hrmi-youtube
LT
ŽTSI prisijungė prie kreipimosi į EK dėl interneto filtravimo

Europos Komisija siekia įpareigoti interneto platformas masiškai filtruoti visą jų naudotojų įkeliamą turinį – vaizdo klipus, nuotraukas, tekstus. Aptikus turinį, kuris kelia abejonių dėl autorių teisių, jis būtų iškart pašalinamas.

Skaitmeninių teisių organizacijos sunerimusios, kad toks įpareigojimas lemtų pernelyg griežtą turinio filtravimą, failų trynimą, nuolatinę vartotojų veiklos internete stebėseną.

Toks masiškas stebėjimas ir filtravimas būtų nesuderinamas ir su žodžio bei informacijos laisve. Automatinė filtravimo sistema nebūtų pajėgi atskirti turinio, kuris, pavyzdžiui, parodijuoja svetimą kūrinį, ir tokį turinį pašalintų, nors parodijavimas nėra laikomas autorių teisių pažeidimu.

ŽTSI kartu su dar 56 organizacijomis šiandien kreipėsi į Europos Parlamentą, prašydamos iš Autorių teisių direktyvos projekto pašalinti šį įpareigojimą interneto platformoms numatantį 13 straipsnį.


Plačiau >
Masiniai asmens duomenų apsaugos pažeidimai gali brangiai kainuoti ir pažeidėjams, ir duomenų subjektams

Dėl saugumo spragos Darbo biržos svetainėje buvo išviešinti tūkstančiai gyventojų asmens kodų. Deja, vienintelis Darbo biržos atsakymas tėra, jog tai – sistemos klaida.

Masinį duomenų išviešinimą pastebėjusi svetainės lankytoja ilgai vargo, kol surado, kam pranešti apie pažeidimą.

Anot ŽTSI direktoriaus pavaduotojos teisės klausimais Natalijos Bitiukovos, asmens duomenis valdančios institucijos turi pareigą imtis visų organizacinių ir techninių priemonių, kad tokių pažeidimų būtų išvengta.

„Saugumo spragą pastebėję žmonės taip pat neturėtų vargti ir ieškoti, kam apie tai pranešti. Įsigaliojus Duomenų apsaugos reglamentui, visos valstybės institucijos turės paskirti už duomenų apsaugą atsakingus pareigūnus ir paskelbti jų kontaktus.“

ŽTSI ragina institucijas nelaukti reglamento įsigaliojimo, ir jau dabar paskirti tokį pareigūną. Taip pat rekomenduotina nustatyti tvarką, kaip duomenų subjektams, šiuo atveju žmonėms, kurių asmens kodai buvo išviešinti, ir Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai bus pranešama apie saugumo pažeidimus, nes pastarųjų mėnesių įvykiai rodo, kad asmens duomenų apsaugos pažeidimų viešajame sektoriuje kaip niekad daug.


Plačiau >
Kreipimasis į Teisingumo ministeriją dėl masinio gyventojų asmens duomenų rinkimo

Lietuvoje faktiškai vykdomas masinis, visų gyventojų asmens duomenų rinkimas. Žmogaus teisių stebėjimo institutas kreipėsi į Teisingumo ministeriją siekdamas atkreipti dėmesį į šią situaciją ir prašydamas įvertinti tokią tvarką numatančio įstatymo teisėtumą.

Masinio asmens duomenų rinkimo pagrindas – ES teisė

Tokia situacija susiklostė todėl, kad Lietuva uoliai – šiuo atveju galbūt pernelyg uoliai – įgyvendino Europos Sąjungos teisės aktus. Europos Sąjunga, reaguodama į 2005 m. teroristinius išpuolius Londone, ir deklaruodama kovos su nusikalstamumu tikslą, 2006 m. priėmė „Duomenų saugojimo“ direktyvą (2006/24/EB).

Direktyva įpareigojo valstybes rinkti elektroninių vartotojų duomenis ir esant poreikiui juos perduoti teisėsaugos institucijoms. Konkrečiai turėjo būti renkami ir iki 2 metų saugomi srauto duomenys, pvz. kam skambinta, kokia svetainė lankyta, kiek truko ryšys ir pan., bei mobiliojo ryšio vietos nustatymo duomenys. Duomenys turėjo būti renkami apie visus elektroninių ryšių paslaugų vartotojus ES – taigi, iš esmės, apie visus ES gyventojus.

Lietuvoje 2008 m. šios direktyvos nuostatos buvo perkeltos į Elektroninių ryšių įstatymą beveik pažodžiui, nustatant elektroninių ryšių paslaugų teikėjams pareigą saugoti visų vartotojų elektroninių ryšių duomenis 6 mėnesius.

Masinis asmens duomenų rinkimas – žmogaus teisių pažeidimas

Tačiau 2014 m. ES Teisingumo Teismas priėmė sprendimą, kuriuo „Duomenų saugojimo“ direktyva buvo pripažinta neteisėta ir negaliojančia (bylos bylose C‑293/12 ir C‑594/12).

Teismas pabrėžė, kad pagal direktyvą saugomi duomenys atskleidžia tikslias detales apie privatų gyvenimą: gyvenamąją vietą, kasdienio gyvenimo įpročius ir kasdienį judėjimą, socialinius ryšius ir aplinką. Tad direktyva ribojo beveik visos Europos gyventojų teises į privatų gyvenimą ir duomenų apsaugą, grindžiant tai apibendrintu tikslu kovoti su sunkiais nusikaltimais.

2016 m. Teismas patvirtino šią poziciją ir nurodė, kad nacionaliniai įstatymai, nustatantys taisykles, analogiškas „Duomenų saugojimo“ direktyvai, taip pat yra neteisėti (bylos C‑203/15 ir C‑698/15). Teismas pabrėžė, kad renkant visų asmenų duomenis, nesant jokio pagrindo manyti, kad atitinkamas asmuo gali būti susijęs su nusikalstamumu, neproporcingai ribojamos teisės į privatumą, duomenų apsaugą ir saviraiškos laisvė.

Lietuvos teisinis reguliavimas turi būti peržiūrėtas

Tuo tarpu į Lietuvos Elektroninių ryšių įstatymą perkeltos direktyvos nuostatos visu šiuo laikotarpiu iš esmės nesikeitė. 2011 m. iš įstatymo išnyko nuoroda į „Duomenų saugojimo“ direktyvą, tačiau iš jos atkeliavusių nuostatų turinys nepakito, ir reikalavimas rinkti bei 6 mėn. saugoti visų vartotojų asmens duomenis tebegalioja.

Reaguodamos į ES Teisingumo Teismo sprendimus, beveik pusė ES narių ėmėsi peržiūrėti savo įstatymus šioje srityje. Lietuvoje kol kas toks patikrinimas ir dabartinių reikalavimų teisėtumo įvertinimas nebuvo atliktas.

Atsižvelgiant į ES Teisingumo Teismo sprendimus ir į Lietuvos Respublikos Konstituciją, kuri draudžia rinkti informaciją apie asmens privatų gyvenimą be specialaus teismo leidimo, yra rimtas pagrindas manyti, kad dabartinė tvarka gali būti neteisėta.

Žmogaus teisių stebėjimo institutas tikisi, kad kreipimasis paskatins Teisingumo ministeriją įvertinti Elektroninių ryšių įstatymo teisėtumą, ir esant poreikiui – parengti jo pakeitimus.

Karolis Liutkevičius, Žmogaus teisių stebėjimo instituto teisininkas 


Plačiau >
Darbuotojų elektroninio susirašinėjimo stebėjimui bus taikomi griežtesni teisėtumo standartai

Vakar Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) Didžioji kolegija sustiprino darbuotojų privatumo apsaugą. Byloje Barbulescu prieš Rumuniją Teismas nustatė, kad darbdavys neteisėtai, neinformavęs darbuotojo tikrino jo susirašinėjimą per „Yahoo Messenger“ paskyrą ir tokiu būdu pažeidė jo teisę į privatų gyvenimą ir susižinojimo slaptumą. Šiuo sprendimu Teismas pakeitė savo ankstesnę poziciją byloje, kuri buvo labiau palanki darbdavio interesams.

„Yahoo Messenger“ susirašinėjimo stebėjimas – teisėtas?

Byloje ginčas iškilo tarp B. Barbulescu – už pardavimus atsakingo inžinieriaus, dirbančio privačioje įmonėje – ir jo darbdavio. Barbulescu buvo atleistas iš pareigų už tai, kad darbo metu naudojosi „Yahoo Messenger“ paskyra asmeniniais tikslais: susirašinėjo su savo broliu ir sužadėtine. Tai prieštaravo įmonės vidaus politikai, draudžiančiai naudoti įmonės suteiktą įrangą su darbu nesusijusiai veiklai. Kaip politikos pažeidimo įrodymą darbdavys pateikė 45 puslapių darbuotojo paskyros išrašą, gautą stebint jo paskyrą 7 dienas.

Barbulescu atleidimą apskundė, aiškindamas, kad darbdavys neinformavo jo apie vykdomą stebėjimą, be to, buvo tikrinama ne tik darbinė, bet ir jo asmeninė „Yahoo Messenger“ paskyra, o susirašinėjimo išrašą darbdavys paviešino, nors jame buvo aptariama informacija, susijusi su sveikata ir seksualiniu gyvenimu.

Nepaisant šių argumentų, tiek nacionaliniai Rumunijos teismai, tiek 2016 m. EŽTT palaikė Barbulescu darbdavio poziciją. EŽTT nustatė, kad darbdavys turi teisę tikrinti darbuotojo susirašinėjimą, siekdamas įvertinti ar darbuotojas laikosi vidaus politikos, su kuria jis buvo supažindintas.

EŽTT sprendimas buvo kritikuotas ekspertų kaip netikslus, nepakankamai argumentuotas ir dėl to atveriantis kelią darbuotojų privatumo pažeidimams. Barbulescu apskundė Teismo sprendimą Didžiajai kolegijai.

EŽTT Didžioji kolegija: šeši principai stebėjimo teisėtumui įvertinti

Anot Didžiosios kolegijos, darbuotojas išsaugo teisę į privatumą darbo metu. Nors darbdavys ir gali nustatyti elgesio darbo vietoje taisykles, jos negali apskritai paneigti darbuotojo socialinio gyvenimo.

Darbuotojo el. susižinojimo stebėjimas yra viena iš priemonių, kuria darbdavys gina savo teisėtą interesą – užtikrinti sklandų įmonės darbą. Ši priemonė nėra draudžiama, bet turi būti proporcinga ir garantuoti darbuotojo apsaugą nuo darbdavio savivalės.

Konkrečiai, stebėjimo teisėtumas vertinamas atsižvelgiant į šiuos principus:

  • Darbuotojas turi būti informuotas apie stebėjimo galimybę ir pobūdį prieš pradedant stebėjimą;
  • Privatumo ribojimo laipsnis vertinamas pagal tai, ar stebimas komunikacijos srautas ar turinys; visa komunikacija ar jos dalis; kiek laiko, kurioje vietoje stebėjimas yra vykdomas; ir kas gali susipažinti su jo rezultatais;
  • Darbdavys turi turėti teisėtą tikslą, pagrindžiantį stebėjimo būtinybę;
  • Prieš pradedant vykdyti stebėjimą, turi būti įvertinta ar mažiau privatumą ribojančios priemonės nepasieks to paties tikslo;
  • Turi būti įvertintos stebėjimo pasekmės darbuotojui;
  • Darbdavys turi užtikrinti tam tikras garantijas darbuotojui, pvz. kad nebus stebimas jo susirašinėjimo turinys apie tai jo aiškiai neinformavus.

Barbulescu atveju, Didžioji kolegija nustatė, kad nors darbdavys ir turėjo vidaus politiką, draudžiančią naudotis darbo įranga asmeniniais tikslais, darbuotojas nebuvo konkrečiai informuotas apie susirašinėjimo stebėjimo galimybę bei tai, kad jo metu bus tikrinamas susirašinėjimo turinys.

Vertinant privatumo ribojimo proporcingumą, darbdavys stebėjo Barbulescu bendravimą realiu laiku, nors nebuvo aiškus tokio stebėjimo tikslas ir kodėl jo nebuvo galima pasiekti mažiau ribojančiomis priemonėmis. Galiausiai, Barbulescu buvo skirta griežčiausia darbo santykių kontekste įmanoma nuobauda – atleidimas. Didžioji kolegija pripažino darbuotojo teisės į privatumą ir susižinojimo slaptumo pažeidimus.

Barbulescu bylos pamokos darbdaviams

Darbo vietai keliantis į elektroninę erdvę, darbdaviams neišvengiamai teks atsakyti į klausimus, sprendžiamus Barbulescu byloje. Teismo siunčiama žinutė yra aiški –  bendrovės interesai visais atvejais turi būti derinami su darbuotojo teise į privatumą. Tai yra aktualu ne tik „Yahoo Messenger“ atveju, bet ir sprendžiant dėl socialinių tinklų, „Skype“, el. pašto ir specializuotos programinės įrangos naudojimo darbo metu.

Šiems atvejams naujasis Lietuvos Darbo kodeksas numato prevencinę priemonę – visi darbdaviai yra įpareigoti parengti ir supažindinti darbuotojus su „informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo bei darbuotojų stebėsenos ir kontrolės darbo vietoje tvarka.“

Rengiant tokią tvarką ir diegiant technologijas yra reikšminga vadovautis šešiais Didžiosios kolegijos nustatytais principais – nedviprasmiškai, pasirašytinai informuoti darbuotoją apie vykdomą stebėjimą prieš pradedant jį vykdyti, aiškiai aptarti stebėjimo tikslą bei užtikrinti, kad jo apimtys yra būtinos ir proporcingos. Daugiau gairių šioje srityje yra pateikusi ir ES 29 straipsnio darbo grupė.

Visgi, svarbu atkreipti dėmesį, kad Barbulescu byla buvo sprendžiama darbo ginčo kontekste. Apie darbuotojų teisę į asmens duomenų apsaugą teismas pasisakė tik epizodiškai, nors pareiškėjas ir skundėsi, kad buvo renkami jo ypatingi duomenys, susiję su sveikata ir seksualiniu gyvenimu.

Tokių duomenų tvarkymą Lietuvoje reguliuoja Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą, o nuo 2018 m. gegužės mėn. – ir Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas. Šie teisės aktai taip pat įtvirtina darbdavių pareigas, kurių turi būti laikomasi siekiant užtikrinti stebėjimo veiksmų teisėtumą.  Pavyzdžiui, jeigu darbdavys nuspręstų įdiegti stebėjimo sistemą, kuri nuolat rinktų duomenis apie darbuotojų lokaciją, interneto naudojimą, o taip pat ir ypatingus asmens duomenis, tokiu atveju iš Reglamento darbdaviui kiltų pareiga atlikti duomenų apsaugos poveikio vertinimą. Šios pareigos neįvykdęs darbdavys būtų laikomas atsakingu ne už darbo teisės, bet už asmens duomenų apsaugos pažeidimus.

Natalija Bitiukova, Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktoriaus pavaduotoja teisės klausimais

 


Plačiau >
Dėl masinio Kėdainių rajono gyventojų asmens kodų paviešinimo

Kėdainių rajono savivaldybė gyventojams išsiuntinėjo sąskaitas už komunalinių atliekų tvarkymą vokuose, ant kurių šalia gavėjo vardo nurodytas ir asmens kodas.

Lietuvos įstatymai tiesiogiai draudžia viešai skelbti asmens kodą, tad tokio pobūdžio ir masto klaida rodo, kad asmens duomenų apsauga nesusilaukė net būtino minimalaus dėmesio.

Šis pavyzdys iliustruoja, kad teisė į duomenų apsaugą nėra veiklos prioritetas ne tik privačiame, bet ir valstybiniame sektoriuje. Tai yra rimta problema. Duomenų apsauga – tai žmogaus teisė, nesiskaitant su ja ne tik braunamasi į žmonių asmeninius gyvenimus, keliamas pavojus tapti sukčių auka, bet kartu ir nepaisoma elementaraus žmogiško orumo.

Jei norime būti modernia, savo gyventojus gerbiančia valstybe, šį požiūrį turime keisti. Tikimės, kad pokyčius padės paskatinti ir nuo 2018 gegužės įsigaliosiantis ES Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, griežtinantis atsakomybę už duomenų apsaugos reikalavimų nepaisymą.

Pagal Lietuvoje planuojamą įtvirtinti reguliavimo modelį, už tokio pobūdžio pažeidimus galėtų grėsti 60 tūkst. eurų siekianti bauda.

Žmogaus teisių stebėjimo instituto pareiškimas


Plačiau >
Europos Taryba informuota apie L. prieš Lietuvą sprendimo įgyvendinimą

Šiandien Nacionalinė LGBT* teisių organizacija LGL ir Žmogaus teisių stebėjimo institutas informavo Europos Tarybos Ministrų komitetą apie progresą nacionaliniu lygmeniu įgyvendinant Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą byloje L. prieš Lietuvą.

Nevyriausybinės organizacijos atkreipė dėmesį į Vyriausybės pastangas, siekiant reglamentuoti lytinės tapatybės pripažinimą ir medicininę lyties keitimo procedūrą. Kita vertus, LGL ir ŽTSI laikosi principinės pozicijos, jog sustiprinta Europos Tarybos institucijų vykdoma priežiūra turi tęstis tol, kol reikalingos įstatymų leidybos ir viešosios politikos priemonės bus įgyvendintos pilna apimtimi.

Imtasi konkrečių žingsnių

Pateiktoje ataskaitoje pažymima, kad š. m. kovo-birželio mėnesiais Lietuvos valstybės institucijos, būtent – Teisingumo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, ėmėsi konkrečių žingsnių, siekdamos pašalinti besitęsiantį translyčių asmenų teisės į privataus gyvenimo gerbimą pažeidimą pagal Europos Žmogaus Teisių Konvenciją (EŽTK).

ŽTSI ir LGL atstovai šiuo metu dalyvauja Teisingumo ministerijos įkurtoje darbo grupėje dėl teisės į lytinę tapatybę reglamentavimo.

Be to, š. m. balandžio 7 d. ir gegužės 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė du reikšmingus sprendimus, kuriais civilinės metrikacijos įstaigos yra įpareigojamos pakeisti translyčio asmens tapatybės dokumentus be privalomojo chirurginės operacijos reikalavimo.

Laukiama administracinės procedūros įteisinimo

Vis dėlto, tinkamas sprendimo byloje L. prieš Lietuvą įgyvendinimas reikalauja, kad būtų sukurta atitinkama administracinio pobūdžio procedūra, suteikianti galimybę translyčiams asmenims asmens tapatybės dokumentus pasikeisti greitu, skaidriu ir prieinamu būdu, t. y. be būtinybės kreiptis į teismą.

Nevyriausybinės organizacijos sveikina Vyriausybės pastangas, siekiant tokią procedūrą sukurti, ir ragina valdžios institucijas įstatymų leidybos proceso metus atsižvelgti į teisinius standartus, įtvirtintus ne tik tarptautinių, bet ir nacionalinių teismų jurisprudencijoje.

Parengta pagal LGL straipsnį.


Plačiau >
Reikalavimas filmuoti alkoholio pirkėjus keltų grėsmę privatumui

Sveikatos reikalų komitete svarstomos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, kurios įpareigotų parduotuves įrengti vaizdo kameras alkoholio skyriuose ir virš prekystalių, o prekybos alkoholiu vaizdo įrašus saugoti pusę metų.

Priverstinis ir visuotinis tokių priemonių taikymas yra pirkėjų teisės į privatumą varžymas. Pagal Lietuvos duomenų apsaugos teisės aktus, vaizdo stebėjimas turėtų būti pasitelkiamas tik kaip kraštutinė priemonė, kai tų pačių tikslų negalima pasiekti neribojant asmens privatumo.

Taigi Seimas, norėdamas apsunkinti prekybą alkoholiniais gėrimais, gali ryžtis ir potencialiems žmogaus teisių pažeidimams.

Sukauptų daug detalių duomenų apie kiekvieną pirkėją

Gali kilti pagrįstas klausimas, kuo ši tvarka skiriasi nuo dabar parduotuvėse gana paplitusio vaizdo kamerų naudojimo.

Pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą vaizdo stebėjimo kameros turėtų būti įrengtos tik tais atvejais, kai parduotuvėje neįmanoma mažiau privatumą ribojančiais būdais užtikrinti saugumo.

Tad pardavėjui suteikiama diskrecija spręsti, būtina filmuoti ar ne, ir jei ne – pirmenybė turi būti tiekiama kitoms priemonėms. Žinoma, nemažai verslų piktnaudžiauja tuo, kad efektyvios kontrolės tam beveik nėra, ir kameras įrengia ir kai (bei ten, kur) jų nereikėtų.

Tačiau siūlomais pakeitimais numatoma reikalauti kameras įrengti visais atvejais, neatsižvelgiant ar yra bent menkiausias jų poreikis saugumui užtikrinti. Juo labiau, kai kuriais atvejais reikalaujama kameras rengti virš prekystalio, detaliai fiksuojant perkančiųjų veidus, o vaizdo įrašas visais atvejais turi būti saugomas ilgą laikotarpį.

Tokiu būdu apie konkretų pirkėją, ypač jei jis yra nuolatinis pirkėjas tam tikroje parduotuvėje, iš vaizdo įrašų gali būti sukaupiama labai daug ir detalios informacijos – lankymosi dažnumas, laikas, perkamos prekės, žmonės su kuriais lankosi ir panašiai.

Ir visa tai turėtų būti daroma privalomai, visais atvejais, neatsižvelgiant į realų tokių duomenų kaupimo poreikį. Tad kyla svarių abejonių ar tokia tvarka neperžengia pateisinamo asmens privatumo ribojimo.

Karolis Liutkevičius, Žmogaus teisių stebėjimo instituto teisininkas


Plačiau >
Ar reikia naujo „slapukų įstatymo“? (skaitmeninės teisės)

Per pastaruosius 15 metų informacinės technologijos sparčiai vystėsi ir keitėsi vartotojų įpročiai. Edvardo Snoudeno atskleista informacija apie JAV ir kitų šalių žvalgybos institucijų naudotas sekimo programas iš esmės pakeitė požiūrį į privataus gyvenimo apsaugą.

Prieš pusmetį Europos Komisijos atlikta europiečių apklausa patvirtino nuolat augantį gyventojų norą apsaugoti jų įrenginiuose kaupiamą ir elektroniniais ryšiais perduodamą informaciją.

9 iš 10 europiečių mano, kad labai svarbu užtikrinti, jog tik jie galėtų suteikti kitiems asmenims prieigą prie jų telefonuose ar kompiuteriuose esančios informacijos. Vartotojai taip pat nori visiško elektroninio susirašinėjimo slaptumo, bei siekia, kad interneto naršyklės nesidalintų jų duomenimis su kitais asmenimis ar bendrovėmis. 8 iš 10 europiečių teigia kad jų elgesį internete stebinčios programos (slapukai) turėtų būti naudojamos tik gavus jų leidimą.

Šiuo metu susižinojimo konfidencialumą užtikrina 2002 metais priimtas reguliavimas dar vadinamas „slapukų įstatymu“ (angl. „cookie law“). Jame nėra kalbama apie Skype, WhatsApp, Facebook Messenger ir kitus „netradicinius“ telekomunikacijos paslaugų tiekėjus, o numatytos slapukų taisyklės daugeliui atrodo tiesiog perteklinės.

Siekdama patenkinti vartotojų poreikius, Europos Komisija parengė Reglamento dėl privatumo ir elektroninių ryšių projektą, kurį priėmus, Lietuvoje reikėtų keisti Elektroninių ryšių įstatymą.

Kokias naujoves numato e.privatumo reglamentas?

1. Taikomas platesniam paslaugų tiekėjų ratui. Dabar galiojantis reguliavimas taikomas tik įprastiems elektroninių ryšių operatoriams, pvz., „Bitė Lietuva“, „Telia Lietuva“, „Tele2“ ir kt. Reglamento nuostatų privalės laikytis ir internetinės susirašinėjimo ir pokalbių aplikacijos: WhatsApp, Facebook, Skype, Viber ir kt.

2. Slapukams nebereikės vartotojo sutikimo. Vadinamoji slapukų nuostata, dėl kurios vartotojams tenka nuolatos atsakinėti į prašymus leisti naudoti slapukus, bus supaprastinta. Europos Komisija nebenumato reikalavimo informuoti vartotojų ir gauti jų sutikimo įdiegiant neinvazinius slapukus (pavyzdžiui, slapukus, kurie padeda „atsiminti“ pirkinių krepšelio turinį ar automatiškai įrašo informaciją į reikiamą vietą interneto svetainės lange) ir slapukus, skaičiuojančius interneto svetainės lankytojus (pvz., Google Analytics).

3. Sustiprinta apsauga nuo paslėptų identifikatorių. Reglamentas sustiprina apsaugą nuo netinkamo slapukų, šnipinėjimo įrangos, interneto blakių (angl. Web Bugs) ir paslėptų identifikatorių naudojimo. Programinė įranga, aplikacijos bei interneto naršyklės turės būti gamintojų sukonfigūruotos taip, kad neleistų išsaugoti trečiųjų šalių slapukų vartotojų įrenginiuose.

Įsidiegus tokią programinę įrangą, vartotojams turės būti pateikiami privatumo nustatymai, kuriuose jie galės išreikšti sutikimą įdiegti trečiųjų šalių slapukus. Tokia informacija turės būti pateikiama kaip įmanoma aiškiau ir paprasčiau, privatumo apsaugos pasirinkimų sąrašą pradedant galimybe „niekada neįdiegti slapukų“ ir baigiant „visada įdiegti slapukus“.

4. Griežtesnės tiesioginės rinkodaros taisyklės. Reglamentas draus siųsti neužsakytus tiesioginės rinkodaros pranešimus visomis elektroninių ryšių priemonėmis (el. paštu, SMS žinutėmis, kt.), jeigu tam nebus gautas vartotojo leidimas. Tiesioginės rinkodaros tikslais skambinančių asmenų telefono numeris negalės būti paslėptas.

Alternatyviai, galės būti naudojamas specialus kodas, atskleidžiantis, jog gaunamas skambutis yra susijęs su rinkodara. Vartotojai turės galimybę iš anksto atsisakyti tokių skambučių.

5. Prioritetas – susižinojimo konfidencialumas. Reglamentu užtikrinamas elektroninių ryšių srauto duomenų ir turinio, t. y. el. laiškų, žinučių, skambučių, konfidencialumas. Bet koks klausymasis, įrašinėjimas, saugojimas, stebėjimas, nuskaitymas ar kitoks duomenų perėmimas, bus draudžiamas, nebent vartotojas duos tam sutikimą.

6. Srauto duomenų apsauga. Reglamentas numato, kad elektroninių ryšių srauto duomenų tvarkymui (pavyzdžiui, skambučio laikas ir vieta) ir turinio duomenų tvarkymui vartotojai turės duoti atskirus sutikimus. Jeigu paslaugų naudotojai nebenorės, kad šie duomenys būtų tvarkomi, paslaugų teikėjai juos privalės anonimizuoti arba sunaikinti, išskyrus tam tikrus atvejus.

Europos Komisija sprendimas šiuo metu galiojančią direktyvą pakeisti į reglamentą reiškia, kad jame numatytos taisyklės bus vienodos visoms ES šalims narėms. Reglamento įgyvendinimo priežiūrą užtikrins nacionalinės duomenų apsaugos institucijos (Lietuvoje – Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija), o baudos už taisyklių nesilaikymą sieks 20 milijonų eurų arba 4 proc. metinės apyvartos atitinkančią sumą.

Du požiūriai į naują reguliavimą

Europos Komisija įsitikinusi, kad naujos taisyklės dar labiau sustiprins elektroninių ryšių ir paslaugų vartotojų duomenų apsaugą. Tokiais pokyčiais džiaugiasi vartotojų interesus atstovaujančios organizacijos, tačiau jos taip pat akcentuoja poreikį numatyti, kad būtų blokuojami be išimties visi slapukai.

Europos duomenų apsaugos pareigūnas siūlė reglamente numatyti galimybę vartotojams naudoti šifravimą be vadinamųjų galinių durų ir drausti naudoti iššifravimo, apgrąžos inžinerijos ar šifruotų ryšių stebėjimo technologijas. Vis dėlto Europos Komisija į šį siūlymą neatsižvelgė, nors vartotojams ir paslaugų teikėjams šis klausimas vis dar aktualus prisimenant JAV Vyriausybės ir „Apple“ ginčą dėl telefono žinučių iššifravimo.

Tuo metu reklamos agentūros, internetiniai naujienų portalai, programinės įrangos kūrėjai nerimauja dėl reklamai, tiesioginei rinkodarai ir slapukams numatytų suvaržymų, kurie gali būti nuostolingi verslui.

Mykolo Romerio universiteto profesorius dr. Darius Štitilis kelia klausimą, ar iš tiesų naujasis Reglamentas yra reikalingas, kai duomenų apsaugos taisykles jau numato Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas. Tad ES teisės aktų kūrėjai turėtų atidžiai įvertinti, ar naujasis reglamentas yra tas instrumentas, kuris pagerins šios srities reglamentavimą ar vis dėlto jį pablogins, įnešdamas daugiau sumišimo, susijusio su jo įgyvendinimu.

D. Štitilio teigimu, reglamente nustatytas griežtesnis slapukų reguliavimas nepasieks numatytų tikslų, kadangi bet kuriuo atveju vartotojai norės pasiekti paslaugų teikėjų skelbiamą informaciją, tačiau aktyvaus ir informuoto sutikimo dėl slapukų įrašymo įrenginyje reikalavimas dar labiau trikdys ir erzins vartotojus.

Naujojo reglamento nuostatos palies daugybę vartotojų ir verslo subjektų, tad neabejotina, kad šio projekto svarstymas sulauks nuožmių ir ilgų diskusijų tarp visų suinteresuotų subjektų. Toliau Komisijos projektą svarstys Europos Parlamentas ir Taryba. Pirmosios reakcijos į projektą rodo, kad Komisijos siekis pradėti taikyti reglamentą nuo 2018 m. gegužės mėn. yra per daug optimistinis.

Raminta Šulskutė

Šis straipsnis yra Žmogaus teisių stebėjimo instituto rengiamos straipsnių serijos „Skaitmeninės teisės“ dalis.


Plačiau >
10 svarbiausių įvykių asmens duomenų apsaugos srityje 2016 metais

Artėjant sausio 28 d. minimai Europos duomenų apsaugos dienai, Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI) tradiciškai apžvelgia svarbiausius praėjusių metų įvykius duomenų apsaugos srityje.

  1. ES įvykdė asmens duomenų apsaugos reformą

Balandžio mėnesį ES priėmė Duomenų apsaugos reformos paketą, kurio ašimi tapo Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas. Reglamentas numato naujas gyventojų teises, tokias kaip teisę į duomenų perkėlimą, bei išplečia jau anksčiau galiojusias teises, pavyzdžiui, teisę būti pamirštam.

Bendrovės yra įpareigotos laikytis aukštų atskaitomybės standartų, apimančių poveikio vertinimus, duomenų apsaugos pareigūno paskyrimą, pranešimą apie duomenų saugumo pažeidimus. Reglamentą, kuris įsigalios 2018 m. pavasarį, pažeidusios bendrovės gali būti nubaustos 20 mln. eurų siekiančiomis baudomis. Skaityti daugiau

  1. Lietuvos teismai užkirto kelią piktnaudžiavimui vaizdo kameromis daugiabučiuose

Lapkričio mėnesį Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė, kad komercinių patalpų, esančių daugiabutyje name, savininkas, be gyventojų sutikimo įrengęs net aštuonias vaizdo stebėjimo kameras, pažeidė savo kaimynų teisę į privatumą.

Patalpų savininko argumentai, kad tokiu būdu jis norėjo apsaugoti savo nuosavybę, ir kad neva kameros nebuvo įjungtos, teismo neįtikino. Teismas įpareigojo kameras pašalinti. Skaityti daugiau

  1. JAV serveriai patyrė vieną didžiausių istorijoje kibernetinių atakų

Spalio mėnesį buvo sutrikdyta Dyn bendrovės serverių veikla. Dėl šios priežasties Twitter, the Guardian, Netflix, Reddit, CNN ir daugybė kitų tinklalapių JAV ir Europoje tapo nepasiekiami.

DDoS išpuolį atliko Mirai zombių kompiuterių tinklas, pasitelkdamas apie 100 tūkstančių kenkėjiška programa užkrėstų įrenginių, įskaitant skaitmenines kameras. Šis išpuolis atskleidė kasdien vis labiau plintančio daiktų interneto prietaisų pažeidžiamumą. Skaityti daugiau

  1. Lietuvoje įvyko pirmasis tarptautinis „Skaitmeninių teisių forumas“

Spalio mėnesį Vilniuje įvykęs „Skaitmeninių teisių forumas“ subūrė teisės į duomenų apsaugą profesionalus ir entuziastus diskusijai apie Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą.

Forumo metu buvo pristatyti ŽTSI atliktų tyrimų – „Privatumo paradoksas: Lietuvos gyventojų nuostatas apie duomenų apsaugą“ ir „Lietuvos verslo pasirengimas įgyvendinti Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą“ – rezultatai ir su Europos Komisijos atstovu diskutuota apie Reglamento įgyvendinimo iššūkius. Skaityti daugiau

  1. ES teismas nusprendė, kad dinaminis IP adresas gali būti laikomas asmens duomenimis

Spalio mėnesį Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) nusprendė, kad svetainės lankytojo dinaminis (laikinas) IP adresas laikomas asmens duomenimis, jeigu svetainės valdytojas, remdamasis papildoma informacija, gali nustatyti lankytojo tapatybę. C-582/14 Patrick Breyer v Bundesrepublik Deutschland yra pirmoji byla, kurioje ESTT pasisakė dėl dinaminių IP adresų. Skaityti daugiau

  1. Visų oro linijų keleivių duomenys bus perduoti teisėsaugos institucijoms

Nuo 2017 sausio mėnesio skrydžių bendrovės turės registruoti ir teisėsaugai pateikti informaciją apie visus oro transportu į Lietuvą atvykstančius ir iš jos išvykstančius asmenis. Institucijoms bus teikiama informacija apie keleivių tapatybę (vardas, pavardė, gimimo datas, lytis, t.t.), bilietų ir mokėjimo duomenys.

Tokiu būdu Lietuva sieks įgyvendinti Europos Sąjungos balandžio mėnesį priimtą PNR direktyvą, skirtą kovoti su terorizmu ir kitais sunkiais nusikaltimais. Pilietinių teisių grupės kritikavo šią direktyvą kaip nepagrįstai ribojančią teisę į privatumo apsaugą. Skaityti daugiau

  1. „Saugų uostą“ pakeitė „Privatumo skydas“

Liepos mėnesį ES ir JAV atstovai patvirtino Privatumo skydu pavadintą susitarimą, kuris reguliuoja ES gyventojų asmens duomenų perdavimą JAV įsteigtoms įmonėms.

Naujo susitarimo poreikis atsirado po to, kai Liuksemburgo teismas panaikino iki tol galiojusį „Saugaus uosto“ sprendimą Austrijos studento Makso Šremso inicijuotoje byloje. Privatumo skydas griežtai riboja JAV žvalgybos institucijų prieigą prie ES gyventojų asmens duomenų ir suteikia naujų galimybių vartotojams apginti savo teises. Skaityti daugiau

  1. Asmens duomenų saugumo pažeidimai Seimo rinkimų metu

Spalio mėnesį įvykusių Seimo rinkimo metu prie el. sistemos „Rinkėjo puslapis“ prisijungę vartotojai galėjo matyti kitų rinkėjų asmens duomenis, įskaitant asmens kodus, gimimo datas, kartais – tikslius adresus. Taip buvo galima atrasti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje balsavusių rinkėjų duomenis. Dėl šios asmens duomenų saugumo spragos teko laikinai išjungti „Rinkėjo puslapį“. Skaityti daugiau

  1. Sustiprinta apsauga nuo kibernetinių incidentų

Sausio mėnesį Vyriausybė patvirtino Nacionalinį kibernetinių incidentų valdymo planą, o liepą atidarė Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą. Planas pirmą kartą aiškiai įvardijo už kibernetinių incidentų valdymą atsakingas institucijas ir nustatė incidentų kategorijas bei jų valdymo priemones.

Kibernetiniams incidentams dažnėjant ir tampant labiau sudėtingais, papildomų priemonių ėmėsi ir Europos Sąjunga, liepos mėnesį priėmusi Kibernetinio saugumo direktyvą. Skaityti daugiau

  1. ES teismas pasisakė dėl masinio duomenų saugojimo neteisėtumo

Gruodžio mėnesį ESTT nustatė, kad ES valstybės gali įpareigoti elektroninių ryšių tiekėjus rinkti ir saugoti abonentų srauto ir vietos nustatymo duomenis tik griežtai apibrėžusios saugojimo tvarką.

Teisėsaugos institucijų priėjimas prie tokių duomenų turės būti sankcionuojamas teismo. Pasak teismo, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje galioję įpareigojimai operatoriams masiškai rinkti duomenis ir perduoti juos teisėsaugai neteisėtai ribojo abonentų teisę į privataus gyvenimo apsaugą. Skaityti daugiau

 Straipsnį parengė: Raminta Šulskutė ir Žmogaus teisių stebėjimo institutas


Plačiau >
Visuomenės nuomonės tyrimas (2016)

2016 m. spalio mėn. 19-26 dienomis Žmogaus teisių stebėjimo institutas ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko reprezentatyvų Lietuvos gyventojų nuomonės apklausą „Kaip visuomenė vertina žmogaus teisių padėtį Lietuvoje“. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti Lietuvos žmonių nuomonę ir informuotumą žmogaus teisių klausimais, kokios politinės ir pilietinės teisės yra suvokiamos kaip labiausiai pažeidinėjamos, kurios socialinės grupės labiausiai diskriminuojamos, kokiems privataus gyvenimo aspektams Lietuvos žmonės yra labiausiai jautrūs, ir, taip pat, ar jie žino ir pasitiki esamais žmogaus teisių apsaugos mechanizmais ir yra linkę ginti savo teises. Tokios apklausos yra atliekamos kas dvejus metus nuo 2004 m.

Visas tyrimas

 


Plačiau >
Teismas užkirto kelią piktnaudžiavimui vaizdo kameromis daugiabučiuose

ATNAUJINTA 2017-03-02

Vilniaus apygardos teismas patvirtino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimą, kad komercinių patalpų, esančių daugiabutyje name, savininkas, be gyventojų sutikimo įrengęs net aštuonias vaizdo stebėjimo kameras, pažeidė savo kaimynų teisę į privatumą. Patalpų savininko argumentai, kad tokiu būdu jis norėjo apsaugoti savo nuosavybę, ir kad neva kameros nebuvo įjungtos, teismo neįtikino.

Anot ŽTSI byloje atstovavusio teisininko Karolio Liutkevičiaus, aukštesnės instancijos teismo sprendimas dar kartą patvirtino poziciją, jog daugiabučių namų gyventojų teisė į privatų gyvenimą privalo būti gerbiama, ir negali būti savavališkai varžoma privačių asmenų, prisidengiančių nekonkrečiais „bendro saugumo“ motyvais.

Negalėjo patekti į butus, nenufilmuoti kamerų

Su kaimynais nuolat konfliktavęs vyras tris kameras įrengė pagrindinėje namo laiptinėje, penkias – ant namo išorinių sienų. Kameromis buvo filmuojami abu įėjimai į namo laiptinę, šaligatvis šalia namo, automobilių stovėjimo aikštelė ir net įėjimas į vieną iš butų. Namo gyventojai praktiškai negalėjo patekti į savo butus neužfiksuoti kamerų.

Anot teismo, kaimynai, ieškovai šioje byloje, aiškiai išreiškė savo nesutikimą būti filmuojami ir net pateikė skundą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai. Tuo tarpu atsakovas vaizdo stebėjimą vykdė tokiu būdu, kad namo gyventojai neturėjo galimybės pasirinkti – patekti ar nepatekti į stebimą teritoriją, ir buvo neišvengiamai filmuojami prieš savo valią.

Neteisėtai rinko informaciją apie kaimynų privatų gyvenimą

Teismas įvertino, kad taip buvo pažeista ne tik jų teisė į atvaizdą, bet ir teisė į privataus gyvenimo gerbimą:

„Atsakovas, vykdydamas vaizdo stebėjimą nukreiptą į laiptinių ir buto įėjimus, kuriais naudojasi ieškovai, neišvengiamai renka ir papildomą, platesnę nei tik asmens atvaizdas informaciją apie ieškovų privatų gyvenimą: kokiu laiku ir kaip dažnai ieškovai išeina iš namų ir grįžta į savo namus, kiek laiko praleidžia namuose, kokie žmonės ir kaip dažnai pas juos lankosi ir pan.“

Konstatavęs ieškovų teisės į privatų gyvenimą pažeidimą, teismas įpareigojo vyrą pašalinti visas aštuonias kameras ir uždraudė kameras įrenginėti ateityje be išankstinio raštiško visų namo gyventojų vienbalsio sutikimo.

„Dažnai kameros naudojamos negerbiant greta gyvenančiųjų poreikio privatumui“

Žmogaus teisių stebėjimo institutas byloje palaikė ieškovus kaip trečioji šalis.

ŽTSI atstovavęs teisininkas Karolis Liutkevičius sveikino šį teismo sprendimą. Anot jo, Lietuvos įstatymai nenustato aiškios vaizdo stebėjimo kamerų naudojimo tvarkos, kai jas nusprendžia įrengti privatūs asmenys.

„Dažnai pasitaiko piktnaudžiavimo atvejų, kai kameros naudojamos negerbiant greta gyvenančiųjų poreikio privatumui. Todėl džiaugiamės, jog teismas išsprendė šį klausimą vadovaudamasis pagarba prigimtinei žmogaus teisei į privatumą ir padėjo pagrindus taip vertinti panašias situacijas ir ateityje.“

Visas teismo sprendimas


Plačiau >
Privatumo ekspertas: šifravimas beprasmis, jei slaptažodis – „Lietuva1“

Turime atnaujinti duomenų apsaugos teisinį reguliavimą, kad spėtume paskui technologijų iššūkius, praėjusią savaitę vykusiame „Skaitmeninių teisių forume 2016“ teigė Paulo Silva, Europos Komisijos atstovas, forume pristatęs ES Bendrojo duomenų apsaugos reglamento atneštas naujoves.

Evoliucija, ne revoliucija

Anot Silvos, naujasis reglamentas yra duomenų apsaugos evoliucija, ne revoliucija, nes dauguma taisyklių jau yra žinomos.

„Kas keičiasi? Judame link didesnės duomenų tvarkytojų atsakomybės. Tai – naujas duomenų apsaugos valdymo modelis, kuriuo siekiama, kad individai patys kontroliuotų savo duomenis.“

organizatoriu-33-of-142

Reglamentas sukuria sąlygas patogesniam duomenų valdymui, duomenų tvarkytojai taip pat turės pateikti suprantamesnę informaciją, kas su asmens duomenimis daroma, o sutikimą tvarkyti jų duomenis žmonės turės išreikšti aiškiu patvirtinančiu veiksmu.

Dar viena svarbi reglamento naujovė – pritaikytoji duomenų apsauga. Įvairūs produktai ir paslaugos turės inkorporuoti ir duomenų apsaugą, pavyzdžiui, jeigu šaldytuvas jungiamas prie interneto, užtikrinti, kad neįvedus slaptažodžio jis neveiks.

Šios naujosios duomenų apsaugos taisyklės bus taikomos tiek ES subjektams, tiek ES piliečiams paslaugas siūlančioms už ES ribų veikiančioms bendrovėms.

Asmens elgesio internete sekimas – įsivyraujantis verslo modelis

Anot Christian D’Cunha, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno padėjėjo, kalbėjusio apie privatumo apsaugos teikiamą konkurencinį pranašumą, privatumas yra būtina sąlyga naudotis kitomis teisėmis – išreikšti save, kurti, inovuoti, o pastaruoju metu – ir turėti pasirinkimą, kokį turinį vartoti internete.

organizatoriu-46-of-142

„Trys ketvirtadaliai žmonių dabar gauna naujienas per socialinę mediją, bet jūsų patirtis ten yra nulemta algoritmų. Kai po „Brexit“ ėjau į Facebooką ieškoti paguodos, galėjo susidaryti įspūdis, kad 95 procentai balsavo „pasilikti“, tačiau, tai žinoma, nebuvo tiesa“.

D’Cunha teigimu, 91 procentas JAV gyventojų jaučia praradę galimybę kontroliuoti, kaip įmonės naudoja jų duomenis.

„Pernai lankėmės Silicon Valley, susitikome su bendrovėmis, ir mūsų įspūdis buvo, kad dominuojantis verslo modelis yra žmonių elgsenos internete sekimas“. Anot D’Cunha, susitikimų metu išaiškėjo, jog įmonei labai sunku gauti paramos iš investuotojų, jeigu ji neparodo, kaip gali monetizuoti duomenis. Iš šio modelio išsiveržti norinčios įmonės vargsta ieškodamos investicijų.

Lietuvos įmonės imlios technologijoms, bet neatsparios grėsmėms

Šią tendenciją pažymėjo ir advokatas Mindaugas Kiškis, pristatęs tyrimą, kaip Lietuvos įmonės pasirengusios reglamento įgyvendinimui. Anot eksperto, tyrimo metu pozityviai nustebino Lietuvos įmonių progresyvumas, imlumas naujoms elektroninės erdvės technologijoms. Viena vertus, tai suteikia konkurencinį pranašumą, ypač startuoliams, kita vertus, sukelia grėsmių dėl duomenų saugumo.

Kiškio teigimu, įmonės, spręsdamos duomenų apsaugos klausimus, pasikliauja vidiniais resursais ir pagalbos į specialistus nesikreipia, nors apie privatumo ir duomenų apsaugos reguliavimus žino labai mažai.

organizatoriu-48-of-142

Advokatas sukritikavo biurokratizuotą, formalų duomenų apsaugos suvokimą ir nevieningą ES praktiką privatumo apsaugos srityje.

„Europos Komisija mums šneka apie tai, kaip ji rūpinasi mūsų privatumu, ir ta pati Europos Komisija tokiu, sakyčiau, netgi nelabai demokratišku sprendimu, nusprendė surinkti visos Europos Sąjungos piliečių biometrinius duomenis“.

Ekspertas kėlė klausimą, ar tai nėra dvigubas standartas. „Ar mūsų kas nors klausė, ar mes to norėtume, ar mūsų kas nors prašė sutikimo, kad mes suteiktume valstybei visus savo biometrinius duomenis? Mano galva, tai tikrai nepadeda bendram privatumo suvokimui.“

„Kietasis saugumas yra menkavertis“

Anot Kiškio, tiek privačiam, tiek viešam sektoriui turėtų būti taikomi vienodi standartai ir lygiavertės sankcijos už netinkamą asmens duomenų tvarkymą. „Mes ką tiktai turėjome Seimo rinkimus ir matėme, kaip valstybinėms institucijoms sekasi tvarkytis su rinkėjų asmens duomenimis“, apie rinkimų IT sistemos spragas priminė pranešėjas. „Jeigu valdžia elgiasi su mūsų privatumu aplaidžiai, tai užduoda toną“.

Anot Kiškio, visuomenės švietimas apie privatumą ir duomenų apsaugą yra nepakankamas.  Be to, reikėtų kokybinių tyrimų, skirtų žmonių nuostatoms apie privatumą analizuoti. Žmonės teigia esą jiems rūpi privatumas, tačiau pradėjus giliau klausinėti, pasimeta. Nesant kokybinių tyrimų, neaišku, ar būtent toks reguliavimas yra tai, ko žmonėms iš tiesų reikia.

„Fiksacija yra į kietąjį saugumą, duomenų šifravimas, ugniasienė. Mes turime suprasti, kad kietasis saugumas iš tikrųjų yra menkavertis. Jei pradėtume realiai žiūrėti į saugumo grėsmes, du trečdaliai jų yra minkštosios, ateina iš žmonių. Šifravimas duomenų yra beprasmis, jei jūsų naudojamas slaptažodis yra Lietuva1“.

Siekiant gerinti privatumo ir asmens duomenų apsaugą, ekspertas rekomendavo stiprinti priežiūros institucijas, kad šios turėtų pajėgumų konsultuoti įmones duomenų apsaugos klausimais, taip pat didinti pokyčių ir naujovių šioje srityje žinomumą.

Privatumas rūpi, bet dėl pažeidimų nesikreipia

Tatjana Lukoševičienė, Omnitel ir TEO teisininkė, pristatė šių bendrovių jau nuveiktus darbus ir tolesnius planus reglamento įgyvendinimui. „Privacy Perfect“ konsultantė Tess Priester pristatė elektroninį įrankį, padedantį dokumentuoti asmens duomenų apsaugos procesus įmonėse.

organizatoriu-85-of-142

Antroje renginio dalyje ŽTSI atstovė Natalija Bitiukova kalbėjo apie privatumo paradoksą ir pristatė visuomenės nuostatų apie privatumą tyrimą. Anot N. Bitiukovos, egzistuoja aiškus atotrūkis tarp žmonių ketinimų atskleisti savo duomenis ir jų realaus elgesio. Be to, dauguma žmonių, susidūrę su privatumo pažeidimais, niekur nesikreipia, nors ir teigia, jog tai jiems svarbu.

Savo planus, kaip ruošiasi reglamento įgyvendinimui, pristatė duomenų priežiūros institucijų atstovai iš Estijos ir Lietuvos, bei teisingumo ministerijų atstovės iš Latvijos ir Lietuvos. Sigita Aurelija Vaičiūnaitė, Teisingumo ministerijos atstovė, teigė, jog jau yra parengtas pirminis asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo projektas, o visus reglamento įgyvendinimui reikalingus įstatymus planuojama priimti 2018 m. balandį.

Forumą organizavo: Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje, Valstybinė asmens duomenų apsaugos inspekcija

Forumo įrašas

Renginio nuotraukų galerija


Plačiau >
Ar Lietuvos verslui ir vartotojams rūpi asmens duomenų apsauga?

 

Žmogaus teisių stebėjimo institutas, bendradarbiaudamas su „Spinter tyrimai“ atliko du tyrimus, kuriais yra siekiama įvertinti Lietuvos vartotojų ir verslo nuostatas apie duomenų apsaugą ES duomenų apsaugos reformos kontekste.

privatumo-paradoksasTyrimo „Privatumo paradoksas: Lietuvos gyventojų nuostatas apie duomenų apsaugą“ (visas tyrimo tekstas) rėmuose buvo atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa, kurios metu vartotojams uždavėme klausimus apie teisei į duomenų apsaugą teikiamą svarbą, šios teisės turinio išmanymą ir jos gynimą.

„Tyrimas atskleidė taip vadinamą „privatumo paradoksą“: trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų teigia, kad teisė į duomenų apsaugą jiems yra tokia pat svarbi kaip saviraiškos laisvė, tačiau tik nedidelė dalis yra tvirtai pasiryžę imtis konkrečių veiksmų, pavyzdžiui, sumokėti mokestį už papildomą duomenų apsaugą, kad ją geriau užtikrintų“, teigiama tyrimo išvadose. Antroje tyrimo dalyje yra vertinama kokias naujoves vartotojų teisių srityje atneš Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, įtvirtinantis tokias teises kaip teisė į duomenų perkeliamumą, teisė būti pamirštam bei reguliuojantis asmens duomenų naudojimą profiliavimo tikslais.

 

reglamentasTyrimas „Lietuvos verslo pasirengimas įgyvendinti Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą“ (visas tyrimo tekstasbuvo skirtas supažindinti Lietuvos verslą su Bendrojo duomenų apsaugos reglamento naujovėmis: atskaitomybės principu, administracinės naštos palengvinimo sąlygomis bei duomenų apsaugos pažeidimų pasekmėmis.

Tyrimo metu taip pat buvo atlikta žvalgomoji 50-ties Lietuvos įmonių, veikiančių finansų, telekomunikacijos srityse bet startuolių, apklausa, skirta įvertinti įmonėse vyraujančią asmens duomenų tvarkymo praktiką, požiūrį į dabartinį asmens duomenų reguliavimą, informuotumą bei pasirengimą taikyti Bendrąjį asmens duomenų apsaugos reglamentą. „Dauguma tyrime dalyvavusių įmonių yra girdėjusios apie reglamentą, tačiau mažiau nei 1 iš 10  žino apie jame numatytus pakeitimus. Pusė apklaustų įmonių planuoja investuoti į pasirengimą naujam asmens duomenų apsaugos režimui, tačiau  dauguma planuoja išsiversti investicijomis į „kietąsias“ – technines duomenų apsaugos priemones, nors Reglamentas būtent akcentuoja „minkštąsias“ priemones.“

 

 eea-grants-logo_0Tyrimai yra parengti projekto „ES duomenų apsaugos reforma: individų ir organizacijų informuotumo tyrimas“ rėmuose, kurį ŽTSI vykdo kartu su Norvegijos organizacija Electronic Frontiers Norway. Projektas remiamas Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo 2009–2014 Nevyriausybinių organizacijų (NVO) programos Lietuvoje.

 

 

 


Plačiau >
Stebėk “Skaitmeninių teisių forumą 2016” gyvai

(transliacija vyks spalio 27 d. nuo 9 iki 14 val.)

Spalio 27 d., Vilniuje, asmens duomenų apsaugos ekspertai ir šios srities entuziastai susirinks į pirmąjį Lietuvoje “Skaitmeninių teisių forumą 2016” (programa).

Pagrindinė forumo tema – šįmet priimtas Europos Sąjungos Bendrasis asmens duomenų apsaugos reglamentas. Juo siekiama stiprinti vartotojų pasitikėjimą internetinėmis paslaugomis ir suteikti postūmį inovacijoms.

Reguliavimo pokyčiai išties ženklūs: reglamentas įtvirtina naujas teises, tokias kaip teisė į asmens duomenų perkėlimą tarp skirtingų paslaugų teikėjų, bei išplečia jau anksčiau galiojusias – teisę būti informuotiems apie savo asmens duomenų tvarkymą, teisę reikalauti ištrinti duomenis. Verslui reglamentu sumažinamos administracinės pareigos, bet numatyti aukšti atskaitomybės standartai ir keliasdešimt milijonų eurų siekiančios baudos už netinkamą asmens duomenų tvarkymą.

Kaip šios naujosios Europos asmens duomenų apsaugos taisyklės keis bendrovių praktiką tvarkant asmens duomenis, kokį konkurencinį pranašumą suteikia tinkama privatumo apsauga, ir kokių iniciatyvų imsis duomenų apsaugos priežiūros institucijos, sužinoti galės visi besidomintys, prisijungę prie tiesioginės forumo transliacijos.

Įžangines kalbas renginyje sakys Europos Komisijos ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno biuro atstovai, diskusijose dalyvaus Estijos ir Lietuvos duomenų apsaugos institucijų specialistai, Latvijos ir Lietuvos teisingumo ministerijų atstovai, asmens duomenų apsaugos ekspertai iš verslo ir nevyriausybinio sektoriaus (informacija apie pranešėjus anglų k.)

 Ar Lietuva pasiruošusi reglamentui?

Forumo metu bus pristatyti ir du naujausi, kol kas dar neskelbiami Žmogaus teisių stebėjimo instituto tyrimai. Pirmuoju buvo siekiama išsiaiškinti, kaip Lietuvos įmonės pasirengusios įgyvendinti reglamentą, o antrajame analizuotos Lietuvos gyventojų nuostatos apie pamatinę teisę į duomenų apsaugą.

„Dauguma tyrime dalyvavusių įmonių yra girdėjusios apie reglamentą, tačiau tik 8 procentai žino apie jame numatytus pakeitimus. Tuo tarpu gyventojai apie reglamentą žino dar mažiau – net 78 procentai teigia negirdėję apie duomenų apsaugos reformą,“ sako viena iš forumo iniciatorių, Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktoriaus pavaduotoja Natalija Bitiukova.

„Tiesa, net ir specialistams nėra iki galo aišku, kaip reglamentas veiks praktikoje. Matome, jog yra didelis poreikis kartu aptarti reglamento atnešamas naujoves, ir tikimės, kad forumas suteiks puikią platformą diskusijoms, kaip šias naujoves reikėtų įgyvendinti“.

Forumą stebėkite gyvai

Forumo tiesioginę transliaciją kviečiame stebėti spalio 27 d. nuo 9 iki 14 val. DELFI TV arba Žmogaus teisių stebėjimo instituto svetainėje www.hrmi.lt. Klausimus pranešėjams bus galima užduoti sli.do platformoje, įvedus renginio kodą „2524“ ir paspaudus „GO“.

Visas Forumo naujienas skelbsime Facebookjunkitės!

eea-grants-logo_0Forumo organizatoriai: Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje ir Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija. Forumas yra organizuojamas projekto „ES duomenų apsaugos reforma: individų ir organizacijų informuotumo tyrimas“ rėmuose, kurį ŽTSI vykdo kartu su Norvegijos organizacija Electronic Frontiers Norway. Projektas ir Forumas yra remiami Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo 2009–2014 Nevyriausybinių organizacijų (NVO) programos Lietuvoje.

 

Kontaktinis asmuo: Natalija Bitiukova, Žmogaus teisių stebėjimo direktoriaus pavaduotoja teisės klausimais, natalija.bitiukova@hrmi.lt; +370 5 231 46 81

 


Plačiau >
Transatlantinis asmens duomenų perdavimas: kaip mus apsaugos Privatumo skydas?

Šių metų liepos 12 d. Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų atstovai patvirtino Privatumo skydu pavadintą susitarimą, kuriuo siekiama užtikrinti ES gyventojų asmens duomenų apsaugą juos perduodant JAV įsteigtoms įmonėms. Nuo rugpjūčio 1 d. įmonės jau gali registruotis ir JAV Prekybos departamentui pranešti, kad ketina naudotis Privatumo skydu.

Priežastys, lėmusios Privatumo skydo priėmimą

ES Asmens duomenų apsaugos direktyvos 25 straipsnis numato, jog ES gyventojų duomenys gali būti perduodami ne ES šaliai (pvz., JAV, Kanadai ar kt.), tik jeigu ši šalis užtikrina adekvatų asmens duomenų apsaugos lygį. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas JAV bendrovėms gauti ir tvarkyti europiečių duomenis, 2000 m. Europos Komisija priėmė Saugaus uosto sprendimą (angl. Safe Harbor decision). Sprendimas bet kuriai JAV įmonei, kuri savanoriškai įsipareigojo laikytis jame išdėstytų privatumo principų ir pranešė apie tai JAV Prekybos departamentui, leido rinkti, gauti ir tvarkyti ES vartotojų duomenis. Tuo pasinaudojo daugiau nei 4 tūkst. JAV kompanijų (pvz., Google, Yahoo, Facebook, Twitter ir kt.).

eu-us-privacy-shield900x465-good-825x426

Privatumo skydo logotipas. Europos Komisijos nuotr.

2013 m. Edwardui Snowdenui paviešinus informaciją apie JAV sekimo programas, kilo abejonių, ar buvo tinkamai užtikrinta JAV perduotų asmens duomenų apsauga. Paaiškėjo, kad visos įmonės, dalyvavusios sekimo programoje PRISM, turėjo Saugaus uosto sertifikatus ir suteikė JAV valdžios institucijoms neribotą prieigą prie visų JAV teritorijoje saugomų ar tvarkomų Europos gyventojų asmens duomenų.

Po šios informacijos pasirodymo Maxas Schremsas kreipėsi į Airijos asmens duomenų apsaugos komisarą, prašydamas įvertinti, ar Facebook teisėtai perdavė Europos vartotojų duomenis JAV Nacionalinio saugumo agentūrai. Byla pasiekė Airijos aukščiausiąjį teismą, kuris klausimą dėl Saugaus uosto sprendimo teisėtumo perdavė nagrinėti Europos Sąjungos Teisingumo Teismui (ESTT).

ESTT praėjusių metų spalio 6 dieną nusprendė, jog JAV neužtikrino pakankamos ES gyventojų asmens duomenų apsaugos, todėl Saugaus uosto sprendimas pripažintas negaliojančiu. Tokią poziciją teismas grindė tuo, kad Saugaus uosto sprendimas užtikrino gerokai mažesnį pagrindinių laisvių ir teisių apsaugos lygį nei to reikalauja Asmens duomenų apsaugos direktyva ir ES Pagrindinių teisių chartija.

ESTT nustatė, kad Saugaus uosto sprendimas buvo taikomas tik savanoriškai jo laikytis įsipareigojusioms JAV įmonėms, bet ne JAV institucijoms, kurios, kaip paaiškėjo 2013 m., turėjo galimybę susipažinti su Europos gyventojų asmens duomenimis ir tvarkyti juos duomenų perdavimo tikslų neatitinkančiu būdu ir viršijant tai, kas yra griežtai būtina ir proporcinga nacionalinio saugumo apsaugai. Negana to, esant Saugaus uosto ir JAV teisės aktų prieštaravimui, buvo leidžiama taikyti „nacionalinio saugumo, visuomenės interesų arba JAV teisės aktų reikalavimų vykdymo viršenybę“, o ne asmens duomenų apsaugos principus, ir nenurodyta, kokiais atvejais JAV institucijos (pvz., NSA ( angl. National Security Agency) galėjo perimti ES gyventojų duomenis ir taip apriboti jų teisę į privataus gyvenimo apsaugą nacionalinio saugumo tikslais.

Saugaus uosto sprendimo panaikinimas sulaukė didžiulio atgarsio ir sukėlė paniką tarp JAV įmonių, kurios nedelsdamos turėjo savarankiškai pagrįsti ES gyventojų asmens duomenų gavimą, tvarkymą ir valdymą.

Po penkis mėnesius trukusių diskusijų, ES institucijų išreikštos kritikos pirminiam projektui ir JAV bendrovių bei kai kurių ES šalių narių raginimo kuo greičiau priimti sprendimą, liepos 12 d. ES ir JAV įgalioti atstovai oficialiai patvirtino Privatumo skydą.

Kokius pokyčius Privatumo skydas numato ES gyventojams ir JAV įmonėms?

Kaip ir anksčiau pagal Saugiojo uosto sprendimą, JAV įmonės galės savanoriškai užsiregistruoti ir patvirtinti, kad valdydamos ir tvarkydamos ES gyventojų asmens duomenis, vadovausis Privatumo skydu. Tačiau joms nebeužteks paprastai ir lakoniškai informuoti vartotojų apie Privatumo skydo taikymą: vartotojams pateikiamoje informacijoje turės būti išsamiai paaiškinta, kaip bendrovės vykdoma veikla atitinka susitarimo principus, kokias teises turi vartotojai ir kt.

Jos taip pat nebegalės vadovautis Saugaus uosto sprendimo galiojimo metu įsivyravusia praktika „užsiregistravau ir pamiršau“, kadangi registracija dėl dalyvavimo Privatumo skyde turės būti atnaujinama kasmet, o JAV Prekybos departamentas nuolat stebės ir tikrins duomenis apie Privatumo skyde dalyvaujančias įmones, siekdamas užtikrinti jame numatytų taisyklių laikymąsi. Jeigu įmonės nesilaikys nustatytų taisyklių, joms bus skiriamos sankcijos ir jos bus išbraukiamos iš sąrašo.

Be to, JAV įmonės pagal Privatumo skydą valdomus ir tvarkomus asmens duomenis galės perduoti kitoms įmonėms tik sutarties pagrindu ir užtikrinant, kad perduotų duomenų valdymas atitiks Privatumo skyde numatytus principus, o, nustačius netinkamo duomenų valdymo ir tvarkymo atvejus, privalės nedelsiant nutraukti duomenų perdavimą kitai įmonei ir pašalinti žalą.

Privatumo skyde skiriamas ypatingas dėmesys ES gyventojų duomenų apsaugai JAV žvalgybos institucijoms vykdant savo funkcijas: JAV žvalgybos institucijoms nustatyti aiškiai apibrėžti apribojimai prieigai prie Privatumo skyde dalyvaujančių įmonių valdomų ir tvarkomų ES gyventojų asmens duomenų. Kasmet Europos Komisija ir JAV Prekybos departamentas kartu su JAV žvalgybos institucijomis ir Europos duomenų apsaugos institucijomis vertins, ar tinkamai laikomasi Privatumo skyde numatytų įpareigojimų, susijusių su prieiga prie asmens duomenų teisėsaugos ir nacionalinio saugumo tikslais, ir pateiks viešą ataskaitą Europos Parlamentui ir Europos Tarybai. Be to, ES gyventojai, manydami, kad JAV žvalgybos institucijos viršijo suteiktus įgaliojimus, nuo šiol galės kreiptis į Ombudsmeną dėl savo pažeistų teisių gynimo.

Privatumo skydas ES gyventojams taip pat suteikta daugiau galimybių apginti savo pažeistas teises: jie galės teikti skundus jų asmens duomenis valdančioms ir tvarkančioms JAV įmonėms ar nacionalinėms duomenų apsaugos institucijoms, kurios bendradarbiaudamos su JAV Prekybos departamentu ir Federaline prekybos komisija užtikrins, kad skundai būtų išnagrinėti ir išspręsti. Nesant galimybės ginčo išspręsti šiomis priemonėmis, bus pritaikytas arbitražo mechanizmas.

Vis dėlto net ir šios Privatumo skyde numatytos naujovės, turėjusios sustiprinti JAV įmonėms perduodamų ES gyventojų asmens duomenų apsaugą, sulaukia kritikos iš asmens duomenų apsaugos ekspertų. 29 straipsnio darbo grupė, nors ir pritarė Privatumo skydo priėmimui, vis dar laikosi pozicijos, kad naujajame dokumento variante nebuvo numatyta svarbių ES gyventojų asmens duomenų valdymo ir tvarkymo apribojimų. Nepaisant to, 29 straipsnio darbo grupė nusprendė vienerius metus nekelti klausimo ir nevertinti, ar neseniai priimtas Privatumo skydas atitinka ES teisę ir joje numatytus asmens duomenų apsaugos principus.

Tačiau tikėtina, kad tai gali padaryti pats Maxas Schremsas ar kai kurie Vokietijos duomenų apsaugos pareigūnai, kritikavę Privatumo skydą. Galbūt dėl šios priežasties JAV įmonės labai vangiai registruojasi JAV Prekybos departamente: per vieną mėnesį nuo registracijos pradžios mažiau nei 40 JAV įmonių pranešė, kad ketina laikytis Privatumo skyde numatytų principų. Tarp šių įmonių yra Microsoft korporacija, o šios istorijos epicentre visą laiką buvusios Facebook vis dar nėra sąraše.

Straipsnio autorė – Raminta Šulskutė

Šis straipsnis yra Žmogaus teisių stebėjimo instituto rengiamos straipsnių serijos „Skaitmeninės teisės“ dalis.

Prie šios serijos galite prisidėti ir jūs, atsiųsdami savo pageidavimus ar klausimus dėl naujų jus dominančių temų el. paštu skaitmeninesteises@gmail.com


Plačiau >
Kova su alkoholiu: kai socialinė atsakomybė virsta kafkiška komedija

Praėjusią savaitę įsigaliojus tvarkai prekybos centruose, kai visiems, perkantiems alkoholį, privaloma parodyti asmens dokumentą, jau galima pradėti vertinti ir pirmuosius šios akcijos rezultatus – arba šios akcijos socialinį poveikį.

Žmones papiktinusią prievolę net senjorams pateikti asmens dokumentą prekybos centrai motyvavo tuo, jog į alkoholizmo problemos sprendimą nori įtraukti visą visuomenę. Vyresniems žmonėms, anot Lietuvos prekybos įmonių asociacijos atstovo Lauryno Vilimo, neturėtų būti sunku parodyti asmens dokumentą, nes prie tokių reikalavimų jie ir taip įpratę – to prašo ir banke, ir pašte. Jau prasidėjus akcijai, prekybos centrų atstovai komentavo, jog žmonės reaguoja geranoriškai – nesipiktina ir nubėga pasiimti pamirštų dokumentų, tačiau dėl visa ko apsauga prekybos centruose sustiprinta, ji „pasiruošus ir budresnė nei visuomet“.

Socialiniai šios akcijos motyvai nuo pat pradžių kėlė pagrįstų abejonių, tačiau tokie prekybos centrų atstovų komentarai tik dar labiau sustiprina įspūdį, jog kažkas su prekybininkų požiūriu į socialinę atsakomybę yra ne taip.

Vargu, ar kas abejoja, jog ši akcija yra atsakas į konservatyvių politikų ir už blaivybę agituojančių organizacijų siūlomas įstatymų pataisas griežtinti prekybos alkoholiu kontrolę steigiant specializuotas alkoholio parduotuves. Suprantamas prekybos centrų išgąstis ir noras kaip nors sumažinti tokio scenarijaus tikimybę.

Alkoholio kontrolės įstatymas iš tiesų suteikia alkoholinių gėrimų pardavėjams teisę prašyti asmens dokumento visais atvejais, net ir nekylant abejonių dėl amžiaus. Tokia galimybė įstatyme numatyta tiems atvejams, kai įmonė nori apsidrausti nuo ekonominių sankcijų ar ieškinių pardavus alkoholį nepilnamečiams. Tačiau tai ir yra kraštutinė įmonės apsidraudimo priemonė, o ne alkoholio suvartojimo visuomenėje mažinimo būdas, kaip bandoma įtikinti visuomenę.

Kai beveik visi prekybos centrai susitarę ima taikyti tokius apribojimus pirkėjams, ir dar įpakuoja tai kaip „socialinę atsakomybę“, tokią akciją, atsižvelgiant į politinį kontekstą, sunku vertinti kitaip, kaip tik bandymą manipuliuoti visuomene, norint įgyti svertų derybose su įstatymų leidėjais.

Deja, tokiu būdu prekybos centrai tik sustiprino kovotojų su alkoholizmu pasiryžimą įvesti valstybinį prekybos alkoholiu monopolį. Be to, tikėtina, atstūmė tą visuomenės dalį, kuriai nepriimtina valstybinio monopolio idėja, tačiau nepriimtinas ir prievartinis solidarizavimasis su prekybos centrų interesais bei manipuliacijos socialinės atsakomybės sąvoka.

Dėl savo privalomo ir plataus pobūdžio (memorandumą pasirašę prekybos tinklai šalyje užima bent 95 procentų alkoholio prekybos parduotuvėse rinkos) ši akcija faktiškai prilygsta socialinės politikos priemonei, kuri su visuomene suderinta ir išdiskutuota nebuvo. Tai, žinoma, ne prekybos centrų, o politikų užduotis –  siūlyti visuomenės interesais paremtas, įrodymais grįstas ir be reikalo žmogaus teisių neribojančias politikos priemones, konsultuojantis su pačia visuomene.

Deja, dalis politikų palaikė tiek pačią akciją, tiek jos pristatymą kaip kovos su alkoholizmu būdą, ir niekaip nesureagavo į pagrįstai visuomenėje kilusį nepasitenkinimą, jog „socialinės politikos“ imasi privatus sektorius. Tai tik sustiprino visuomenėje vyraujantį požiūrį, jog politikai gina ne visų, o įtakingųjų interesus, ir atlieka patarnaujantį vaidmenį pastarųjų atžvilgiu.

Tikroji socialinė atsakomybė prasideda nuo pagarbos žmogaus orumui ir visuomet būna pagrįsta geriausiais žmonių interesais. Deja, būtent to šioje „socialinėje akcijoje“ labiausiai ir pritrūko.

Socialines akcijas organizuoti ir jas tokiomis vadinti derėtų tik tuomet, kai iš tiesų norima išspręsti socialinę, žmonėms rūpimą problemą, netraktuojant visuomenės tik kaip priemonės savo interesams apginti, t.y. pasirenkant būdus, kurie didina, o ne mažina socialinį pasitikėjimą. Tuomet ir apsaugos nuo „socialinės akcijos dalyvių“ – savo pačių pirkėjų – stiprinti nereikės.

Mėta Adutavičiūtė, ŽTSI advokacijos vadovė


Plačiau >
Įmonė paviešino Lietuvos teisėsaugos bandymus sekti visus „Paysera Visa“ klientus

„Vadovaudamiesi Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 7 str., prašome pateikti duomenis apie visus klientus, kuriems buvo išduotos „Paysera Visa“ kortelės (vardas, pavardė, asmens kodas/gimimo data, dokumento numeris, dokumentą išdavusi valstybė, kortelės numeris, išdavimo data).“

Tokį prašymą iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) gavo „Paysera Visa“ korteles Lietuvoje išduodanti bendrovė „EVP International“, pranešė portalas delfi.lt. Be to, FNTT paprašė pateikti ne tik visų „Visa“ kortelių savininkų duomenis, bet ir informaciją apie jų atliktas transakcijas – kas, kur ir kiek išsigrynino pinigų ar atsiskaitė kortelėmis.

„Vertiname kaip masinį žmonių sekimą“

„Tokį prašymą vertiname kaip masinį žmonių sekimą“, naujienų portalui teigė bendrovės teisininkė Julija Šlekonytė. Anot jos, FNTT nenurodė, kam reikia tokių duomenų ir neinformavo apie jokį atliekamą tyrimą, taip pat paprašė informacijos ne apie konkrečius žmones arba tam tikras sumas pinigų, o bendrai apie kiekvieną klientą.

Bendrovė pasiteiravo FNTT, kodėl reikalaujama duomenų apie visus klientus, tačiau gavo tik aptakų atsakymą, jog jai, kaip Lietuvoje registruotai elektroninių pinigų įstaigai, taikomi įstatymo reikalavimai „vykdyti kliento dalykinių santykių stebėseną ir teikti turimą informaciją“.

Kitos įmonės neatvirauja, FNTT vadovas vengia konkrečių atsakymų

Portalui delfi.lt susisiekus su kitomis didžiosiomis finansų įmonėmis, šios buvo ne tokios atviros. Du didieji bankai „Swedbank“ ir SEB nurodė, jog bendradarbiauja su institucijomis ir, įvertinusios užklausų pagrindą, teikia informaciją. Plačiau komentuoti abi bendrovės atsisakė, teigdamos, jog to joms neleidžia tas pats įstatymas.

FNTT vadovas Kęstutis Jucevičius taip pat negalėjo konkrečiai paaiškinti, kam FNTT reikalingi masiniai duomenys apie visus „Visa Paysera“ klientus, ir apsiribojo aptakiais teiginiais apie bendras įstaigos funkcijas.

Anot jo, FNTT vykdo pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevenciją ir tuo tikslu analizuoja informaciją apie finansines operacijas ir sandorius. „Teisės aktai numato tarnybos teises gauti šioms funkcijoms reikalingus duomenis ir dokumentus“, komentavo Jucevičius.

Teisėsauga linksta piktnaudžiauti, mano ŽTSI ekspertas

Žmogaus teisių stebėjimo instituto teisininkas Karolis Liutkevičius teigia, kad teisėsauga šioje situacijoje savo teisę gauti informaciją suvokia per plačiai ir nepaiso pamatinių privatumo apsaugos principų.

Kaip galima įvertinti tokius FNTT veiksmus? Ar iš tiesų įstatymas leidžia masinį privačių duomenų rinkimą?

Žvelgiant iš teisės į pagarbą privačiam gyvenimui ir duomenų apsaugos perspektyvos, tokius FNTT veiksmus reikėtų vertint itin neigiamai: iš esmės atliekamas masinis, neindividualizuotas privačios asmenų finansinės informacijos rinkimas, jų sekimas.

Tarptautiniai žmogaus teisių apsaugos standartai reikalauja, kad asmens privatus gyvenimas būtų varžomas tik kai tai būtina, ir tik pasitelkiant proporcingas priemones. Vargu, ar masinį sekimą, visus vienos rūšies kortelės turėtojus prilyginant potencialiems pinigų plovėjams ar terorizmo finansuotojams, galima įvardinti kaip proporcingą priemonę.

Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas, kuriuo rinkdama duomenis remiasi FNTT, suformuluotas gana nekonkrečiai: įstatymas numato FNTT teisę iš finansų įstaigų gauti „savo funkcijoms atlikti reikalingus duomenis ir dokumentus apie pinigines operacijas ir sandorius“.

Panašu, kad FNTT yra linkusi šiuos savo įgaliojimus suprasti labai plačiai, kaip teisę gauti bet kokią juos dominančią informaciją. Tačiau taikant šią nuostatą negalima ignoruoti jau minėtų tarptautinių žmogaus teisių apsaugos reikalavimų, tad patys duomenys turėtų būti renkami proporcingai – taigi konkretūs duomenys, apie konkrečius dominančius asmenis, jų grupes, o ne masiškai ir neindividualizuotai.

Duomenų rinkimą riboja ir Lietuvos Respublikos Konstitucija – joje be jokių išlygų numatyta, kad informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik esant tai leidžiančiam teismo sprendimui.

Tačiau bet kokiu atveju dabartinė įstatymo formuluotė aiškiai sudaro prielaidas piktnaudžiauti savo įgaliojimais renkant neapibrėžtą privačią finansinę informaciją.

Tikėtina, kad panašias užklausas yra gavusios ir kitos įmonės, tačiau iš jų atsakymų galima susidaryti įspūdį, kad tokia teisėsaugos praktika jų nei piktina, nei stebina. Dar daugiau – panašu, jog bijomasi sankcijų. Kaip manai, kodėl „EVP International“ ėmėsi atvirai apie tai kalbėti?

Viešos informacijos apie teisėsaugos bendradarbiavimą su finansų įstaigomis yra nedaug, tad galima tik spėlioti. Mano spėjimas būtų, kad „EVP International“ neturi daugiau bendradarbiavimo su teisėsauga patirties, kaip stambesnės Lietuvoje sąlyginai ilgai veikiančios finansų įstaigos, ir toks FNTT reikalavimas juos sąžiningai nustebino.

Ką ši situacija pasako apie privačių duomenų apsaugos situaciją Lietuvoje? 

Lietuvos Konstitucijoje įtvirtinta stipri principinė asmens privataus gyvenimo, taigi ir privačių duomenų, apsauga. Tačiau panašu, kad praktikoje šių principų mažai paisoma, o valstybės institucijos, ypač teisėsaugos, ieško, kaip jų taikymą apeiti ar tiesiog juos ignoruoja. Prie to prisideda ir menką apsaugos lygį nustatantys įstatymai. Deja, viešumoje apie šias problemas kalbama nedaug, o ir susidomėjimo ši tema susilaukia sąlyginai mažai.

Jeigu dalis įmonių nesiima apginti savo klientų teisių, ar yra kažkas, ką patys žmonės galėtų padaryti, kad pasipriešintų masiniam sekimui?

Galimybės veiksmų imtis individualiam finansinių paslaugų vartotojui yra ribotos, tačiau jų yra: visų pirma, aktyviai domėtis, užduoti klausimus Jums paslaugas teikiančiai įmonei, kaip saugomi Jūsų asmens duomenys, kam ir kokiomis sąlygomis jie teikiami, kokių veiksmų ši įmonė imasi, kad užtikrintų Jūsų privatumą. O gavus Jūsų netenkinančius atsakymus – keisti paslaugų teikėją kitu, labiau gerbiančiu Jūsų privatų gyvenimą.


Plačiau >
ES Duomenų apsaugos reforma (įgyvendintas)

Pagrindinis šio projekto tikslas – prisidėti prie tinkamo duomenų apsaugos užtikrinimo ir Reglamento įgyvendinimo Lietuvoje, atliekant verslo ir individų informuotumo tyrimą apie ES duomenų apsaugos reformą. Taip pat, parengiant konkrečius siūlymus, kaip organizacijoms tinkamai įgyvendinti naujus ES reikalavimus bei kaip asmenims efektyviai ginti savo teisę į duomenų apsaugą.


Laikotarpis 2016 06 01-2016 11 30
Partnerystė Lietuva, Norvegijos Karalystė
Projekto akimirka  
Projekto rezultatai

 

Žmogaus teisių stebėjimo institutas, bendradarbiaudamas su „Spinter tyrimai“ atliko du tyrimus, kuriais yra siekiama įvertinti Lietuvos vartotojų ir verslo nuostatas apie duomenų apsaugą ES duomenų apsaugos reformos kontekste.

Tyrimo „Privatumo paradoksas: Lietuvos gyventojų nuostatas apie duomenų apsaugą“ (visas tyrimo tekstas) rėmuose buvo atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa, kurios metu vartotojams uždavėme klausimus apie teisei į duomenų apsaugą teikiamą svarbą, šios teisės turinio išmanymą ir jos gynimą.

Tyrimas „Lietuvos verslo pasirengimas įgyvendinti Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą“ (visas tyrimo tekstasbuvo skirtas supažindinti Lietuvos verslą su Bendrojo duomenų apsaugos reglamento naujovėmis: atskaitomybės principu, administracinės naštos palengvinimo sąlygomis bei duomenų apsaugos pažeidimų pasekmėmis.

Projekto metu taip pat buvo organizuotas virš 80 off-line ir 1500 on-line dalyvių sulaukęs „Skaitmeninių teisių forumas“ (programa).

Už finansinę paramą dėkojame eea-grants-logo_0

 


Plačiau >
Netiesa, jog žmonėms nerūpi jų privatumas

ŽTSI direktorės pavaduotoja Natalija Bitiukova šiandien dalyvavo Vilniuje vykusioje kibernetinio saugumo konferencijoje „The Borderline Between Cybersecurity and Individual Freedoms“. Vienu iš konferencijos tikslų buvo įvardintas siekis skatinti viešą diskusiją, visuomenės informuotumą ir skirtingų interesų grupių dialogą kibernetinio saugumo bei žmogaus teisės į privatumą klausimais.

Konferencijoje dalyvavęs Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas Giovanni Buttarelli pažymėjo, jog kibernetinis saugumas neturi tapti neproporcingo asmens duomenų valdymo pateisinimu. „Ilgą laiką buvo manoma, jog teisės į privatumą bei į asmens duomenų apsaugą susikerta su kibernetiniu saugumu. Tačiau, aš manau, kad tai neteisingas požiūris“, kalbėjo Giovanni Buttarelli.

Vytauto Butrimo, Krašto apsaugos ministerijos vyriausiojo patarėjo kibernetinio saugumo klausimais, teigimu, šiandienos pasaulyje privatumas tėra mitas.

Visgi Natalija Bitiukova, ŽTSI direktorės pavaduotoja, nurodė, jog mitas yra tai, kad žmonėms nerūpi jų privatumas. „Mūsų tyrimai rodo, kad privatumas yra laikomas viena labiausiai pažeidžiamų žmogaus teisių. Tad privatumas žmonėms rūpi, tačiau ką jie gali padaryti ir daro, kad ši vertybė būtų apsaugota? Jeigu asmuo nustato, kad privati bendrovė netinkama tvarko jo duomenys, jis gali kreiptis į atitinkamas duomenų apsaugos institucijas, tačiau baudos už tokius pažeidimus yra menkos – Lietuvoje jos tesiekia 579 EUR. Tuo tarpu masinio sekimo atveju, kai informacija yra gali būti perduodama trečiųjų valstybių slaptosioms tarnyboms, asmenys gali net neįtarti, kad jų duomenys tvarkomi tokiu būdu, kuriam jie nedavė savo informuoto sutikimo. Tad kokiems tiksliai veiksmams yra duodamas informuotas sutikimas ir kokia yra jo apimtis?”, retoriškai klausė Natalija Bitiukova. „Turime siekti, kad ne tik informacija būtų apsaugota, bet tuo pačiu, kad ir privatumas būtų gerbiamas“, sakė ji.

Antroje konferencijos panelėje dalyvavę pašnekovai pažymėjo, jog kiekvienas, turintis prieigą prie interneto, iš esmės yra viešas ir nėra apsaugotas. „Patys pažeidžiamiausi yra tie, kurie net nepasidomi savo saugumu internetinėje erdvėje ir negalvoja, kokią informaciją jie patys paviešina“, sakė Aurimas Navys, Asociacijos International Security Cluster atstovas.

Konferencijos dalyviai vieningai sutarė, kad didžiausia klaida yra manyti, jog technologijos gali  apsaugoti žmonių privatumą. Visų pirma, patys žmonės turi stengtis apsaugoti savo duomenis bei apgalvoti savo veiksmus kibernetinėje erdvėje.

Konferenciją organizavo US-LT Alumni Asociacija.


Plačiau >
Pirmasis laimėjimas Facebook byloje: „Saugus uostas“ neužtikrina ES gyventojų duomenų saugumo

Ar pamenate jauno Austrijos teisininko Makso Šremso (Max Schrems) kovą su socialiniu tinklu Facebook dėl vartotojų duomenų kaupimo ir tvarkymo pažeidimų? Vakar šioje kovoje buvo laimėtas pirmasis mūšis: Liuksemburge įsikūręs Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) nusprendė, jog JAV neužtikrina pakankamos Europos gyventojų asmens duomenų apsaugos, todėl „Saugaus uosto“ sprendimas, supaprastinęs duomenų perdavimą JAV bendrovėms, pripažintas negaliojančiu.

Kodėl Maksas Šremsas suabejojo „Saugaus uosto“ sprendimo teisėtumu?

Dar 1998 metais priimtos Europos Asmens duomenų apsaugos direktyvos (Direktyva) 25 straipsnis numato, jog ES gyventojų duomenys gali būti perduodami trečiai šaliai (pvz., JAV, Kanada, Šveicarija ir kt.), tik jeigu ši šalis užtikrina adekvatų asmens duomenų apsaugos lygį. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas JAV bendrovėms gauti ir tvarkyti Europos gyventojų duomenis, 2000 metais Europos Komisija priėmė „Saugaus uosto“ sprendimą (angl. „Safe Harbor“ decision). Sprendimas leido bet kuriai JAV bendrovei, kuri savanoriškai įsipareigojo laikytis sprendime išdėstytų privatumo principų ir pranešė apie tai JAV Komercijos departamentui (atliko autosertifikavimą), rinkti, gauti ir tvarkyti ES gyvenančių vartotojų duomenis. Tuo pasinaudojo virš 4 tūkstančių JAV bendrovių, įskaitant Google, Yahoo, Facebook, Twitter.  Pavyzdžiui, Facebook, prisijungęs prie „Saugaus uosto“ sistemos, iš Europinės būstinės Dubline (Airijoje) perduoda vartotojų asmens duomenis apdorojimui į JAV.

2013 m. Edvardo Snoudeno (Edward Snowden) paviešinta informacija apie JAV sekimo programų apimtį ir mastą sukėlė abejonių, ar tebėra užtikrinama asmens duomenų, teisėtai perduotų JAV, apsauga. Pasirodo, visos bendrovės dalyvaujančios sekimo programoje PRISM, kuri suteikia JAV valdžios institucijoms neribotą prieigą prie visų JAV teritorijoje saugomų ar tvarkomų duomenų, turi „Saugaus uosto“ sertifikatus. Taip „Saugaus uosto“ sistema tapo informacijos kanalu, per kurį JAV žvalgybos tarnybos gali rinkti asmens duomenis, prieš tai tvarkytus ES.

Reaguodama į tai, Europos Komisija praeitais metais parengė 13 rekomendacijų JAV Vyriausybei dėl šio sprendimo keitimo, tačiau dėl skirtingų požiūrių į teisę į privatumą ir asmens duomenų apsaugą, derybos dėl šių rekomendacijų užsitęsė.

Maksas Šremsas nelaukė derybų pabaigos ir kreipėsi į Airijos asmens duomenų apsaugos Komisarą, prašydamas įvertinti, ar Facebook teisėtai perdavė Europos vartotojų duomenis JAV Nacionalinio saugumo agentūrai (NSA). Komisaras atsisakė nagrinėti šį prašymą, teigdamas, kad tokį duomenų perdavimą reguliuoja Europos Komisijos patvirtintas „Saugaus uosto“ sprendimas, kurio teisėtumo minėtasis Komisaras neturi teisės kvestionuoti. M. Šremsas nesutiko su tokiu vertinimu ir kreipėsi į Airijos aukščiausiąjį teismą, kuris klausimą dėl „Saugaus uosto“ sprendimo teisėtumo perdavė nagrinėti ESTT.

Kodėl Liuksemburgo teismas pripažino „Saugaus uosto“ sprendimą negaliojančiu?

ESTT vakar priimtame sprendime pažymėjo, kad asmens duomenų perdavimas į trečiasis šalis turi būti grindžiamas aukštu apsaugos lygiu, t.y. trečioji šalis savo įstatymais ar tarptautiniais įsipareigojimais turi užtikrinti iš esmės tokį patį pagrindinių laisvių ir teisių apsaugos lygį, kokį garantuoja Asmens duomenų apsaugos direktyva ir ES Pagrindinių teisių chartija.

Teismas išreiškė susirūpinimą, kad „Saugaus uosto“ sprendimo principai privalomi tik savanoriškai įsipareigojusioms JAV privačioms bendrovėms, tuo tarpu JAV valstybės institucijos nėra įpareigotos jų laikytis. „Saugus uostas“ nenurodo, kokiomis teisinėmis priemonėmis JAV savo teritorijoje užtikrina „adekvatų“ duomenų apsaugos lygį. Juo labiau, esant „Saugaus uosto“ ir JAV teisės aktų prieštaravimui, taikoma „nacionalinio saugumo, visuomenės interesų arba JAV teisės aktų reikalavimų vykdymo viršenybė“, o ne asmens duomenų apsaugos principai. Be to, „Saugus uostas“ nenurodo, kokiems pagrindams esant JAV institucijos, pvz. Nacionalinė saugumo agentūra (NSA), gali perimti ES gyventojų duomenis ir taip apriboti teisę į privataus gyvenimo apsaugą nacionalinio saugumo tikslais. „Saugus uostas“ nutyli ir apie prieinamas teisines gynybos priemones, jeigu ES piliečiai nuspręstų ginčyti jų duomenų perėmimą ar kitokį tvarkymą.

ESTT teigimu, Europos Komisija dar 2013 metais konstatavo, kad JAV valstybės institucijos turėjo galimybę susipažinti su Europos gyventojų asmens duomenimis ir tvarkyti juos būdu, neatitinkančiu jų perdavimo tikslų, ir viršijant tai, kas yra griežtai būtina ir proporcinga nacionalinio saugumo apsaugai. Faktas, kad JAV valstybės institucijos turi beveik neribotą priėjimą prie ES gyventojų elektroninės komunikacijos, o gyventojai neturi jokių efektyvių teisinių priemonių tam pasipriešinti, pažeidžia dvi pagrindines teises – teisę į privataus gyvenimo apsaugą ir teisę į veiksmingą teisminę gynybą.

Visos šios aplinkybės leido ESTT pripažinti „Saugaus uosto“ sprendimą negaliojančiu.

Kokios yra šio istorinio teismo sprendimo pasekmės?

Kadangi „Saugaus uosto“ sprendimas nebegalioja nuo š. m. spalio 6 dienos, JAV bendrovės turės surasti kitus mechanizmus, kurie leistų perduoti ES vartotojų duomenis į JAV. Tai gali būti privalomų korporatyvinių taisyklių, kurioms turėtų pritarti ES šalių narių asmens duomenų apsaugą prižiūrinčios institucijos, nustatymas. Užsakomųjų paslaugų teikėjai gali įtraukti papildomas sąlygas į sutartis su vartotojais, tačiau ir šiuo atveju kai kurių ES šalių gyventojų asmens duomenų perdavimui ir tvarkymui bus reikalingas institucijų pritarimas. Visa tai, žinoma, gali apsunkinti JAV bendrovių veiklą ES, kadangi 28 ES šalyse narėse vis dar tebėra taikomos skirtingos asmens duomenų apsaugos taisyklės.

Europos Komisija priimtą ESTT sprendimą įvertino palankiai, teigdama, kad juo buvo paaiškintos svarbios ES gyventojų asmens duomenų apsaugos nuostatos. Ji taip pat akcentavo, kad būtina ir toliau užtikrinti ne tik Europos gyventojų asmens duomenų perdavimo apsaugą, bet ir sklandų jų judėjimą, todėl ketinama, bendradarbiaujant su ES šalių narių asmens duomenų apsaugą prižiūrinčiomis institucijomis, nustatyti vienodas ESTT sprendimą įgyvendinančias gaires, padėsiančias JAV bendrovėms išvengti teisinio reguliavimo neaiškumų.

Tikėtina, kad šis ESTT sprendimas gali paspartinti ir naujo susitarimo dėl duomenų perdavimo tarp ES ir JAV derybas. Visgi, šių derybų sėkmė yra abejotina, kol JAV yra įsitikinusi masinio sekimo reikalingumu ir mano, kad privatumo apsauga yra „pervertinama“.

Tuo tarpu M. Šremso skundų nagrinėjimas dėl Facebook taikomos asmens duomenų tvarkymo praktikos dar nesibaigė: Airijos aukščiausiasis teismas, atsižvelgdamas į ESTT sprendimą, turės išnagrinėti jo prašymą iš esmės. Greičiausiai, Airijos Asmens duomenų apsaugos komisaras bus įpareigotas nuspręsti, ar Facebook teisėtai vykdė Europos vartotojų duomenų perdavimą JAV įsikūrusiai būstinei. Pats M. Šremsas labai apsidžiaugė priimtu ESTT sprendimu ir pridūrė, kad „tai bus kertinis akmuo, siekiant apsaugoti privatumą internete.“ Jo teigimu, „šis sprendimas aiškiai patvirtina, jog masinis sekimas pažeidžia pagrindines teises, tačiau teisinė jų gynyba yra įmanoma“.

Straipsnį parengė Raminta Šulskutė. Šis straipsnis yra Žmogaus teisių stebėjimo instituto rengiamos straipsnių serijos „Skaitmeninės teisės“ dalis. 

Prie šios straipsnių serijos galite prisidėti ir jūs, atsiųsdami savo pageidavimus ar klausimus dėl naujų jus dominančių temų el. paštu skaitmeninesteises@gmail.com.


Plačiau >
Siūlomą lyties keitimo tvarką dar reikia tobulinti

Lietuvos vyriausybė turi tobulinti teisės aktų projektus dėl translyčių asmenų teisės į privatų gyvenimą užtikrinimo – teigiama ŽTSI kartu su Lietuvos Gėjų Lyga pateiktuose komentaruose Europos Ministrų Komitetui.

Komentaruose įvertinti Vyriausybės žingsniai įgyvendinant Europos žmogaus teisių teismo sprendimą byloje L prieš Lietuvą (2007), kurioje teismas pripažino Lietuvą pažeidus translyčio asmens teises, teisiškai nesureguliuodama galimybės atlikti lyties keitimo operaciją.

Įgyvendindama sprendimą, Vyriausybė parengė Civilinio kodekso pakeitimų ir Sveikatos apsaugos ministro įsakymo projektus, kuriais siekiama sureguliuoti lyties keitimą ir lyties keitimo teisinį pripažinimą.

ŽTSI ir LGL atkreipė ministrų komiteto dėmesį, kad vyriausybės sudarytos darbo grupės pasiūlymai dar neatitinka Europos Tarybos nustatytų standartų. ET Parlamentinės asamblėjos 2048(2015) rezoliucija valstybės nares įpareigojo sukurti greitas, skaidrias ir prieinamas procedūras, kurios leistų translyčiams asmenims pasikeisti įrašus apie asmens vardą ir lytį tapatybės dokumentuose.

Vyriausybė tuo tarpu pasiūlė leisti asmenims pasikeisti įrašus civilinės būklės aktuose tik gavus pažymą iš sveikatos apsaugos institucijos, nenumatydama kokia tvarka ir vadovaujantis kokiais kriterijais ta pažyma turės būti išduota.

Tai – tik viena iš daugelio Vyriausybės siūlomų reformų trūkumų. Teisinis neapibrėžtumas užtikrinant teisę į lytinės tapatybės pripažinimą Lietuvoje išlieka, ir praėjus net aštuoneriems metams EŽTT sprendimas L. byloje vis dar nėra įgyvendintas.


Plačiau >
Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje: 2013-2014 Apžvalga

Portale www.pasidomek.lt pristatome jau aštuntąją žmogaus teisių situacijos Lietuvoje apžvalgą „Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje 2013-2014“.  Apžvalgoje analizuojame pastarųjų metų politines, teisines ir socialines tendencijas užtikrinant žmogaus teises Lietuvoje.

Šių metų apžvalgą rengė net 20 teisės, sociologijos, kriminologijos ekspertų bei tiesiogiai su pažeidžiamomis grupėmis dirbančių nevyriausybinių organizacijų atstovų, nagrinėjusių tokias temas kaip smurtas artimoje aplinkoje, vaiko teisių apsauga, globos įstaigų reforma, sąlygos laisvės atėmimo įstaigose, pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų teisių apsauga, žmonių su negalia padėtis, prekyba žmonėmis, žodžio ir religijos laisvė, privatumo apsauga, ir kitas.

Šiemet apžvalga pasipildė ne tik ekspertais, bet ir atsinaujino. Portalas www.pasidomek.lt leidžia patogiau susipažinti su atskirų teisių problematika bei susikurti „Mano apžvalgą“ – individualią konkrečių žmogaus teisių problemų analizę, kuri leis valstybės institucijoms,  nevyriausybinėms organizacijoms bei kitiems suinteresuotiems asmenims lengviau pritaikyti apžvalgos rekomendacijas savo veiklos srityje.

Apžvalga yra parengta lietuvių ir anglų kalbomis.


Plačiau >
Visuomenės nuomonės tyrimas (2014)

Žmogaus teisių stebėjimo instituto užsakymu 2014 m. spalio 3 – 12 d. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ atliko apklausą „Kaip visuomenė vertina žmogaus teisių padėtį Lietuvoje“. Jos tikslas – įvertinti Lietuvos žmonių informuotumą žmogaus teisių klausimais, išsiaiškinti, kokios politinės ir pilietinės teisės yra suvokiamos kaip labiausiai pažeidinėjamos, kurios socialinės grupės labiausiai diskriminuojamos, kokiems privataus gyvenimo aspektams Lietuvos žmonės yra labiausiai jautrūs, ir, svarbiausia, ar jie žino ir pasitiki esamais žmogaus teisių apsaugos mechanizmais ir yra linkę ginti savo teises.

Žmogaus teisių stebėjimo institutas, siekdamas sužinoti visuomenės nuomonę apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje, jau nuo 2004 metų kas antrus metus vykdo Lietuvos gyventojų viešosios nuomonės apklausą. Analogiškos apklausos buvo atliktos 2008, 2010 ir 2012 metais.

Visas tyrimas

Santrauka


Plačiau >
Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje: 2011-2012 Apžvalga

Žmogaus teisių stebėjimo institutas visuomenei pristatė jau septintąją žmogaus teisių Lietuvoje apžvalgą – vienintelę tokio pobūdžio išsamią ataskaitą apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje 2011-2012 metais. Visą apžvalgos „Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje 2011-2012“ tekstą rasite čia.

Žmogaus teisės Lietuvoje niekada nebuvo valstybės politikos prioritetas. Kilus ekonominei krizei 2008 m., žmogaus teisių klausimai apskritai buvo išstumti iš politinės darbotvarkės. Apžvelgiant 2011-2012 m. laikotarpį, esminių pokyčių nematyti – valstybė vis dar neturi vieningai ir strategiškai formuojamos žmogaus teisių politikos. Įstatymų leidybos iniciatyvos siūlomos nevertinant jų poveikio žmogaus teisių apsaugai, o kai kurios iš jų netgi pamina pamatinius žmogaus teisių principus.

Šiame leidinyje pateikiame nepriklausomų žmogaus teisių ekspertų įžvalgas apie žmogaus teisių įgyvendinimą Lietuvoje 2011-2012 metais. Tai jau septintoji išsami žmogaus teisių padėties Lietuvoje ataskaita.

Dėkojame apžvalgos leidybą parėmusiai Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.


Plačiau >
Visuomenės nuomonės tyrimas (2012)

Žmogaus teisių stebėjimo instituto užsakymu 2012 m. lapkričio 9 – 19 d. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ atliko apklausą „Kaip visuomenė vertina žmogaus teisių padėtį Lietuvoje“. Jos tikslas – įvertinti Lietuvos žmonių informuotumą žmogaus teisių klausimais, išsiaiškinti, kokios politinės ir pilietinės teisės yra suvokiamos kaip labiausiai pažeidinėjamos, kurios socialinės grupės labiausiai diskriminuojamos, kokiems privataus gyvenimo aspektams Lietuvos žmonės yra labiausiai jautrūs, ir, svarbiausia, ar jie pasitiki esamais žmogaus teisių apsaugos mechanizmais ir yra linkę ginti savo teises.

Žmogaus teisių stebėjimo institutas, siekdamas sužinoti visuomenės nuomonę apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje, jau nuo 2004 metų kas antrus metus vykdo Lietuvos gyventojų viešosios nuomonės apklausą. Analogiškos apklausos buvo atliktos 2006, 2008 ir 2010 metais.

Visas tyrimas

Santrauka

 


Plačiau >
Vaizdo stebėjimo kamerų naudojimas Lietuvoje (2012)

Vaizdo stebėjimo kamerų sistema Vilniuje savivaldybės iniciatyva pradėta diegti daugiau nei prieš dešimtmetį, t. y. 2000 m., įgyvendinant akciją „Saugus miestas“. Šiandien ši sistema išsiplėtė: šiuo metu Vilniuje veikia 112 savivaldybės įdiegtų vaizdo stebėjimo kamerų, o tinklo plėtrą numatoma tęsti bent iki 2016 m. Kaune šiuo metu veikia daugiau nei 40, o Klaipėdoje – apie 70 vaizdo stebėjimo kamerų.

Tačiau tai tik savivaldybių įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų, transliuojančių vaizdą į policijos komisariatus, skaičiai. Į juos nepatenka privačių asmenų įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Tuo tarpu Asmens duomenų valdytojų valstybės registre nurodyti 233 asmens duomenų valdytojai, vykdantys vaizdo stebėjimą, akivaizdžiai neatspindi realiai vykdomo vaizdo stebėjimo masto – daugelis vaizdo stebėjimo vykdytojų nėra linkę apie tai oficialiai pranešti.

Tinkamai naudojamos vaizdo stebėjimo kameros gali būti naudinga priemonė kovojant su teisės pažeidimais. Tačiau nekontroliuojamas vaizdo stebėjimo kamerų tinklo plėtimas ir nepakankamas ar netinkamas šios srities reguliavimas kelia grėsmę asmens privataus gyvenimo neliečiamumui.

Tyrime konstatuojama, kad nors nuo 2005 m. teisiniame reglamentavime atsirado esminių pasikeitimų – Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme įtrauktas vaizdo stebėjimui skirtas skirsnis, o vaizdo stebėjimas Įstatyme numatytas tik kaip ultima ratio, t. y. priemonė, taikytina tik tais atvejais, kai nurodytų tikslų negalima pasiekti kitomis, mažiau duomenų subjekto teises varžančiomis, priemonėmis, tačiau praktikoje kyla eilė problemų, o Įstatymas neretai pažeidžiamas.

Tyrimas „Vaizdo stebėjimo kamerų naudojimas Lietuvoje“


Plačiau >
Asmens kodo naudojimas (2011)

Žmogaus teisių stebėjimo institutas tęsia tyrimus privataus gyvenimo apsaugos srityje. 2004-2005 m. atlikta tyrimų serija apėmė įvairiausias teisės į privataus gyvenimo gerbimą sritis: asmens kodą, vaizdo kameras, darbo vietos kontrolę, operatyvinį sekimą ir kitas. Dalį problemų imta spręsti, kitos liko, maža to – atsirado naujų. Tad šiais metais pradėtas antras tyrimų etapas. Pirmasis įvertinimas – Teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą: Asmens kodo naudojimas. Šios analizės tikslas – apžvelgti, kaip per pastaruosius metus Lietuvoje keitėsi asmens kodo naudojimo reglamentavimas bei šios srities praktika, įvertinti ar pagerėjo teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą užtikrinimas Lietuvoje per pastaruosius septynerius metus.

Akivaizdu, kad, palyginus su 2004 m. duomenimis, pastebima pažanga – įtvirtintas draudimas rinkti ir naudoti asmens kodą tiesioginės rinkodaros tikslais bei draudimas viešai skelbti asmens kodą. Bendrai reikalavimų pateikti asmens kodą sumažėjo, tačiau vis dar fiksuojami atvejai, kai nepagrįstai reikalaujama asmens kodo – įsigyjant užsienio valiutą banke, norint grąžinti prekes parduotuvėse, naudojantis automobilių serviso paslaugomis.

Deja, kitos 2004-aisiais įvardytos problemos išliko: asmens kodo naudojimas ir toliau plačiai reglamentuojamas poįstatyminiais ir žinybiniais teisės aktais, nors iš tiesų pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatas šio itin privataus asmens duomens naudojimą gali reglamentuoti tik įstatymai. Tebėra paplitusi praktika naudoti asmens kodą negavus jo savininko sutikimo. Iki šiol nesiimta veiksmų įtvirtinti naują asmens kodo struktūrą, kuri neatskleistų informacijos apie asmens lytį ir gimimo datą. Dėl asmens kodo perteklinės informacijos bei dėl sudėtingos jo keitimo procedūros nukenčia transseksualūs asmenys. Paplitusi pavojinga praktika naudoti asmens kodą kaip vartotojo vardą ar slaptažodį informacinėse sistemose.

Siekiant pagerinti egzistuojantį teisinį asmens kodo naudojimo reglamentavimą bei praktiką, siūlome Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme  įtvirtinti  „minimalaus duomenų atskleidimo“ principą, numatantį, kad turi būti renkamas/atskleidžiamas tik toks asmens duomenų kiekis, kuris reikalingas konkrečiam siekiamam tikslui. Nebeatidėliojant pertvarkyti asmens kodo struktūrą taip, kad ji neatskleistų perteklinės informacijos apie asmens lytį ir amžių. Rekomenduotina atsisakyti teisės aktuose nustatytų nepagrįstų reikalavimų pateikti asmens kodą; uždrausti asmens kodo reglamentavimą poįstatyminiais teisės aktais; supaprastinti naujo asmens kodo suteikimo tvarką, kai asmuo keičia lytį; įtvirtinti teisinę atsakomybę už neteisėtą asmens kodo įgijimą, naudojimą ar perdavimą. Ir svarbiausia – šviesti visuomenę apie teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą turinį, prasmę, apsaugos svarbą bei gynybos priemones.


Plačiau >
L. prieš Lietuvą – teisė į privataus gyvenimo gerbimą

„Egzistuoja tam tikra įstatymų leidybos spraga, susijusi su lyties pakeitimo operacijomis, dėl to pareiškėjas yra atsidūręs kankinančioje nežinioje dėl savo privataus gyvenimo ir tikrosios tapatybės pripažinimo.“

– Europos žmogaus teisių teismas byloje L. prieš Lietuvą


Byla pradėta: 2007 m.

Byla baigta: 2011 m.

Bylos esmė: dėl nepriimto Lyties keitimo įstatymo, translytis asmuo L. negalėjo atlikti pilnos lyties keitimo operacijos ir pasikeisti įrašų (asmens kodo) asmens dokumentuose

Bylos baigtis: nepriėmusi reikiamo reglamentavimo Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnį, L. buvo priteista turtinė ir neturtinė žala


Bylos faktai:

Pareiškėjas L. yra Lietuvos pilietis, gimęs įregistruotas moteriškos lyties, jam suteiktas moteriškas vardas. Tačiau jau nuo ankstyvo amžiaus L. ėmė suvokti savo lytį kaip vyrišką, tokiu būdu jausdamas prieštaravimą tarp savo psichinio bei fizinio lytinio identiteto.

1997 m. Vilniaus Universiteto Santariškių klinikose L. buvo diagnozuotas transseksualumas. Keletą metų trukęs gydymas, taip pat ir chirurginis, buvo sustabdytas dėl laiku nepriimto lyties keitimo sąlygas bei procedūrą reglamentuojančio įstatymo. Dėl tos pačios priežasties nebuvo tęsiamas ir įrašų pareiškėjo asmens dokumentų keitimas – pareiškėjas spėjo pakeisti vardą ir pavardę bei įrašą apie lytį, tačiau jo asmens kodas liko nepakeistas ir identifikavo jį kaip moterį.

Taigi L. atsidūrė pereinamojoje padėtyje –  neatlikus pilnos lyties keitimo operacijos (kurios Lietuvoje neįmanoma atlikti dėl teisinio reglamentavimo trūkumo), pareiškėjui negalėjo būti suteiktas naujas asmens kodas ir teisiškai jis buvo laikomas moterimi, nors atrodė ir jautėsi vyru. Tai jam trukdė įsidarbinti, keliauti, bei kitaip apribojo jo privatų gyvenimą.

Teisminis nagrinėjimas:

Atstovaujamas Žmogaus teisių stebėjimo instituto,  L. kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT).

2007 metų rugsėjo 11 d. EŽTT pripažino Lietuvą  pažeidus L.  teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą. Teismas nustatė, kad „iš šios bylos aplinkybių matyti, jog egzistuoja tam tikra įstatymų leidybos spraga, susijusi su lyties pakeitimo operacijomis, dėl to pareiškėjas yra atsidūręs kankinančioje nežinioje dėl savo privataus gyvenimo ir tikrosios tapatybės pripažinimo“. EŽTT įpareigojo atlyginti pareiškėjui patirtą žalą, priimant pagal Civilinio kodekso 2.27 str. reikalingą specialų įstatymą dėl lyties pakeitimo per 3 mėnesius nuo sprendimo įsigaliojimo; tuo atveju, jei įstatymas per numatytą laikotarpį nebūtų priimtas, sumokėti 40.000 eurų turtinei žalai bei 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Įvykiai po EŽTT sprendimo:

Įsigaliojus teismo sprendimui, Lietuva atlygino pareiškėjui teismo priteistą turtinę ir neturtinę žalą, tačiau nepriėmė reikiamo Lyties pakeitimo įstatymo. Dėl sprendimo nevykdymo 2014 m. Europos Tarybos Ministrų Komitetas pritaikė Lietuvai sustiprintos priežiūros tvarką. Žmogaus teisių stebėjimo institutas kartu su organizacija „LGL“ tęsia advokaciją dėl pilno sprendimo įgyvendinimo.

Nors EŽTT sprendimas buvo palankus pareiškėjui, L. ir toliau susidūrė su sunkumais keičiant civilinės būklės aktų įrašus. 2009 m. L. buvo atlikta pilna lyties keitimo operacija ir jo lytis buvo pakeista iš moteriškosios į vyriškąją, tačiau civilinės metrikacijos skyrius atsisakė dokumentuose pakeisti asmens kodo įrašą, bei pasiūlė kreiptis į teismą. 2011 m. pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos, ir įpareigojo civilinės metrikacijos įstaigą pakeisti gimimo liudijimo įrašus, o Gyventojų registro tarnybą – asmens kodo įrašą.

Bylos dokumentai:

Europos žmogaus teisių teismo sprendimas byloje L. prieš Lietuvą (lietuvių kalba)

Europos žmogaus teisių teismo sprendimas byloje L. prieš Lietuvą (anglų kalba)

Dokumentai, susiję su EŽTT sprendimo vykdymo stebėsenos procesu Europos Tarybos Ministrų Komitete

 


Plačiau >
Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje: 2009-2010 Apžvalga

2011 m. gegužės 26 d. Žmogaus teisių stebėjimo institutas pristatė tradicinį nepriklausomą žmogaus teisių situacijos Lietuvoje vertinimą Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje 2009-2010: Apžvalga, parengtą remiantis tyrimais, valstybės institucijų, tarptautinių tarpvalstybinių bei nevyriausybinių organizacijų išvadomis, ekspertų konsultacijomis bei žiniasklaidos monitoringo duomenimis.

„Pristatydami praeitą žmogaus teisių padėties apžvalgą, konstatavome žmogaus teisių padėties smukimą nuo įstojimo į Europos Sąjungą. Prieš dvejus metus pabrėžėme tiesioginį ryšį tarp nerimą keliančių emigracijos mastų bei užsienio investicijų stokos ir nepatenkinamos žmogaus teisių padėties Lietuvoje. Raginome išplėsti politinės darbotvarkės žmogiškąjį matmenį, nes neatsižvelgiant į klestėjimo ar nuosmukio laikmetį, joje dominuoja nebrandžiai demokratijai būdingas požiūris, kad sėkminga ekonominė šalies raida nulems žmogaus teisių padėties gerėjimą, daugelio laikomą antraeiliu klausimu,“ teigia ŽTSI direktorius Henrikas Mickevičius.

Viešasis diskursas ir politinė pastarųjų metų praktika parodė, kad Instituto raginimai nebuvo išgirsti. Žmogaus teisių būklė Lietuvoje toliau blogėjo, o populiarus pokštas apie masinę evakuaciją ėmė atrodyti pernelyg panašus į faktinės padėties konstatavimą.  Nepagarba žmogaus teisėms, nepakantumo kultūra tapo atvirai naudojamu politinės kovos įrankiu.

Apžvalgoje aptariami ryškiausi kankinimo, nežmoniško ir žeminančio elgesio draudimo pažeidimai, lygių galimybių ir nediskriminavimo principo įgyvendinimo regresas, neregėtą mąstą įgavę teisės į privatų ir šeimos gyvenimą pažeidimai, krizės ir valdžios mestas iššūkis žiniasklaidos laisvei, susirinkimų laisvės teisinio reguliavimo ir praktinio taikymo problemos bei kiti žmogaus teisių pažeidimai.

Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje 2009-2010: Apžvalga

Santrauka


Plačiau >
Visuomenės nuomonės tyrimas (2010)

Žmogaus teisių stebėjimo instituto užsakymu 2010 m. lapkričio 3 – 15 d. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ atliko apklausą „Kaip visuomenė vertina žmogaus teisių padėtį Lietuvoje“. Jos tikslas – įvertinti Lietuvos žmonių informuotumą žmogaus teisių klausimais, išsiaiškinti kokios politinės ir pilietinės teisės yra suvokiamos kaip labiausiai pažeidinėjamos, kokios tradicinės socialinės grupės labiausiai diskriminuojamos, kokiems privataus gyvenimo aspektams Lietuvos žmonės yra labiausiai jautrūs, ir, svarbiausia, ar jie pasitiki esamais žmogaus teisių apsaugos mechanizmais ir yra pasiryžę ginti savo teises.

Žmogaus teisių stebėjimo institutas, siekdamas sužinoti visuomenės nuomonę apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje, jau nuo 2004 metų kas antrus metus vykdo Lietuvos gyventojų viešosios nuomonės apklausą. Analogiškos apklausos buvo atliktos 2006 ir 2008 metais.


Plačiau >
Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje: 2007-2008 Apžvalga

2009 m. birželio 10 d. Žmogaus teisių stebėjimo institutas pristatė penktąją žmogaus teisių apžvalgą „Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje 2007-2008“, parengtą remiantis ŽTSI tyrimais, valstybės institucijų, tarptautinių tarpvalstybinių bei nevyriausybinių organizacijų išvadomis, ekspertų konsultacijomis bei žiniasklaidos monitoringo duomenimis.

Apžvalgoje pažymima, kad žmogaus teisių padėties blogėjimo nuo įstojimo į Europos Sąjungą 2004-aisiais tendencija išliko.

2007- 2008 m. Lietuvoje:

1. Sparčiai plito rasizmas, antisemitizmas, ksenofobija, homofobija, ir kitos nepakantumo formos;

2. Ženkliai pablogėjo socialiai pažeidžiamų grupių – moterų, vaikų, neįgaliųjų, ir kitų – padėtis;

3. Nemažėja žmogaus teisių, kurios yra esminės veiksmingos demokratijos funkcionavimui, pažeidimų – teisės į politinį dalyvavimą, teisės į saviraiškos laisvę, teisės į privataus gyvenimo gerbimą,  teisės į teisingą teismą – pažeidimų.

Apžvalgoje aptartas teisės į politinį dalyvavimą, saviraiškos laisvės, teisės į privataus gyvenimo gerbimą, teisės į teisingą teismą įgyvendinimas, diskriminacijos, rasizmo, ksenofobijos ir kitų nepakantumo formų apraiškos. Atskirai pristatyta kai kurių socialiai pažeidžiamų grupių – moterų, vaikų, įkalintų asmenų, neįgaliųjų ir pacientų, padėtis žmogaus teisių kontekste.


Plačiau >
„Erikos“ byla – teisė į privataus gyvenimo gerbimą

Byla pradėta: 2008 m.

Byla baigta: 2008 m.

Bylos esmė: po užsienyje atliktos lyties keitimo operacijos, translytis asmuo negalėjo pasikeisti asmens dokumentų Lietuvoje

Bylos baigtis: įrašai pareiškėjos asmens tapatybės dokumentuose buvo pakeisti


Bylos faktai:

„Erikos“ byloje asmuo, atlikęs lyties pakeitimo operaciją užsienyje, Lietuvoje negalėjo pasikeisti reikiamų asmens tapatybės dokumentų, todėl su ŽTSI pagalba kreipėsi į teismą su prašymu įpareigoti valstybines valdžios institucijas išduoti reikiamus naujus asmens dokumentus. Siekiant užtikrinti pareiškėjos privatumą, byla buvo nagrinėjama uždarame teismo posėdyje.

Teisminis procesas:

2008 m. kovo 20 d. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas pateiktą pareiškimą patenkino ir įpareigojo valstybines institucijas pakeisti asmens kodą, lyties įrašą iš vyriškosios į moteriškąją bei vardą ir pavardę asmens tapatybės dokumentuose. Valstybės institucijos teismo sprendimą įvykdė ir pakeitė visus reikalingus asmens tapatybės dokumentus.


Plačiau >
Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje: 2006 apžvalga

Š.m. gegužės 15 dieną Žmogaus teisių stebėjimo institutas pristatė jau ketvirtąją kasmetinę žmogaus teisių apžvalgą Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje 2006.

2006-ųjų apžvalgoje konstatuojama, kad nemažai žmonių šalyje jaučiasi nesaugūs, baiminasi laisvai reikšti savo mintis, jaučia teisingumo stoką, nepasitiki valstybės institucijomis. Žmogaus teisių situacijos analizė patvirtino šio nepasitikėjimo bei būgštavimų pagrįstumą.

Šioje apžvalgoje aptariama pagrindinių politinių ir pilietinių laisvių bei teisių padėtis Lietuvoje 2006-aisiais metais. Apžvelgiama teisė į privataus gyvenimo gerbimą, saviraiškos laisvė, teisė į teisingą teismą, diskriminacija, rasizmas, antisemitizmas ir kitos nepakantumo apraiškos bei žmogaus teisės policijos veikloje. Atskirai nagrinėjama pažeidžiamų visuomenės grupių – nusikaltimo aukų, įkalintų asmenų, asmenų su fizine negalia bei psichikos neįgaliųjų, moterų ir vaikų, padėtis žmogaus teisių kontekste.

Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje: 2006 apžvalga (leidinio el.versija)


Plačiau >
Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje: 2005 apžvalga
Š.m. gegužės 16 dieną Žmogaus teisių stebėjimo institutas pristatė kasmetinę žmogaus teisių apžvalgą. 2005-ųjų apžvalgoje įvertinti praeitų metų žmogaus teisių pažeidimai apimant šias sritis: teisę į privataus gyvenimo gerbimą, teisę į teisingą teismą, pilietines laisves, diskriminaciją, rasizmą, kitas nepakantumo formas bei žmogaus teises policijos veikloje. Atskirai nagrinėjama ir pažeidžiamų visuomenės grupių – moterų, vaikų, nusikaltimo aukų, nuteistųjų ir psichikos ligonių padėtis žmogaus teisių kontekste.

Plačiau >
Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje: 2004 apžvalga

Balandžio 18 d. LR Prezidentūroje pristatyta antroji periodinė žmogaus teisių padėties Lietuvoje apžvalga. Apžvalgoje pateikti ryškiausi 2004 metų žmogaus teisių pažeidimai, susiję su teise dalyvauti politiniame gyvenime, teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, teisę į teisingą teismą, policijos veiklą ir žmogaus teises, nusikaltimų aukų teises, nuteistų asmenų teises, mažumų teises, diskriminaciją, rasizmą, antisemitizmą ir kitas nepakantumo formas; taip pat žmonių, priklausančių pažeidžiamoms socialinėms grupėms, teisių apsaugą (apimant tokias socialines grupes kaip pacientai, vaikai, moterys, neįgalūs asmenys bei pagyvenę žmonės).

Apžvalgą rengė ŽTSI surinkta ekspertų grupė, naudodamasi 2004 metų žiniasklaidos monitoringo bei atskirų ŽTSI atliktų tyrimų duomenimis.

Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje 2004 (leidinio el.versija)


Plačiau >
Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje: 2003 Apžvalga

2004 m. birželio 10 dieną publikuotoje žmogaus teisių apžvalgoje ŽTSI išreiškė susirūpinimą dėl nuolatinių teisės į privatumą bei teisės į teisingą teismą pažeidimų, ryškių asmens psichinio ir fizinio integralumo apsaugos užtikrinimo trūkumų – tokių kaip pagalbos, teisinės apsaugos bei reabilitacijos sistemų trūkumas prekybos žmonėmis ir smurto aukoms, ypatingai vaikams. Taip pat apžvalga konstatuoja, kad šiandieninė Lietuvos žurnalistų savireguliacijos institucijų sistema yra nepajėgi apginti Lietuvos piliečių nuo neetiškų ir įstatymus pažeidžiančių žiniasklaidos apraiškų, nepagrįstai ribojamos galimybės dalyvauti politiniame gyvenime, stebimi ryškūs teisės į nuosavybės apsaugą, pacientų teisių pažeidimai ir diskriminacija dėl amžiaus.

Apžvalga „Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje“ skirta tuometinės žmogaus teisių įgyvendinimo situacijos Lietuvoje įvertinimui, ypatingą dėmesį skiriant opiausioms ir mažiau nagrinėtoms problemoms. Ji apima teisę į dalyvavimą politiniame gyvenime, teisę gauti ir skleisti informaciją, teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, teisę į teisingą teismą, teisę į nuosavybės apsaugą, o taip pat nagrinės mažumų teises, diskriminaciją bei labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių apsaugą

Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje: Apžvalga


Plačiau >