hrmi-youtube
LT
Koalicijos „Psichikos sveikata 2030“ nariai kreipiasi į politikus bei visuomenę

Koalicija „Psichikos sveikata 2030“, reaguodama į naujienų portalo Delfi.lt publikaciją „Teismo salėje širdį gniaužianti byla: nesulaukusi pagalbos ligoto mažamečio mama priėmė kraupų sprendimą“, palaiko Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ kreipimąsi į politikus ir visuomenę.

2019 m. liepą Alytuje sunkų autizmo spektro sutrikimą (ASS) turinčio mažamečio mama, nesulaukusi taip trūkstamos pagalbos, kuri jai, vienai auginančiai du nepilnamečius vaikus, buvo gyvybiškai reikalinga, palūžo. Ji nusprendė pakelti ranką ne tik prieš save, bet ir prieš savo vaiką su negalia.

Koalicija atkreipia ką tik išrinktų naujo Seimo narių, būsimos Vyriausybės narių, kitų nacionalinio lygmens ir savivaldos politikų dėmesį, kad tokių tragiškų istorijų yra ne viena. Šios istorijos tėra ledkalnio viršūnė – maža dalis sužalotų ir žalojamų likimų.

Per 30 atkurtos Nepriklausomybės metų Lietuvai pavyko labai daug pasiekti daugelyje visuomenės gyvenimo sričių. Tuo galime ir turime didžiuotis. Bet yra tokių sričių, kuriose dėl įvairių priežasčių proveržis nėra įvykęs. Tarp jų yra iki šiol nepertvarkyta psichikos sveikatos priežiūros sistema. Dokumentuose, kurie reguliuoja šią sistemą, varnelės sudėliotos, ir net pasigiriama pasiekimais. Žmonės, kurie turi psichikos sveikatos sutrikimų, ar šeimos, kuriose auga vaikai ir suaugusieji su intelekto ar/ir psichosocialine negalia, yra kitos nuomonės apie veikiančią sistemą. Esant bent kiek sudėtingesniam sutrikimui, sistema neturi pasiūlyti nieko daugiau, kaip tik gydymą vaistais, guldymą į psichiatrijos  stacionarus ir nukreipimą  likusiam gyvenimui į nuolatinę toli nuo namų esančią socialinės globos įstaigą.

Vaikai ir suaugusieji, paliesti autizmo ar kitokių raidos, emocinių ar elgesio sutrikimų ar kitų psichikos sveikatos ar mokymosi sunkumų negali gauti tęstinės kvalifikuotos pagalbos. Modernių psichikos sveikatos priežiūros paslaugų – tokių, kokios teikiamos daugelyje valstybių jau daugiau kaip 50 metų, plėtra  yra sustabdyta jų užuomazgoje. Per lėtai plėtojama bendruomeninių socialinių paslaugų plėtra įvairaus amžiaus žmonėms su intelekto ar/ir psichosocialinė negalia ir jų šeimos nariams. Yra svarbu puoselėti kiekvieno vaiko individualius poreikius ir gebėjimus, nesvarbu, su ar be negalios jis yra. O nesant kokybiškų, į asmenį orientuotų psichikos sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų bendruomenėje, sunku tikėtis kad bus pasiektas ambicingas švietimo sistemos tikslas – visiems prieinamas įtraukusis ugdymas – kad visi individualių ugdymosi poreikių turintys vaikai galėtų mokytis bendrojo lavinimo mokyklose ir klasėse.

Kiekviena žiniasklaidos aprašyta tokių šeimų tragiška istorija,  – kiekvienas žmogus, sistemos nurašytas kaip netinkamas gyventi bendruomenėje ir nukreiptas likusiam gyvenimui į nuolatinę globos įstaigą – tai sisteminės nesėkmės įrodymas.

Primename tiems, kurie daro svarbius sprendimus, kad psichikos sveikata yra ne mažiau svarbi už fizinę sveikatą, ir kad negalima diskriminuoti žmonių dėl to, kad juos palietė ne kūno liga, o intelekto ar/ir psichosocialinė negalia. Lietuva turi visas galimybes sukurti šiuolaikinę psichikos sveikatos sistemą, ir laikas pradėti tai daryti. 

Koalicija „Psichikos sveikata 2030“ su jos narių ekspertize yra pasirengusi padėti valdžios institucijoms šiame svarbiame darbe ir tikisi, kad bus pasiryžta esminiams sprendimams, kurie užtikrins labai reikalingą proveržį šioje svarbioje srityje.

Kreipimąsi rengė ir palaiko Koalicijos „Psichikos Sveikata 2030“ nariai bei partneriai:

Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“

VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“

Žmogaus teisių stebėjimo institutas

Lietuvos sutrikusio intelekto asmenų globos bendrija „Viltis“

Lietuvos negalios organizacijų forumas

Lietuvos psichologų sąjunga

Jaunimo linija

VšĮ „Paramos vaikams centras“

Vaikų linija

VU Filosofijos fakuleteto Suicidologijos tyrimų centras 

Dr. Vytautas Blažys

Dr. Paulius Skruibis

Dr. Eglė Šumskienė

Kristina Dūdonytė

Viktorija Andreikėnaitė

Dr. Marija Jakubauskienė

Marius Strička

 


Plačiau >
Dainius Pūras apie dvi globalias krizes: pandemiją ir psichikos sveikatos krizę pasaulyje

Šiandien vyko tarptautinė konferencija „Mind the Gap: Emotional Wellbeing and Social Solidarity during Covid-19”, skirta Leonidui Donskiui atminti. ŽTSI direktorius Dainius Pūras, vienas iš pagrindinių pranešėjų, kalbėjo „COVID-19 ir teisė į sveikatą” tema.

Visos žmogaus teisės yra nedalomos ir tarpusavyje susijusios. Teisė į fizinę ir psichikos sveikatą negali būti veiksmingai įgyvendinta, jei kitų žmogaus teisių nepaisoma ar jos yra pažeidžiamos.

Psichikos sveikatos priežiūros ir psichiatrijos istorija mus įspėja, kad selektyvios pastangos siekiant spręsti psichikos sveikatos problemas ar sunkumus, stengiantis žmones „pataisyti“ ar „pagydyti“, ypač jei tai daroma žmogaus teisių ir laisvių pažeidimo sąskaita, gali turėti žalingų padarinių asmens ir visuomenės gerovei. Šiame kontekste svarbu kritiškai įvertinti esamą psichikos sveikatos situaciją pasaulyje ir identifikuoti esmines sistemines psichikos sveikatos priežiūros sistemos spragas.

COVID-19 pandemija suteikė galimybę permąstyti psichikos sveikatos politikos ir praktikos kryptis ir suabejoti investavimo į esamą padėtį veiksmingumu. Visų pirma, nebūtų išmintinga „gydyti“ daugybę psichikos sveikatos sunkumų, kuriuos sukelia baimė užsikrėsti ar karantino poveikis, ir tokius atvejus kvalifikuoti kaip padidėjusio psichikos sveikatos sutrikimų skaičiaus įrodymą. Antra, dabar labiau nei bet kada anksčiau akivaizdu, kad privalu atsisakyti segreguotų psichiatrijos ar socialinės globos įstaigų praktikų.

Sisteminės kliūtys įgyvendinti teisę į psichikos sveikatą nustatytos. Be kitų socialinių veiksnių (tokių kaip skurdas, diskriminacija, smurtas įvairiose aplinkose), yra ir plačiai paplitusi prievarta bei institucionalizacija, pernelyg didelis biomedicinių priemonių taikymas, galios asimetrija tarp paslaugų teikėjų ir paslaugų gavėjų, bei šališkas žinių ir mokslinių įrodymų naudojimas psichikos sveikatos priežiūros srityje. Šios kliūtys yra dar akivaizdesnės ir grėsmingesnės šiais laikais, kai pasaulinė bendruomenė susiduria su COVID-19 pandemija. Ši visuomenės sveikatos krizė yra puiki galimybė iš esmės pakeisti psichikos sveikatos politiką ir praktiką visame pasaulyje. Norint tai pasiekti, visos suinteresuotosios šalys turėtų dėti bendras pastangas, kad psichikos sveikatos priežiūros srityje būtų visapusiškai atsižvelgiama į žmogaus teisėmis pagrįstą požiūrį, aklai nepasitikima institucine priežiūra bei perdėtu žmogaus jausmų ir įvairovės patologizavimu.


Plačiau >