hrmi-youtube
LT
saviraiškos laisvė
Dar vienas bandymas cenzūruoti Lietuvos žiniasklaidą

Kovo 17 d. Seimo valdančiosios daugumos atstovai, Valstiečių ir žaliųjų frakcijos nariai Dovilė Šakalienė, Zenonas Streikus ir Robertas Šarknickas išgąsdino Lietuvos žurnalistų bendruomenę, pasiūlę įstatymu įpareigoti žiniasklaidą skelbti ne mažiau kaip 50 procentų „teigiamos“ informacijos.

Tokią informaciją žiniasklaidos priemonės būtų buvusios įpareigotos skelbti „informacinės programos pradžioje ar pirmuosiuose leidinio puslapiuose.“

Per daug neigiamos informacijos apie politikus?

Projekto aiškinamajame rašte teigiama, jog korupcija, valdžios pareigūnų piktnaudžiavimas ir kitos problemos „dažnai atsiduria žiniasklaidos akiratyje“.

Anot projekto rengėjų, tai „skatina visuomenės nusivylimą valdžios institucijomis ir nusišalinimą nuo politinio gyvenimo, taip pat nepasitikėjimą žiniasklaidos priemonėmis ir jose pateikiama informacija“.

Įstatymo pataisos, jų iniciatorių teigimu, prisidėtų prie visuomenės psichikos sveikatos būklės pagerinimo.

Nesuprato, kad siūlo įtvirtinti cenzūrą

Kilus žiniasklaidos atstovų pasipiktinimui, jog taip siekiama įvesti cenzūrą, projekto rengėjai iniciatyvos atsisakyti neskubėjo.

Anot vienos iš iniciatorių, D. Šakalienės, įstatymu siekiama ne cenzūruoti, o tiesiog „padėti žiniasklaidai“ šalia neigiamos informacijos skleisti daugiau pozityvios, taip pat „padėti žurnalistams, kurie nori pranešti daugiau teigiamos informacijos“.

Jos teigimu, kartu tai ir bandymas užbėgti už akių dar radikalesnėms žiniasklaidos ribojimo iniciatyvoms, apie kurias projekto iniciatorė teigė girdėjusi iš savo kolegų Seime.

Pateikė ne savo projektą

Viešojoje erdvėje kilus dar aštresnėms diskusijoms, projektą nuspręsta atsiimti, ir tuo pačiu pareikšta, jog jį pateikę parlamentarai patys jo net nerengė.

Projektą teikėjai pasiskolino iš ankstesnės kadencijos Seimo nario, kuris pataisas parengė, bet taip ir neįregistravo.

Per tris mėnesius – jau antras cenzūros bandymas

Lietuvos Konstitucija draudžia masinės informacijos cenzūrą ir garantuoja žiniasklaidos laisvę. Ją gina ir Europos žmogaus teisių konvencija, užtikrinanti žiniasklaidai plačias teises skelbiant visuomenei rūpimą informaciją.

Tai jau nebe pirmas nesėkmingas šios kadencijos Lietuvos Seimo narių bandymas suvaržyti žiniasklaidą.

2016 m. pabaigoje buvo siūlomos Civilinio kodekso pataisos, kuriomis žurnalistus būtų galima traukti atsakomybėn už asmens garbės ir orumo įžeidimą paskelbus netikslią informaciją apie viešą asmenį, net ir tais atvejais, kai žurnalistas veikė vedinas gerų ketinimų.


Plačiau >
Lietuva pažeidė nuteistojo teisę pasinaudoti internetu studijoms

Europos žmogaus teisių teismas nusprendė, kad Lietuva, neleidusi Pravieniškėse kalinčiam H. Jankovskiui pasinaudoti internetu studijų tikslais, pažeidė jo teisę gauti informaciją.

Neleido jungtis prie svetainės

Pataisos namuose bausmę atliekantis Jankovskis norėjo prisijungti prie Švietimo ir mokslo ministerijos valdomos svetainės AIKOS, kurioje talpinama informacija apie studijų programas.

Nuteistasis siekė išsiaiškinti,  kaip galėtų studijuoti teisę neakivaizdiniu būdu. Tačiau Pravieniškių administracija atsisakė suteikti jam tokią prieigą.

„Jeigu kaliniai turėtų teisę pasinaudoti internetu, jie galėtų tęsti savo nusikalstamą veiklą“, teigė administracija. Šią poziciją palaikė ir Lietuvos teismai.

EŽTT: prieiga prie interneto vis plačiau suvokiama kaip žmogaus teisė

Strasbūro teismas pabrėžė, kad tokia Lietuvos institucijų pozicija buvo nepagrįsta. Anot teismo, Jankovskis siekė informacijos apie studijas, kurios turėjo prisidėti prie jo reabilitacijos ir reintegracijos į bendruomenę. Svetainė, prie kurios jis siekė prisijungti, buvo administruojama ministerijos, tad negalėjo kelti saugumo grėsmės. Tuo tarpu Pravieniškių administracija net nesvarstė galimybės suteikti nuteistajam bent ribotos prieigos tik prie šios svetainės.

Sprendime teismas pažymėjo, kad interneto svarba naudojantis įvairiomis žmogaus teisėmis pripažįstama vis plačiau, o prieiga prie interneto vis dažniau suvokiama kaip žmogaus teisė.

Teismo nuomone, šie pokyčiai atspindi interneto svarbą kasdieniame žmonių gyvenime, ypač dėl to, kad tam tikra informacija prieinama tik internetu.  Ši byla nėra pirmoji, kurioje EŽTT sprendė dėl teisės naudotis internetu. 2016 m., Kalda prieš Estiją byloje, teismas nustatė Konvencijos 10 straipsnio pažeidimą, nes Estijoje kalinčiam asmeniui nebuvo suteikta prieiga prie teisės aktų ir teismų sprendimų duomenų bazių.

Būtina keisti valstybės požiūrį į nuteistųjų reabilitaciją

Abi bylos rodo, kad Strasbūro teismas teikia ypatingą dėmesį reabilitacinei bausmės funkcijai, kuri įtvirtinta ir Lietuvos Baudžiamajame kodekse. Kodeksas numato, kad bausmė skirta ne vien tik nubausti asmenį ir apriboti jo teises, bet ir „paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų“.

Tam reikalingi aktyvūs valstybės veiksmai, tiek modernizuojant pataisos namų ir kalėjimų infrastruktūrą, tiek keičiant požiūrį į nuteistuosius ir jų poreikius, kad atlikę bausmę jie taptų produktyviais visuomenės nariais. Priešingu atveju, nevykdant reabilitacijos, su nusikalstamumu susijusios problemos nėra sprendžiamos, o tiesiog atidedamos ateičiai.

Su EŽTT sprendimu galite susipažinti čia: http://hudoc.echr.coe.int/eng?i=001-170354

Natalija Bitiukova, direktoriaus pavaduotoja teisės klausimais


Plačiau >
Visuomenės nuomonės tyrimas (2016)

2016 m. spalio mėn. 19-26 dienomis Žmogaus teisių stebėjimo institutas ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko reprezentatyvų Lietuvos gyventojų nuomonės apklausą „Kaip visuomenė vertina žmogaus teisių padėtį Lietuvoje“. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti Lietuvos žmonių nuomonę ir informuotumą žmogaus teisių klausimais, kokios politinės ir pilietinės teisės yra suvokiamos kaip labiausiai pažeidinėjamos, kurios socialinės grupės labiausiai diskriminuojamos, kokiems privataus gyvenimo aspektams Lietuvos žmonės yra labiausiai jautrūs, ir, taip pat, ar jie žino ir pasitiki esamais žmogaus teisių apsaugos mechanizmais ir yra linkę ginti savo teises. Tokios apklausos yra atliekamos kas dvejus metus nuo 2004 m.

Visas tyrimas

 


Plačiau >
ŽTSI pateikė pastabas Prezidentei dėl Civilinio kodekso pataisų, varžančių žiniasklaidos laisvę

(papildyta 2016-12-15)

Žmogaus teisių stebėjimo institutas pateikė Prezidentei pastabas dėl žurnalistų pasipiktinimą sukėlusių, 2016 m. gruodžio 8 d. priimtų Civilinio kodekso pataisų. Jomis Seimas apribojo viešų asmenų kritikos laisvę.

Silpnina žiniasklaidos apsaugą

ŽTSI vertinimu, tokios pataisos silpnina žodžio ir žiniasklaidos laisvės apsaugą Lietuvoje.

Šiuo metu galiojanti Civiliniame kodekse nustatyta tvarka numato, kai skleidžiant informaciją apie viešus asmenis suteikiama daugiau laisvės: jei paskleidus informaciją apie viešą asmenį paaiškėja, kad ji yra klaidinga, tačiau ją skleidęs asmuo gali įrodyti, jog veikė sąžiningai, t.y. nežinodamas, kad informacija klaidinga, ir siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla, jam negali kilti atsakomybė.

Tokiu būdu buvo nustatyta papildoma apsauga žurnalistams ir kitiems sąžiningai veikiantiems asmenims, kurie platina informaciją apie visuomenei turinčius svarbą žmones ir jų veiklą.

Skleidžiant tokią informaciją visada yra rizika suklysti. Tačiau, jei informaciją paskleidęs asmuo gali įrodyti, kad veikė sąžiningai – tai yra pagrįstai manydamas, kad skleidžia teisingą informaciją, jam taikyti civilinės atsakomybės ir reikalauti iš jo piniginės kompensacijos nėra leidžiama.

Gali atgrasinti žurnalistus nuo kritikos

2016 m. gruodžio 8 d. priimtomis Civilinio kodekso pataisomis Seimas siekia pakeisti šią tvarką. Pataisos priimtos motyvuojant tuo, kad panaikinus baudžiamąją atsakomybę už įžeidimą, reikėjo numatyti galimybę gintis nuo įžeidimo civiline tvarka. Priimtoje pataisoje numatyta, kad aprašytoji papildoma apsauga netaikoma, kai dėl klaidingos informacijos paskelbimo yra pažeminta žmogaus garbė ir orumas.

Tačiau tokia pataisa Seimas faktiškai panaikina galiojusią papildomą apsaugą, taikyta visuomenei svarbios informacijos skleidėjams: iš esmės visais atvejais tokia informacija atskleidžia neigiamą įtaką viešo asmens reputacijai turinčius faktus – ir taip neišvengiamai žemina asmens garbę. Taigi papildoma apsauga tiesiog nebegali būti taikoma.

Tokiais pakeitimais keliama rimta grėsmė žiniasklaidos darbui, kadangi sudaromos prielaidos į civilinę atsakomybę traukti žurnalistus už jų išsakomą kritiką viešų asmenų veiksmams, teigiant, kad ji neatitinka realybės ir žemina viešo asmens garbę ar orumą.

Toks reguliavimas gali turėti stiprų atgrasantį poveikį žiniasklaidai atlikti savo tiesioginę pareigą – informuoti visuomenę jai svarbiais klausimais. Žiniasklaidos laisvė apima ir žurnalisto teisę hiperbolizuoti ar net provokuoti, polemizuoti ir imtis stiprios kritikos, atliekant savo, kaip viešojo intereso sergėtojo, vaidmenį.

Politikų kritikos ribos – itin plačios

Pažymime, kad kritika ir vertinamieji teiginiai negali būti sulyginami su įžeidimu, o teisę kritikuoti valdžios institucijų ir pareigūnų darbą laiduoja Konstitucijos 33 straipsnis.

Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos aukščiausiasis teismas 2012 m. konstatavo, jog „[p]olitiko, veikiančio pagal savo viešus įgaliojimus, kritikos ribos yra platesnės negu privataus asmens. Politikas neišvengiamai ir sąmoningai atsiveria nuodugniai kiekvieno savo žodžio bei darbo kontrolei – tiek žurnalistų, tiek plačiosios visuomenės, ir jis turi rodyti daugiau tolerancijos, ypač kai pats padaro viešų pareiškimų, galinčių duoti pagrindą kritikai“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio mėn. 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-3/2012).

Gintis gali ir dabar

Svarbu ir tai, kad Civiliniame kodekse numatyta papildoma visuomenei turinčios svarbos informacijos skleidėjų apsauga neužkerta kelio viešiems asmenims gintis nuo jų garbės ir orumo įžeidimo ar kai apie juos piktavališkai skleidžiama melaginga informacija – tuomet galioja bendra taisyklė, kad melagingą informaciją skleidžiantis asmuo ar asmuo žeidžiantis kito orumą ir taip jam darantis žalą gali būti traukiamas atsakomybėn ir turi atlyginti savo veiksmais padarytą žalą.

Todėl tokie Civilinio kodekso pakeitimai lems ne geresnę žmogaus orumo apsaugą Lietuvoje, o didesnį žodžio ir žiniasklaidos laisvės varžymą. Atsižvelgiant į tai, siūlome panaikinti Civilinio kodekso 2.24 straipsnio pataisas.


Plačiau >
Daugiau nei pusė ES piliečių mano, kad žiniasklaida jų šalyse nėra laisva nuo verslo ar politikų įtakos

Naujos Eurobarometro apklausos duomenimis, daugiau nei 50% respondentų mano, jog žiniasklaida jų šalyje nėra laisva ir nepriklausoma nuo politikų ar verslininkų įtakos ir net 60% žmonių galvoja, jog viešosios nacionalinės žiniasklaidos priemonės nėra nepriklausomos nuo politikų įtakos.

Kita vertus, paklausus ar žmonės galvoja, kad žiniasklaida jų šalyje tokia pat nepriklausoma kokia buvo ir prieš penkerius metus, daugiau nei 60% respondentų sutiko su šiuo teiginiu. Be to, daugiau nei pusė atsakiusiųjų teigia, jog žiniasklaidos priemonės pateikia patikimą informaciją savo vartotojams.

Labiausiai pasitiki radiju, mažiausiai – socialiniais tinklais

Net du trečdaliai respondentų sutinka, kad nacionalinėje žiniasklaidoje pateikiama įvairios nuomonės bei pažiūros. Net trys iš keturių atsakiusiųjų teigia, kad žiniasklaidoje pateikiamos nuomonės ir pažiūros yra tiek pat ar labiau įvairios nei prieš penkerius metus.

ES piliečių taip pat klausta, kuria žiniasklaidos priemone jie labiausia pasitiki. Pirmoje vietoje buvo radijas, tuomet televizija bei laikraščiai, labiausia nepasitikima socialiniais tinklais.

Vartotojams buvo užduoti klausimai ir apie nacionalinį žiniasklaidos reguliuotoją, dauguma, 65%, nežinojo ar negalėjo įvardinti jo pavadinimo (Lietuvoje apie jį žinojo tik 12%) paradoksalu, jog beveik pusė apklaustųjų mano, jog jis nėra nepriklausomas ir laisvas.

Internetinėse diskusijose neaktyvūs

Paskutinė tyrimo dalis buvo skirta diskusijoms socialiniuose tinkluose bei neapykantos kalbų ar grasinimų atvejams juose. Kiek daugiau nei pusė respondentų seka tokias diskusijas, tačiau net du trečdaliai niekada aktyviai jose nedalyvauja (pvz. nerašo komentarų).

Iš tų, kurie diskusijas seka ar jose dalyvauja net 75% patyrė, matė ar girdėjo neapykantos pareiškimus ar grasinimus. Visgi, tokia patirtis neatgrasė nuo dalyvavimo jose – 50% žmonių ir toliau tai darė.

Lapkritį paskelbtoje Eurobarometro apklausoje buvo siekiama išsiaiškinti ES piliečių nuomonę apie žiniasklaidoje pateikiamų pažiūrų įvairovę bei suvokimą apie žiniasklaidos nepriklausomumą.


Plačiau >
EŽTT imasi nagrinėti „Jėzaus džinsų“ bylą

Strasbūro teismas spręs, ar Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, uždrausdama dizainerio Roberto Kalinkino drabužių reklamas su Jėzaus ir Marijos personažais.

Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) priėmė nagrinėti ŽTSI atstovaujamo dizainerio pateiktą skundą dėl neproporcingo saviraiškos laisvės apribojimo. Iki 2017 m. sausio 24 d. Lietuvos vyriausybė turi pateikti atsiliepimą byloje.

Skyrė baudą 

Uždraustuose reklaminiuose plakatuose buvo vaizduojami jaunuoliai, dėvintys R. Kalinkino kolekcijos drabužius, bei pateikti užrašai „Jėzau, kokios Tavo kelnės!“, „Marija brangi, kokia suknelė!“ ir „Jėzau Marija, kuo čia apsirengę!“.

R. Kalinkin kolekcija

Roberto Kalinkino drabužių kolekcijos reklama

2012 m. lapkritį Valstybinė ne maisto produktų inspekcija paskelbė, kad reklama nepagarbiai ir netinkamai naudoja religinius simbolius, todėl gali būti interpretuojama kaip įžeidžianti visuomenės garbę ir orumą.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba vadovaudamasi šiomis išvadomis nutarė, kad dizainerio kolekcijos pristatymui užsakyta reklama pažeidė Reklamos įstatymo nuostatą dėl visuomenės moralės ir skyrė 2000 litų dydžio baudą.

Papiktino tikinčiuosius

Paskirtą baudą reklamos kampaniją organizavęs UAB „Sekmadienis“ apskundė teismui, tačiau pirmosios instancijos teismas skundą atmetė. Kaip vieną iš įrodymų byloje teismas pasitelkė Lietuvos Vyskupų konferencijos pateiktą raštą, pasirašytą šimto tikinčiųjų asmenų, jog reklama žeidžia jų religinius jausmus.

Apeliacinėje instancijoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, jog reklamos vaizdiniuose religinė simbolika naudota netinkamai.

Anot Teismo, skleista reklama akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis, nes religija, kaip tam tikra pasaulėžiūros forma, neišvengiamai prisideda prie visuomenės narių moralės formavimo, religinio pobūdžio simbolika asmenų ir visuomenės dvasinių vertybių sistemoje užima reikšmingą vietą, o netinkamas jos naudojimas ją menkina, neatitinka visuotinai priimtos moralės ir etikos normų.

Teismo vertinimu, pasirinktas reklamos įgyvendinimo būdas neatitinka geros moralės bei krikščionių tikėjimo vertybių bei sakralumo simbolių gerbimo principų.

Byla keliasi į Strasbūrą

Anot Žmogaus teisių stebėjimo instituto teisininko Karolio Liutkevičiaus, toks teismo sprendimas nepagrįstai apriboja verslininkų bei menininkų saviraiškos laisvę.

„Reklamos įstatymas draudė neapykantos kurstymą religiniu pagrindu, bet ne religinių simbolių naudojimą. Roberto Kalinkino drabužių reklamos kampanijoje nebuvo nė vieno vaizdo, kuris žemintų religiją, jos atstovus ar tikinčius asmenis, nė vienas šios kampanijos reklaminis šūkis ar kitos reklaminės priemonės nekurstė religinės neapykantos. Paprasčiausias faktas, kad reklamos naudoti vaizdai bei teiginiai gali būti siejami su religija – kas nebuvo draudžiama jokiame įstatyme – negali būti laikoma pažeidimu“, tuomet komentavo  K. Liutkevičius.

2014 m. spalio mėnesį Žmogaus teisių stebėjimo institutas, atstovaudamas dizainerio interesus, pateikė pareiškimą EŽTT dėl saviraiškos laisvės ribojimo.


Plačiau >
Burkinio draudimas Prancūzijoje – „aiškiai neteisėtas“

Prancūzijos aukščiausiasis administracinis teismas pripažino, jog draudimas dėvėti burkinį paplūdimyje buvo neteisėtas ir pažeidė pamatines laisves.

Trisdešimties Prancūzijos pajūrio miestų merai buvo išleidę įsakus, draudžiančius moterims dėvėti visą kūną dengiančius maudymosi kostiumus. Draudimą vietinė valdžia motyvavo noru užtikrinti viešąją tvarką ir saugumą.

Šią savaitę didelę dalį visuomenės papiktino žiniasklaidoje pasirodžiusi nuotrauka, kurioje užfiksuota, kaip keturi policijos pareigūnai paplūdimyje Nicoje reikalauja musulmonės moters nusirengti drabužius.

police-enforce-burkini-ban-on-french-muslim-woman-on-beach-1

Aukščiausiojo administracinio teismo teisėjai sprendime nurodė, kad burkinių draudimas yra „rimta ir aiškiai neteisėta ataka prieš pamatines laisves, tokias kaip judėjimo laisvė, sąžinės laisvė ir asmens laisvė“. Teismas nerado jokių įrodymų, jog toks draudimas buvo būtinas saugumo ar viešosios tvarkos tikslais. Anot teisėjų, emocijos ir nerimas, kilęs dėl teroristinių išpuolių Nicoje, nėra pakankama priežastis pateisinti tokį draudimą.

Tačiau Prancūzijos dešiniųjų atstovai, tarp jų ir buvęs prezidentas Nicolas Sarcozy, neketina nusileisti ir toliau agituoja už burkinių draudimą šalies mastu.

Lietuvoje taip pat buvo atsinaujinusios diskusijos dėl burkų draudimo viešose vietose. ŽTSI Teisės programų vadovės Jūratės Guzevičiūtės teigimu, tokios iniciatyvos skatina baimę ir nepasitikėjimą kitos religijos žmonėmis, skaldo visuomenę.

Vietoj realių integracijos planų, tolerancijos skatinimo ir stereotipų naikinimo, iš esmės yra bandoma uždrausti kitų kultūrų, religijų apraiškas mūsų visuomenėje neva saugumo tikslais.“

Visas interviu su Jūrate – laidoje „Info diena“.

Parengta pagal bbc.co.uk, guardian.co.uk, independent.co.uk informaciją.


Plačiau >
TOP 10 – cenzūra vs žodžio laisvė Lietuvoje

(N-18)

Vakar Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (ŽEIT) nustebino muzikos gerbėjus, nurodydama nutraukti sunkiojo metalo grupės „Iron Maiden“ koncerto reklamą. Krauju pasruvusią širdį laikanti pabaisa reklaminiuose grupės plakatuose gąsdina vaikus, nusprendė tarnyba. Dėl reklamos į ŽEIT kreipėsi gyventojai ir neįvardintos institucijos.

Organizatoriams svarstant, kuo pakeisti reklamą ir stebintis, kad jokioje kitoje šalyje „Iron Maiden“ nebuvo susidūrusi su tokiomis problemomis, prisiminkime įdomiausius ir daugiausiai diskusijų Lietuvoje sukėlusius cenzūros ir bandymų cenzūruoti atvejus.

10. 2006 m. AB „Kalnapilio-Tauro grupė“ užsitraukė reklamos priežiūros institucijų ir tikinčiųjų nemalonę, kai alaus pardavimus skatinančios akcijos reklamoje pavaizdavo vinilines plokšteles sukantį, smagiai nusiteikusį Rūpintojėlį. Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ir Vyskupų konferencijos atstovai tuo metu vieningai pasmerkė reklamą kaip įžeidžiančią religinius jausmus, nepagarbią, vulgarią ir pažeidžiančią „visuomenės moralės principus“.

9. 2012 m. Romeo Castellucci spektaklis „Apie Dievo sūnaus veido koncepciją“, kurio vienoje iš scenų į Jėzaus paveikslą neva mėtomi ekskrementai (iš tiesų – rankinių granatų imitacijos), sukėlė tikrą audrą konservatyvesniuose visuomenės sluoksniuose. Seimo nariai, reikšdami pasipiktinimą, inicijavo parlamentinę rezoliuciją ir ragino spektaklį atšaukti. Konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė tuomet teigė, kad spektaklis skaldys visuomenę, skatins lietuvius nepasitikėti Europa, ir reikalavo, kad visi Europos barbarai patrauktų rankas nuo Jėzaus paveikslo. Tuometinis Kultūros ministras Arūnas Gelūnas spaudimą atlaikė ir spektaklio cenzūruoti nesutiko. Prie teatro abi spektaklio rodymo dienas buvo protestuojama, giedamos giesmės ir kalbamas rožančius.

pirmasis

www.lifo.gr nuotr.

8. 2012 m. dizaineris Robertas Kalinkinas buvo priverstas nutraukti savo kolekcijos reklamą, kurioje Jėzų ir mergelę Mariją primenantys modeliai švelniai rožiniame fone džiaugėsi naujais rūbais – dizainerio kurtais džinsais ir suknele. Valstybinė ne maisto produktų inspekcija nusprendė, kad reklama nepagarbiai ir netinkamai naudojo religinius simbolius, todėl įžeidė visuomenės garbę ir orumą. Dizaineriui apskundus sprendimą, byla nukeliavo net iki Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo. Šis, pasirėmęs Lietuvos Vyskupų konferencijos pateiktu 100 tikinčiųjų pasirašytu raštu, kad plakatai žeidžia jų jausmus, nusprendė, jog reklama prieštarauja visuomenės moralei. Dizaineris su ŽTSI pagalba 2014 m. kreipėsi į Europos žmogaus teisių teismą dėl saviraiškos laisvės apribojimo. 2013 m. Reklamos įstatymas buvo papildytas, uždraudžiant reklamą, kurioje niekinami Lietuvoje įregistruotų religinių bendruomenių religiniai simboliai.

R. Kalinkin kolekcijaRoberto Kalinkino kolekcijos reklama, Redos Mickevičiūtės nuotr.

7. 2014 m. cenzūros taikinyje atsidūrė paauglių juodojo humoro ikona Whydotas, su broliu sukūręs ir www.youtube.compaskelbęs vaizdo klipą  “Šėtone, prašau“. „Šėtone prašau, nupirki mano sielą už leidimą taškyti vaikų galvas į sieną, … jeigu pagaučiau aš vaiką, galėčiau jo mėsą sušaldyt, suvalgyt, kaulus vietoj malkų suskaldyt…“, dainavo sau gitara pritardamas Whydotas. Abu vaikinai Anykščių rajono apylinkės teismo buvo nuteisti už neapykantos kurstymą ir raginimą smurtauti bei susidoroti su vaikais kaip socialine grupe, nors baudžiamasis kodeksas tokio atsakomybės pagrindo ir nenumato.

6. Kiaulienos burgeriais ir šonkauliais iki tol garsėjusi užkandinė „Keulė rūkė“ 2015 m. pagarsėjo ir savo reklamomis socialiniuose tinkluose. Po teroristinių išpuolių Paryžiuje užkandinė nusprendė išreikšti savo pažiūras į religiją – paskelbė barbekiu padažu apvarvinto psalmyno nuotrauką ir pakvietė ne melstis už tuos, kurie „zhuvo dėl religiniū fanatikū kaltės“, o mėgautis kiekvienu momentu ir švęsti gyvenimą. Sulaukę nemenko visuomenės pasmerkimo už „chuliganišką rinkodarą“, „Keulė Rūkė“ tąkart sankcijų išvengė. Prieš tai užkandinė jau buvo įspėta dėl paslėptos tabako gaminių reklamos, taip pat buvo užsitraukusi lietuvių kalbos priežiūros institucijų nemalonę dėl vartojamo žargono.

12219497_1647103765577444_371701582809545027_n

Keule Rūkė nuotr.

5. 2013 m. pasakų knygą vaikams „Gintarinė širdis“ išleidęs Lietuvos edukologijos universtitetas pats ją iš leidybos ir išėmė, gavęs pasipiktinusių Seimo narių raštą dėl neva knygoje skleidžiamos homoseksualumo propagandos. Knygos autorė Neringa Dangvydė tris pasakas skyrė tos pačios lyties porų meilės ir draugystės istorijoms. Pasakų turinį išnagrinėjusi Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba nusprendė, kad šios pasakos kenkia nepilnamečiams, nes jie gali pamanyti, jog tos pačios lyties porų santykiai yra „normalūs ir savaime suprantami“, ir nurodė knygą platinti su ženklu N-14. Byla šiuo metu keliauja po teismus.

4. 2013 m. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba cenzūravo vieną iš Lietuvos gėjų lygos vaizdo klipų, kvietusių į eitynes „Už lygybę“. Ekspertai nusprendė, kad užrašas „Už šeimų įvairovę“ ant klipe rodomo vyro marškinėlių daro neigiamą poveikį nepilnamečiams, nes skatina kitokią, nei Lietuvos Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtinta santuokos ir šeimos kūrimo samprata. LRT nurodyta vaizdo klipą transliuoti po 23 val. su įspėjančiu ženklu „S“. Su panašia cenzūra Lietuvos gėjų lyga susidūrė ir 2014 m., kai televizijos atsisakė transliuoti socialinę reklamą, skatinusią keisti požiūrį į homoseksualios orientacijos žmones, o ŽEIT ir vėl klipą įvertino kaip darantį neigiamą poveikį nepilnamečiams.

3. 2015 m. Kauno teisėsauga patraukė baudžiamojon atsakomybėn istorijos studentę Viktoriją Kolbešnikovą. Mergina teisiama už tai, kad 2015 m. vasario 16 d. kartu su draugais Kauno centre iškabino plakatus, protestuojančius prieš valstybės politiką migrantų atžvilgiu: „Sudegink Ruklą, deportuok vyriausybę, imigrantai welcome!“. Teisme Viktorijai tenka gintis nuo kaltinimų neva raginus susidoroti su Ruklos gyventojais bei šalia miestelio dislokuotais kariniais padaliniais, deportuoti vyriausybę ir pasikviesti čia „žaliųjų žmogeliukų“ iš rytų. Būtent tokias žinutės interpretacijas byloje pateikė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ekspertas.

2. 2016 m. Albinas B. naujienų portale delfi.lt parašė komentarą, kuriame išvadino Lietuvos žvalgybos pareigūnus „pedofilais“ ir „provokatoriais“, ir… buvo nuteistas už tai, kad savo komentaru, anot teismo, „viešai niekino žmonių grupę – žvalgybininkus, skiriamą pareigų, socialinės padėties pagrindu, skatino neapykantą jų atžvilgiu”.

1. 2016 m. Valstybės saugumo departamentas pristatė grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitą, o Departamento vadovas paskelbė, jog siūlys įstatymų leidėjams kriminalizuoti dezinformaciją. Anot VSD, dezinformacija – tai „veika, kai viešai skleidžiama melaginga informacija, siekiant pakenkti Lietuvos Respublikos nacionaliniams interesams ar destabilizuoti padėtį valstybėje“. Su šiuo Kinijos, Irano, Vietnamo, Azerbaidžano ir panašių šalių antivalstybinę propagandą draudžiančius įstatymus primenančiu siūlymu visuomenė susipažinti negali. Nors teisėkūros procesas valstybėje iš esmės turėtų būti viešas, VSD siūlymai kol kas kruopščiai slepiami. 2014 m. informacinės erdvės saugumo tikslais buvo apribotas rusiškų televizijos kanalų retransliavimas, tačiau panašu, jog saugumo institucijoms saugumo, net ir žodžio laisvės kaina, niekada nebūna per daug.

Vladimir-Putin-Pop-Art-2016-PPcorn-1024x576

ppcorn.com nuotr.


Plačiau >
Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje: 2013-2014 Apžvalga

Portale www.pasidomek.lt pristatome jau aštuntąją žmogaus teisių situacijos Lietuvoje apžvalgą „Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje 2013-2014“.  Apžvalgoje analizuojame pastarųjų metų politines, teisines ir socialines tendencijas užtikrinant žmogaus teises Lietuvoje.

Šių metų apžvalgą rengė net 20 teisės, sociologijos, kriminologijos ekspertų bei tiesiogiai su pažeidžiamomis grupėmis dirbančių nevyriausybinių organizacijų atstovų, nagrinėjusių tokias temas kaip smurtas artimoje aplinkoje, vaiko teisių apsauga, globos įstaigų reforma, sąlygos laisvės atėmimo įstaigose, pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų teisių apsauga, žmonių su negalia padėtis, prekyba žmonėmis, žodžio ir religijos laisvė, privatumo apsauga, ir kitas.

Šiemet apžvalga pasipildė ne tik ekspertais, bet ir atsinaujino. Portalas www.pasidomek.lt leidžia patogiau susipažinti su atskirų teisių problematika bei susikurti „Mano apžvalgą“ – individualią konkrečių žmogaus teisių problemų analizę, kuri leis valstybės institucijoms,  nevyriausybinėms organizacijoms bei kitiems suinteresuotiems asmenims lengviau pritaikyti apžvalgos rekomendacijas savo veiklos srityje.

Apžvalga yra parengta lietuvių ir anglų kalbomis.


Plačiau >
Visuomenės nuomonės tyrimas (2014)

Žmogaus teisių stebėjimo instituto užsakymu 2014 m. spalio 3 – 12 d. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ atliko apklausą „Kaip visuomenė vertina žmogaus teisių padėtį Lietuvoje“. Jos tikslas – įvertinti Lietuvos žmonių informuotumą žmogaus teisių klausimais, išsiaiškinti, kokios politinės ir pilietinės teisės yra suvokiamos kaip labiausiai pažeidinėjamos, kurios socialinės grupės labiausiai diskriminuojamos, kokiems privataus gyvenimo aspektams Lietuvos žmonės yra labiausiai jautrūs, ir, svarbiausia, ar jie žino ir pasitiki esamais žmogaus teisių apsaugos mechanizmais ir yra linkę ginti savo teises.

Žmogaus teisių stebėjimo institutas, siekdamas sužinoti visuomenės nuomonę apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje, jau nuo 2004 metų kas antrus metus vykdo Lietuvos gyventojų viešosios nuomonės apklausą. Analogiškos apklausos buvo atliktos 2008, 2010 ir 2012 metais.

Visas tyrimas

Santrauka


Plačiau >
Roberto Kalinkino byla – saviraiškos laisvė

„Ši istorija turėjo ir manau dar turės kur kas didesnį rezonansą. Konkreti byla man nėra principo klausimas, tai siekis kelti visuomenei aktualius klausimus ir formuoti precedentą. O apibendrinti bylos esmę su šypsena galiu tik taip – jei Jėzus yra visur, kodėl jis negali būti ir mūsų reklamoje?“

– Dizaineris Robertas Kalinkinas


Byla pradėta: 2014

Byla baigta: nebaigta

Bylos esmė: dizaineriui buvo skirta 579 EUR bauda už netinkamą religinės simbolikos panaudojimą reklamoje


Bylos faktai:

2012 m. rudenį dizaineris Robertas Kalinkinas organizavo savo naujos drabužių kolekcijos reklaminę kampaniją. Reklaminiuose plakatuose buvo estetiškai pavaizduoti dailūs jaunuoliai, dėvintys R. Kalinkino kolekcijos drabužius, bei pateikti užrašai „Jėzau, kokios Tavo kelnės!”, „Marija brangi, kokia suknelė!” bei “Jėzau Marija, kuo čia apsirengę!”.

roberto-kalinkino-kolekcijos-reklama-544df0a1f3d0c

Roberto Kalinkino drabužių kolekcijos reklama

2012 lapkritį Valstybinė ne maisto produktų inspekcija paskelbė, kad minima reklama nepagarbiai ir netinkamai naudoja religinius simbolius, todėl gali būti interpretuojama kaip įžeidžianti visuomenės garbę ir orumą. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba vadovaudamasi šiomis išvadomis nutarė, kad dizainerio kolekcijos pristatymui užsakyta reklama pažeidė Reklamos įstatymo nuostatą dėl visuomenės moralės ir skyrė 579 EUR dydžio baudą.

Teisminis nagrinėjimas:

Paskirtą baudą pareiškėjas apskundė teismui, tačiau pirmosios instancijos teismas jo skundą atmetė. Kaip vieną iš įrodymų byloje teismas nagrinėjo Lietuvos Vyskupų konferencijos pateiktą raštą, pasirašytą šimto tikinčiųjų asmenų, kad minėta reklama žeidžia jų religinius jausmus.

Apeliacinėje instancijoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, jog  reklamos vaizdiniuose religinė simbolika naudota netinkamai. Anot Teismo, skleista reklama akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis, nes religija, kaip tam tikra pasaulėžiūros forma, neišvengiamai prisideda prie visuomenės narių moralės formavimo, religinio pobūdžio simbolika asmenų ir visuomenės dvasinių vertybių sistemoje užima reikšmingą vietą, o netinkamas jos naudojimas ją menkina, neatitinka visuotinai priimtos moralės ir etikos normų. Teismo vertinimu, pasirinktas reklamos įgyvendinimo būdas neatitinka geros moralės bei krikščionių tikėjimo vertybių bei sakralumo simbolių gerbimo principų.

2014 m. spalio mėnesį Žmogaus teisių stebėjimo institutas, atstovaudamas dizainerio interesams, pateikė pareiškimą Europos Žmogaus Teisių Teismui dėl saviraiškos laisvės ribojimo. Pareiškimas pateiktas byloje UAB „Sekmadienis“ prieš Lietuvą. UAB „Sekmadienis“ dizainerio pavedimu organizavo jo kolekcijos pristatymą, kurio metu buvo organizuota ši reklaminė kampanija.

2016 m. rugsėjį Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino bylą priimtina ir nusprendė ją nagrinėti iš esmės.

2017 m. pradžioje vyriausybė ir ŽTSI atstovaujamas pareiškėjas apsikeitė pozicijomis dėl bylos. Vyriausybė palaiko nacionalinių teismų sprendimus, o ŽTSI ginčija šiuose sprendimuose įžvelgiamą viešosios ir religinės moralės sulyginimą bei išvadas, kad reklamose religiniai simboliai naudojami neleistinu būdu.

Šiuo metu byloje laukiame Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo.

 


Plačiau >
Pastabos dėl Žmogaus teisių apsaugos žiniasklaidoje kontrolieriaus įstatymo projekto

2013 m. gruodžio 23 d. ŽTSI pastabos ir pasiūlymai Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai dėl Žmogaus teisių apsaugos žiniasklaidoje kontrolieriaus įstatymo projekto.

ŽTSI pateikia siūlymus kaip supaprastinti skundų pateikimo tarnybai tvarką bei išdėsto įstatymo projekto probleminius aspektus, vertinant iš žmogaus teisių perspektyvos.


Plačiau >
Neapykantos kurstymas Lietuvoje – DUK (2013)

2013 m. lapkričio mėnesį, Žmogaus teisių stebėjimo institutas pristatė antrąjį 2011 m. išleisto informacinio vadovo „Neapykantos kurstymas Lietuvoje: dažniausiai užduodami klausimai“ leidimą. Naujajame leidime atsispindi pastarųjų metų pokyčiai susiję su pagausėjusia Europos žmogaus teisių teismo praktika neapykantos kurstymo bylose (pvz. 2013 m. spalio mėn. išnagrinėta byla Delfi AS v. Estonia) bei pateikiama atnaujinta statistinė informacija apie pradėtus ikiteisminius tyrimus, teismams perduotas bylas, neapykantos nusikaltimų aukas ir kt.

Pastaraisiais metais viešoji diskusija apie neapykantos kurstymą tapo intensyvesnė. Sėkmingos teisėkūros iniciatyvos uždrausti viešą genocido ir SSRS vykdytos agresijos prieš Lietuvą neigimą bei su tuo susijusios pirmosios bylos sulaukė nevienareikšmiško vertinimo. Kas mėnesį žiniasklaida praneša  apie bylas prieš interneto komentatorius – tokie straipsniai lydimi naujos neapykantos bangos ir nepasitenkinimo dėl žodžio laisvės ribojimo.

Šiuo informaciniu vadovu siekiama atsakyti į klausimus, kuriuos užduoda daugelis žurnalistų ir kitų asmenų, gvildenančių nepakantumo ir neapykantos fenomeną. Kas yra neapykantos kurstymas ir kaip jis pasireiškia Lietuvoje? Ar Lietuva – vienintelė valstybė, ribojanti piliečių saviraiškos laisvę? Ar saviraiškos laisvė apskritai gali būti ribojama? Prieš ką yra nukreipti žeminantys posakiai ir kas jie, dažniausiai anoniminiais slapyvardžiais prisidengę, komentatoriai? Ko imtis, nusprendus sureaguoti į neapykantos kurstymo incidentą?

„Neapykantos kurstymas Lietuvoje: DUK (antrasis leidimas)“ buvo parengtas ir anglų kalba – parsisiųsti galite čia


Plačiau >
Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje: 2011-2012 Apžvalga

Žmogaus teisių stebėjimo institutas visuomenei pristatė jau septintąją žmogaus teisių Lietuvoje apžvalgą – vienintelę tokio pobūdžio išsamią ataskaitą apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje 2011-2012 metais. Visą apžvalgos „Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje 2011-2012“ tekstą rasite čia.

Žmogaus teisės Lietuvoje niekada nebuvo valstybės politikos prioritetas. Kilus ekonominei krizei 2008 m., žmogaus teisių klausimai apskritai buvo išstumti iš politinės darbotvarkės. Apžvelgiant 2011-2012 m. laikotarpį, esminių pokyčių nematyti – valstybė vis dar neturi vieningai ir strategiškai formuojamos žmogaus teisių politikos. Įstatymų leidybos iniciatyvos siūlomos nevertinant jų poveikio žmogaus teisių apsaugai, o kai kurios iš jų netgi pamina pamatinius žmogaus teisių principus.

Šiame leidinyje pateikiame nepriklausomų žmogaus teisių ekspertų įžvalgas apie žmogaus teisių įgyvendinimą Lietuvoje 2011-2012 metais. Tai jau septintoji išsami žmogaus teisių padėties Lietuvoje ataskaita.

Dėkojame apžvalgos leidybą parėmusiai Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.


Plačiau >
Visuomenės nuomonės tyrimas (2012)

Žmogaus teisių stebėjimo instituto užsakymu 2012 m. lapkričio 9 – 19 d. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ atliko apklausą „Kaip visuomenė vertina žmogaus teisių padėtį Lietuvoje“. Jos tikslas – įvertinti Lietuvos žmonių informuotumą žmogaus teisių klausimais, išsiaiškinti, kokios politinės ir pilietinės teisės yra suvokiamos kaip labiausiai pažeidinėjamos, kurios socialinės grupės labiausiai diskriminuojamos, kokiems privataus gyvenimo aspektams Lietuvos žmonės yra labiausiai jautrūs, ir, svarbiausia, ar jie pasitiki esamais žmogaus teisių apsaugos mechanizmais ir yra linkę ginti savo teises.

Žmogaus teisių stebėjimo institutas, siekdamas sužinoti visuomenės nuomonę apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje, jau nuo 2004 metų kas antrus metus vykdo Lietuvos gyventojų viešosios nuomonės apklausą. Analogiškos apklausos buvo atliktos 2006, 2008 ir 2010 metais.

Visas tyrimas

Santrauka

 


Plačiau >
Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje: 2009-2010 Apžvalga

2011 m. gegužės 26 d. Žmogaus teisių stebėjimo institutas pristatė tradicinį nepriklausomą žmogaus teisių situacijos Lietuvoje vertinimą Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje 2009-2010: Apžvalga, parengtą remiantis tyrimais, valstybės institucijų, tarptautinių tarpvalstybinių bei nevyriausybinių organizacijų išvadomis, ekspertų konsultacijomis bei žiniasklaidos monitoringo duomenimis.

„Pristatydami praeitą žmogaus teisių padėties apžvalgą, konstatavome žmogaus teisių padėties smukimą nuo įstojimo į Europos Sąjungą. Prieš dvejus metus pabrėžėme tiesioginį ryšį tarp nerimą keliančių emigracijos mastų bei užsienio investicijų stokos ir nepatenkinamos žmogaus teisių padėties Lietuvoje. Raginome išplėsti politinės darbotvarkės žmogiškąjį matmenį, nes neatsižvelgiant į klestėjimo ar nuosmukio laikmetį, joje dominuoja nebrandžiai demokratijai būdingas požiūris, kad sėkminga ekonominė šalies raida nulems žmogaus teisių padėties gerėjimą, daugelio laikomą antraeiliu klausimu,“ teigia ŽTSI direktorius Henrikas Mickevičius.

Viešasis diskursas ir politinė pastarųjų metų praktika parodė, kad Instituto raginimai nebuvo išgirsti. Žmogaus teisių būklė Lietuvoje toliau blogėjo, o populiarus pokštas apie masinę evakuaciją ėmė atrodyti pernelyg panašus į faktinės padėties konstatavimą.  Nepagarba žmogaus teisėms, nepakantumo kultūra tapo atvirai naudojamu politinės kovos įrankiu.

Apžvalgoje aptariami ryškiausi kankinimo, nežmoniško ir žeminančio elgesio draudimo pažeidimai, lygių galimybių ir nediskriminavimo principo įgyvendinimo regresas, neregėtą mąstą įgavę teisės į privatų ir šeimos gyvenimą pažeidimai, krizės ir valdžios mestas iššūkis žiniasklaidos laisvei, susirinkimų laisvės teisinio reguliavimo ir praktinio taikymo problemos bei kiti žmogaus teisių pažeidimai.

Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje 2009-2010: Apžvalga

Santrauka


Plačiau >
Visuomenės nuomonės tyrimas (2010)

Žmogaus teisių stebėjimo instituto užsakymu 2010 m. lapkričio 3 – 15 d. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ atliko apklausą „Kaip visuomenė vertina žmogaus teisių padėtį Lietuvoje“. Jos tikslas – įvertinti Lietuvos žmonių informuotumą žmogaus teisių klausimais, išsiaiškinti kokios politinės ir pilietinės teisės yra suvokiamos kaip labiausiai pažeidinėjamos, kokios tradicinės socialinės grupės labiausiai diskriminuojamos, kokiems privataus gyvenimo aspektams Lietuvos žmonės yra labiausiai jautrūs, ir, svarbiausia, ar jie pasitiki esamais žmogaus teisių apsaugos mechanizmais ir yra pasiryžę ginti savo teises.

Žmogaus teisių stebėjimo institutas, siekdamas sužinoti visuomenės nuomonę apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje, jau nuo 2004 metų kas antrus metus vykdo Lietuvos gyventojų viešosios nuomonės apklausą. Analogiškos apklausos buvo atliktos 2006 ir 2008 metais.


Plačiau >
Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje: 2007-2008 Apžvalga

2009 m. birželio 10 d. Žmogaus teisių stebėjimo institutas pristatė penktąją žmogaus teisių apžvalgą „Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje 2007-2008“, parengtą remiantis ŽTSI tyrimais, valstybės institucijų, tarptautinių tarpvalstybinių bei nevyriausybinių organizacijų išvadomis, ekspertų konsultacijomis bei žiniasklaidos monitoringo duomenimis.

Apžvalgoje pažymima, kad žmogaus teisių padėties blogėjimo nuo įstojimo į Europos Sąjungą 2004-aisiais tendencija išliko.

2007- 2008 m. Lietuvoje:

1. Sparčiai plito rasizmas, antisemitizmas, ksenofobija, homofobija, ir kitos nepakantumo formos;

2. Ženkliai pablogėjo socialiai pažeidžiamų grupių – moterų, vaikų, neįgaliųjų, ir kitų – padėtis;

3. Nemažėja žmogaus teisių, kurios yra esminės veiksmingos demokratijos funkcionavimui, pažeidimų – teisės į politinį dalyvavimą, teisės į saviraiškos laisvę, teisės į privataus gyvenimo gerbimą,  teisės į teisingą teismą – pažeidimų.

Apžvalgoje aptartas teisės į politinį dalyvavimą, saviraiškos laisvės, teisės į privataus gyvenimo gerbimą, teisės į teisingą teismą įgyvendinimas, diskriminacijos, rasizmo, ksenofobijos ir kitų nepakantumo formų apraiškos. Atskirai pristatyta kai kurių socialiai pažeidžiamų grupių – moterų, vaikų, įkalintų asmenų, neįgaliųjų ir pacientų, padėtis žmogaus teisių kontekste.


Plačiau >
Atlyginimų „vokeliuose“ byla – pranešėjos apsauga

„D.Budrevičienės atleidimas buvo lyg įspėjimas ir pagąsdinimas visiems kitiems darbuotojams, kad ir jų laukia toks pats likimas, jeigu jie prabils. Ši pergalė labai svarbi vertinant darbuotojo ir darbdavio santykius bei darbuotojo teisę kalbėtis su žurnalistais, dėl ko vėliau jis gali netekti darbo. Šioje situacijoje akivaizdžiai matėsi, kaip darbdavys siekia kontroliuoti darbuotojus ir uždrausti jiems bendrauti su žiniasklaida“

– a.a. advokatas Kęstutis Čilinskas 


Byla pradėta: 2006

Byla baigta: 2009

Bylos esmė: moteris, pranešusi apie „vokeliuose“ mokamus atlyginimus buvo atleista iš darbo ir apkaltinta šmeižtu

Bylos baigtis: pranešėja buvo išteisinta ir iš buvusių darbdavių prisiteisė 25 tūkst EUR neturtinės žalos atlyginimo


Bylos faktai:

Dalia Budrevičienė buvo atleista iš darbo 2006 m. kovo pabaigoje po viešo pareiškimo, kad “Krekenavos agrofirmoje“ dalis atlyginimo darbuotojams yra mokama neteisėtai, „vokeliuose“. Įmonės direktoriaus pareiškimu darbuotojai buvo iškelta byla dėl šmeižto.

Teisminis nagrinėjimas:

file13993251_dviese

Advokatas Kęstutis Čilinskas su Dalia Budrevičiene © „Lietuvos žinios“

Pirmoji byla. 2006 m. liepos mėnesį Panevėžio apylinkės teismas priėmė sprendimą, kad Dalia Budrevičienė iš darbo „Krekenavos agrofirmoje“ buvo atleista neteisėtai. Teismas taip pat nusprendė, kad „Krekenavos agrofirma“ Daliai Budrevičienei turi sumokėti 323 EUR išeitinę išmoką bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, už vieną pravaikštos mėnesį skaičiuojant 161 EUR.

Antroji byla. 2006 m. rugsėjo mėnesį Kėdainių rajono apylinkės teismas išteisino Dalią Budrevičienę byloje dėl šmeižto, kuriuo ją kaltino buvęs darbdavys, „Krekenavos agrofirmos“ direktorius Linas Grikšas. Byloje padaryta principinė išvada, kad už nuomonių, įspūdžių pasakymus žmonių nuteisti negalima,

Trečioji byla: 2007 m. pabaigoje Žmogaus teisių stebėjimo institutas paruošė ir Panevėžio apygardos teismui įteikė Dalios Budrevičienės 145 tūkst. EUR ieškinį buvusiems darbdaviams atlyginti moralinę žalą. 2008 m. lapkričio 18 d. Panevėžio apygardos teismas šią sumą sumažino, priteisdamas Daliai Budrevičienei 25 tūkst. EUR. Apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai sprendimo nepateikė.

 

 


Plačiau >
Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje: 2006 apžvalga

Š.m. gegužės 15 dieną Žmogaus teisių stebėjimo institutas pristatė jau ketvirtąją kasmetinę žmogaus teisių apžvalgą Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje 2006.

2006-ųjų apžvalgoje konstatuojama, kad nemažai žmonių šalyje jaučiasi nesaugūs, baiminasi laisvai reikšti savo mintis, jaučia teisingumo stoką, nepasitiki valstybės institucijomis. Žmogaus teisių situacijos analizė patvirtino šio nepasitikėjimo bei būgštavimų pagrįstumą.

Šioje apžvalgoje aptariama pagrindinių politinių ir pilietinių laisvių bei teisių padėtis Lietuvoje 2006-aisiais metais. Apžvelgiama teisė į privataus gyvenimo gerbimą, saviraiškos laisvė, teisė į teisingą teismą, diskriminacija, rasizmas, antisemitizmas ir kitos nepakantumo apraiškos bei žmogaus teisės policijos veikloje. Atskirai nagrinėjama pažeidžiamų visuomenės grupių – nusikaltimo aukų, įkalintų asmenų, asmenų su fizine negalia bei psichikos neįgaliųjų, moterų ir vaikų, padėtis žmogaus teisių kontekste.

Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje: 2006 apžvalga (leidinio el.versija)


Plačiau >
Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje: 2005 apžvalga
Š.m. gegužės 16 dieną Žmogaus teisių stebėjimo institutas pristatė kasmetinę žmogaus teisių apžvalgą. 2005-ųjų apžvalgoje įvertinti praeitų metų žmogaus teisių pažeidimai apimant šias sritis: teisę į privataus gyvenimo gerbimą, teisę į teisingą teismą, pilietines laisves, diskriminaciją, rasizmą, kitas nepakantumo formas bei žmogaus teises policijos veikloje. Atskirai nagrinėjama ir pažeidžiamų visuomenės grupių – moterų, vaikų, nusikaltimo aukų, nuteistųjų ir psichikos ligonių padėtis žmogaus teisių kontekste.

Plačiau >
Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje: 2004 apžvalga

Balandžio 18 d. LR Prezidentūroje pristatyta antroji periodinė žmogaus teisių padėties Lietuvoje apžvalga. Apžvalgoje pateikti ryškiausi 2004 metų žmogaus teisių pažeidimai, susiję su teise dalyvauti politiniame gyvenime, teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, teisę į teisingą teismą, policijos veiklą ir žmogaus teises, nusikaltimų aukų teises, nuteistų asmenų teises, mažumų teises, diskriminaciją, rasizmą, antisemitizmą ir kitas nepakantumo formas; taip pat žmonių, priklausančių pažeidžiamoms socialinėms grupėms, teisių apsaugą (apimant tokias socialines grupes kaip pacientai, vaikai, moterys, neįgalūs asmenys bei pagyvenę žmonės).

Apžvalgą rengė ŽTSI surinkta ekspertų grupė, naudodamasi 2004 metų žiniasklaidos monitoringo bei atskirų ŽTSI atliktų tyrimų duomenimis.

Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje 2004 (leidinio el.versija)


Plačiau >
Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje: 2003 Apžvalga

2004 m. birželio 10 dieną publikuotoje žmogaus teisių apžvalgoje ŽTSI išreiškė susirūpinimą dėl nuolatinių teisės į privatumą bei teisės į teisingą teismą pažeidimų, ryškių asmens psichinio ir fizinio integralumo apsaugos užtikrinimo trūkumų – tokių kaip pagalbos, teisinės apsaugos bei reabilitacijos sistemų trūkumas prekybos žmonėmis ir smurto aukoms, ypatingai vaikams. Taip pat apžvalga konstatuoja, kad šiandieninė Lietuvos žurnalistų savireguliacijos institucijų sistema yra nepajėgi apginti Lietuvos piliečių nuo neetiškų ir įstatymus pažeidžiančių žiniasklaidos apraiškų, nepagrįstai ribojamos galimybės dalyvauti politiniame gyvenime, stebimi ryškūs teisės į nuosavybės apsaugą, pacientų teisių pažeidimai ir diskriminacija dėl amžiaus.

Apžvalga „Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje“ skirta tuometinės žmogaus teisių įgyvendinimo situacijos Lietuvoje įvertinimui, ypatingą dėmesį skiriant opiausioms ir mažiau nagrinėtoms problemoms. Ji apima teisę į dalyvavimą politiniame gyvenime, teisę gauti ir skleisti informaciją, teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, teisę į teisingą teismą, teisę į nuosavybės apsaugą, o taip pat nagrinės mažumų teises, diskriminaciją bei labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių apsaugą

Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje: Apžvalga


Plačiau >