hrmi-youtube
LT
reprodukcinės teisės
Seime vėl svarstomas abortų draudimas

Balandžio 5 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projektą.

Už nėštumo nutraukimą – iki trejų metų nelaisvės

Įstatymu siekiama uždrausti moterims nutraukti nepageidaujamą nėštumą, paliekant tik dvi siauras išimtis – kai nėštumas gresia nėščios moters gyvybei ar sveikatai arba kai yra pagrįstų įtarimų, jog nėštumas atsirado dėl nusikalstamų veikų.

Kartu su įstatymo projektu teikiamos Civilinio ir Baudžiamojo kodeksų pataisos. Pagal pastarąsias, už įstatymu draudžiamą nėštumo nutraukimą gydytojams grėstų iki trejų metų laisvės atėmimo bausmė.

NVO ragina Seimo komitetus atmesti projektą

Prieš Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) posėdį Lietuvos žmogaus teisių centras, Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Lygių galimybių plėtros centras ir VšĮ „Lygybės ir įvairovės namai“ išplatino kreipimąsi į TTK ir Žmogaus teisių komiteto narius, ragindami projektui nepritarti.

Kreipimesi, sulaukusiame 32 organizacijų palaikymo, teigiama, jog siūlomas įstatyminis reguliavimas „turėtų itin neigiamų pasekmių moterų ir mergaičių fizinei ir psichikos sveikatai, nes priverstų jas rinktis nelegalų ir nesaugų nėštumo nutraukimą.“

Rašte taip pat pažymima, kad dėmesys turi būti skiriamas ne draudimams, o lytiniam švietimui, informacijos apie šeimos planavimą sklaidai ir kontracepcijos prieinamumo didinimui.

Sulaukęs daug įvairių nuomonių ir pasiūlymų, TTK nusprendė projekto svarstymą pratęsti ir atidėti sprendimo priėmimą, kol įsigilins į pateiktus pasiūlymus.

Šiuo metu nėštumo nutraukimas reguliuojamas 1994 m. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Juo remiantis, nėštumo nutraukimą moters pageidavimu galima atlikti iki 12 savaitės.


Plačiau >
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos politikai užsimojo uždrausti abortus

Vasario 20 d. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai Rita Tamašunienė ir Valdemaras Tomaševskis paskelbė apie planus pavasarį registruoti abortų draudimo įstatymą.

„Kalbame apie tai, kad reikia svarstyti Gyvybės apsaugos prenatalinėje fazėje įstatymą, kalbėti apie bendrą gyvybės politiką ir gyvybės kultūrą mūsų šalyje, kuri remiasi krikščioniškomis vertybėmis“, teigė Seimo narė, partijos frakcijos parlamente seniūnė Rita Tamašunienė.

Anot Europos parlamento nario Valdemaro Tomaševskio, toks įstatymas „sėkmingai veikia“ kitose Europos Sąjungos šalyse – Airijoje, Portugalijoje, Maltoje, Lenkijoje.

Tiesa, dėl Portugalijos Tomaševskis visgi suklydo, nes 2007 m. nėštumo nutraukimą reguliuojantis įstatymas ten buvo liberalizuotas.

Gydytojams grėstų iki 3 metų nelaisvės

Uždrausti abortus Lietuvos lenkų mažumos partija siekia nuo pat 2005 m. Vėliausias bandymas vyko 2013 m., kai partijos registruotam projektui Seimas po pirmojo balsavimo pritarė ir paskyrė svarstyti komitetams.

Projektu buvo siekiama įtvirtinti bendrą abortų draudimą tik su dviem siauromis išmintimis – kai nėštumas gresia moters gyvybei ar sveikatai arba kai nėštumas yra nusikaltimo pasekmė.

Priėmus tokį įstatymą, gydytojams už nėštumo nutraukimą būtų grėsę iki trejų metų nelaisvės.

Nepavykę bandymai

Kilus stiprioms diskusijoms visuomenėje, projektas po svarstymo komitetuose buvo grąžintas iniciatoriams ir balsavimo parlamente stadijos nepasiekė.

„ Deja, jis buvo užblokuotas tų, kurie daug kalba apie demokratiją, apie parlamentarizmą, o paskui tokiais sovietiniais metodais blokuoja įstatymo svarstymo eigą“, spaudos konferencijoje teigė Tomaševskis, pasiskundęs, kad ir ankstesnis, dar 2005 m. jo parengtas įstatymo variantas buvo užblokuotas „socialistų ir liberalų“.

Sveikatos apsaugos ministras – prieš

Įstatymo projektą planuojama registruoti kovo mėnesį prasidėsiančioje parlamento pavasario sesijoje.

Tuo tarpu Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, paklaustas, ką mano apie tokią iniciatyvą, pareiškė draudimui nepritariantis ir jo nepalaikys.

„Dėl abortų draudimo – nežinau net minties tokios, kad kas nors turėtų, ir aš tikrai negalvoju apie jokius abortų draudimus. Iš manęs tokių iniciatyvų jūs tikrai neišgirsite.“


Plačiau >
Nevyriausybinės organizacijos: siūloma nauja pagalbinio apvaisinimo tvarka žaloja moterų sveikatą

Susirūpinusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pateiktomis Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisomis, Žmogaus teisių organizacijų koalicija (ŽTOK) ir kitos nevyriausybinės organizacijos kreipėsi į Seimo ir Sveikatos reikalų komiteto narius. Pusšimtis institucijų parlamentą ragina nepritarti konservatyviems siūlymams ir nuo sausio leisti įsigalioti dar rugsėjį priimtam įstatymo variantui.

Raginama neriboti donorystės, lytinių ląstelių įvežimo ir išvežimo, bei sukuriamų embrionų skaičiaus

Seimui nusiųstame dokumente iškeliami lytinių ląstelių donorystės, jų įvežimo/išvežimo, embrionų sukūrimo ir implantacijos klausimai. Nevyriausybinės organizacijos mano, kad donoro teisė gauti kompensaciją už patirtas išlaidas nėra tapati lytinių ląstelių komercializacijai, todėl skatina iš įstatymo neišbraukti šios nuostatos. Taip įgyvendinamas ES Direktyvos straipsnis, skatinantis donorystę.

Anot nevyriausybininkų, nėra aiškus draudimo įvežti ar išvežti lytines ląsteles tikslas. Ši galimybė turėtų būti paliekama, nes ji gali būti vykdoma teisėtai sudarius susitarimus tarp skirtingų šalių lytinių ląstelių bankų. Ją panaikinus, siaurėja donoro pasirinkimo galimybės.

Nevyriausybinės organizacijos įsitikinusios, kad nuostata „Embrionų sukurti leidžiama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą, bet ne daugiau trijų“ varžytų moterų teisę į jų kūno integralumą ir tinkamą sveikatos apsaugą. Iš tokio embrionų sukūrimo reglamentavimo kyla išvada, kad į moters organizmą turėtų būti implantuojami netgi negyvybingi embrionai. Visų trijų embrionų perkėlimas sukeltų realų pavojų moters sveikatai, nes didintų daugiavaisio nėštumo riziką. Toks sprendimas taip pat pažeistų ir moters teisę į reprodukcinę autonomiją.

Projekto iniciatoriai pamiršo, kad Lietuvoje galioja žmogaus teisės

Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) advokacijos vadovė Mėta Adutavičiūtė mano, kad projekto iniciatoriai, ko gero, pamiršo, jog šalyje galioja žmogaus teisės. Moterys negali būti verčiamos kęsti nereikalingų ir skausmingų procedūrų. „Joms taip pat garantuojama teisė pačioms planuoti, kiek ir kada susilaukti vaikų. Siūlomos pataisos šias teises iš jų tiesiog atimtų. Italijos konstitucinis teismas dar 2009 metais konstatavo, kad tokios pačios nuostatos Italijos pagalbinio apvaisinimo įstatyme pažeidė moterų teises. Embriono apsauga nepagrįstai buvo iškelta aukščiau moters interesų. Tikimės, kad Seimas į tai atsižvelgs ir nebekeis jau priimto įstatymo, kuris gerai vertinamas tiek pacientų, tiek gydytojų“ – teigia ji.

„Įstatymo projekto iniciatoriams nerūpi, kad Lietuvoje yra daugybė žmonių, galimybės susilaukti vaikų laukusių daugiau nei dešimtmetį. Rugsėjį priėmus Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, jie pagaliau pradėjo ruoštis pagalbinio apvaisinimo procedūroms. Nauja iniciatyva, siekianti uždrausti embrionų šaldymą, apriboti jų skaičių, yra smūgis šių šeimų teisei į privatų gyvenimą ir jų ilgai puoselėtoms viltims”, – kalba Lietuvos žmogaus teisių centro (LŽTC) direktorė Birutė Sabatauskaitė.

„Visi režimai pradeda nuo moterų kūno nusavinimo“

Lygių galimybių plėtros centro (LGPC) ekspertė Margarita Jankauskaitė apgailestauja, kad, metant kaltinimus dėl tariamo suinteresuotumo nelegalia prekyba embrionais, diskredituojama medikų bendruomenė. Pasak jos, taip gniaužiama bet kokia medicinos mokslo pažanga.

„Negaliu susitaikyti su tuo, kad bandoma drastiškai kištis į privatų žmonių gyvenimą, moters kūną paverčiant manipuliacijų objektu ir taip siekiant politinio populizmo. Dabar kėsinamasi į pagalbą susilaukti vaikų norinčioms moterims. Tačiau tai – tik generalinė repeticija ruošiat platesnio masto puolimą prieš reprodukcines moterų teises – mūsų prigimtinę teisę spręsti, ką daryti su savo kūnu. Tai – kiekvieno progresyvaus žmogaus kova. Istorija rodo, kad visi režimai pradeda nuo moterų kūno nusavinimo, o baigia žodžio, susirinkimų laisvės ir demokratijos užgniaužimu“, –  perspėja M. Jankauskaitė.

Kreipimąsi patvirtino ŽTSI, LŽTC ir LGPC. Dokumentą taip pat palaiko kitos ŽTOK narės: nacionalinė LGBT teisių organizacija „LGL“, „Psichikos sveikatos perspektyvos“, Lygių galimybių plėtros centras, Romų visuomenės centras, Tolerantiško jaunimo asociacija, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ir dar 41 nevyriausybinė organizacija.


Plačiau >
Prezidentė vetavo žmogaus teises paminančią Pagalbinio apvaisinimo įstatymo redakciją

Liepos 4 d. Prezidentė vetavo birželio 28 d. Seimo priimtą medicinos mokslo pažangą neigiantį bei naujausius nevaisingumo gydymo metodus draudžiantį Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, ir grąžino jį Seimui. Seimas spręs, ar įstatymą atmesti, ar svarstyti pakartotinai. Nusprendus svarstyti pakartotinai, Seimo nariai balsuos, ar priimti įstatymą su Prezidentės pasiūlymais, ar juos visus atmesti.

Draudžiama donorystė

Pagal priimtą įstatymą, Pagalbinį apvaisinimą atlikti būtų leidžiama tik tuomet, kai nevaisingumo negalima išgydyti jokiais gydymo būdais arba juos taikant nebus realios sėkmės tikimybės. Jis galėtų būti atliekamas tik santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudariusiems veiksniems asmenims.

Kadangi Lietuvoje registruota partnerystė nėra įteisinta, pagalbinis apvaisinimas būtų prieinamas tik heteroseksualioms susituokusioms poroms.

Pagalbinis apvaisinimas galėtų būti atliekamas tik naudojant apvaisinamos moters ir jos sutuoktinio ar sugyventinio lytines ląsteles. Kitų asmenų lytinių ląstelių donorystė būtų draudžiama. Tai atims bet kokias viltis kada nors susilaukti savo vaikų iš onkologinių pacientų, kurių reprodukcinė sistema paveikta chemoterapijos arba radioterapijos. Iki šiol, sužinojus apie ligą ir laukiantį gydymą, onkologiniai pacientai turėjo galimybę užšaldyti savo lytines ląsteles, jei kada ateityje norėtų jas panaudoti pagalbiniam apvaisinimui.

Įstatymas draustų ir preimplantacinę diagnostiką, siekiant atrinkti genetinės ligos nepaveiktus embrionus. Tai atims galimybę iš genetinėmis ligomis sergančių žmonių susilaukti sveiko vaiko, kadangi vienintelė išeitis ligos perdavimo embrionui atveju liktų abortas dėl medicininių priežasčių.

Uždraustas embrionų šaldymas

Seimo nariai čia nesustojo – įstatymu uždraudė embrionų šaldymą ir apribojo sukuriamų embrionų skaičių iki trijų. Embrionų apsaugą įtvirtinančios įstatymo nuostatos suponuoja, kad visi sukurti embrionai, kurių skaičius negali viršyti trijų, privalės būti perkelti į moters organizmą, net ir tie, kurie nėra gyvybingi.

Tokios procedūros ne tik pamina pamatinį moters orumą, bet ir ypatingai sumažina apvaisinimo tikimybę, padidina nenorimo daugiavaisio nėštumo tikimybę, ir tiesiogiai kenkia jos sveikatai. Kadangi embrionai negali būti užšaldyti, kiekvieną kartą nepavykus procedūrai, moteriai vėl reikėtų pereiti skausmingą hormoninę stimuliaciją ir chirurginę intervenciją, kad būtų išgautos ir subrandintos naujos moteriškos lytinės ląstelės.

Medikų bendruomenės ir pacientų organizacijų kritika

Beveik šešiasdešimt medikų bendruomenės narių ir pacientų organizacijų penktadienį kreipėsi į prezidentę, prašydami vetuoti įstatymą.

Itin kritiškame laiške teigiama, kad įstatymo trūkumai „neturi jokio kito, išskyrus dogmatinį bažnytinio „mokslo“ pagrindą, ir iš esmės kenkia Lietuvos pacientų sveikatai, gyvybei, šeimų ir visuomenės gerovei‘.

Kreipimesi pažymima, kad įsigaliojus ydingam Pagalbinio apvaisinimo įstatymui, tausodami pacientų sveikatą, Lietuvos gydytojai nebegalės teikti pagalbinio apvaisinimo paslaugų Lietuvoje ir turės pacientams rekomenduoti vykti gydytis į užsienio šalis.

Anot pasirašiusiųjų, religija grįstos įstatymo nuostatos diskriminuoja nesusituokusius asmenis, pažeidžia žmogaus teisę į kokybišką nevaisingumo gydymą, teisę į privatų ir šeimos gyvenimą, saugomą Konstitucijos ir Europos žmogaus teisių konvencijos, o nuostatos, susijusios su embrionų apsaugos procedūromis, galimai prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam draudimui žaloti žmogų.

 


Plačiau >
Kreipimasis į Europos Parlamentą dėl teisės į saugų abortą

Pasaulinės kovos už teisę į saugų ir teisėtą nėštumo nutraukimą dienos proga, devynios Europos Sąjungos pilietinės organizacijos parengė peticiją Europos Parlamentui, kuria prašoma imtis priemonių, kad su nėštumo nutraukimu susiję žmogaus teisių standartai būtų užtikrinti visose valstybėse narėse.

Visoje Europoje moterys, siekiančios pasinaudoti nėštumo nutraukimo paslaugomis, įsigyti kontraceptinių priemonių ar kreiptis į paramos tarnybas, susiduria su daugybe kliūčių. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Airija, jau nuo seno vadovaujasi griežtais įstatymais, apskritai draudžiančiais nėštumo nutraukimą.

Kitose – tokiose, kaip Ispanija, Lietuva ir Rumunija – pastaruoju metu buvo bandymų priimti teisės aktų pataisas, ribojančias moterų teisę į saugų ir teisėtą nėštumo nutraukimą, numatant 72 valandų laukimo terminą ar suteikiant šią teisę tik išimtinais atvejais.

Lenkijoje ir Italijoje gydytojai ypatingai dažnai atsisako atlikti nėštumo nutraukimo procedūras, vadovaudamiesi savo vidiniais įsitikinimais ir nenurodydami moterims jokių alternatyvų. Dar kitose šalyse, pavyzdžiui, Graikijoje ir Bulgarijoje, susirūpinimą kelia lytinio švietimo programų ir kontraceptinių priemonių stoka.

Kviečiame visus prisidėti prie šiandien prasidedančios kampanijos, kurios tikslas – pasiekti, kad Europos Parlamentas įvertintų moterų teisių atžvilgiu neigiamas tendencijas Europos Sąjungoje bei priimtų rezoliuciją dėl moterų teisės į reprodukcinę sveikatą, kuri taip pat apima teisę į saugų, teisėtą ir profesionaliai atliktą nėštumo nutraukimą.

„Tikimės, kad ši kampanija padės atkreipti dėmesį ir į įvykius Lietuvoje, tokius kaip šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerijoje svarstomas nėštumo nutraukimo tvarkos aprašas, nustatantis privalomą 72 valandų laukimo laikotarpį, kuriam nėra jokių medicininių priežasčių.

Apsisprendusios nutraukti nėštumą moterys privalėtų laukti tris paras kol, siekiant pakeisti jų jau priimtą sprendimą, joms būtų teikiamos privalomos psichologo konsultacijos. Tokia praktika paneigia moterų teisę apsispręsti bei nepagrįstai apsunkina prieigą prie sveikatos priežiūros paslaugų“ – teigė ŽTSI patarėja teisės ir politikos klausimais Mėta Adutavičiūtė.

Peticijos tekstas.

Kampanija pradėta Liberties.eu – daugiakalbiame Europos laisvių platformos tinklapyje. Europos laisvių platforma – tai neoficialus Europos pilietinių laisvių organizacijų tinklas, skatinantis žmogaus teisių interesų atstovavimą nacionaliniu ir ES lygmeniu.

Kampanijos koordinatoriai: „Tarptautinės teisės Ispanija“, Vengrijos pilietinių laisvių sąjunga, Italijos pilietinių ir politinių teisių koalicija, Žmogaus teisių stebėjimo institutas (Lietuva), Lenkijos Helsinkio žmogaus teisių fondas, Rumunijos žmogaus teisių gynybos asociacija APADOR-CH, Graikijos žmogaus teisių lyga, Graikijos Helsinkio stebėtojas ir Bulgarijos Helsinkio komitetas.


Plačiau >
Alternatyvi ataskaita JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetui 2014

Užtikrinti tinkamą smurto šeimoje aukų apsaugą, gerbti moterų privatų gyvenimą, veiksmingiau kovoti su prekyba moterimis ir mergaitėmis – tokias rekomendacijas pateikė Žmogaus teisių stebėjimo institutas šešėlinėje ataskaitoje Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetui.

Komitetas, kurio sudėtyje pirmą kartą yra ir Lietuvos atstovė – profesorė Dalia Leinartė – Lietuvos valstybės periodinę ataskaitą svarstys šių metų birželio 30 d. – liepos 18 d. Ženevoje. Sesijos metu komitetas vertins, kaip Lietuva įgyvendina JT Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims nuostatas.

ŽTSI atkreipė JT Komiteto dėmesį, kad net ir priėmus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, moterys Lietuvoje negali jaustis saugios. Įstatyme numatytos apsaugos priemonės dažnai netaikomos, nėra vertinami smurto šeimoje aukų poreikiai baudžiamajame procese, policijos pareigūnai nepasirūpina, kad aukos būtų nukreiptos į specializuotus pagalbos centrus ir gautų joms priklausančią psichologinę ir kitą pagalbą.

Kita skaudi problema – prekyba moterimis ir mergaitėmis – taip pat nesulaukia tinkamo valstybės dėmesio. Nors ataskaitiniu laikotarpiu buvo priimti teisės aktų pakeitimai, turintys padėti veiksmingiau kovoti su šiuo nusikaltimu, tačiau praktikoje didelė dalis aukų taip ir lieka neapgintos, o prekiautojai nuo atsakomybės išsisuka. Prekybos moterimis ir mergaitėmis mastai toliau auga, o aukų amžius jaunėja. Kovoti su šiuo sunkiu nusikaltimu nepadeda ir visuomenės bei teisėsaugos polinkis stigmatizuoti ir kaltinti pačias aukas.

Labiausiai susirūpinimą kelia moterų teises stipriai apriboti siekiančios teisėkūros iniciatyvos. 2013 m. užregistruotas beveik absoliutų nėštumo nutraukimo draudimą įtvirtinančio įstatymo projektas, kuris šiuo metu svarstomas Seimo komitetuose. Toks įstatymas būtų milžiniškas žingsnis atgal moterų teisių apsaugos srityje ir keltų realią grėsmę moterų sveikatai ir gyvybėms. ŽTSI išreiškė didelį susirūpinimą dėl tokių iniciatyvų ir siūlė Komitetui rekomenduoti valstybei užtikrinti, kad jokie panašūs įstatymai nebūtų priimti.

2014 m. liepos 18 d. Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas Lietuvai pateikė savo išvadą. Komitetas pabrėžė, kad Lietuvoje lyties aspektas nėra integruojamas nei leidžiant teisės aktus, nei rengiant įvairias programas, skirtas kovoti su problemomis, dažniausiai paliečiančiomis būtent moteris – smurtu šeimoje, prekyba žmonėmis, diskriminacija.


Plačiau >
ŽTSI pateikė pastabas dėl abortų draudimo įstatymo projekto

Seimo komitetuose rudens sesijoje planuojamas svarstyti Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projektas nedera su Lietuvos tarptautiniais žmogaus teisių įsipareigojimais – tokią išvadą rugsėjo 2 d. pateikė ŽTSI, išanalizavęs siūlomo projekto nuostatas.

Įstatymo projektu siekiama įtvirtinti bendrą draudimą moterims nutraukti nėštumą, numatant tik dvi šio draudimo išimtis: kai nėštumas gresia moters gyvybei ar sveikatai, ar kai yra pagrindo manyti, jog nėštumas atsirado dėl nusikalstamų veikų.

Įstatyminis draudimas nutraukti nėštumą prilygsta moters teisės į pagarbą privačiam gyvenimui apribojimui. ŽTSI vertinimu, tokio apribojimo taikymas Lietuvoje neatitiktų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų, kaip jas savo praktikoje yra išaiškinęs Europos žmogaus teisių teismas.

ŽTSI pastabose pažymėjo, kad bendras nėštumo nutraukimo draudimas, nepaisant numatytų draudimo išimčių, apsunkina moterims prieigą prie saugaus nėštumo nutraukimo net ir šių išimčių atveju. EŽTT nagrinėtų bylų prieš Airiją ir Lenkiją – šalis, kuriose draudžiama nutraukti nėštumą –  faktinės aplinkybės suteikia tvirtą pagrindą manyti, jog nėštumo nutraukimo kriminalizavimas kelia realią grėsmę moterų gyvybei, sveikatai, jų psichologinei ir dvasinei būklei. Toks teisinis reguliavimas sukuria baimės atmosferą bei atgraso gydytojus nuo nėštumo nutraukimo net ir tada, kai nėštumas gresia moters sveikataiar gyvybei, kai nustatytas vaisiaus apsigimimas ar kai nėštumas yra išžaginimo pasekmė.

ŽTSI atkreipė Seimo komitetų dėmesį, kad nutraukiamų nėštumų skaičius Lietuvoje kasmet nuosekliai mažėja. 1991 m. buvo atlikta 40765 nėštumo nutraukimų (moters sprendimu ir dėl medicininių indikacijų), 1995 m. – 31278, 2000 m. – 16259, 2005 m. – 9972, 2010 m. – 6989, o 2012 m. – 6033. Toks mažėjimas siejamas su bendro pragyvenimo lygio kilimu, informacijos apie nėštumo prevenciją sklaida, kontracepcijos naudojimu. Todėl, ŽTSI vertinimu,  įstatymo iniciatorių siekiamų tikslų galima pasiekti kitomis, moterų teisę į pagarbą privačiam gyvenimui mažiau ribojančiomis priemonėmis, tokiomis kaip lytinis švietimas, informacijos apie šeimos planavimą bei patikimą kontracepciją sklaida, kontraceptinių priemonių prieinamumo skatinimas.

ŽTSI vertinimu, projektas nederėtų ir su Lietuvos įsipareigojimais pagal Jungtinių Tautų Konvenciją dėl visų formų diskriminavimo panaikinimo moterims, kadangi, remiantis JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto išvadomis Airijai ir Lenkijai, sukeltų sunkias pasekmes moterų gyvybei, sveikatai ir gerovei. Projektas nedera ir su Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija bei joje įtvirtintu geriausių vaiko interesų principu – įstatymu nepilnametės mergaitės būtų verčiamos tęsti ankstyvą negeidaujamą nėštumą neatsižvelgiant į geriausius jų interesus.

ŽTSI savo pateiktose pastabose Seimo Žmogaus teisių bei Teisės ir teisėtvarkos komitetams siūlė šiam projektui bei su juo susijusioms Baudžiamojo ir Civilinio kodeksų pataisoms nepritarti.

Visą pastabų tekstą rasite čia.


Plačiau >