonę ir informuotumą žmogaus teisių klausimais, kokios politinės ir pilietinės teisės yra suvokiamos kaip labiausiai pažeidinėjamos, kurios socialinės grupės labiausiai diskriminuojamos, kokiems privataus gyvenimo aspektams Lietuvos žmonės yra labiausiai jautrūs, ir, taip pat, ar jie žino ir pasitiki esamais žmogaus teisių apsaugos mechanizmais ir yra linkę ginti savo teises. Tokios apklausos yra atliekamos kas dvejus metus nuo 2004 m.

Visas tyrimas

 


Plačiau >
Kodėl kvestionuojama teisė streikuoti?

Vyriausybės reakcija į mokytojų streiką kelia abejonių, ar mūsų valstybėje tinkamai suvokiama, ką reiškia teisė streikuoti.

Vėl Rusija

Ministras pirmininkas net apkaltina mokytojų profsąjungas ryšiais su Rusija, tikėdamasis jas sukompromituoti, o kartu ir sukelti abejonių jų tikslais ir motyvais.

Nors kaltinimai vėliau atsiimti, valdžios atstovų reakcija ir pasisakymai streikuojančiųjų atžvilgiu sudaro įspūdį, jog bandoma kvestionuoti patį streiką kaip teisėtą būdą reikalauti geresnių darbo sąlygų.

„Teisė streikuoti yra neatskiriama žodžio ir susirinkimų laisvės dalis, brandžios demokratijos požymis“, sako Jūratė Guzevičiūtė, ŽTSI teisės programų vadovė.

„Mokytojus ir jų profsąjungas kaltinant ryšiais su Rusija ir taip bandant sukompromituoti paties streiko idėją, žmonės atgrasomi nuo naudojimosi savo teisėmis“.

„O ką manote Jūs?“

Susizgribus dėl padarytų klaidų, vyriausybė pagaliau pakeitė retoriką ir net ėmėsi tartis, ar galima surasti papildomų lėšų mokytojų atlyginimams, tačiau prieš tai dar nusprendė pasiteirauti gyventojų nuomonės.

ŽTSI iš vyriausybės kanceliarijos gavo prašymą sudalyvauti apklausoje „Dėl pedagogų atlyginimų“, kurioje klausiama, „ką apie protestuojančius pedagogus manote Jūs?“

Klausimų formuluotės sukėlė abejonių vyriausybės gera valia vėliau naudojant šios apklausos rezultatus. Pavyzdžiui, klausiama „Ar pritariate tokiai protesto formai kaip streikas?“ ir pateikiami du atsakymo variantai: „1) Pritariu. Tam tikrais atvejais kraštutiniai sprendimai būtini; 2) Nepritariu. Tai blogas pavyzdys mokiniams“.

„Iš esmės abu siūlomų atsakymų variantai siunčia neigiamą žinutę apie teisę į streiką – arba tai kraštutinis sprendimas, arba blogo elgesio pavyzdys. Bet juk tai Konstitucijoje įtvirtinta teisė. Žmonės Lietuvoje pritarė streikui kaip protesto formai, kai 1992 metais referendume priėmė Lietuvos Konstituciją“, klausimu stebisi Guzevičiūtė.

„Teisė streikuoti yra pamatinė žmogaus teisė, kuria naudotis daugumos pritarimas nėra reikalingas, nekalbant jau apie mokiniams neva rodomą blogą pavyzdį“.

Skaldoma visuomenė

Apklausoje toliau prašoma išdėstyti pagal svarbą visuomenės grupes, kurioms, mūsų manymu, pajamos turi būti didinamos pirmiausiai: socialiniams darbuotojams, pedagogams, gaisrininkams, policininkams, išmokos pensininkams.

Anot Guzevičiūtės, tokie klausimai yra nekorektiški, priešinantys įvairias socialines grupes, o prašymas sureitinguoti jas pagal tai, kam „labiausiai reikia“ primena vyriausybės bandymą permesti atsakomybę visuomenei.

„Visi žmonės valstybėje yra svarbūs, ir visiems yra būtinos žmogiškojo orumo nepaminančios darbo ir gyvenimo sąlygos.“

2016 m. vasario 29 d., Mėta Adutavičiūtė, ŽTSI advokacijos vadovė


Plačiau >
Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje: 2013-2014 Apžvalga

Portale www.pasidomek.lt pristatome jau aštuntąją žmogaus teisių situacijos Lietuvoje apžvalgą „Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje 2013-2014“.  Apžvalgoje analizuojame pastarųjų metų politines, teisines ir socialines tendencijas užtikrinant žmogaus teises Lietuvoje.

Šių metų apžvalgą rengė net 20 teisės, sociologijos, kriminologijos ekspertų bei tiesiogiai su pažeidžiamomis grupėmis dirbančių nevyriausybinių organizacijų atstovų, nagrinėjusių tokias temas kaip smurtas artimoje aplinkoje, vaiko teisių apsauga, globos įstaigų reforma, sąlygos laisvės atėmimo įstaigose, pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų teisių apsauga, žmonių su negalia padėtis, prekyba žmonėmis, žodžio ir religijos laisvė, privatumo apsauga, ir kitas.

Šiemet apžvalga pasipildė ne tik ekspertais, bet ir atsinaujino. Portalas www.pasidomek.lt leidžia patogiau susipažinti su atskirų teisių problematika bei susikurti „Mano apžvalgą“ – individualią konkrečių žmogaus teisių problemų analizę, kuri leis valstybės institucijoms,  nevyriausybinėms organizacijoms bei kitiems suinteresuotiems asmenims lengviau pritaikyti apžvalgos rekomendacijas savo veiklos srityje.

Apžvalga yra parengta lietuvių ir anglų kalbomis.


Plačiau >
Visuomenės nuomonės tyrimas (2014)

Žmogaus teisių stebėjimo instituto užsakymu 2014 m. spalio 3 – 12 d. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ atliko apklausą „Kaip visuomenė vertina žmogaus teisių padėtį Lietuvoje“. Jos tikslas – įvertinti Lietuvos žmonių informuotumą žmogaus teisių klausimais, išsiaiškinti, kokios politinės ir pilietinės teisės yra suvokiamos kaip labiausiai pažeidinėjamos, kurios socialinės grupės labiausiai diskriminuojamos, kokiems privataus gyvenimo aspektams Lietuvos žmonės yra labiausiai jautrūs, ir, svarbiausia, ar jie žino ir pasitiki esamais žmogaus teisių apsaugos mechanizmais ir yra linkę ginti savo teises.

Žmogaus teisių stebėjimo institutas, siekdamas sužinoti visuomenės nuomonę apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje, jau nuo 2004 metų kas antrus metus vykdo Lietuvos gyventojų viešosios nuomonės apklausą. Analogiškos apklausos buvo atliktos 2008, 2010 ir 2012 metais.

Visas tyrimas

Santrauka


Plačiau >
Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje: 2011-2012 Apžvalga

Žmogaus teisių stebėjimo institutas visuomenei pristatė jau septintąją žmogaus teisių Lietuvoje apžvalgą – vienintelę tokio pobūdžio išsamią ataskaitą apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje 2011-2012 metais. Visą apžvalgos „Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje 2011-2012“ tekstą rasite čia.

Žmogaus teisės Lietuvoje niekada nebuvo valstybės politikos prioritetas. Kilus ekonominei krizei 2008 m., žmogaus teisių klausimai apskritai buvo išstumti iš politinės darbotvarkės. Apžvelgiant 2011-2012 m. laikotarpį, esminių pokyčių nematyti – valstybė vis dar neturi vieningai ir strategiškai formuojamos žmogaus teisių politikos. Įstatymų leidybos iniciatyvos siūlomos nevertinant jų poveikio žmogaus teisių apsaugai, o kai kurios iš jų netgi pamina pamatinius žmogaus teisių principus.

Šiame leidinyje pateikiame nepriklausomų žmogaus teisių ekspertų įžvalgas apie žmogaus teisių įgyvendinimą Lietuvoje 2011-2012 metais. Tai jau septintoji išsami žmogaus teisių padėties Lietuvoje ataskaita.

Dėkojame apžvalgos leidybą parėmusiai Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.


Plačiau >
Visuomenės nuomonės tyrimas (2012)

Žmogaus teisių stebėjimo instituto užsakymu 2012 m. lapkričio 9 – 19 d. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ atliko apklausą „Kaip visuomenė vertina žmogaus teisių padėtį Lietuvoje“. Jos tikslas – įvertinti Lietuvos žmonių informuotumą žmogaus teisių klausimais, išsiaiškinti, kokios politinės ir pilietinės teisės yra suvokiamos kaip labiausiai pažeidinėjamos, kurios socialinės grupės labiausiai diskriminuojamos, kokiems privataus gyvenimo aspektams Lietuvos žmonės yra labiausiai jautrūs, ir, svarbiausia, ar jie pasitiki esamais žmogaus teisių apsaugos mechanizmais ir yra linkę ginti savo teises.

Žmogaus teisių stebėjimo institutas, siekdamas sužinoti visuomenės nuomonę apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje, jau nuo 2004 metų kas antrus metus vykdo Lietuvos gyventojų viešosios nuomonės apklausą. Analogiškos apklausos buvo atliktos 2006, 2008 ir 2010 metais.

Visas tyrimas

Santrauka

 


Plačiau >
Pasiūlymai Susirinkimų įstatymo tobulinimui

Šiandien Žmogaus teisių stebėjimo institutas pateikė pasiūlymus šiuo metu Seime svarstomam Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui.

Susirinkimų įstatymas sukuria būtinas teisines prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą taikių susirinkimų laisvę, taip pat nustato šios laisvės užtikrinimo sąlygas, taikių susirinkimų organizavimo tvarką bei organizatorių, savivaldos ir teisėsaugos institucijų teises ir pareigas.

„Dabar galiojančio LR Susirinkimų įstatymo pakeitimo projekto rengimą paskatino dažni savivaldybės administracijos pareigūnų sprendimai atsisakant derinti susirinkimų organizavimo vietą ir laiką, pažeidžiant žmogaus teises ir laisves, bei žmogaus teises į gerą viešąjį administravimą. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierės Virginijos Pilipavičienės atliktas tyrimas akivaizdžiai parodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnai neatlieka pareigos tarnauti žmonėms, o jų veikla pažeidžia piliečių konstitucines teises rinktis į taikius susirinkimus, priimant sprendimus dėl susirinkimų organizavimo,“- aiškinamajame rašte teigia Projekto rengėjai.

ŽTSI yra dėkingas Projekto rengėjams už pastangas tobulinant pamatinės žmogaus laisvės – laisvės organizuoti ir dalyvauti taikiuose susirinkimuose – užtikrinimo teisinį reguliavimą. Pateiktoje pastabų suvestinėje yra siūloma atsisakyti siauro subjektų, kurie gali būti susirinkimų organizatoriais ir dalyviais, sąrašo; sumažinti amžiaus ribą, nuo kurios asmuo galėtų būti renginio organizatoriumi; užtikrinti, kad priemonės, kuriomis susirinkimų laisvė yra ribojama, būtų proporcingos ir taikomos atsižvelgiant į protingumo principą; keisti susirinkimo laiko, vietos ir formos derinimo proceso tvarką bei kt.

Su Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo pakeitimo projektu galite susipažinti čia.

Su ŽTSI pateiktais pasiūlymais galite susipažinti čia.


Plačiau >
Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje: 2009-2010 Apžvalga

2011 m. gegužės 26 d. Žmogaus teisių stebėjimo institutas pristatė tradicinį nepriklausomą žmogaus teisių situacijos Lietuvoje vertinimą Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje 2009-2010: Apžvalga, parengtą remiantis tyrimais, valstybės institucijų, tarptautinių tarpvalstybinių bei nevyriausybinių organizacijų išvadomis, ekspertų konsultacijomis bei žiniasklaidos monitoringo duomenimis.

„Pristatydami praeitą žmogaus teisių padėties apžvalgą, konstatavome žmogaus teisių padėties smukimą nuo įstojimo į Europos Sąjungą. Prieš dvejus metus pabrėžėme tiesioginį ryšį tarp nerimą keliančių emigracijos mastų bei užsienio investicijų stokos ir nepatenkinamos žmogaus teisių padėties Lietuvoje. Raginome išplėsti politinės darbotvarkės žmogiškąjį matmenį, nes neatsižvelgiant į klestėjimo ar nuosmukio laikmetį, joje dominuoja nebrandžiai demokratijai būdingas požiūris, kad sėkminga ekonominė šalies raida nulems žmogaus teisių padėties gerėjimą, daugelio laikomą antraeiliu klausimu,“ teigia ŽTSI direktorius Henrikas Mickevičius.

Viešasis diskursas ir politinė pastarųjų metų praktika parodė, kad Instituto raginimai nebuvo išgirsti. Žmogaus teisių būklė Lietuvoje toliau blogėjo, o populiarus pokštas apie masinę evakuaciją ėmė atrodyti pernelyg panašus į faktinės padėties konstatavimą.  Nepagarba žmogaus teisėms, nepakantumo kultūra tapo atvirai naudojamu politinės kovos įrankiu.

Apžvalgoje aptariami ryškiausi kankinimo, nežmoniško ir žeminančio elgesio draudimo pažeidimai, lygių galimybių ir nediskriminavimo principo įgyvendinimo regresas, neregėtą mąstą įgavę teisės į privatų ir šeimos gyvenimą pažeidimai, krizės ir valdžios mestas iššūkis žiniasklaidos laisvei, susirinkimų laisvės teisinio reguliavimo ir praktinio taikymo problemos bei kiti žmogaus teisių pažeidimai.

Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje 2009-2010: Apžvalga

Santrauka


Plačiau >
Kovo 11 eitynių byla – susirinkimų laisvė

„Šis Lietuvos aukščiausiojo teismo sprendimas yra svarbus ne tik mūsų organizacijoms, bet ir visai visuomenei. Pirmą kartą Lietuvos aukščiausias teismas pasisakė dėl susirinkimų laisvės standartų, kurių nuo šiol turės laikytis ne tik žemesniųjų instancijų teismai, bet ir savivaldybės. Šis sprendimas užkirs kelią nepagrįstiems susirinkimų laisvės varžymams, kurie pastaruosius keletą metų plito Lietuvoje“

– Henrikas Mickevičius, ŽTSI steigėjas


Byla pradėta: 2009 m.

Byla baigta: 2011 m.

Bylos esmė: nevyriausybinėms organizacijoms nebuvo leista organizuoti taikaus susirinkimo dėl neįvardintų grėsmių visuomenės saugumui, viešajai tvarkai, žmonių sveikatai ir dorovei

Bylos baigtis: atsisakydama išduoti pažymėjimą susirinkimui, Vilniaus miesto savivaldybė veikė neteisėtai ir neįgyvendino savo pozityvios pareigos užtikrinti pareiškėjų susirinkimų laisvę


Bylos faktai:

2009 m. Žmogaus teisių stebėjimo institutas kartu su Lygių galimybių plėtros centru (LGPC) pateikė pranešimą Vilniaus miesto administracijos direktoriui dėl 2009 m. kovo 11 d. organizuojamo taikaus susirinkimo „Prieš rasizmą ir ksenofobiją – už toleranciją ir pakantumą“. Po dviejų Renginių (susirinkimų) derinimo komisijos posėdžių,  Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsisakė išduoti pažymėjimą dėl renginio“nes organizuojant susirinkimą gali būti pažeistas valstybės ar visuomenės saugumas, viešoji tvarka, žmonių sveikata ar dorovė ar kitų asmenų teisės ir laisvės“.

Teisminis nagrinėjimas:

ŽTSI ir LGPC kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ąjį apylinkės teismą, prašydami panaikinti minėtą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą, nes jis buvo priimtas likus mažiau nei 48 valandoms iki susirinkimo pradžios ir nebuvo paremtas įrodymais dėl išvardintų grėsmių.

Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai pareiškėjų skundus atmetė.

2011 m. balandžio 4 d. Lietuvos aukščiausiasis teismas (LAT) panaikino žemesnių instancijų sprendimus ir pripažino Vilniaus miesto savivaldybės sprendimą atsisakyti išduoti pažymėjimą neteisėtu. LAT kolegija nusprendė, kad ŽTSI ir LGPC teisė į susirinkimų laisvę buvo apribota neproporcingai, nesant primygtinio socialinio poreikio, tinkamai neįvertinus realios grėsmės formaliai įvardytoms demokratinėms vertybėms bei neskyrus tinkamo dėmesio valstybės pozityviųjų pareigų aspektui – galimybės efektyviai įgyvendinti susirinkimų laisvę garantui.

Bylos dokumentai:

Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartis


Plačiau >
Eitynių “Už lygybę“ byla – susirinkimų laisvė

„Aš labai didžiuojuosi ne tik dėl Lietuvos. Aš manau, kad tai svarbus žingsnis – galimybė surengti paradą rytoj. Šis ginčas yra susijęs ne tik su gėjų teisėmis, „Pride“ festivaliu, bet tai ir pagrindinių žmogaus teisių testas“

– Švedijos Europos Sąjungos (ES) reikalų ministrė Birgitta Ohlsson


Byla pradėta: 2010 m.

Byla baigta: 2010 m.

Bylos esmė: uždrausta organizuoti eitynes „Už lygybę“ pirmojo Baltic Pride renginio metu

Bylos baigtis: pripažinus draudimą nepagrįstu, pažymėjimas organizuoti eitynes buvo atnaujintas ir eitynės įvyko


Bylos faktai:

2010 m.  Lietuvos gėjų lyga ir Tolerantiško jaunimo asociacija gavo iš Vilniaus miesto savivaldybės pažymėjimą dėl eitynių “Už lygybę“ organizavimo. Eitynes buvo planuota organizuoti pirmojo Lietuvoje Baltic Pride festivalio metu.

Vėliau tais pačiais metais grupė Seimo narių, siekdami “apginti viešąjį interesą“, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama panaikinti išduotą pažymėjimą. Nors iš pradžių prokuratūra atmetė šį reikalavimą kaip nepagrįsta, gegužės 4 d., likus keturioms dienoms iki planuotų eitynių,  Generalinis prokuroras inicijavo kreipimąsi į teismą. Jis teigė turįs duomenų, kad prieš renginį ketina protestuoti ir įvairaus  pobūdžio provokacijas organizuoja radikalių bei destruktyviai nusiteikusių grupių nariai, todėl prašė laikinai sustabdyti pažymėjimo galiojimą. Tikslesnės informacijos apie galimus neramumus prokuroras nepateikė.

Teisminis nagrinėjimas:

2010 m. gegužės 5 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) laikinai sustabdė pažymėjimo organizuoti eitynes “Už lygybę“ galiojimą. VAAT pareiškė, kad „laikinas sustabdymas nesudarys kliūčių tokias eitynes organizuoti vėliau…“ Tą pačią dieną Žmogaus teisių stebėjimo institutas paruošė atskirąjį skundą Lietuvos gėjų lygos ir Tolerantiško jaunimo asociacijos vardu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT).

2010 m. gegužės 7 d. LVAT patenkino Lietuvos gėjų lygos ir Tolerantiško jaunimo asociacijos atskirąjį skundą ir panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija  konstatavo, kad, vadovaujantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir Europos žmogaus teisių teismo praktika, valstybė turi pozityvią pareigą užtikrinti veiksmingą naudojimąsi taikių susirinkimų teise visiems, taip pat ir asmenims, turintiems nepopuliarias pažiūras ar priklausantiems mažumoms. Esminė veiksmingo naudojimosi susirinkimų laisve sąlyga yra teisėtumo prezumpcija, kuri paneigiama atsisakant oficialiai sankcionuoti susirinkimą ir taip atgrasinant mažumoms priklausančius asmenis nuo dalyvavimo susirinkime.

Teismas taip pat nurodė, kad prokuratūra nepateikė svarių duomenų ar įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie tai, kad valstybė nėra tinkamai pasirengusi įvykdyti savo pozityvių pareigų užtikrinti eitynių dalyvių apsaugą.

Bylos dokumentai:

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis


Plačiau >
„Tolerancijos vilkiko“ byla – susirinkimų laisvė

„Lietuva yra katalikiška šalis, todėl viešas gėjų renginys lietuviams – nemalonus. Kol aš būsiu meras, homoseksualams reklamuotis mieste neleisiu“

– buvęs Vilniaus m. meras Juozas Imbrasas


Byla pradėta: 2008 m.

Byla baigta: 2010 m.

Bylos esmė: Vilniaus miesto savivaldybė neleido organizuoti Rotušės aikštėje tolerancijos vilkiko akcijos, kuri vyko dešimtyje kitų Europos Sąjungos miestų

Bylos baigtis: Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas nepažeidė asociacijos „LGL“ teisės į lygybę


Bylos faktai:

2008 m. UAB “Integrity PR“ kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydama išduoti pažymėjimą  šalia Rotušės aikštės paradinio įėjimo rugpjūčio mėn. pastatyti vilkiką „Už lygybę. Prieš diskriminaciją“. Stovėjimo metu vilkiko komanda planavo parodyti programą, susijusią su tolerancija ir lygiomis teisėmis, kuri rodoma dešimtyje Europos Sąjungos valstybių narių. Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašymo netenkino.

Teisminis procesas:

download (2)

Vladimiras Simonko ir Eduardas Platovas, pareiškėjai byloje © lrytas.lt

Rugsėjo mėnesį ŽTSI ir Lietuvos gėjų lyga paprašė Vilniaus miesto prokuratūros įvertinti neigiamą savivaldybės sprendimą, tačiau prokuratūra perdavė prašymą nagrinėti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai. Lapkričio mėnesį Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atsisakė nagrinėti pareiškėjų skundus, nurodydama, kad kreipimosi pagrindas nebuvo aiškus.

2009 m. LGL kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl tarnybos sprendimo panaikinimo. ŽTSI įsitraukė į procesą kaip trečiasis suinteresuotas asmuo. Vilniaus apygardos administracinis teismas skundą atmetė kaip nepagrįstą ir nenagrinėjo klausimo dėl savivaldybės administracijos atsisakymo išduoti pažymėjimą teisėtumo.

LGL padavė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT). 2010 m. balandžio 19 d. LVAT atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą konstatuodamas, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, priimdama sprendimą dėl leidimo neišdavimo, LGL subjektinių teisių (lygių galimybių) nepažeidė. LVAT pažymėjo, kad tiek Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, tiek ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad iš skundo neaišku, kokiu pagrindu pareiškėjai kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Teismas atmetė pareiškėjų argumentą, kad teisę kreiptis į Lygių galimybių kontrolierių turi bet kuris asmuo, manantis, kad buvo pažeistos jo lygios galimybės.


Plačiau >
Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje: 2007-2008 Apžvalga

2009 m. birželio 10 d. Žmogaus teisių stebėjimo institutas pristatė penktąją žmogaus teisių apžvalgą „Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje 2007-2008“, parengtą remiantis ŽTSI tyrimais, valstybės institucijų, tarptautinių tarpvalstybinių bei nevyriausybinių organizacijų išvadomis, ekspertų konsultacijomis bei žiniasklaidos monitoringo duomenimis.

Apžvalgoje pažymima, kad žmogaus teisių padėties blogėjimo nuo įstojimo į Europos Sąjungą 2004-aisiais tendencija išliko.

2007- 2008 m. Lietuvoje:

1. Sparčiai plito rasizmas, antisemitizmas, ksenofobija, homofobija, ir kitos nepakantumo formos;

2. Ženkliai pablogėjo socialiai pažeidžiamų grupių – moterų, vaikų, neįgaliųjų, ir kitų – padėtis;

3. Nemažėja žmogaus teisių, kurios yra esminės veiksmingos demokratijos funkcionavimui, pažeidimų – teisės į politinį dalyvavimą, teisės į saviraiškos laisvę, teisės į privataus gyvenimo gerbimą,  teisės į teisingą teismą – pažeidimų.

Apžvalgoje aptartas teisės į politinį dalyvavimą, saviraiškos laisvės, teisės į privataus gyvenimo gerbimą, teisės į teisingą teismą įgyvendinimas, diskriminacijos, rasizmo, ksenofobijos ir kitų nepakantumo formų apraiškos. Atskirai pristatyta kai kurių socialiai pažeidžiamų grupių – moterų, vaikų, įkalintų asmenų, neįgaliųjų ir pacientų, padėtis žmogaus teisių kontekste.


Plačiau >
Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje: 2006 apžvalga

Š.m. gegužės 15 dieną Žmogaus teisių stebėjimo institutas pristatė jau ketvirtąją kasmetinę žmogaus teisių apžvalgą Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje 2006.

2006-ųjų apžvalgoje konstatuojama, kad nemažai žmonių šalyje jaučiasi nesaugūs, baiminasi laisvai reikšti savo mintis, jaučia teisingumo stoką, nepasitiki valstybės institucijomis. Žmogaus teisių situacijos analizė patvirtino šio nepasitikėjimo bei būgštavimų pagrįstumą.

Šioje apžvalgoje aptariama pagrindinių politinių ir pilietinių laisvių bei teisių padėtis Lietuvoje 2006-aisiais metais. Apžvelgiama teisė į privataus gyvenimo gerbimą, saviraiškos laisvė, teisė į teisingą teismą, diskriminacija, rasizmas, antisemitizmas ir kitos nepakantumo apraiškos bei žmogaus teisės policijos veikloje. Atskirai nagrinėjama pažeidžiamų visuomenės grupių – nusikaltimo aukų, įkalintų asmenų, asmenų su fizine negalia bei psichikos neįgaliųjų, moterų ir vaikų, padėtis žmogaus teisių kontekste.

Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje: 2006 apžvalga (leidinio el.versija)


Plačiau >
Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje: 2005 apžvalga
Š.m. gegužės 16 dieną Žmogaus teisių stebėjimo institutas pristatė kasmetinę žmogaus teisių apžvalgą. 2005-ųjų apžvalgoje įvertinti praeitų metų žmogaus teisių pažeidimai apimant šias sritis: teisę į privataus gyvenimo gerbimą, teisę į teisingą teismą, pilietines laisves, diskriminaciją, rasizmą, kitas nepakantumo formas bei žmogaus teises policijos veikloje. Atskirai nagrinėjama ir pažeidžiamų visuomenės grupių – moterų, vaikų, nusikaltimo aukų, nuteistųjų ir psichikos ligonių padėtis žmogaus teisių kontekste.

Plačiau >
Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje: 2004 apžvalga

Balandžio 18 d. LR Prezidentūroje pristatyta antroji periodinė žmogaus teisių padėties Lietuvoje apžvalga. Apžvalgoje pateikti ryškiausi 2004 metų žmogaus teisių pažeidimai, susiję su teise dalyvauti politiniame gyvenime, teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, teisę į teisingą teismą, policijos veiklą ir žmogaus teises, nusikaltimų aukų teises, nuteistų asmenų teises, mažumų teises, diskriminaciją, rasizmą, antisemitizmą ir kitas nepakantumo formas; taip pat žmonių, priklausančių pažeidžiamoms socialinėms grupėms, teisių apsaugą (apimant tokias socialines grupes kaip pacientai, vaikai, moterys, neįgalūs asmenys bei pagyvenę žmonės).

Apžvalgą rengė ŽTSI surinkta ekspertų grupė, naudodamasi 2004 metų žiniasklaidos monitoringo bei atskirų ŽTSI atliktų tyrimų duomenimis.

Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje 2004 (leidinio el.versija)


Plačiau >
Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje: 2003 Apžvalga

2004 m. birželio 10 dieną publikuotoje žmogaus teisių apžvalgoje ŽTSI išreiškė susirūpinimą dėl nuolatinių teisės į privatumą bei teisės į teisingą teismą pažeidimų, ryškių asmens psichinio ir fizinio integralumo apsaugos užtikrinimo trūkumų – tokių kaip pagalbos, teisinės apsaugos bei reabilitacijos sistemų trūkumas prekybos žmonėmis ir smurto aukoms, ypatingai vaikams. Taip pat apžvalga konstatuoja, kad šiandieninė Lietuvos žurnalistų savireguliacijos institucijų sistema yra nepajėgi apginti Lietuvos piliečių nuo neetiškų ir įstatymus pažeidžiančių žiniasklaidos apraiškų, nepagrįstai ribojamos galimybės dalyvauti politiniame gyvenime, stebimi ryškūs teisės į nuosavybės apsaugą, pacientų teisių pažeidimai ir diskriminacija dėl amžiaus.

Apžvalga „Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje“ skirta tuometinės žmogaus teisių įgyvendinimo situacijos Lietuvoje įvertinimui, ypatingą dėmesį skiriant opiausioms ir mažiau nagrinėtoms problemoms. Ji apima teisę į dalyvavimą politiniame gyvenime, teisę gauti ir skleisti informaciją, teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, teisę į teisingą teismą, teisę į nuosavybės apsaugą, o taip pat nagrinės mažumų teises, diskriminaciją bei labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių apsaugą

Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje: Apžvalga


Plačiau >