hrmi-youtube
LT
teisė į lygybę
EŽTT pasmerkė Rusijos „homoseksualumo propagandos“ įstatymą

Po to kai EŽTT pasmerkė Rusijos „propagandos įstatymą“, Europos parlamento atstovė paragino Europos Komisiją įvertinti analogišką teisinį reguliavimą Lietuvoje.

Ką pasakė EŽTT?

Byloje Bayev ir kiti prieš Rusiją  Strasbūro teismas pirmą kartą pripažino, kad Rusijos įstatymai, draudžiantys „viešas veiklas, nukreiptas į homoseksualumo propagandą tarp nepilnamečių“ prieštarauja saviraiškos laisvei ir nediskriminavimo principui. Įstatymą apskundė trys Rusijos LGBT aktyvistai.

Teismas pabrėžė Europoje susiformavusį konsensusą dėl asmenų teisės atvirai save identifikuoti kaip LGBT bendruomenės atstovus. Jis nesutiko, jog egzistuoja priešprieša tarp „šeimos vertybių“ ir homoseksualumo pripažinimo. Daug tos pačios lyties porų, anot teismo, ne prieštarauja, o kaip tik vadovaujasi šeimos vertybėmis – jie siekia susituokti, įsivaikinti, tapti tėvais.

Nors dauguma Rusijos gyventojų šiuo metu nepritaria tos pačios lyties asmenų santykiams, Konvencijos vertybėms prieštarautų situacija, kai mažumų teisės taptų priklausomos nuo daugumos pritarimo. O tai, kad nepilnamečiai mato pareiškėjų kampanijas ir yra supažindinami su įvairovės, lygybės ir tolerancijos idėjomis yra tik pliusas socialinei sanglaudai.

Galiausiai, teismas įvertino, kad Rusija nesugebėjo pateikti ne vieno įtikinamo paaiškinimo, kaip tiksliai informacija apie homoseksualius santykius gali pakenkti nepilnamečiams, moralei ar visuomenės sveikatai.

Kodėl tai aktualu Lietuvai?

Lietuvoje galiojantis Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas nepilnamečiams žalinga pripažįsta tokią informaciją, kuria skatinama kitokia, negu Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata.

Ši nuostata buvo ne kartą kritikuota tarptautinės bendruomenės. Jos pagrindu jau tris kartus buvo uždrausta su LGBT bendruomene susijusi informacija: Baltic Pride klipai, pasakos apie tos pačios lyties poras knygai.

„Europos žmogaus teisių teismo sprendimas yra itin aktualus europiniame kontekste. Lietuvoje vis dar galioja panašaus pobūdžio įstatymas, o Europos Komisija atsisako imtis atitinkamų priemonių“, birželio 20 d. EŽTT sprendimą byloje Bayev ir kiti prieš Rusiją komentavo Europos Parlamento LGBT* teisių grupės pirmininko pavaduotoja Nyderlandų europarlamentarė Sophie In’t Veld. „Nepriimtina, kad Lietuvoje negerbiamos pagrindinės žmogaus teisės, kurios yra pamatinė Europos Sąjungos vertybė. Europos Komisija privalo vadovautis Europos žmogaus teisių teismo sprendimu ir tokiu būdu užtikrinti, kad Lietuvoje būtų apsaugotos pagrindinės LGBT* asmenų teisės“.


Plačiau >
ŽTSI atstovė – darbo grupės dėl teisės į lytinę tapatybę reglamentavimo narė

Šiandien įvyko pirmasis Teisingumo ministerijos suburtos darbo grupės dėl teisės į lytinę tapatybę reglamentavimo susitikimas. Šioje darbo grupėje dalyvauja ŽTSI direktoriaus pavaduotoja Natalija Bitiukova.

Rengiami projektai sieks įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimą byloje L prie Lietuvą, kuriuo Lietuva buvo pripažinta pažeidusi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį – teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą.

„Atstovaudama Žmogaus teisių stebėjimo instituto poziciją, sieksiu, kad Lietuvoje būtų sudarytos teisinės sąlygos translyčiams asmenims pasikeisti asmens tapatybės dokumentus greitai, skaidriai ir prieinamai, be perteklinių reikalavimų (pvz. privaloma chirurginė operacija), amžiaus ar kitokių apribojimų“, – teigė ŽTSI direktoriaus pavaduotoja.

Darbo grupei vadovauja teisingumo viceministras Paulius Griciūnas, jos nariai – Teisingumo ir Sveikatos apsaugos ministerijų atstovai, Vyriausybės atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme, ŽTSI ir nacionalinės LGBT asociacijos LGL atstovai, teisės mokslininkai. Darbo grupė turės parengti teisės aktų projektą iki 2017 m. rugpjūčio 31 d.

Apie L prieš Lietuvą bylą

L. prieš Lietuvą byloje EŽTT nustatė, kad „iš šios bylos aplinkybių matyti, jog egzistuoja tam tikra įstatymų leidybos spraga, susijusi su lyties pakeitimo operacijomis, dėl to pareiškėjas yra atsidūręs kankinančioje nežinioje dėl savo privataus gyvenimo ir tikrosios tapatybės pripažinimo“. Teismas įpareigojo Lietuvą per 3 mėnesius nuo sprendimo įsigaliojimo priimti įstatymą dėl lyties pakeitimo. Pareiškėją byloje atstovavo ŽTSI.

Įsigaliojus teismo sprendimui, Lietuva atlygino pareiškėjui teismo priteistą turtinę ir neturtinę žalą, tačiau nepriėmė reikiamo teisės akto. Dėl sprendimo nevykdymo 2014 m. Europos Tarybos Ministrų Komitetas pritaikė Lietuvai sustiprintos priežiūros tvarką. Nuo 2013 m. Žmogaus teisių stebėjimo institutas kartu su asociacija Lietuvos gėjų lyga vykdo advokaciją dėl pilno sprendimo įgyvendinimo.

Daugiau informacijos apie bylą rasite čia.


Plačiau >
Pokytis versle, viešajame sektoriuje, visuomenėje – nauji standartai diskriminacijos mažinimui

Projekto tikslas – sistemiškai keliant verslo, viešojo sektoriaus ir visuomenės išprusimą lygių galimybių srityje, mažinti diskriminaciją darbo rinkoje Lygių galimybių įstatyme numatytais pagrindais.

Laikotarpis 2017 04 05 – 2020 04 05
Pareiškėjas (koordinatorius) Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba
Partneriai Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Lietuvos gėjų lyga
Projekto tikslai ir uždaviniai  

1. Kelti viešojo sektoriaus atstovų, verslo, visuomenės kompetenciją diskriminacijos mažinimo srityje.

Vykdant pirmąjį uždavinį, bus siekiama kelti viešojo sektoriaus, verslo, visuomeninių organizacijų atstovų išprusimą diskriminacijos mažinimo srityje. Veiklos įtrauks esamus ir būsimus darbo rinkos dalyvius, darbuotojų sąjungų atstovus, darbo ginčus nagrinėjančių institucijų atstovus, personalo specialistus, vadovaujančias pareigas įmonėse užimančius asmenis, darbdavius, darbdavių sąjungų, nevyriausybinio sektoriaus (toliau – NVO), dirbančio lygių galimybių ir žmogaus teisių apsaugos srityse, atstovus. Suinteresuoti asmenys turės galimybę gilinti žinias nuotolinio mokymosi kursų metu, įmonės galės įsidiegti lygybės planus į savo valdymo sistemą, NVO atstovai kels kompetenciją lėšų paieškos, advokacijos, komunikacijos srityje.

2. Užtikrinti informacijos prieinamumą socialiai pažeidžiamoms grupėms.

Lietuvai įgyvendinant JT Neįgaliųjų teisių konvencijos reikalavimus dėl asmenų lygybės prieš įstatymą, informacijos prieinamumo užtikrinimas tampa būtina priemone, kadangi objektyviam asmens gebėjimų tam tikroje srityje įvertinimui būtina asmeniui pateikti informaciją jam suprantamu formatu bei gauti jo tikrąją valią įkūnijančius atsakymus į sprendimui priimti esminius klausimus. Kadangi viešosios informacijos prieinamumo visiems lengvai suprantama kalba standarto Lietuvoje nėra, bus surengtos diskusijos su informacijos vartotojais, vykdomosios valdžios atstovais, parengtos metodinės rekomendacijos, kaip sėkmingai perkelti standartą į viešąsias paslaugas teikiančių institucijų sistemą, standartas pristatomas mokymų metu, bus išleistas informacinis leidinys su rekomendacijomis standarto įgyvendinimui.

3. Kelti visuomenės sąmoningumo lygį diskriminacijos mažinimo srityje.

Trečiojo uždavinio veiklos susikoncentruos į Lietuvos regionus. Projekto metu bus surengti informaciniai renginiai bent 700 asmenų, kurie apims teatralizuotus renginius, parodą, fotokonkursą, diskusijas regionuose. Taip pat vietinėje ir regioninėje spaudoje bus publikuojami straipsniai įvairovės ir nediskriminavimo temomis. Visuomenės sąmoningumas šioje srityje taip pat bus keliamas ir nacionaliniu lygiu. Ši kampanija susidės iš dviejų dalių: 1. Visuomenė informuojama apie problemą, 2. Suteikiami įrankiai, kaip spręsti su diskriminacija susijusias problemas. Šios veiklos daugiausiai bus nukreiptos į plačiąją visuomenę, taigi reginiai bus atviri ir dalyviai neskaičiuojami, tačiau specialūs renginiai bus surengti bent 180 asmenų.

 

Projektas vykdomas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. C(2014) 6397, 7 prioriteto „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“ įgyvendinimo priemonę Nr. 07.3.4-ESFA-V-426 „Diskriminacijos mažinimas“.

 


Plačiau >
Ar įveiksime abejingumą translyčių žmonių rūpesčiams?

Atnaujinta 2017-05-02

Praėjo jau dešimtmetis nuo Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo byloje L prieš Lietuvą. Deja, per šį laiką nenuveikta nieko, kad translyčiai žmonės Lietuvoje jaustųsi oriai, o jų pamatinės teisės būtų užtikrintos.

Gydymas – neprieinamas

ŽTSI direktoriaus pavaduotojos N. Bitiukovos teigimu, Lietuvoje translyčiams asmenims, norintiems pasikeisti lytį, vis dar nėra prieinamos būtinos sveikatos priežiūros paslaugos – hormoninis gydymas, lyties organų redukcija ir apskritai chirurginė intervencija. Trūksta teisinio tokių procedūrų reguliavimo.

Teisę į lyties keitimą numatė 2002 m. įsigaliojęs Civilinis kodeksas, tačiau priimti Lyties keitimo įstatymą buvo delsiama. EŽTT 2007 m. įpareigojo valstybę šią teisinę spragą užpildyti.

Deja, Lyties keitimo įstatymas priimtas taip ir nebuvo, o lyties keitimo procedūra išlieka nesureguliuota jokiais teisės aktais. Šiuo metu nei teisinės, nei praktinės galimybės atlikti tokią procedūrą Lietuvoje nėra.

Nuotr. Carla Lewis, flickr.com

Ilgas dokumentų keitimo kelias

Translyčiams asmenims nesudaromos ir galimybės be kliūčių pasikeisti asmens dokumentus, kai lyties keitimas atliekamas kitoje šalyje.

Be to, įrašai apie asmens lytį, remiantis kitų šalių praktika, galėtų būti keičiami ir neatlikus medicininio lyties pakeitimo. Skaičiuojama, kad Lietuvoje gyvena apie 200 translyčių asmenų, tačiau tik apie 50 jų norėtų mediciniškai keisti lytį.

EŽTT balandžio 6 d. byloje AP, Garcon, and Nicot prieš Prancūziją nustatė, kad reikalavimas atlikti medicininį lyties keitimą siekiant teisinio lyties keitimo pripažinimo apskritai prieštarauja Konvencijai.

Kad pasikeistų asmens dokumentus Lietuvoje, translyčiams asmenims tenka kreiptis į teismus. Pavyzdžiui, balandžio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas įpareigojo Civilinės metrikacijos biurą pakeisti oficialius įrašus apie lytį dalį lyties keitimo procedūrų atlikusiam asmeniui.

Anot ŽTSI direktoriaus  pavaduotojos Natalijos Bitiukovos, situacija, kai asmuo medicininiu būdu pasikeičia lytį vienoje valstybėje, grįžta namo ir negali tiesiog nuėjęs į Civilinės metrikacijos skyrių pasikeisti dokumentų, nėra teisinga. Tokiais atvejais Lietuvos teismai neretai priteisia ir neturtinės žalos atlyginimą.

Susiklosčiusi asmens įrašų ir dokumentų keitimo tvarka neatitinka ir tarptautinių standartų, nes nėra nei prieinama, nei greita, nei skaidri.

Translyčių asmenų rūpesčiai – ne prioritetas

Šių metų kovą Vyriausybė pagaliau parodė iniciatyvą – pavedė Sveikatos apsaugos ir Teisingumo ministerijoms parengti teisės aktų projektus, kurie įtvirtintų galimybę keisti lytį. Anot Ministro Pirmininko S. Skvernelio, Vyriausybė tiesiog nebegali ignoruoti ilgamečių priekaištų iš tarptautinių institucijų dėl translyčių asmenų teisių pažeidinėjimo.

Deja, ministerijos darbų imtis neskuba. Sveikatos apsaugos ministro A. Verygos teigimu, Vyriausybės užduoties jis nelabai suprantantis, ir nėra aišku, kokius konkrečiai teisės aktus reikėtų rengti. Tiesa, po susitikimų ir diskusijų su ŽTSI ir asociacija LGL, ministras visgi pripažino, kad bent dalies procedūrų sureguliavimas yra būtinas.

Tuo tarpu Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkei A. Širinskienei translyčių asmenų problemos apskritai nerūpi. Anot jos, tai nėra prioritetinis klausimas sveikatos apsaugos sistemai.

Panašu, jog vengimas spręsti problemą ir pabrėžtinas abejingumas vis dar išlieka pagrindiniu daugumos politikų ir institucijų atsaku į translyčių žmonių bėdas. Tačiau norisi tikėti, kad S. Skvernelio ryžto užteks šiam abejingumui pralaužti.

ŽTSI, lrt.lt, lgl.lt info


Plačiau >
Konstitucinis Teismas vėl spręs dėl šeimos apibrėžimo

Lietuvio ir Baltarusijos piliečio pora jau daugiau nei metus bando įtikinti Lietuvos institucijas ir teismus, kad jie turi teisę į šeimos susijungimą. 2016 m. gruodžio 22 d. ši teisinė dilema pasisuko nauja linkme, kuomet Lietuvos Konstitucinis teismas sutiko ištirti, ar Užsieniečių teisinės padėties įstatymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Sutuoktiniai, bet ne šeima?

Istorija prasidėjo dar 2015 m. rugsėjį, kai su lietuviu susituokęs Baltarusijos pilietis kreipėsi į migracijos institucijas, prašydamas išduoti jam leidimą gyventi Lietuvoje kartu su savo sutuoktiniu. Poros santuoka buvo registruota tais pačiais metais Danijoje.

Užsieniečių teisinės padėties įstatyme formaliai jokių kliūčių tos pačios lyties sutuoktinių susijungimui nėra. Užsienio pilietis gali gauti leidimą gyventi šeimos susijungimo pagrindu, jeigu yra sudaręs santuoką ar partnerystę su Lietuvos Respublikos piliečiu. Įstatymas nenumato, kad santuoka turi būti sudaryta tik tarp skirtingos lyties asmenų.

Visgi migracijos tarnybos atsisakė tenkinti baltarusio prašymą, nurodydamos, kad tos pačios lyties asmenų santuoka pagal Lietuvos įstatymus nėra leidžiama, dėl to santuoka negali būti įtraukta į apskaitą Lietuvoje.

Anot tarnybų, tai nebūtų laikoma šeimos susijungimu, todėl nėra ir teisinio pagrindo leidimui išduoti. Tokią poziciją palaikė ir Vilniaus apygardos administracinis teismas.

Vyriausiasis administracinis teismas suabejojo, ar įstatymas dera su Konstitucija

Porai apskundus šį teismo sprendimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui,  išplėstinė LVAT kolegija savo nutartyje pasisakė dėl kelių svarbių aspektų – Europos Sąjungos teisės taikymo bei konstitucinės teisės klausimų.

Teismas išaiškino, kad lietuvio ir Baltarusijos piliečio situacijoje Europos Sąjungos teisės, o konkrečiai – Laisvo judėjimo direktyvos 2004/38/EB pritaikyti neįmanoma. Pareiškėjai nebuvo ilgesnį laiką gyvenę kitoje ES valstybėje, kaip tai suprantama ES teisėje, o jų trumpas apsilankymas Danijoje santuokos įregistravimo tikslais nėra pakankamas pagrindas taikyti direktyvos nuostatas.

Tačiau, teismo manymu, Lietuvos Užsieniečių teisinės padėties įstatymas nesuteikia vienodų garantijų asmenims, kurių „bendro gyvenimo tikslas yra sukurti šeiminius santykius“, bet kurių santuoka nėra pripažįstama pagal nacionalinę teisę.

Tokia situacija, teismo vertinimu, laikoma lygiateisiškumo principo pažeidimu, neproporcingu privataus gyvenimo apribojimu bei prieštarauja konstitucinei jurisprudencijai dėl šeimos apibrėžimo, todėl  LVAT  nutarė kreiptis į Konstitucinį teismą išaiškinimo.

Ko galima tikėtis?

Dar 2011 m. Konstitucinis teismas priėmė daug diskusijų sukėlusį nutarimą, kuriame nurodė, jog Konstitucija pripažįsta ir kitokiu ne santuokos pagrindu sudarytas šeimas, grindžiamas „pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, kurie yra konstitucinių motinystės, tėvystės ir vaikystės institutų pagrindas“.

Nutarime nebuvo užsiminta apie tos pačios lyties asmenų sudarytas sąjungas, tad ši byla suteikia Konstituciniam teismui galimybę patikslinti savo ankstesnį išaiškinimą.

Jeigu Konstitucinis teismas atsižvelgs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo argumentus, tikėtina, kad jo nutarimas gali reikšmingai sustiprinti tos pačios lyties porų teisines garantijas Lietuvoje.

Praėjusiais metais su panašiu klausimu teko susidurti ir Europos žmogaus teisių teismui.

Byloje Taddeucci ir McCall prieš Italiją Strasbūro teismas nusprendė, kad skirtingas homoseksualių ir heteroseksualių porų traktavimas imigracijos kontekste (leidimo gyventi išdavimas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju) pažeidžia Konvencijoje įtvirtintas teises į privataus gyvenimo gerbimą bei diskriminacijos draudimą.

Savo pritariančiojoje nuomonėje Islandijos teisėjas Spano nurodė, kad „nors Italija ir nesuteikė galimybės tos pačios lyties poroms sudaryti santuokos ar gauti kitokį savo santykių pripažinimą, joks protingas Konvencijos 8 ir 14 straipsnių aiškinimas neleidžia Italijai traktuoti tokios poros kitaip nei šeimos imigracijos procesų kontekste.“

Nors Lietuvos vyriausiasis teismas Taddeucci byla nesirėmė, tikėtina, kad jos atgarsius rasime būsimame Konstitucinio teismo nutarime.

Natalija Bitiukova, direktoriaus pavaduotoja teisės klausimais


Plačiau >
Visuomenės nuomonės tyrimas (2016)

2016 m. spalio mėn. 19-26 dienomis Žmogaus teisių stebėjimo institutas ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko reprezentatyvų Lietuvos gyventojų nuomonės apklausą „Kaip visuomenė vertina žmogaus teisių padėtį Lietuvoje“. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti Lietuvos žmonių nuomonę ir informuotumą žmogaus teisių klausimais, kokios politinės ir pilietinės teisės yra suvokiamos kaip labiausiai pažeidinėjamos, kurios socialinės grupės labiausiai diskriminuojamos, kokiems privataus gyvenimo aspektams Lietuvos žmonės yra labiausiai jautrūs, ir, taip pat, ar jie žino ir pasitiki esamais žmogaus teisių apsaugos mechanizmais ir yra linkę ginti savo teises. Tokios apklausos yra atliekamos kas dvejus metus nuo 2004 m.

Visas tyrimas

 


Plačiau >
Aukščiausiasis Teismas: „Gintarinės širdies“ byla bus nagrinėjama iš naujo

Pasakų rinkinio „Gintarinė širdis“ autorė Neringa Mikalauskienė pasiekė pirmąją pergalę – teismas privalės iš naujo aiškintis, ar pasakos, kuriose vaizduojami homoseksualūs veikėjai, gali būti laikomos žalingomis nepilnamečiams. Lietuvos Aukščiausiasis teismas panaikino ankstesnius Vilniaus apylinkės ir Vilniaus apygardos teismų sprendimus ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo.

Žemesnės instancijos teismai bylą išnagrinėjo netinkamai

Teismas konstatavo, kad žemesnės instancijos teismai turėjo patys įvertinti, ar iš tikrųjų N. Dangvydės knygoje „Gintarinė širdis“ esančios pasakos skatina kitokią negu Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtinta santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo sampratą ar tik skatina toleranciją kitokios lytinės orientacijos asmenims.

Trijų teisėjų kolegija pažymėjo, kad žemesnės instancijos teismai nepagrįstai nenagrinėjo ieškinio dalies, kurioje N. Mikalauskienė teigė, kad jos knygos platinimas buvo sustabdytas dėl diskriminacijos lytinės orientacijos pagrindu.

Teismas rėmėsi EŽTT jurisprudencija, nurodančia, kad skirtingas elgesys su asmeniu dėl seksualinės orientacijos reikalauja „ypač įtikinamų ir svarių argumentų“, o diskriminacija šiuo pagrindu yra tokia pat rimta kaip rasinė diskriminacija.

Nepagrįstai perkėlė diskriminacijos įrodinėjimo naštą

Teismas neigiamai įvertino ir tai, kad žemesnės instancijos teismai patys neįsigilino į knygos turinį, nepagrįstai kliovėsi tik Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos pateikta išvada, nevertino tarnybos išvados pagrįstumo ir ar toks ribojimas proporcingas nepilnamečių atžvilgiu. Teismas taip pat konstatavo, kad kasatorei nepagrįstai perkelta ir diskriminacijos įrodinėjimo našta.

Šiuo sprendimu LAT patvirtino įrodinėjimo naštos perkėlimo taisyklę – diskriminacijos bylose pareiškėjui užtenka nurodyti aplinkybes „leidžiančias daryti prielaidą“ dėl diskriminacijos buvimo, o skundžiamas asmuo turi įrodyti, kad pažeidimo nebuvo.

Pasakų knygą cenzūravo, pavadinę „angažuota homoseksualizmo propaganda“

Aukščiausiąjį Teismą pasiekusios bylos istorija prasidėjo dar 2014 metų pradžioje. Lietuvos edukologijos universitetas pats išleido, o vėliau ir sustabdė knygos „Gintarinė širdis“ platinimą, viešai pasakų rinkinį pavadinęs „angažuota homoseksualizmo propaganda“. Vėliau pasirodžiusi Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos išvada pasakas įvardijo kenksmingomis nepilnamečiams iki keturiolikos metų bei skatinančiomis kitokią nei Konstitucijoje įtvirtintą šeimos kūrimo formą.

N. Mikalauskienei (kūrybinis pseudonimas – Neringa Dangvydė) kreipusis į teismą, Lietuvos edukologijos universitetas teigė neturėjęs prievolės platinti savo paties išleistos knygos, kurios leidybai buvo laimėtas projektas ir gauta parama iš Kultūros ministerijos, tačiau platinimą galiausiai sutiko atnaujinti, knygą pažymint ženklu „N-14“. N. Dangvydė teigė, kad toks žymėjimas žeidžia ją kaip vaikų literatūros specialistę bei įtvirtina nuostatą, kad informacija apie homoseksualumą gali būti laikoma kenksminga.

Teks nagrinėti iš naujo

„Mano knygoje esama tiek laimingų heteroseksualių, tiek homoseksualių šeimų. Taigi tai veikiau tolerancijos kitokios lytinės orientacijos asmenims teigimas ir parodymas, kad atsakomybė, pagarba vienas kitam, ištikimybė yra vertybės, bendros visiems“, – sužinojusi teismo sprendimą sakė rašytoja Neringa Dangvydė.

„Apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant grąžintą bylą, teks ištirti, ar buvo pagrindas taikyti „Gintarinės širdies“ knygos platinimo ribojimus, ar leidyklos pasirinkti ribojimai buvo proporcingi ir ar leidykla nediskriminavo autorės, sustabdydama knygos platinimą“, – sakė ieškinį kartu su tesininkais iš nevyriausybinių organizacijų rengusi advokatė Akvilė Bužinskaitė.

Po šios Aukščiausiojo teismo nutarties byla keliauja atgal į Apygardos teismą, kuriame ir paaiškės galutinis knygos likimas.

manoteises.lt, Žmogaus teisių stebėjimo instituto inf.


Plačiau >
Vyrų ir moterų atlyginimų atotrūkis – tik moterų, ar ir darbdavių problema?

Naujiena apie „Philip Morris Lietuva“ už tą patį darbą siūlomus skirtingus valandinius atlyginimus moterims ir vyrams sukėlė diskusiją: ar vyrų ir moterų atlyginimų atotrūkį, kuris Lietuvoje 2015 m. sudarė 14,3 proc., iš tiesų lemia tai, jog moterims už tą patį darbą mokama mažiau?

Su tuo nesutinkantys neretai bando bendrą atotrūkį paaiškinti pačių moterų elgesiu, t.y. jog pati moteris kalta dėl to, kad jai mokama mažiau – jos darbas mažiau efektyvus, ji renkasi ne tokias paklausias, prastai apmokamas profesijas, nemoka išsiderėti didesnio atlyginimo, išeina ilgų motinystės atostogų, nesiekia aukštesnių, vadovaujančių ir geriau apmokamų pareigų.

Todėl ir problemą dažnai siūloma spręsti keičiant būtent moterų, o ne darbdavių elgesį, t.y. skatinti moteris „uždirbti daugiau“, o ne darbdavius – pergalvoti, ar jų atlyginimų politika iš tiesų yra sąžininga visų darbuotojų atžvilgiu. Pavyzdžiui, neretai teigiama, jog problema išsispręstų, jeigu daugiau moterų siektų užimti vadovaujančias pozicijas geriau apmokamose srityse. Tiesa, kad daugelyje sričių, tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuje, moterys užima žemesnes, mažiau apmokamas pareigas. Iš dalies (bet tik iš dalies) tuo būtų galima paaiškinti ir faktą, kad ir geriau apmokamose veiklos srityse Lietuvoje fiksuojamas itin didelis vyrų ir moterų atlyginimų skirtumas – finansinės ir draudimo veiklos – 38,5 proc., informacijos ir ryšių – 29,5 proc.

Deja, nutylima tai, kad net ir vadovaujančiose pozicijose vienodu tempu su vyrais karjeros laiptais kylančioms moterims vis tiek yra mokama mažiau.

2016 m. kovo mėnesį Vakarų Australijos Lyčių lygybės darbo vietoje agentūros (Workplace Gender Equality Agency) paskelbta ataskaita atskleidė, kad po dešimties metų darbo pilnu etatu kylant vadovaujančiose pozicijose tuo pačiu greičiu, kol pasieks vykdančiojo vadovo postą, vyrai gali tikėtis uždirbti 600,000 dolerių daugiau nei moterys.

Agentūros surinkti ir Bankwest Curtin Economic Centre išanalizuoti duomenys parodė, kad pilnu etatu dirbančios moterys svarbiausiose vadovaujančiose pareigose vidutiniškai per metus uždirbo 244 569 dolerius, tuo tarpu vyrai – 343 269 dolerius. Vyrai taip pat vidutiniškai gaudavo didesnį papildomą uždarbį iš įvairių premijų ir kitų darbdavio nuožiūra mokamų priedų. Tyrimas apėmė daugiau nei 12 000 darbdavių ir apie 4 milijonus darbuotojų, arba 40 proc. visų Australijos dirbančiųjų.

Taigi vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkis priklauso toli gražu ne tik nuo pačių moterų pasirinkimų, bet didele dalimi ir nuo darbdavių elgesio bei vyraujančių nuostatų, jog moterims, dirbančioms tokį patį darbą identiškose ar palyginamose pozicijose, galima mokėti mažiau.

15min.lt skaitytojos Erikos nuotr.

15min.lt skaitytojos Erikos nuotr.

Vienas iš būdų tokį požiūrį keisti yra individualių įmonių vyrų ir moterų atlyginimų statistikos viešinimas. Nuo 2011 m. tokie įmonių duomenys skelbiami Belgijoje, nuo 2012 m. – Austrijoje. Nuo 2018 m. tą daryti bus įpareigotos ir daugiau nei 250 darbuotojų samdančios įmonės Didžiojoje Britanijoje.

Viešinimas svarbus ne tik tam, kad pati įmonė galėtų savikritiškai įsivertinti savo atlyginimų politiką ir ją koreguoti, bet ir tam, kad moterys galėtų rinktis patrauklesnį, perspektyvesnį darbdavį – tą, pas kurį jos turi geresnes galimybes uždirbti tiek pat kiek jų kolegos vyrai.

Mėta Adutavičiūtė, ŽTSI advokacijos vadovė


Plačiau >
Burkinio draudimas Prancūzijoje – „aiškiai neteisėtas“

Prancūzijos aukščiausiasis administracinis teismas pripažino, jog draudimas dėvėti burkinį paplūdimyje buvo neteisėtas ir pažeidė pamatines laisves.

Trisdešimties Prancūzijos pajūrio miestų merai buvo išleidę įsakus, draudžiančius moterims dėvėti visą kūną dengiančius maudymosi kostiumus. Draudimą vietinė valdžia motyvavo noru užtikrinti viešąją tvarką ir saugumą.

Šią savaitę didelę dalį visuomenės papiktino žiniasklaidoje pasirodžiusi nuotrauka, kurioje užfiksuota, kaip keturi policijos pareigūnai paplūdimyje Nicoje reikalauja musulmonės moters nusirengti drabužius.

police-enforce-burkini-ban-on-french-muslim-woman-on-beach-1

Aukščiausiojo administracinio teismo teisėjai sprendime nurodė, kad burkinių draudimas yra „rimta ir aiškiai neteisėta ataka prieš pamatines laisves, tokias kaip judėjimo laisvė, sąžinės laisvė ir asmens laisvė“. Teismas nerado jokių įrodymų, jog toks draudimas buvo būtinas saugumo ar viešosios tvarkos tikslais. Anot teisėjų, emocijos ir nerimas, kilęs dėl teroristinių išpuolių Nicoje, nėra pakankama priežastis pateisinti tokį draudimą.

Tačiau Prancūzijos dešiniųjų atstovai, tarp jų ir buvęs prezidentas Nicolas Sarcozy, neketina nusileisti ir toliau agituoja už burkinių draudimą šalies mastu.

Lietuvoje taip pat buvo atsinaujinusios diskusijos dėl burkų draudimo viešose vietose. ŽTSI Teisės programų vadovės Jūratės Guzevičiūtės teigimu, tokios iniciatyvos skatina baimę ir nepasitikėjimą kitos religijos žmonėmis, skaldo visuomenę.

Vietoj realių integracijos planų, tolerancijos skatinimo ir stereotipų naikinimo, iš esmės yra bandoma uždrausti kitų kultūrų, religijų apraiškas mūsų visuomenėje neva saugumo tikslais.“

Visas interviu su Jūrate – laidoje „Info diena“.

Parengta pagal bbc.co.uk, guardian.co.uk, independent.co.uk informaciją.


Plačiau >
Prezidentė vetavo žmogaus teises paminančią Pagalbinio apvaisinimo įstatymo redakciją

Liepos 4 d. Prezidentė vetavo birželio 28 d. Seimo priimtą medicinos mokslo pažangą neigiantį bei naujausius nevaisingumo gydymo metodus draudžiantį Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, ir grąžino jį Seimui. Seimas spręs, ar įstatymą atmesti, ar svarstyti pakartotinai. Nusprendus svarstyti pakartotinai, Seimo nariai balsuos, ar priimti įstatymą su Prezidentės pasiūlymais, ar juos visus atmesti.

Draudžiama donorystė

Pagal priimtą įstatymą, Pagalbinį apvaisinimą atlikti būtų leidžiama tik tuomet, kai nevaisingumo negalima išgydyti jokiais gydymo būdais arba juos taikant nebus realios sėkmės tikimybės. Jis galėtų būti atliekamas tik santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudariusiems veiksniems asmenims.

Kadangi Lietuvoje registruota partnerystė nėra įteisinta, pagalbinis apvaisinimas būtų prieinamas tik heteroseksualioms susituokusioms poroms.

Pagalbinis apvaisinimas galėtų būti atliekamas tik naudojant apvaisinamos moters ir jos sutuoktinio ar sugyventinio lytines ląsteles. Kitų asmenų lytinių ląstelių donorystė būtų draudžiama. Tai atims bet kokias viltis kada nors susilaukti savo vaikų iš onkologinių pacientų, kurių reprodukcinė sistema paveikta chemoterapijos arba radioterapijos. Iki šiol, sužinojus apie ligą ir laukiantį gydymą, onkologiniai pacientai turėjo galimybę užšaldyti savo lytines ląsteles, jei kada ateityje norėtų jas panaudoti pagalbiniam apvaisinimui.

Įstatymas draustų ir preimplantacinę diagnostiką, siekiant atrinkti genetinės ligos nepaveiktus embrionus. Tai atims galimybę iš genetinėmis ligomis sergančių žmonių susilaukti sveiko vaiko, kadangi vienintelė išeitis ligos perdavimo embrionui atveju liktų abortas dėl medicininių priežasčių.

Uždraustas embrionų šaldymas

Seimo nariai čia nesustojo – įstatymu uždraudė embrionų šaldymą ir apribojo sukuriamų embrionų skaičių iki trijų. Embrionų apsaugą įtvirtinančios įstatymo nuostatos suponuoja, kad visi sukurti embrionai, kurių skaičius negali viršyti trijų, privalės būti perkelti į moters organizmą, net ir tie, kurie nėra gyvybingi.

Tokios procedūros ne tik pamina pamatinį moters orumą, bet ir ypatingai sumažina apvaisinimo tikimybę, padidina nenorimo daugiavaisio nėštumo tikimybę, ir tiesiogiai kenkia jos sveikatai. Kadangi embrionai negali būti užšaldyti, kiekvieną kartą nepavykus procedūrai, moteriai vėl reikėtų pereiti skausmingą hormoninę stimuliaciją ir chirurginę intervenciją, kad būtų išgautos ir subrandintos naujos moteriškos lytinės ląstelės.

Medikų bendruomenės ir pacientų organizacijų kritika

Beveik šešiasdešimt medikų bendruomenės narių ir pacientų organizacijų penktadienį kreipėsi į prezidentę, prašydami vetuoti įstatymą.

Itin kritiškame laiške teigiama, kad įstatymo trūkumai „neturi jokio kito, išskyrus dogmatinį bažnytinio „mokslo“ pagrindą, ir iš esmės kenkia Lietuvos pacientų sveikatai, gyvybei, šeimų ir visuomenės gerovei‘.

Kreipimesi pažymima, kad įsigaliojus ydingam Pagalbinio apvaisinimo įstatymui, tausodami pacientų sveikatą, Lietuvos gydytojai nebegalės teikti pagalbinio apvaisinimo paslaugų Lietuvoje ir turės pacientams rekomenduoti vykti gydytis į užsienio šalis.

Anot pasirašiusiųjų, religija grįstos įstatymo nuostatos diskriminuoja nesusituokusius asmenis, pažeidžia žmogaus teisę į kokybišką nevaisingumo gydymą, teisę į privatų ir šeimos gyvenimą, saugomą Konstitucijos ir Europos žmogaus teisių konvencijos, o nuostatos, susijusios su embrionų apsaugos procedūromis, galimai prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam draudimui žaloti žmogų.

 


Plačiau >
Šiais metais „Baltic Pride“ buvo kitoks

Šiemet „Baltic Pride“ eitynės „Už lygybę“ pirmą kartą nebepriminė karo zonos. Besišypsantys, rankomis mojantys praeiviai, prie eisenos prisijungiantys vis nauji dalyviai, muzika ir pakili nuotaika kūrė vasariškos miesto šventės atmosferą ir vertė nepatogiai pasijusti nediduką būrelį eitynių priešininkų.

Visuomenės atsakas į neapykantą – solidarumas

Kas nutiko, kad viskas taip pasikeitė? Juk į pirmąjį „Baltic Pride“ 2010 metais jo dalyviai važiavo apsaugos lydimais autobusais. Gausiai policijos saugomos eitynės vyko nuošaliau nuo miesto centro, tvoromis aptvertoje teritorijoje, kurią buvo apsupę įniršę protestuotojai. Eitynių dalyvius tuomet lydėjo ne draugiškos žiūrovų šypsenos, o dūminės granatos, prakeiksmai ir pievoje įsmeigtas kryžius. 2013 metais, tik po ilgų teisminių kovų su savivaldybe, „Baltic Pride“ pagaliau įvyko centrinėje miesto gatvėje, tačiau nuotaika dar toli gražu nebuvo šventinė. Renginys neapsiėjo be incidentų – eisenos dalyvius užpuolusį Seimo narį policijai teko išnešti ant rankų.

Pakitusią atmosferą greičiausiai lėmė solidarumo su LGBTI bendruomene banga, kilusi po Orlando įvykių. Lietuvoje žiniasklaidos pranešimus apie tragediją anoniminiai komentatoriai palydėjo tokia piktdžiuga ir neapykantos srautu, kad net ir tie, kurie anksčiau nesureikšmindavo LGBTI bendruomenės problemų, šį kartą tiesiog nebegalėjo likti abejingi.

Žymūs žurnalistai, politikai, kiti vieši asmenys reiškė solidarumą ir užuojautą žuvusių artimiesiems, pasmerkė neapykantos kupinus komentarus ir ragino jungtis prie „Baltic Pride“ festivalio. Palaikymą išreiškė net 12 užsienio šalių ambasadų ir Lietuvos Užsienio reikalų ministerija, prie eitynių šeštadienį prisijungė įvairių šalių diplomatai, Lietuvos politikai, dvi Švedijos ministrės. Tiesa, iš aukščiausių Lietuvos pareigūnų eitynėse niekas nedalyvavo – Vilniaus meras įrašė vaizdo pasveikinimą.

Augusto Didžgalvio nuotr., www.lgl.lt

Augusto Didžgalvio nuotr., www.lgl.lt

Tačiau šventiškos eitynių nuotaikos tai nesugadino – prie nejautrių, kartais net ir iš valdžios atstovų girdimų komentarų pripratusi Lietuvos LGBTI bendruomenė transparantu padėkojo Prezidentei „nors už tylą“. Eisenos dalyviai pagerbė ir neapykantos nusikaltimo Orlande aukas, sugulę ant gatvės grindinio solidarumo akcijai „Mes esame Orlando“.

Meilės ir maldų negana

Nekalbėti apie šią tragediją negalėjo ir eitynių išvakarėse vykusioje konferencijoje vieną įžanginių kalbų sakęs „Harvey Milk“ fondo prezidentas Stuartas Milkas.

„Aš išsekęs, sužeistas, didelė dalis mano širdies sudaužyta“, kalbėjo Stuartas, prisimindamas žuvusius draugus ir bendražygius.

„Mūsų meilės ir maldų paprasčiausiai negana. Neapykanta ir atskirtis vis dar atneša per daug gedulo, per daug pavogtų gyvenimų visame pasaulyje“.

Po jautrios, ne vieną iki ašarų sujaudinusios Stuarto kalbos Ulrike Lunacek, Europos Parlamento vicepirmininkei, LGBTI intergrupės pirmininkei iš Austrijos beliko retoriškai paklausti, ar šią kalbą išklausę LGBTI bendruomenės niekaip negalintys priimti žmonės vis dar galėtų išlikti homofobais. „Ar jie vis dar kalbėtų apie mus su neapykanta, ar vis dar galėtų prieš mus ar kitas diskriminuojamas mažumas naudoti smurtą?“

Pagerbę išpuolio aukas, konferencijos dalyviai aptarė tos pačios lyties porų santykių įteisinimo raidą įvairiose pasaulio šalyse – Pietų Afrikos Respublikoje, JAV, Europos Tarybos šalyse narėse, ir diskutavo apie tokią galimybę Lietuvoje. Neišvengiamai teko kalbėti ir apie Lietuvos įstatymų leidėjų bandymus dar labiau susiaurinti LGBTI teises, atimant iš LGBTI šeimų konstitucinę apsaugą – renginio dalyviai paraginti pasirašyti peticiją prieš šią iniciatyvą, dėl kurios Lietuvos parlamentas greičiausiai balsuos jau ateinančią savaitę.


Plačiau >
Neveiksnumo reformai – naujas e-mokymų kursas

Šiandien startuojame su nauju www.be-ribu.lt nuotolinio mokymosi kursu „Asmens veiksnumo ribojimas: požiūrio ir teisinio reguliavimo naujovės.“

Šį kartą mokymai skirti dirbantiems su neįgaliųjų teisinio veiksnumo ir jų teisių užtikrinimo klausimais. Keturi neįgaliųjų teisių ekspertai – prof. dr. Jonas Ruškus, Dr. Diana Gumbrevičiūtė-Kuzminskienė, Dovilė Juodkaitė ir Jūratė Guzevičiūtė – supažindins e-mokymų dalyvius su žmogaus teisėmis grįsta negalios samprata, teisinio veiksnumo reforma ir pagalbos priimant sprendimus modeliu.

Neveiksnumo reforma ir pagalba priimant sprendimus

2016 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo neveiksnumo reforma, panaikinusi galimybę iš neįgalaus asmens atimti veiksnumą, o kartu ir savarankiškų sprendimų teisę visose gyvenimo srityse. Teisiškai neveiksnus asmuo buvo beteisis objektas – negalėjo nei gyvenamosios vietos pasirinkti, nei disponuoti savo turtu, nei tuoktis, nei rinkimuose balsuoti. Negalėjo net į teismą kreiptis.

Reforma panaikino visiško teisinio neveiksnumo institutą. Numatytos ir tokios naujovės kaip kasmetinė asmens neveiksnumo peržiūra, išankstinio nurodymo institutas, Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijos, pagalbos priimant sprendimus sutartis.

Pagalbos priimant sprendimus institutas – ypatingai reikšminga naujovė. Tai alternatyva asmens neveiksnumo ir globos modeliui, grąžinanti asmenims su negalia pasirinkimo teisę, leidžianti jiems išlaikyti teisinio subjekto statusą, gyventi orų gyvenimą ir naudotis visomis savo žmogaus teisėmis. E-mokymų dalyviai turės galimybę įgyti teisinių ir socialinių žinių tiek apie neveiksnumo reformą, tiek ir apie tai, kaip pagalbos priimant sprendimus institutas veikia praktikoje.

Kam kursas naudingiausias?

Kursas labiausiai pravers advokatams, notarams, antstoliams, prokurorams, teisėjams, teismo medicinos ekspertams, socialiniams darbuotojams, gydytojams-psichiatrams, neįgaliųjų teisių ir žmogaus teisių NVO atstovams, dirbantiems su asmens veiksnumo užtikrinimo klausimais bei asmenų su negalia teisių įgyvendinimu, Neveiksnaus asmens būklės peržiūrėjimo komisijų nariams.

Penkių pamokų kurso kaina – 10 eurų. Už surinktas lėšas bus rengiami nauji žmogaus teisių temoms skirti www.be-ribu.lt kursai.


Plačiau >
Teismas užkirto kelią tos pačios lyties šeimos susijungimui

Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė su lietuviu susituokusio Baltarusijos piliečio skundą dėl Migracijos departamento atsisakymo išduoti jam leidimą gyventi Lietuvoje.

Su lietuviu susituokęs Baltarusijos pilietis 2015 metų rugsėjį kreipėsi į migracijos institucijas, prašydamas išduoti jam leidimą gyventi Lietuvoje kartu su savo sutuoktiniu.

Užsieniečių teisinės padėties įstatyme formaliai jokių kliūčių tos pačios lyties sutuoktinių susijungimui nėra. Užsienio pilietis gali gauti leidimą gyventi šeimos susijungimo pagrindu, jeigu yra sudaręs santuoką su Lietuvos piliečiu.

Šeimos narius įstatymas apibrėžia kaip sutuoktinius ar sudariusius registruotos partnerystės sutartį, nepilnamečius vaikus ir įvaikius. Įstatymas nenumato, kad santuoka turi būti sudaryta tik tarp skirtingos lyties asmenų.

Ministerijų nuomonės išsiskyrė

Pirmą kartą tokį prašymą gavęs Migracijos departamentas sprendimo priimti nesiryžo ir kreipėsi į migracijos politiką formuojančią Vidaus reikalų ministeriją išaiškinimo, kaip tokioje situacijoje turėtų elgtis.

Vidaus reikalų ministerija nusprendė, kad leidimo išduoti negalima. Anot ministerijos, Civilinis kodeksas draudžia tos pačios lyties asmenų santuokas, todėl tokios santuokos būtų neįmanoma įregistruoti Civilinės metrikacijos skyriuje. Toks įregistravimas, ministerijos vertinimu, būtinas norint gauti leidimą gyventi, nors Užsieniečių teisinės padėties įstatyme tokio reikalavimo nėra.

Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos išvada buvo priešinga – su Europos Sąjungos piliečiu santuoką sudarę asmenys turi turėti galimybę naudotis laisvo asmenų judėjimo direktyvos 2004/38/EC suteikiamomis teisėmis neatsižvelgiant į jų lytį, seksualinę orientaciją, rasę, religiją ar kitus aspektus.

Migracijos departamentas prašymą visgi atmetė, nurodęs, kad santuoka pagal Lietuvos įstatymus yra nelegali, todėl negalima pasitelkti šeimos susijungimo pagrindo. Šį sprendimą pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Uždarame posėdyje bylą išnagrinėjęs pirmos instancijos teismas palaikė Migracijos departamento argumentus ir Baltarusijos piliečio skundo netenkino.

Pasiduoda visuomenės spaudimui

„Sprendžiant homoseksualių asmenų klausimus Lietuvoje visuomenės nuomonė vis dar nugali teisinio tikrumo ir aiškumo principą“, sako Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktoriaus pavaduotoja teisės klausimais Natalija Bitiukova.

„Toks sprendimas pažeidžia pareiškėjų teisėtų lūkesčių principą. Norit gauti leidimą gyventi, asmuo turi atitikti Užsieniečių teisinės padėties įstatyme nustatytas sąlygas, ir šiuo atveju visos sąlygos buvo išpildytos“.

Bitiukova teigia, kad civiliniuose santykiuose jie nebūtų pripažįstami sutuoktiniais, įskaitant paveldėjimo santykius, tačiau Migracijos departamento jie to ir neprašė. „Ko prašė, tai laikyti juos šeimos nariais, kad įgytų vieną pakankamai siaurą, bet svarbią teisę – galėtų teisėtai gyventi Lietuvos Respublikoje. Ir tokią teisę pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymą jie turi.“


Plačiau >
Žurnalistų etikos inspektorė moterų vadinimo „kekšėmis“ etikos pažeidimu nelaiko

Atlikusi tyrimą dėl lrytas.lt portale skelbtos publikacijos „Kaip atpažinti kekšę?“, Žurnalistų etikos inspektorė nei įstatymų, nei etikos pažeidimų nerado.

Kaip noriu, taip vadinu?

Anoniminiame straipsnyje „Kaip atpažinti kekšę?“ teigiama, jog „merginos tik iš pirmo žvilgsnio atrodo visos padorios. Bet tiesa kitokia – tarp jų daugybė laisvo elgesio panelių.“ Negailint įžeidimų, publikacijoje nagrinėjamos neva amoralios savybės, pagal kurias moteris reikėtų priskirti „kekšių“ kategorijai.

„Kai blaivi, kekšė labai rimta. Bet tik į jos burną patenka 15 g alkoholio, ir ji tampa pašėlusiai linksma. Tokia nuotaikų kaita liudija, kad girta ji nebėra sau šeimininkė.“

Prie straipsnio autorystės nurodoma, jog jį sukūrė ir paskelbė portalas lrytas.lt.

ŽEIT: nei įstatymai, nei etika nepažeisti

Apie straipsnį Žmogaus teisių stebėjimo institutui pranešė skaitytoja, kurios nuomone, publikacija skatina neapykantą moterų atžvilgiu.  ŽTSI savo ruožtu kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektorę, Lygių galimybių kontrolierę ir Visuomenės informavimo etikos komisiją.

Kreipimesi nurodoma, jog publikacija neetiška, įžeidžia ir žemina moteris kaip visuomenės grupę, ja gilinami lyčių stereotipai ir skatinama diskriminacija, priskiriant neigiamas savybes moterims vien dėl jų lyties.

Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas dar 2014 m. išreiškė susirūpinimą, jog Lietuvoje „visuomenės informavimo priemonės nuolat pateikia stereotipinius ir kartais žeminančius moterų įvaizdžius bei kad šio vaizdavimo stebėjimas ir priežiūra yra nepakankami“.

Už lygių galimybių įgyvendinimo priežiūrą atsakinga Lygių galimybių kontrolierė skundo nagrinėti nepriėmė – deja, informacijos žiniasklaidoje priežiūra nepatenka į kontrolierės kompetenciją.

Tyrimo savo iniciatyva ėmėsi Žurnalistų etikos inspektorės tarnyba, tačiau priėjo išvadą, jog „nėra pagrindo teigti, jog publikacijoje buvo paskleista moteris kaip visuomenės grupę, akivaizdžiai niekinanti ar siekianti įžeisti informacija“.

Įstatymų pažeidimų neradusi ir tyrimą nutraukusi inspektorė dėl straipsnio etiškumo apskritai nepasisakė.

Reklama prižiūrima, žiniasklaida – ne

Palyginus su reklamos sritimi, moteris žeminančios informacijos sklaida žiniasklaidoje faktiškai neribojama ir nėra prižiūrima.

Pavyzdžiui, praėjusią savaitę Lygių galimybių kontrolierė įspėjo UAB „Tavlinas“ direktorių dėl prieskonių SALDVA reklamos, kurioje vaizduojamos apnuogintos moters krūtys bei užrašas „Vyrams, kuriems patinka natūralūs…“.

Reklamą kontrolierė pripažino pažeidžiančia Moterų ir vyrų lygių galimybių bei Lygių galimybių įstatymus.

Anot kontrolierės, seksistinis moters vaizdavimas prekių reklamoje skatina lyčių nelygybę, nes formuoja menkinantį, nepagarbų požiūrį į moterį, priskiriant moteriai ne socialiai reikšmingą vaidmenį visuomenėje, bet paverčiant ją įrankiu, daiktu vyrų pramogoms bei malonumams tenkinti.

Tačiau panašios informacijos priežiūros žiniasklaidoje Lygių galimybių kontrolierė imtis negali, nes yra ribojama įstatymo. Įstatymas nustato konkrečias sritis, kuriose kontrolierė vykdo priežiūrą, ir žiniasklaida tarp jų nepatenka.

Moterų teisės žiniasklaidos etikos sargams – neįdomios

Tuo tarpu Žurnalistų etikos inspektorė, panašu, teigiamais pokyčiais lyčių lygybės srityje nėra tiek suinteresuota, jog savo iniciatyva imtųsi tuos pokyčius skatinti, pavyzdžiui, siūlant papildyti Visuomenės informavimo etikos kodeksą nuostatomis dėl moterų ir vyrų vaizdavimo žiniasklaidoje.

Naująjį kodeksą rengusi Visuomenės informavimo etikos komisija į ŽTSI kreipimąsi apskritai neatsakė, nors jame pažymėjome, jog kodekse trūksta dėmesio lyčių lygybei ir nediskriminavimui.

Visuomenės informavimo įstatymas įpareigoja viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus, žurnalistus ir leidėjus savo veikloje vadovautis lygybės bei pagarbos žmogui principais, tačiau kas turėtų prižiūrėti, kaip šių principų laikomasi praktikoje, taip ir lieka neaišku.

Mėta Adutavičiūtė, Žmogaus teisių stebėjimo instituto advokacijos vadovė


Plačiau >
Iš JT Neįgaliųjų teisių komiteto – pelnyta kritika Lietuvai

Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetas paskelbė baigiamąsias išvadas Lietuvai. Jose komitetas pirmą kartą įvertino, kaip Lietuvai sekasi įgyvendinti JT Neįgaliųjų teisių konvenciją. Šalia valstybės oficialios ataskaitos Komitetui buvo pateikia alternatyvi neįgaliųjų organizacijų parengta ataskaita, prie kurios prisidėjo ir ŽTSI.

Teigiamų pokyčių Komitetas išskyrė vos tris – pagyrė Lietuvą už geresnį visuomenės informavimą apie neįgaliųjų teises, pasiūlymus dėl elektroninio balsavimo ir neįgaliųjų organizacijų įtraukimą rengiant Nacionalinę neįgaliųjų socialinės integracijos programą 2013-2019.

Kritiškų pastabų išvadose kur kas daugiau. Apie jas kalbamės su Žmogaus teisių stebėjimo instituto Teisės programų vadove Jūrate Guzevičiūte.

Lietuvai pasiūlyta išplėsti teisinę negalios sąvoką. Anot komiteto, šiuo metu ji apima tik žmogaus sutrikimus (angl. impairments), tačiau ne jo aplinką. Koks turėtų būti tinkamas apibrėžimas?

„Neįgaliųjų teisių konvencija yra unikalus dokumentas, kardinaliai keičiantis mūsų požiūrį į negalią. Iki šiol vyravo medicininis požiūris į negalią ir į neįgalų asmenį, kuris kaip pagrindinę problemą įvardindavo patį asmenį ir jo negalią.

Konvencija šį požiūrį keičia į socialinį, kuris akcentuoja, kad žmogaus negalia yra socialiai sukonstruotas reiškinys, kylantis iš socialinės ir fizinės aplinkos ribotumo.

Taigi iš esmės problema egzistuoja ne žmoguje ar jo negalioje, bet nepritaikytoje, kliūčių pilnoje, nedraugiškoje aplinkoje. Pavyzdžiui, jei žmogus, sėdintis neįgaliojo vežimėlyje, negali patekti į pastatą, tai problema yra būtent nepritaikytas įėjimas, o ne pats žmogus.

Būtent tai ir kritikavo komitetas, nurodydamas, jog Lietuvoje iki šiol vyrauja tokia negalios sąvoka ir samprata, kuri akcentuoja asmeninius trūkumus (angl. individual impairment), neįtraukiant socialinio ir sąveikinio (angl. relational) negalios elementų, ypač kliūčių, su kuriomis susiduria asmenys su negalia.“

Komitetas išreiškė „gilų susirūpinimą“, kad sąlygų neįgaliesiems nepritaikymas Lietuvoje faktiškai nelaikomas diskriminacija. Ką reiškia sąlygų pritaikymo principas?  Kaip jo turėtų būti laikomasi praktikoje?

„Sąvoka „sąlygų pritaikymas“ atsirado įgyvendinant pakitusį požiūrį į pačią negalią. Trumpai tariant, sąlygų pritaikymas (angl. reasonable accomodation) reiškia valstybės pareigą užtikrinti, kad aplinka būtų tokio dizaino ar būtų sudarytos tokios sąlygos, kurios įgalintų asmenis su įvairiausiomis negaliomis naudotis paslaugomis lygiai kaip ir visi kiti.

Pavyzdžiui, sąlygų pritaikymas reiškia tokios transporto sistemos mieste įdiegimą, kuri leistų į troleibusą savarankiškai įlipti ir išlipti visiems asmenims, turintiems judėjimo negalią.

Darbo kontekste, tinkamas sąlygų pritaikymas reiškia tokios aplinkos sukūrimą, kuri įgalintų visus kvalifikuotus darbuotojus vienodai gerai atlikti savo funkcijas. Pavyzdžiui, pareigą įdiegti specialų apšvietimą, kurio gali reikėti epilepsija sergančiam žmogui.

Tokia pareiga, beje, taikoma ne tik valstybės institucijoms, bet ir privatiems darbdaviams.“

Neseniai Lietuvoje įvyko teisinė neveiksnumo reforma. Komitetas ją sukritikavo bei paragino šią reformą „reformuoti“. Kokie jos trūkumai?

„Konvencija numato, jog visi neįgalieji visais atvejais turi teisę būti laikomi teisės subjektais. Taip pat visi neįgalieji turi teisinį veiksnumą lygiai su kitais asmenimis visose gyvenimo srityse. Iš esmės tai reiškia, jog tokio dalyko kaip asmens teisinis neveiksnumas negali likti nei teisiniame reglamentavime, nei praktikoje.

Neveiksnumo reforma Lietuvoje tokių naujovių neįtvirtino. Ji pakeitė neveiksnumo institutą, tačiau paliko galimybę asmenį paversti objektu tam tikrose srityse, pavyzdžiui, sveikatos, finansų klausimais, perleidžiant sprendimų teisę asmens globėjui. Tai ir yra esminis reformos trūkumas.

Visgi svarbu pabrėžti ir pozityvųjį reformos elementą – naujai atsiradusį pagalbos priimant sprendimus mechanizmą. Tai yra ta alternatyva, kuri turi būti taikoma vietoje veiksnumo ribojimo ir sprendimų perleidimo globėjui. Šią alternatyvą pilotiniuose projektuose jau išbandė tokios Europos valstybės kaip Latvija, Bulgarija ar Čekija, ir ji puikiai veikia.

Būtent į pagalbą priimant sprendimus kur kas daugiau dėmesio turėtų kreipti valstybės institucijos, organizuodamos švietimą bei kvalifikacijos kėlimo mokymus. Mokymus šiuo klausimu birželio mėnesį vesime ir mes, Žmogaus teisių stebėjimo institutas.“

Neįgaliųjų vaikų atskirtis švietimo sektoriuje – dar viena problema, patraukusi Komiteto dėmesį.

„Iš tiesų švietimo sistema Lietuvoje vargiai prisideda prie vaikų su negalia įtraukimo į visuomenę bei diskriminacijos mažinimo. Vis dar veikia specialiosios mokyklos vaikams su negalia, vaikams su intelekto negalia užkertamas kelias baigti mokyklą, priverstinai juos siunčiant mokytis specialybės.

Mokyklose trūksta ir resursų, ir pastangų sudaryti sąlygas klasėse mokytis įvairias negalias turintiems vaikams. Tokia situacija sukuria prielaidas neįgaliųjų stigmatizavimui, atskirčiai, skurdui bei diskriminacijai.

Be to, tyrimų duomenys rodo, kad kas antram pedagogui būdingos segregacinės nuostatos elgesio ir emocijų sutrikimų turinčių vaikų atžvilgiu, kitaip tariant, pasisakoma už jų ugdymą specialiosiose mokyklose, specialiosiose klasėse ar mokymą namuose, apribojant jų ryšius su bendraamžiais.

Vaikų su negalia įtrauktis, ypatingai jų teisės į švietimą užtikrinimas, yra esminis žingsnis, siekiant neįgaliųjų diskriminacijos mažinimo. Tad reforma šioje srityje yra būtina ir neatidėliotina.“

Sukritikavo dėl žmogaus teisių pažeidimų uždarose institucijose

Komiteto išvadose valstybė griežtai paraginta panaikinti priverstinę hospitalizaciją ir gydymą be žmogaus sutikimo.

Didelį susirūpinimą komitetui sukėlė ir žmogaus teisių pažeidimai uždarose įstaigose – socialinės globos namuose ir psichiatrijos ligoninėse. Rekomenduota imtis smurto ir kitų pažeidimų prevencijos ir užtikrinti, kad uždarose įstaigose laikomi žmonės turėtų realias galimybes pateikti skundą dėl savo teisių pažeidimų.

Sukritikuotas ir dabar vykstantis de-institucionalizacijos procesas, kuomet neįgaliųjų globos įstaigos turėtų būti palaipsniui uždaromos, o vietoje jų teikiamos paslaugos bendruomenėje. Komitetas išreiškė didelį susirūpinimą, kad tokių paslaugų kaip nepriklausomo gyvenimo schemos tiesiog nėra, o suaugę ir vaikai su negalia toliau siunčiami į institucijas.

Pažymėta, jog valstybė nesiima priemonių kovoti su seksualine ir kitokia prievarta prieš vaikus su negalia, tiek institucijose, tiek už jų sienų.

Aplinka ir darbo rinka neprieinama, ne visi neįgalieji turi balsavimo teisę

Lietuva išvadose taip pat sukritikuota dėl neprieinamos fizinės, informacinės ir kitos aplinkos bei paraginta sustabdyti tolesnį Europos Sąjungos fondų naudojimą neprieinamiems pastatams, internetinėms svetainėms ir kitoms erdvėms.

Komitetas taip pat pasiūlė naikinti „darbinio neįgalumo“ sąvoką ir vietoje to užtikrinti geresnę neįgaliųjų integraciją į darbo rinką.

Valstybė paraginta neriboti neįgaliųjų teisės balsuoti rinkimuose. Šiuo metu Konstitucija ir įstatymai neleidžia balsuoti teisinio veiksnumo neturintiems žmonėms. Komitetas rekomendavo šiuos apribojimus naikinti keičiant Konstituciją ir įstatymus ir dėl šios konkrečios rekomendacijos atsiskaityti po metų. Deja, savo balsavimo teise artėjančiuose Seimo rinkimuose visi neįgalieji turbūt nebespės pasinaudoti.

Netinkamas Konvencijos įgyvendinimo koordinavimas ir priežiūra

Komitetas išvadose pabrėžė, kad neįgaliųjų organizacijos ir bendruomenė privalo būti įtraukta į visų su neįgaliaisiais susijusių sprendimų priėmimą.

Griežtai sukritikuota ir netinkama Konvencijos įgyvendinimo priežiūros ir koordinavimo sistema. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija neturi pakankamai svertų daryti įtaką kitoms ministerijoms ir institucijoms įgyvendinant konvenciją.

Savo ruožtu Nacionalinė neįgaliųjų taryba, veikianti prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl savo tiesioginio pavaldumo ministerijai negali būti laikoma nepriklausoma priežiūros institucija, todėl turėtų būti pašalinta iš nepriklausomo priežiūros mechanizmo.

Valstybė sukritikuota ir dėl dažno netinkamų ar neįgaliuosius žeminančių žodžių vartojimo ataskaitoje, pavyzdžiui, „disorder“ arba „deaf-mute“.

Parengė: Mėta Adutavičiūtė, Žmogaus teisių stebėjimo instituto advokacijos vadovė


Plačiau >
Seime – šeimas diskriminuojantis Konstitucijos pataisų projektas

Šiandien paraginome Teisės ir teisėtvarkos komitetą nepritarti Konstitucijos 38 straipsnio pataisoms, kuriomis norima susiaurinti šeimos apibrėžimą. 2013 metais pataisas inicijavusi 107 Seimo narių grupė pasiūlė šeima laikyti tik santuokos arba tėvystės ir motinystės pagrindu sukurtus šeiminius santykius.

Pastabose komitetui pažymėjome, kad Konstitucinis teismas 2011 metais yra išaiškinęs, jog šeima negali būti kildinama tik iš santuokos instituto. Kur kas svarbiau nei santykių forma yra jų turinys, todėl šeima laikomi ir nesusituokę, vaikų neturintys ar vieni vaiką auginantys žmonės, jeigu juos sieja tarpusavio atsakomybė, supratimas, emocinis prieraišumas, savanoriškas apsisprendimas prisiimti tam tikras teises ir pareigas.

Tokios pozicijos laikosi ir Europos žmogaus teisių teismas, dar 1979 metais nustatęs, kad šeimos gyvenimas neapsiriboja tik santuoka grįstomis šeimomis ir gali apimti kitus de facto šeiminius santykius. Nuo to laiko EŽTT šeiminiais yra pripažinęs santykius tarp vaikų ir jų senelių, brolių ir seserų, dėdžių ir tetų bei jų sūnėnų ir dukterėčių, įtėvių ir globėjų bei jų vaikų.

Taigi teismai, matydami visuomenėje vyraujančią šeiminių santykių įvairovę, yra pripažinę, kad šeima negali būti traktuojama siaurai, tik santuokos ar tėvystės ir motinystės pagrindu.

Tuo tarpu projektu siekiama kitas nei santuokos ar tėvystės ir motinystės pagrindu sukurtas šeimas palikti be Konstitucijos 38 str. apsaugos. Tokiu būdu būtų diskriminuojamos nesusituokusios, vaikų neturinčios ar vienų vaikus auginančių tėvų šeimos.

Atkreipėme komiteto dėmesį, kad projekto iniciatoriai aiškinamajame rašte tinkamai nepaaiškina, kodėl toks nevienodas šeimų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas – jame išdėstyti deklaratyvūs teiginiai, nėra jokių patikimais duomenimis ir jų analize grįstų argumentų.


Plačiau >
E-mokymosi įrankių panaudojimas NVO tvarumo stiprinimui (įgyvendintas)


Projekto tikslas yra sustiprinti ŽTSI finansinį savarankiškumą ir tvarumą, sukuriant naują produktą – e.mokymosi kursą apie neveiksnumo instituto teisinę reformą Lietuvoje.


Laikotarpis 2016 05 01 – 2016 09 30
Projekto akimirka
Pasiekimai

 

 Be-ribu.lt platformoje buvo sukurtas e-kursą „Asmens veiksnumo ribojimas: požiūrio ir teisinio reguliavimo naujovės“. susidedantis iš šešių vaizdo paskaitų, papildomų skaitinių paketų bei testų, skirtų vartotojams pasitikrinti savo žinias.

Pasinaudojant socialine medija ir vizualinėmis priemonėmis, buvo organizuotas e-kurso viešinimas, tokiu būdu prisidedant prie produkto žinomumo ir neveiksnumo reformos tinkamo įgyvendinimo.

Prie kurso jau prisijungė 58 socialiniai darbuotoji, teisininkai, ir kiti ekspertai.

 

Už finansinę paramą dėkojame



Plačiau >
Byla dėl seksizmo žiniasklaidoje

“Ši byla yra ne tik apie etišką žiniasklaidą. Ji yra ir apie tai, kokias visuomenės nuostatas bei elgesį skatina moteris žeminanti, seksistinė kalba. Tai nėra nei juokinga, nei nepavojinga – seksizmas moterų atžvilgiu yra tiesiogiai susijęs su fiziniu ir seksualiniu smurtu prieš moteris bei polinkiu dėl smurto kaltinti pačias nukentėjusiąsias.“

Mėta Adutavičiūtė, Žmogaus teisių stebėjimo instituto advokacijos vadovė


Byla pradėta: 2016

Byla baigta: nebaigta

Bylos esmė: dėl naujienų portalo www.lrytas.lt paskelbtos moteris žeminančios publikacijos pripažinimo prieštaraujančia žurnalistų ir leidėjų etikai


Bylos faktai:

2016 sausio 13 d. Žmogaus teisių stebėjimo institutas gavo fizinio asmens skundą dėl naujienų portale „lrytas.lt“ paskelbtos publikacijos „Kaip atpažinti kekšę?“ . Publikacijoje, pasitelkiant žeminančią, užgaulią kalbą, moterys skirstomos į „padorių“ ir „nepadorių“ kategorijas.

Dėl šios, galimai neetiškos ir moteris kaip visuomenės grupę žeminančios publikacijos ŽTSI kreipėsi į Visuomenės informavimo etikos komisiją, Žurnalistų etikos inspektorę ir Lygių galimybių kontrolierę.

ŽTSI skundą 2016 m. gegužės 30 d. posėdyje išnagrinėjusi Visuomenės informavimo etikos komisija pripažino UAB „Lrytas“ pažeidus Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 54 straipsnį, kadangi publikacijoje buvo įžeidžiai ir neetiškai kalbama apie moteris kaip visuomenės grupę, formuojama nuomonė, jog tam tikros neigiamos asmens savybės yra būdingos tik moterims ir (ar) smerktinos vien dėl jų lyties, gilinami lyčių stereotipai.

Komisija įpareigojo naujienų portalą publikaciją pašalinti.

Teisminis nagrinėjimas:

2016 m. birželio 23 d. UAB „Lrytas“ komisijos sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Žmogaus teisių stebėjimo institutas į procesą įsitraukė kaip tretysis suinteresuotas asmuo.

2016 m. sausio 30 d. nutartimi teismas UAB „Lrytas“ skundą tenkino. Teismo vertinimu, „publikacijos objektas yra ne visos moterys kaip visuomenės dalis, tačiau tik ta moterų grupė, kuri atitinka publikacijoje nurodytus nepadorioms moterims priskirtus kriterijus.“

Anot teismo, „[p]ublikacijos turinys suponuoja, kad šiuo straipsniu buvo siekiama sudaryti šokiruojantį, trikdantį įspūdį taip pritraukiant skaitytojų dėmesį į aprašomą temą dėl atitinkamo publikacijoje aprašomo moterų elgesio, tačiau ne vien dėl jų lyties, t. y. moterys priskiriamos nepadorioms ne dėl to, kad jos yra moteriškos lyties, o dėl to, kad elgiasi pagal autoriaus publikacijoje nurodytus kriterijus.“ Be to, viešosios informacijos rengėjas turi teisę nuomonę reikšti hiperbolizuodamas faktus.

ŽTSI su tokiu teismo sprendimu nesutiko ir 2017 m. vasario 28 d. pateikė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Skunde nurodoma, kad pirmos instancijos teismas visapusiškai neįvertino straipsnio turinio ir jo poveikio moterims, bei neatsižvelgė į valstybės tarptautinius įsipareigojimus kovos su seksizmu srityje.

Su skundu pateikta ir lygių galimybių ekspertės Dr. Margaritos Jankauskaitės išvada, jog straipsnyje, prisidengiant ironija ir sarkazmu, yra skleidžiamos moteris kaip visuomenės grupę menkinančios diskriminacinės nuostatos ir seksualinio pobūdžio patyčios.

JT Komitetas dėl diskriminacijos panaikinimo moterims ir Europos Taryba yra rekomendavę griežčiau kovoti su seksistinės kalbos sklaida žiniasklaidoje. Žeminanti seksistinė kalba Europos Tarybos pripažįstama kaip viena neapykantos kalbos prieš moteris formų. Todėl Komisija, pripažindama publikaciją neetiška ir žeminančia moteris, bei įpareigodama naujienų portalą ją pašalinti, tinkamai vykdė tarptautinius valstybės įsipareigojimus.

Apeliacinis skundas 2017-03-03 priimtas nagrinėti.


Plačiau >
Siūlomą lyties keitimo tvarką dar reikia tobulinti

Lietuvos vyriausybė turi tobulinti teisės aktų projektus dėl translyčių asmenų teisės į privatų gyvenimą užtikrinimo – teigiama ŽTSI kartu su Lietuvos Gėjų Lyga pateiktuose komentaruose Europos Ministrų Komitetui.

Komentaruose įvertinti Vyriausybės žingsniai įgyvendinant Europos žmogaus teisių teismo sprendimą byloje L prieš Lietuvą (2007), kurioje teismas pripažino Lietuvą pažeidus translyčio asmens teises, teisiškai nesureguliuodama galimybės atlikti lyties keitimo operaciją.

Įgyvendindama sprendimą, Vyriausybė parengė Civilinio kodekso pakeitimų ir Sveikatos apsaugos ministro įsakymo projektus, kuriais siekiama sureguliuoti lyties keitimą ir lyties keitimo teisinį pripažinimą.

ŽTSI ir LGL atkreipė ministrų komiteto dėmesį, kad vyriausybės sudarytos darbo grupės pasiūlymai dar neatitinka Europos Tarybos nustatytų standartų. ET Parlamentinės asamblėjos 2048(2015) rezoliucija valstybės nares įpareigojo sukurti greitas, skaidrias ir prieinamas procedūras, kurios leistų translyčiams asmenims pasikeisti įrašus apie asmens vardą ir lytį tapatybės dokumentuose.

Vyriausybė tuo tarpu pasiūlė leisti asmenims pasikeisti įrašus civilinės būklės aktuose tik gavus pažymą iš sveikatos apsaugos institucijos, nenumatydama kokia tvarka ir vadovaujantis kokiais kriterijais ta pažyma turės būti išduota.

Tai – tik viena iš daugelio Vyriausybės siūlomų reformų trūkumų. Teisinis neapibrėžtumas užtikrinant teisę į lytinės tapatybės pripažinimą Lietuvoje išlieka, ir praėjus net aštuoneriems metams EŽTT sprendimas L. byloje vis dar nėra įgyvendintas.


Plačiau >
Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje: 2013-2014 Apžvalga

Portale www.pasidomek.lt pristatome jau aštuntąją žmogaus teisių situacijos Lietuvoje apžvalgą „Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje 2013-2014“.  Apžvalgoje analizuojame pastarųjų metų politines, teisines ir socialines tendencijas užtikrinant žmogaus teises Lietuvoje.

Šių metų apžvalgą rengė net 20 teisės, sociologijos, kriminologijos ekspertų bei tiesiogiai su pažeidžiamomis grupėmis dirbančių nevyriausybinių organizacijų atstovų, nagrinėjusių tokias temas kaip smurtas artimoje aplinkoje, vaiko teisių apsauga, globos įstaigų reforma, sąlygos laisvės atėmimo įstaigose, pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų teisių apsauga, žmonių su negalia padėtis, prekyba žmonėmis, žodžio ir religijos laisvė, privatumo apsauga, ir kitas.

Šiemet apžvalga pasipildė ne tik ekspertais, bet ir atsinaujino. Portalas www.pasidomek.lt leidžia patogiau susipažinti su atskirų teisių problematika bei susikurti „Mano apžvalgą“ – individualią konkrečių žmogaus teisių problemų analizę, kuri leis valstybės institucijoms,  nevyriausybinėms organizacijoms bei kitiems suinteresuotiems asmenims lengviau pritaikyti apžvalgos rekomendacijas savo veiklos srityje.

Apžvalga yra parengta lietuvių ir anglų kalbomis.


Plačiau >
Visuomenės nuomonės tyrimas (2014)

Žmogaus teisių stebėjimo instituto užsakymu 2014 m. spalio 3 – 12 d. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ atliko apklausą „Kaip visuomenė vertina žmogaus teisių padėtį Lietuvoje“. Jos tikslas – įvertinti Lietuvos žmonių informuotumą žmogaus teisių klausimais, išsiaiškinti, kokios politinės ir pilietinės teisės yra suvokiamos kaip labiausiai pažeidinėjamos, kurios socialinės grupės labiausiai diskriminuojamos, kokiems privataus gyvenimo aspektams Lietuvos žmonės yra labiausiai jautrūs, ir, svarbiausia, ar jie žino ir pasitiki esamais žmogaus teisių apsaugos mechanizmais ir yra linkę ginti savo teises.

Žmogaus teisių stebėjimo institutas, siekdamas sužinoti visuomenės nuomonę apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje, jau nuo 2004 metų kas antrus metus vykdo Lietuvos gyventojų viešosios nuomonės apklausą. Analogiškos apklausos buvo atliktos 2008, 2010 ir 2012 metais.

Visas tyrimas

Santrauka


Plačiau >
Rumunijos ambasados byla – diskriminacija dėl lyties

“Atleidimas iš darbo diskriminaciniais pagrindais yra labai specifinio pobūdžio neteisėta veika, nes jis ypatingai neigiamai veikia asmenį, t. y. kėsinasi į patį asmens identitetą. Darbdavys, vykdantis tokius neteisėtus veiksmus, tikrai neturėtų likti nenubaustas“

– Diana Gumbrevičiūtė-Kuzminskieneė, ieškovės advokatė


Byla pradėta: 2011 m.

Byla baigta: 2014 m.

Bylos esmė: sužinojęs apie darbuotojos nėštumą, darbdavys ją atleido nenurodydamas savo sprendimo motyvų

Bylos baigtis: teismas pripažino atleidimą diskriminacija dėl lyties, ieškovei išmokėta turtinė žala


Faktinės aplinkybės:

L.Š., turinti sveikatos sutrikimų, 2008 m. kovą įsidarbino Rumunijos ambasadoje Lietuvoje vertėja. Iš pradžių be jokių dokumentų ambasadoje dirbusi moteris gegužės mėnesį buvo priimta pagal darbo sutartį bandomajam laikotarpiui.

Birželio mėnesį, smarkiai pablogėjus ieškovės sveikatai, ji buvo hospitalizuota ir tapo laikinai nedarbinga. Tą patį mėnesį L.Š. informavo darbdavį apie savo nėštumą ir susilaukė itin neigiamos reakcijos, buvo kaltinama apgaudinėjimu ir sukčiavimu. Pasibaigus laikino nedarbingumo laikotarpiui, 2008 m. liepą L.Š. buvo atleista iš darbo, nenurodant tikslaus darbo sutarties nutraukimo pagrindo.

Teisminis nagrinėjimas:

2011 m. rugpjūčio 10 d. L.Š., su Žmogaus teisių stebėjimo instituto ir advokatės Dianos Gumbrevičiūtės-Kuzminskienės pagalba, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, siekdama įrodyti, jog buvo diskriminuojama dėl lyties (nėštumo) ir negalios (ieškovės darbingumo lygis dėl šizoafektinio sutrikimo yra 40 procentų), ir prašydama teismo žalos atlyginimo. Ieškovė, įrodinėdama diskriminaciją negalios pagrindu, teigė, kad nei viena sveikatos negalios neturinti pas atsakovą dirbusi nėščia moteris nebuvo atleista iš darbo, todėl tai leidžia daryti prielaidą apie diskriminaciją dėl negalios.

2012 m.  Vilniaus apygardos teismas pripažino, jog atleista moteris buvo diskriminuojama dėl lyties ir priteisė jai 3186 EUR turtinės ir neturtinės žalos. Byla nuėjo iki Lietuvos aukščiausiojo teismo, kuris patvirtino diskriminacijos dėl lyties faktą, bet nurodė perskaičiuoti priteistos žalos dydį. Teisėjų kolegija, nurodė, kad „sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, būtina atsižvelgti į ieškovei priteistinas su darbo santykiais susijusias išmokas tam, kad nebūtų pažeistas nurodytose ES direktyvose bei ESTT sprendimuose akcentuojamas proporcingumo principas ir būtų pritaikyta diskriminaciją atlikusiam asmeniui efektyvi, veiksminga ir nuo diskriminacijos atgrasanti sankcija.“ Teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad ieškovė nenurodė pakankamai aplinkybių, leidžiančių daryti prielaidą apie diskriminaciją dėl negalios.

2014 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos apeliacinis teismas padidino L.Š. priteistą žalą iki 14 481 EUR – turtinę žalą ir 2896 EUR – neturtinę žalą. Lietuvos apeliacinis teismas dėl diskriminacijos negalios pagrindu nepasisakė.

Bylos dokumentai:

Lietuvos aukščiausiojo teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

 

 


Plačiau >
Alternatyvi ataskaita JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetui 2014

Užtikrinti tinkamą smurto šeimoje aukų apsaugą, gerbti moterų privatų gyvenimą, veiksmingiau kovoti su prekyba moterimis ir mergaitėmis – tokias rekomendacijas pateikė Žmogaus teisių stebėjimo institutas šešėlinėje ataskaitoje Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetui.

Komitetas, kurio sudėtyje pirmą kartą yra ir Lietuvos atstovė – profesorė Dalia Leinartė – Lietuvos valstybės periodinę ataskaitą svarstys šių metų birželio 30 d. – liepos 18 d. Ženevoje. Sesijos metu komitetas vertins, kaip Lietuva įgyvendina JT Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims nuostatas.

ŽTSI atkreipė JT Komiteto dėmesį, kad net ir priėmus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, moterys Lietuvoje negali jaustis saugios. Įstatyme numatytos apsaugos priemonės dažnai netaikomos, nėra vertinami smurto šeimoje aukų poreikiai baudžiamajame procese, policijos pareigūnai nepasirūpina, kad aukos būtų nukreiptos į specializuotus pagalbos centrus ir gautų joms priklausančią psichologinę ir kitą pagalbą.

Kita skaudi problema – prekyba moterimis ir mergaitėmis – taip pat nesulaukia tinkamo valstybės dėmesio. Nors ataskaitiniu laikotarpiu buvo priimti teisės aktų pakeitimai, turintys padėti veiksmingiau kovoti su šiuo nusikaltimu, tačiau praktikoje didelė dalis aukų taip ir lieka neapgintos, o prekiautojai nuo atsakomybės išsisuka. Prekybos moterimis ir mergaitėmis mastai toliau auga, o aukų amžius jaunėja. Kovoti su šiuo sunkiu nusikaltimu nepadeda ir visuomenės bei teisėsaugos polinkis stigmatizuoti ir kaltinti pačias aukas.

Labiausiai susirūpinimą kelia moterų teises stipriai apriboti siekiančios teisėkūros iniciatyvos. 2013 m. užregistruotas beveik absoliutų nėštumo nutraukimo draudimą įtvirtinančio įstatymo projektas, kuris šiuo metu svarstomas Seimo komitetuose. Toks įstatymas būtų milžiniškas žingsnis atgal moterų teisių apsaugos srityje ir keltų realią grėsmę moterų sveikatai ir gyvybėms. ŽTSI išreiškė didelį susirūpinimą dėl tokių iniciatyvų ir siūlė Komitetui rekomenduoti valstybei užtikrinti, kad jokie panašūs įstatymai nebūtų priimti.

2014 m. liepos 18 d. Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas Lietuvai pateikė savo išvadą. Komitetas pabrėžė, kad Lietuvoje lyties aspektas nėra integruojamas nei leidžiant teisės aktus, nei rengiant įvairias programas, skirtas kovoti su problemomis, dažniausiai paliečiančiomis būtent moteris – smurtu šeimoje, prekyba žmonėmis, diskriminacija.


Plačiau >
Alternatyvios ataskaitos JT Komitetui prieš kankinimus 2014

Žmogaus teisių stebėjimo institutas pateikė alternatyvią ataskaitą JT Komitetui prieš kankinimą, siekdamas padėti įvertinti Lietuvos pažangą 52-os sesijos metu (2014 m. balandžio 28 d. – gegužės 23 d.), peržiūrint trečiąją Lietuvos periodinę ataskaitą.

ŽTSI nustatė, kad dvi opiausios problemos baudžiamosios teisės srityje – pernelyg dažnai taikomas suėmimas ir neveiksminga lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sistema. ŽTSI tuo pačiu pažymėjo, kad ilgai laukta kalėjimų reforma vis dar neįvyko.

Pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų situacija taip pat kelia nerimą. Nors Lietuvos teisės aktai ir numato, kad prieglobsčio prašytojai negali būti sulaikomi net ir tuo atveju, kai jie į šalį atvyksta ir joje gyvena neteisėtai, praktikoje šia taisykle nesivadovaujama. ŽTSI stebėsenos vizitas į Užsieniečių registracijos centrą atskleidė ten vyraujančias žeminančias sąlygas, jų tarpe ir religijos laisvės nepaisymą.

Dėl teisinės apsaugos ir specializuotų paslaugų trūkumo nusikaltimo aukos, jų tarpe – vaikai ir šeiminio smurto aukos, dažnai atsiduria kankinimams ar orumą žeminančiam elgesiui prilygstančioje situacijoje. Prekybos žmonėmis prostitucijos tikslais aukoms taip pat tenka kentėti ir nuo antrinės viktimizacijos bei stigmos visuomenėje. Ataskaitoje rašoma, kad „nusikaltėliai, kurie pelnosi iš prekybos žmonėmis, žiniasklaidoje vaizduojami kaip ‘padedantys prostitutėms užsidirbti pragyvenimui’, o tuo tarpu nusikaltimo aukos – moterys, išnaudojamos prostitucijai – vertinamos tarsi pačios būtų kaltos dėl tokios situacijos.“

ŽTSI pateiktose pastabose pabrėžiama, kad nuo tada, kai buvo įvertinta antroji Lietuvos periodinė ataskaita, šalyje vyko reikšmingi pokyčiai – visų pirma, buvo priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, kuris pirmą kartą pripažino, kad smurtas šeimoje yra žmogaus teisių pažeidimas už kurį asmuo gali būti patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Tačiau ši pažanga nereiškia, kad Lietuvai nereikia ištaisyti klaidų įgyvendinant kitus JT Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį numatytus įsipareigojimus.

Dar viena kartu su „REDRESS“, „Amnesty International“, „Reprieve“ ir „Interights“ ruošta alternatyvi ataskaita buvo skirta ikiteisminio tyrimo dėl Lietuvos bendrininkavimo CŽV ypatingųjų perdavimų analizei.

2014 m. gegužės 23 d. Jungtinių Tautų Komitetas prieš kankinimą, įvertinęs trečiąją Lietuvos periodinę ataskaitą, paskelbė savo preliminarias išvadas.  Pagal naujas Komiteto rekomendacijas, Lietuva privalo užtikrinti, kad suėmimas ikiteisminio tyrimo metu būtų naudojamas kaip išimtinė priemonė; iki gyvos galvos įkalintiems asmenims būtų suteikta galimybė kreiptis dėl lygtinio paleidimo; bei naujas tyrimas dėl Lietuvos dalyvavimo CŽV slaptųjų sulaikymų ir ypatingųjų perdavimų programoje būtų atliktas skaidriai ir laiku.

2015 m. gegužės mėnesį Lietuva pateikė Komitetui papildomą informaciją apie rekomendacijų, susijusių su (a) teisine asmenų, kuriems yra apribota laisvė, apsauga; (b) suėmimo ir administracinio arešto taikymu; (c) sąlygų laisvės atėmimo vietose, įgyvendinimu.


Plačiau >
Kreipimasis į Ministrų Komitetą dėl L. prieš Lietuvą sprendimo nevykdymo

Gruodžio 10 d. ŽTSI kartu su Lietuvos gėjų lyga, ILGA-Europe ir Transgender Europe pateikė savo pastabas Europos Tarybos Ministrų komitetui dėl sprendimo L. prieš Lietuvą įgyvendinimo ir bendrųjų priemonių, numatytų Vyriausybės Veiksmų plane.

Vyriausybės pateiktame plane yra numatytos šios sprendimo įgyvendinimo priemonės: (i) panaikinti Civilinio kodekso 2.27 str. 2 d. nuostatą, įpareigojančią nustatyti lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką ir parengti neprivalomas gydymo metodikas; (ii) suteikti galimybę pasikeisti įrašus civilinės būklės aktuose (pvz. vardas, pavardė, lytis) supaprastinta tvarka.

Organizacijos išreiškė susirūpinimą, kad siūlomi Civilinio kodekso pakeitimai faktiškai panaikins bet kokią Lietuvos institucijų pareigą nustatyti teisinį lyties keitimo reguliavimą Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuva pirmauja Europoje diskriminuodama transseksualius asmenis, nėra tikėtina, kad diagnostikos ir gydymo metodikos bus parengtos artimiausiu metu ar per protingą laikotarpį, bei kad juose bus numatytas išlaidų, susijusių su lyties keitimo operacija ir gydymu, padengimas.

Tačiau organizacijos pritarė antram siūlomam pakeitimui – galimybei pasikeisti įrašus civilinės būklės aktuose supaprastinta tvarka. Vis gi, tai būtų tik pirmas žingsnis transseksualių asmenų teisių užtikrinimo link. Tam, kad civilinės būklės aktai būtų atitinkamai pakeisti, asmeniui prieš tai reikės pasidaryti lyties keitimo operaciją, o tą Lietuvoje padaryti vis dar nėra įmanoma.

Savo pastabose organizacijos prašo Ministrų Komiteto prižiūrėti sprendimo šioje byloje vykdymą bei apsvarstyti galimybę taikyti sustiprintos priežiūros mechanizmą (angl. enhanced supervision procedure).

2007 metais, byloje L. prieš Lietuvą Europos žmogaus teisių teismas išaiškino, kad Konvencijos 8 straipsnis nustato valstybei pareigą  „pripažinti transseksualių asmenų lytį po lyties pakeitimo operacijos pakeičiant jų civilinio statuso duomenis su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Šioje byloje Teismas nustatė, kad Lietuvos teisinėje sistemoje yra spraga dėl kurios transseksualai „susiduria su neapibrėžtumo asmeniniame gyvenime situacija”. Lietuva buvo pripažinta pažeidusi Konvencijos 8 straipsnį, nurodant išmokėti kompensaciją bei atitinkamai pakeisti nacionalinius teisės aktus. Šis sprendimas iki šiol nėra įvykdytas.

Atnaujinta

2014 m. vasario mėn. EŽTT Sprendimų vykdymo departamentas pranešė Vyriausybės atstovei, kad, atsižvelgiant į ŽTSI, LGL ir kitų NVO pateiktas pastabas, šiuo metu yra svarstoma ar L. bylai taikyti sustiprintos priežiūros tvarką. Kaip vienas iš probleminių aspektų Departamentas nurodė transseksualų gydymo neužtikrinimą ir teisinio tikrumo principo nesilaikymą.

2014 m. kovo 21 d. Vyriausybė pateikė patikslintą veiksmų planą, kurį apsvarstęs Ministrų Komitetas 2014 m. birželio mėn. įvyksiančiame posėdyje nuspręs, ar šiai bylai taikyti sustiprintos priežiūros tvarką.

Informacija iš LR Vyriausybės atstovės EŽTT 2013 m. ataskaitos.

Pastabas (anglų k.) rasite čia.

Vyriausybės Veiksmų planas (anglų k.) yra čia.

EŽTT sprendimo L. prieš Lietuvą byloje tekstą rasite čia.


Plačiau >
Siekiant lyčių lygybės: Lietuvos ir Bulgarijos patirtis (2013)

Rytų Europos studijų centras išleido analitinę studiją (anglų ir rusų kalbomis) apie lygių galimybių ir apsaugos nuo smurto šeimoje įstatymų poveikį Lietuvoje ir Bulgarijoje. ŽTSI ekspertės džiaugiasi galėjusios prisidėti prie šios studijos rengimo ir tikisi, jog leidinys bus naudingas nevyriausybinėms organizacijoms, siekiančioms geresnės moterų teisių apsaugos Rusijoje, Baltarusijoje ir kitose šalyse.

Studijoje lietuvių ir bulgarų ekspertės analizuoja lygių galimybių ir apsaugos nuo smurto įstatymus savo gimtosiose šalyse. Autorės apžvelgia situaciją iki įstatymų įsigaliojimo, įstatymų rengimo ir priėmimo procesus bei aptaria išmoktas pamokas ir likusius iššūkius. Ekspertės pateikia pasiūlymus ir rekomendacijas sprendimų priėmėjams, politikams, ekspertams ir nevyriausybinėms organizacijoms, veikiančioms šalyse, kuriose dar nėra priimti panašūs įstatymai.

Visas studijos tekstas anglų ir rusų kalba.


Plačiau >
Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje: 2011-2012 Apžvalga

Žmogaus teisių stebėjimo institutas visuomenei pristatė jau septintąją žmogaus teisių Lietuvoje apžvalgą – vienintelę tokio pobūdžio išsamią ataskaitą apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje 2011-2012 metais. Visą apžvalgos „Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje 2011-2012“ tekstą rasite čia.

Žmogaus teisės Lietuvoje niekada nebuvo valstybės politikos prioritetas. Kilus ekonominei krizei 2008 m., žmogaus teisių klausimai apskritai buvo išstumti iš politinės darbotvarkės. Apžvelgiant 2011-2012 m. laikotarpį, esminių pokyčių nematyti – valstybė vis dar neturi vieningai ir strategiškai formuojamos žmogaus teisių politikos. Įstatymų leidybos iniciatyvos siūlomos nevertinant jų poveikio žmogaus teisių apsaugai, o kai kurios iš jų netgi pamina pamatinius žmogaus teisių principus.

Šiame leidinyje pateikiame nepriklausomų žmogaus teisių ekspertų įžvalgas apie žmogaus teisių įgyvendinimą Lietuvoje 2011-2012 metais. Tai jau septintoji išsami žmogaus teisių padėties Lietuvoje ataskaita.

Dėkojame apžvalgos leidybą parėmusiai Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.


Plačiau >
Visuomenės nuomonės tyrimas (2012)

Žmogaus teisių stebėjimo instituto užsakymu 2012 m. lapkričio 9 – 19 d. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ atliko apklausą „Kaip visuomenė vertina žmogaus teisių padėtį Lietuvoje“. Jos tikslas – įvertinti Lietuvos žmonių informuotumą žmogaus teisių klausimais, išsiaiškinti, kokios politinės ir pilietinės teisės yra suvokiamos kaip labiausiai pažeidinėjamos, kurios socialinės grupės labiausiai diskriminuojamos, kokiems privataus gyvenimo aspektams Lietuvos žmonės yra labiausiai jautrūs, ir, svarbiausia, ar jie pasitiki esamais žmogaus teisių apsaugos mechanizmais ir yra linkę ginti savo teises.

Žmogaus teisių stebėjimo institutas, siekdamas sužinoti visuomenės nuomonę apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje, jau nuo 2004 metų kas antrus metus vykdo Lietuvos gyventojų viešosios nuomonės apklausą. Analogiškos apklausos buvo atliktos 2006, 2008 ir 2010 metais.

Visas tyrimas

Santrauka

 


Plačiau >
D.D. prieš Lietuvą – neveiksnumo teisinis reguliavimas

Byla pradėta: 2004 m.

Byla baigta: 2012 m.

Bylos esmė: teismo posėdžiuose, apie kuriuos ji nebuvo informuota, moteriai buvo atimtas veiksnumas ir paskirtas globėjas, kuris ją aštuoneriems metams buvo patalpino į socialinės globos namus

Bylos baigtis: pareiškėjos priverstinis apgyvendinimas globos namuose buvo pripažintas EŽTK 5 straipsnio (teisė į laisvę) pažeidimu, o globėjo paskyrimas jai nedalyvaujant EŽTK 6 straipsnio (teisė į teisngą teismą) pažeidimu


Faktinės aplinkybės:

2000 m. iš D.D., pagal jos įtėvio prašymą, buvo atimtas teisinis veiksnumas teisminio proceso metu, kuriame ji pati nedalyvavo.  2004 m. įtėvio iniciatyva ir be D.D. sutikimo ji buvo perkelta į socialinės globos namus, kur ji gyveno iki 2012 m.

2005 m. Kauno miesto apylinkės teismas, D.D. nedalyvaujant posėdyje, jos globėju paskyrė D.D. įtėvį. 2007 m. D.D. globėju tapo Kėdainių socialinės globos namų, kuriuose gyveno pareiškėja, vadovas. Pareiškėjai nebuvo suteikta galimybė išreikšti savo nuomonės nei viename posėdyje dėl jos globos.

Nagrinėjimas EŽTT:

2006 m.  D.D., atstovaujama Žmogaus teisių stebėjimo instituto ir organizacijos „Interights“, kreipėsi į Europos žmogaus teisių teismą (EŽTT) dėl teisės į teisingą teismą neužtikrinimo priimant sprendimus dėl jos neveiksnumo, teisės į laisvę ir kitų žmogaus teisių pažeidimų.

2012 m. vasario 14 d. EŽTT priėmė sprendimą byloje D.D. prieš Lietuvą, kuriame konstatavo, jog priverstinis pareiškėjos D.D. apgyvendinimas Kėdainių socialinės globos namuose prilygo jos laisvės atėmimui. Teismas atkreipė dėmesį, jog remiantis Europos žmogaus teisių konvencija, asmuo turi teisę teismine tvarka ginčyti savo neterminuotą priverstinį buvimą globos institucijoje. Tačiau praktikoje asmuo, pripažintas neveiksniu Lietuvoje, pats kreiptis į teismą negali – tokią teisę turi tik asmens teisėtas globėjas. Maža to, Lietuvos teisės aktai nenumato procedūros, kuria remiantis teismai periodiškai peržiūrėtų asmens buvimo globos įstaigose teisėtumą. Todėl EŽTT konstatavo Konvencijos 5 straipsnio (teisė į laisvę) pažeidimą.

Teismas taip pat nustatė Konvencijos 6 straipsnio, užtikrinančio teisę į teisingą teismą, pažeidimą. EŽTT pripažino, jog teismo procesas, kurio metu pareiškėjai buvo paskirtas naujas globėjas, buvo nesąžiningas: jame pareiškėja nedalyvavo, o jos interesus atstovavo jos globėjo advokatas. EŽTT sprendime nurodė, kad dėl priešingų D.D. ir jos globėjo interesų, globėjo teisinis atstovas negalėjo būti laikomas tinkamu D.D. interesų atstovu.

EŽTT taip pat pažymėjo, kad 2000 m. nustatant neveiksnumą, pareiškėja teisme nedalyvavo, nebuvo informuota apie bylos, susijusios su jos patalpinimu į globos įstaigą, nagrinėjimą.

Įvykiai po teisminio nagrinėjimo:

2012 m. gegužės mėnesį Kauno miesto apylinkės teismas peržiūrėjo pareiškėjos D.D. neveiksnumo klausimą ir konstatavo, kad nepaisant psichikos ligos D.D. supranta savo veiksmų reikšmę ir gali juos valdyti. Teismas grąžino D.D. veiksnumą, o birželio mėnesį, po aštuonerių ten praleistų metų, D.D. išsikėlė iš Kėdainių globos namų ir grįžo gyventi į savo butą Kaune.

Bylos dokumentai:

Europos žmogaus teisių teismo sprendimas


Plačiau >
Alternatyvi ataskaita JT Žmogaus teisių komitetui 2010-2013

2010 m. lapkričio mėn. Žmogaus teisių stebėjimo institutas pateikė alternatyvią ataskaitą dėl Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto (TPPTP) nuostatų įgyvendinimo Lietuvoje. Ataskaita pateikta JT Žmogaus teisių komitetui, turinčiam svarstyti Lietuvos trečią pranešimą pagal minėtą tarptautinę sutartį.

2012 m. liepos mėnesį JT Žmogaus teisių komitetas svarstė trečiąjį Lietuvos pranešimą dėl TPPTP nuostatų įgyvendinimo Lietuvoje. Jo metu Vyriausybės atstovams bus užduoti klausimai, kuriuos Komitetas suformulavo pirmojo svarstymų etapo metu. Klausimų sąrašas buvo sudarytas atsižvelgiant tiek į Lietuvos valstybės trečiąjį pranešimą, tiek į nevyriausybinių organizacijų alternatyvias ataskaitas, teiktas Komitetui 2010 m. rudenį.

Žmogaus teisių stebėjimo institutas pateikė papildomas pastabas (priedas Nr. 1, priedas Nr. 2)

Po svarstymo, Komitetas priėmė sąrašą baigiamųjų pastabų ir rekomendacijų. Rekomendacijoje Nr. 9 Komitetas nurodė, kad Lietuva turi užtikrinti efektyvų tyrimą dėl Lietuvos dalyvavimo JAV CŽV vykdytoje ypatingųjų perdavimų ir slaptų sulaikymų programoje.

2013 m. spalio 7 d. Žmogaus teisių stebėjimo institutas pateikė JT Žmogaus teisių komitetui savo pastabas dėl Komiteto rekomendacijos Nr. 9 įgyvendinimo.

Savo pastabose ŽTSI pažymėjo, kad toks tyrimas nebuvo atliktas. 2013 m. rugsėjo mėnesį, ŽTSI ir REDRESS pateikus Generalinei prokuratūrai prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Mustafa al-Hawsawi galimo neteisėto kalinimo Lietuvoje, Generalinė prokuratūra tą padaryti atsisakė.

Kartu su ŽTSI savo komentarus dėl Rekomendacijos Nr. 8 įgyvendinimo pateikė Lietuvos gėjų lyga (LGL). Dokumentas buvo paruoštas bendradarbiaujant su Ženevoje įsikūrusiu Pilietiniu ir politiniu teisių centru (angl. Centre for Civil and Political Rights).


Plačiau >
Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje: 2009-2010 Apžvalga

2011 m. gegužės 26 d. Žmogaus teisių stebėjimo institutas pristatė tradicinį nepriklausomą žmogaus teisių situacijos Lietuvoje vertinimą Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje 2009-2010: Apžvalga, parengtą remiantis tyrimais, valstybės institucijų, tarptautinių tarpvalstybinių bei nevyriausybinių organizacijų išvadomis, ekspertų konsultacijomis bei žiniasklaidos monitoringo duomenimis.

„Pristatydami praeitą žmogaus teisių padėties apžvalgą, konstatavome žmogaus teisių padėties smukimą nuo įstojimo į Europos Sąjungą. Prieš dvejus metus pabrėžėme tiesioginį ryšį tarp nerimą keliančių emigracijos mastų bei užsienio investicijų stokos ir nepatenkinamos žmogaus teisių padėties Lietuvoje. Raginome išplėsti politinės darbotvarkės žmogiškąjį matmenį, nes neatsižvelgiant į klestėjimo ar nuosmukio laikmetį, joje dominuoja nebrandžiai demokratijai būdingas požiūris, kad sėkminga ekonominė šalies raida nulems žmogaus teisių padėties gerėjimą, daugelio laikomą antraeiliu klausimu,“ teigia ŽTSI direktorius Henrikas Mickevičius.

Viešasis diskursas ir politinė pastarųjų metų praktika parodė, kad Instituto raginimai nebuvo išgirsti. Žmogaus teisių būklė Lietuvoje toliau blogėjo, o populiarus pokštas apie masinę evakuaciją ėmė atrodyti pernelyg panašus į faktinės padėties konstatavimą.  Nepagarba žmogaus teisėms, nepakantumo kultūra tapo atvirai naudojamu politinės kovos įrankiu.

Apžvalgoje aptariami ryškiausi kankinimo, nežmoniško ir žeminančio elgesio draudimo pažeidimai, lygių galimybių ir nediskriminavimo principo įgyvendinimo regresas, neregėtą mąstą įgavę teisės į privatų ir šeimos gyvenimą pažeidimai, krizės ir valdžios mestas iššūkis žiniasklaidos laisvei, susirinkimų laisvės teisinio reguliavimo ir praktinio taikymo problemos bei kiti žmogaus teisių pažeidimai.

Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje 2009-2010: Apžvalga

Santrauka


Plačiau >
Informacija JT Žmogaus teisių tarybai 2011

2011 m. kovo 21 d. Žmogaus teisių stebėjimo institutas kartu su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis pateikė informaciją JT Žmogaus teisių tarybai dėl žmogaus teisių įgyvendinimo Lietuvoje.

2011 m. spalio mėn. JT Žmogaus teisių taryba svarstys pirmąją Lietuvos valstybės ataskaitą visuotinės periodinės apžvalgos (angl. Universal Periodic Review) mechanizmo rėmuose. Visuotinė periodinė apžvalga – tai unikali procedūra, kurios metu JT Žmogaus teisių taryba, atsakinga už visuotinės pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms skatinimą, kas ketverius metus apžvelgia žmogaus teisių situaciją visose 192 JT valstybėse narėse. Lietuvos ir dar kelių valstybių ataskaitų nagrinėjimas užbaigs pirmąjį svarstymų ratą.

Bendrais žmogaus teisių įgyvendinimo Lietuvoje klausimais JT Žmogaus teisių tarybą ŽTSI informavo kartu su Lygių galimybių plėtros centru (LGPC) bei Lygių teisių ir socialinės plėtros centru (LTSPC). Vaiko teisių klausimais informaciją kartu su ŽTSI pateikė Paramos vaikams centras ir Caritas Lietuva (projektas „Pagalba prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukoms“).

Su ŽTSI, LGPC bei LTSPC ataskaita (anglų k.) galite susipažinti čia.

Su ŽTSI, Paramos vaikams centro ir Caritas Lietuva ataskaita vaiko teisių klausimais (anglų k.) galite susipažinti čia.


Plačiau >
Alternatyvi ataskaita JT Rasinės diskriminacijos panaikinimo komitetui 2011

2011 m. vasario 7 d. Žmogaus teisių stebėjimo institutas pateikė Jungtinių Tautų Rasinės diskriminacijos panaikinimo komitetui alternatyvią ataskaitą dėl Tarptautinės visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje. Oficiali Lietuvos ketvirtoji ir penktoji periodinės ataskaitos bus svarstomos Komitete 2011m. kovo 2-3 dienomis Ženevoje.

 


Plačiau >
Visuomenės nuomonės tyrimas (2010)

Žmogaus teisių stebėjimo instituto užsakymu 2010 m. lapkričio 3 – 15 d. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ atliko apklausą „Kaip visuomenė vertina žmogaus teisių padėtį Lietuvoje“. Jos tikslas – įvertinti Lietuvos žmonių informuotumą žmogaus teisių klausimais, išsiaiškinti kokios politinės ir pilietinės teisės yra suvokiamos kaip labiausiai pažeidinėjamos, kokios tradicinės socialinės grupės labiausiai diskriminuojamos, kokiems privataus gyvenimo aspektams Lietuvos žmonės yra labiausiai jautrūs, ir, svarbiausia, ar jie pasitiki esamais žmogaus teisių apsaugos mechanizmais ir yra pasiryžę ginti savo teises.

Žmogaus teisių stebėjimo institutas, siekdamas sužinoti visuomenės nuomonę apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje, jau nuo 2004 metų kas antrus metus vykdo Lietuvos gyventojų viešosios nuomonės apklausą. Analogiškos apklausos buvo atliktos 2006 ir 2008 metais.


Plačiau >
Romų namų griovimo byla – teisė į būstą

„Teisėjų kolegija daro išvadą, jog romų patirtus dvasinius išgyvenimus dėl nugriautų statinių sustiprino jų, kaip vienos iš pažeidžiamiausių asmenų grupės, padėtis, kas nagrinėjamos bylos kontekste taip pat laikytina neturtinės žalos atlyginimo sumą didinančia aplinkybe.“

– Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo teisėjų kolegija


Byla pradėta: 2006 m.

Byla baigta: 2010 m.

Bylos esmė: Vilniaus savivaldybė nugriovė pareiškėjos namą, esantį Kirtimų gyvenvietėje (romų tabore)

Bylos baigtis: pareiškėjos namo griovimas buvo pripažintas neteisėtu, jai išmokėta neturtinė žala


Bylos faktai:

2004 m. gruodžio 2-3 d. Vilniaus savivaldybė Kirtimų gyvenvietėje esančiame romų tabore nugriovė šešis namus, tarp jų – ir 63 metų pareiškėjos Anastazijos Ragauskienės. Savivaldybė tokius veiksmus motyvavo kova su narkotikų prekyba ir savavališkomis statybomis. Anot pareiškėjos, jos namas buvo pastatytas dar 1979 m., todėl jis negalėjo būti traktuojamas kaip statomas, rekonstruojamas ar remontuojamas, tai taip pat nebuvo ir naujos statybos statinys, todėl jo nebuvo galima laikyti savavališkai pastatytu.

Teisminis nagrinėjimas:

57fc03fab6faf4f76b6a479c8b71b6d0652d45eb

Kirtimų gyvenvietė © Audrius Lelkatis, „Vilniaus getas 2009“

2006 m. rugpjūčio mėnesį Anastazija Ragauskienė, atstovaujama Žmogaus teisių stebėjimo instituto, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą su prašymu pripažinti ją nukentėjusiąja ir civiline ieškove baudžiamojoje byloje bei pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

2009 m. liepos mėnesį Vilniaus apygardos administracinis teismas romų bendruomenės skundą tenkino iš dalies: iš Vilniaus miesto savivaldybės priteisė atlyginti pareiškėjams dalį neturtinės žalos. Pareiškėjai apskundė šį teismo sprendimą.

2010 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priteisė pareiškėjams didesnę neturtinę žalą. LVAT konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybė atliko neteisėtus veiksmus ir yra atsakinga už neteisėtą statinių nugriovimą. Anot teismo, savivaldybė, viršijo savo kompetenciją bei nepateikė įrodymų, kad kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams grėsė toks realus ir akivaizdus pavojus, jog statinius buvo būtina nugriauti nedelsiant, t. y. įstatymų nustatyta tvarka nelaukiant, kol kompetentingos valstybės institucijos kreipsis į teismą dėl jų nugriovimo ir bus priimtas atitinkamas sprendimas. Pareiškėjams buvo priteista neturtinė žala.

Bylos dokumentai:

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas


Plačiau >
Centro poliklinikos byla – teisė į aplinkos prieinamumą

„Šis mano apsilankymas su dukra poliklinikoje niekuo nesiskyrė nuo eilės kitų apsilankymų, mūsų daromų jau dešimt metų šioje gydymo įstaigoje. Nors metai bėga, tačiau situacija visiškai nesikeičia, keičiasi tik mūsų padėtis – dukra auga, darosi sunkesnė, o aš atvirkščiai – senstu ir man baugu pagalvoti, kad laikui bėgant man bus vis sunkiau nešti dukrą ant rankų pas gydytoją.“

– Pareiškėja H.


Byla pradėta: 2010 m.

Byla baigta: 2010 m.

Bylos esmė: poliklinikos patalpos nebuvo pritaikytos asmenims su judėjimo negalia

Bylos baigtis: Vilniaus m. savivaldybei pasiūlyta poliklinikai skirti kitas, neįgaliųjų poreikiams pritaikytas patalpas


Bylos faktai:

11 metų mergaitei su sunkia fizine negalia, atimančia jai galimybę vaikščioti, nustatyta simptominė epilepsija kartu su vaikų cerebriniu paralyžiumi. Mergaitė su mama nuo 2000 metų lankosi VšĮ „Centro poliklinika“ Lukiškių  filiale. Poliklinikos patalpos nėra pritaikytos neįgaliųjų poreikiams – šalia poliklinikos nėra rezervuotos automobilių stovėjimo vietos neįgaliesiems, įstaigos viduje nėra įrengtas liftas, nėra asmens, kuris padėtų pasiekti gydytoją klinikos trečiame aukšte. Dėl dukters negalios, beveik kas mėnesį, kartais ir dažniau, mamai tenka lankytis poliklinikoje dėl kompensuojamų vaistų išrašymo ir be niekieno pagalbos ją nešti ant rankų į trečią poliklinikos aukštą pas gydytoją.

Bylos nagrinėjimas:

Įėjimas į VšĮ „Centro poliklinika“ Lukiškių filialą

2010 m. mergaitės motina, atstovaudama savo nepilnametę dukrą, kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą dėl lygių galimybių pažeidimo. Žmogaus teisių stebėjimo instituto parengtame skunde buvo nurodyta, kad VšĮ „Centro poliklinika“ Lukiškių filialas savo neveikimu, t.y. nesudarydamas  vienodų sąlygų asmenims pasinaudoti gydymo paslaugomis nepaisant jų negalios, pažeidė LR Konstitucijos 29 str. 1 d. bei Lygių galimybių įstatymo 8 str. 1 d.

2010 m. birželio 28 d. Lygių galimybių kontrolierė nusprendė, kad minėtos patalpos „nėra pritaikytos asmenims negalintiems savarankiškai judėti (neįgaliesiems, pagyvenusiems, ligotiems asmenims)“ ir pasiūlė „Vilniaus miesto savivaldybės administracijai suteikti VšĮ „Centro poliklinika“ neįgaliųjų (asmenų su judėjimo sutrikimais) poreikiams pritaikytas patalpas (rekonstruojant turimą pastatą, ar suteikiant kitas patalpas)“.

Bylos dokumentai:

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos sprendimas


Plačiau >
Eitynių “Už lygybę“ byla – susirinkimų laisvė

„Aš labai didžiuojuosi ne tik dėl Lietuvos. Aš manau, kad tai svarbus žingsnis – galimybė surengti paradą rytoj. Šis ginčas yra susijęs ne tik su gėjų teisėmis, „Pride“ festivaliu, bet tai ir pagrindinių žmogaus teisių testas“

– Švedijos Europos Sąjungos (ES) reikalų ministrė Birgitta Ohlsson


Byla pradėta: 2010 m.

Byla baigta: 2010 m.

Bylos esmė: uždrausta organizuoti eitynes „Už lygybę“ pirmojo Baltic Pride renginio metu

Bylos baigtis: pripažinus draudimą nepagrįstu, pažymėjimas organizuoti eitynes buvo atnaujintas ir eitynės įvyko


Bylos faktai:

2010 m.  Lietuvos gėjų lyga ir Tolerantiško jaunimo asociacija gavo iš Vilniaus miesto savivaldybės pažymėjimą dėl eitynių “Už lygybę“ organizavimo. Eitynes buvo planuota organizuoti pirmojo Lietuvoje Baltic Pride festivalio metu.

Vėliau tais pačiais metais grupė Seimo narių, siekdami “apginti viešąjį interesą“, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama panaikinti išduotą pažymėjimą. Nors iš pradžių prokuratūra atmetė šį reikalavimą kaip nepagrįsta, gegužės 4 d., likus keturioms dienoms iki planuotų eitynių,  Generalinis prokuroras inicijavo kreipimąsi į teismą. Jis teigė turįs duomenų, kad prieš renginį ketina protestuoti ir įvairaus  pobūdžio provokacijas organizuoja radikalių bei destruktyviai nusiteikusių grupių nariai, todėl prašė laikinai sustabdyti pažymėjimo galiojimą. Tikslesnės informacijos apie galimus neramumus prokuroras nepateikė.

Teisminis nagrinėjimas:

2010 m. gegužės 5 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) laikinai sustabdė pažymėjimo organizuoti eitynes “Už lygybę“ galiojimą. VAAT pareiškė, kad „laikinas sustabdymas nesudarys kliūčių tokias eitynes organizuoti vėliau…“ Tą pačią dieną Žmogaus teisių stebėjimo institutas paruošė atskirąjį skundą Lietuvos gėjų lygos ir Tolerantiško jaunimo asociacijos vardu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT).

2010 m. gegužės 7 d. LVAT patenkino Lietuvos gėjų lygos ir Tolerantiško jaunimo asociacijos atskirąjį skundą ir panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija  konstatavo, kad, vadovaujantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir Europos žmogaus teisių teismo praktika, valstybė turi pozityvią pareigą užtikrinti veiksmingą naudojimąsi taikių susirinkimų teise visiems, taip pat ir asmenims, turintiems nepopuliarias pažiūras ar priklausantiems mažumoms. Esminė veiksmingo naudojimosi susirinkimų laisve sąlyga yra teisėtumo prezumpcija, kuri paneigiama atsisakant oficialiai sankcionuoti susirinkimą ir taip atgrasinant mažumoms priklausančius asmenis nuo dalyvavimo susirinkime.

Teismas taip pat nurodė, kad prokuratūra nepateikė svarių duomenų ar įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie tai, kad valstybė nėra tinkamai pasirengusi įvykdyti savo pozityvių pareigų užtikrinti eitynių dalyvių apsaugą.

Bylos dokumentai:

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis


Plačiau >
Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje: 2007-2008 Apžvalga

2009 m. birželio 10 d. Žmogaus teisių stebėjimo institutas pristatė penktąją žmogaus teisių apžvalgą „Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje 2007-2008“, parengtą remiantis ŽTSI tyrimais, valstybės institucijų, tarptautinių tarpvalstybinių bei nevyriausybinių organizacijų išvadomis, ekspertų konsultacijomis bei žiniasklaidos monitoringo duomenimis.

Apžvalgoje pažymima, kad žmogaus teisių padėties blogėjimo nuo įstojimo į Europos Sąjungą 2004-aisiais tendencija išliko.

2007- 2008 m. Lietuvoje:

1. Sparčiai plito rasizmas, antisemitizmas, ksenofobija, homofobija, ir kitos nepakantumo formos;

2. Ženkliai pablogėjo socialiai pažeidžiamų grupių – moterų, vaikų, neįgaliųjų, ir kitų – padėtis;

3. Nemažėja žmogaus teisių, kurios yra esminės veiksmingos demokratijos funkcionavimui, pažeidimų – teisės į politinį dalyvavimą, teisės į saviraiškos laisvę, teisės į privataus gyvenimo gerbimą,  teisės į teisingą teismą – pažeidimų.

Apžvalgoje aptartas teisės į politinį dalyvavimą, saviraiškos laisvės, teisės į privataus gyvenimo gerbimą, teisės į teisingą teismą įgyvendinimas, diskriminacijos, rasizmo, ksenofobijos ir kitų nepakantumo formų apraiškos. Atskirai pristatyta kai kurių socialiai pažeidžiamų grupių – moterų, vaikų, įkalintų asmenų, neįgaliųjų ir pacientų, padėtis žmogaus teisių kontekste.


Plačiau >
„Erikos“ byla – teisė į privataus gyvenimo gerbimą

Byla pradėta: 2008 m.

Byla baigta: 2008 m.

Bylos esmė: po užsienyje atliktos lyties keitimo operacijos, translytis asmuo negalėjo pasikeisti asmens dokumentų Lietuvoje

Bylos baigtis: įrašai pareiškėjos asmens tapatybės dokumentuose buvo pakeisti


Bylos faktai:

„Erikos“ byloje asmuo, atlikęs lyties pakeitimo operaciją užsienyje, Lietuvoje negalėjo pasikeisti reikiamų asmens tapatybės dokumentų, todėl su ŽTSI pagalba kreipėsi į teismą su prašymu įpareigoti valstybines valdžios institucijas išduoti reikiamus naujus asmens dokumentus. Siekiant užtikrinti pareiškėjos privatumą, byla buvo nagrinėjama uždarame teismo posėdyje.

Teisminis procesas:

2008 m. kovo 20 d. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas pateiktą pareiškimą patenkino ir įpareigojo valstybines institucijas pakeisti asmens kodą, lyties įrašą iš vyriškosios į moteriškąją bei vardą ir pavardę asmens tapatybės dokumentuose. Valstybės institucijos teismo sprendimą įvykdė ir pakeitė visus reikalingus asmens tapatybės dokumentus.


Plačiau >
Saichos byla – diskriminacija dėl etninės kilmės

„Darbdaviai net nesidomėjo, kas tokia esu, o sprendimą priėmė vos tik į mane pažvelgę. Tikiuosi, kad po šio teismo mano tauta galės rasti darbą. Tai įrodymas mums visiems, kad galime eiti į priekį.“

– Ieškovė S.M.


Byla pradėta: 2007 m.

Byla baigta: 2008 m.

Bylos esmė: romė nebuvo priimta į darbą dėl savo etininės kilmės

Bylos baigtis: teismas nustatė diskriminacijos faktą ir priteisė ieškovei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą


Bylos faktai:

Ieškovė S. M. – romų kilmės moteris. 2007 m. rudenį S. M. bandė įsidarbinti indų plovėja bendrovei UAB “Disona” priklausančioje kavinėje pagal Darbo biržos išduotą rekomendaciją. S.M. į darbą nebuvo priimta, nepaisant to, kad telefonu ji buvo patikinta, jog kavinei reikalinga indų plovėja.

Po nesėkmingo pokalbio dėl darbo, ŽTSI prašymu, antstolis paskambino į tą pačią kavinę paklausti, ar indų plovėjos darbo vieta laisva. Atsakymas buvo teigiamas. Tada ŽTSI pirmą kartą Lietuvoje pritaikė Europos valstybėse naudojamą testavimo metodą, padedantį išsiaiškinti diskriminavimo faktą – paprašė lietuvių kilmės moters tą pačią dieną pabandyti įsidarbinti toje pačioje kavinėje. Susitarimas dėl lietuvių tautybės moters priėmimo į darbą buvo pasiektas. Pokalbio metu kavinės administratorė prasitarė, kad nors tą dieną iš darbo biržos jiems buvo atsiųsta moteris, tačiau „čigonė“, o kolektyvas „čigonės“ nenori, todėl jos įdarbinti negalėję.

Teisminis procesas:

ŽTSI Tyrimų vadovė Jolanta Samuolytė su pareiškėja S.M. © 15.min

ŽTSI Tyrimų vadovė Jolanta Samuolytė su pareiškėja S.M. © 15.min

Dėl tiesioginės diskriminacijos etninės kilmės pagrindu S. M. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Teismas pripažino tiesioginės diskriminacijos faktą dėl etninės priklausomybės bandant įsidarbinti ir priteisė iš atsakovo bendrovės UAB „Disona“ atlyginti ieškovei 250 EUR turtinės žalos ir 580 EUR neturtinės žalos.

Atsakovas apskundė teismo nuosprendį apeliacinei instancijai, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gruodžio 10 d. nepatenkino atsakovo skundo ir paliko galioti pirmos instancijos teismo sprendimą, patikslindamas atsakovo valstybei priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą.

Bylos dokumentai:

Vilniaus apygardos teismo sprendimas


Plačiau >
Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje: 2006 apžvalga

Š.m. gegužės 15 dieną Žmogaus teisių stebėjimo institutas pristatė jau ketvirtąją kasmetinę žmogaus teisių apžvalgą Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje 2006.

2006-ųjų apžvalgoje konstatuojama, kad nemažai žmonių šalyje jaučiasi nesaugūs, baiminasi laisvai reikšti savo mintis, jaučia teisingumo stoką, nepasitiki valstybės institucijomis. Žmogaus teisių situacijos analizė patvirtino šio nepasitikėjimo bei būgštavimų pagrįstumą.

Šioje apžvalgoje aptariama pagrindinių politinių ir pilietinių laisvių bei teisių padėtis Lietuvoje 2006-aisiais metais. Apžvelgiama teisė į privataus gyvenimo gerbimą, saviraiškos laisvė, teisė į teisingą teismą, diskriminacija, rasizmas, antisemitizmas ir kitos nepakantumo apraiškos bei žmogaus teisės policijos veikloje. Atskirai nagrinėjama pažeidžiamų visuomenės grupių – nusikaltimo aukų, įkalintų asmenų, asmenų su fizine negalia bei psichikos neįgaliųjų, moterų ir vaikų, padėtis žmogaus teisių kontekste.

Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje: 2006 apžvalga (leidinio el.versija)


Plačiau >
Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje: 2005 apžvalga
Š.m. gegužės 16 dieną Žmogaus teisių stebėjimo institutas pristatė kasmetinę žmogaus teisių apžvalgą. 2005-ųjų apžvalgoje įvertinti praeitų metų žmogaus teisių pažeidimai apimant šias sritis: teisę į privataus gyvenimo gerbimą, teisę į teisingą teismą, pilietines laisves, diskriminaciją, rasizmą, kitas nepakantumo formas bei žmogaus teises policijos veikloje. Atskirai nagrinėjama ir pažeidžiamų visuomenės grupių – moterų, vaikų, nusikaltimo aukų, nuteistųjų ir psichikos ligonių padėtis žmogaus teisių kontekste.

Plačiau >
Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje: 2004 apžvalga

Balandžio 18 d. LR Prezidentūroje pristatyta antroji periodinė žmogaus teisių padėties Lietuvoje apžvalga. Apžvalgoje pateikti ryškiausi 2004 metų žmogaus teisių pažeidimai, susiję su teise dalyvauti politiniame gyvenime, teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, teisę į teisingą teismą, policijos veiklą ir žmogaus teises, nusikaltimų aukų teises, nuteistų asmenų teises, mažumų teises, diskriminaciją, rasizmą, antisemitizmą ir kitas nepakantumo formas; taip pat žmonių, priklausančių pažeidžiamoms socialinėms grupėms, teisių apsaugą (apimant tokias socialines grupes kaip pacientai, vaikai, moterys, neįgalūs asmenys bei pagyvenę žmonės).

Apžvalgą rengė ŽTSI surinkta ekspertų grupė, naudodamasi 2004 metų žiniasklaidos monitoringo bei atskirų ŽTSI atliktų tyrimų duomenimis.

Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje 2004 (leidinio el.versija)


Plačiau >
Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje: 2003 Apžvalga

2004 m. birželio 10 dieną publikuotoje žmogaus teisių apžvalgoje ŽTSI išreiškė susirūpinimą dėl nuolatinių teisės į privatumą bei teisės į teisingą teismą pažeidimų, ryškių asmens psichinio ir fizinio integralumo apsaugos užtikrinimo trūkumų – tokių kaip pagalbos, teisinės apsaugos bei reabilitacijos sistemų trūkumas prekybos žmonėmis ir smurto aukoms, ypatingai vaikams. Taip pat apžvalga konstatuoja, kad šiandieninė Lietuvos žurnalistų savireguliacijos institucijų sistema yra nepajėgi apginti Lietuvos piliečių nuo neetiškų ir įstatymus pažeidžiančių žiniasklaidos apraiškų, nepagrįstai ribojamos galimybės dalyvauti politiniame gyvenime, stebimi ryškūs teisės į nuosavybės apsaugą, pacientų teisių pažeidimai ir diskriminacija dėl amžiaus.

Apžvalga „Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje“ skirta tuometinės žmogaus teisių įgyvendinimo situacijos Lietuvoje įvertinimui, ypatingą dėmesį skiriant opiausioms ir mažiau nagrinėtoms problemoms. Ji apima teisę į dalyvavimą politiniame gyvenime, teisę gauti ir skleisti informaciją, teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, teisę į teisingą teismą, teisę į nuosavybės apsaugą, o taip pat nagrinės mažumų teises, diskriminaciją bei labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių apsaugą

Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje: Apžvalga


Plačiau >