hrmi-youtube
LT
nusikaltimų aukų teisės
Kovojant su neapykantos nusikaltimais ir neapykantos kalba

Šiuo projektu siekiama patobulinti paramą neapykantos nusikaltimų ir neapykantos kalbos aukoms. Dalindamiesi savo valstybių patirtimi bei mokydamiesi vieni iš kitų projekto partneriai identifikuos geriausius pranešimo apie neapykantos nusikaltimus mechanizmus. Šio projekto tikslas – įgalinti nukentėjusius nuo neapykantos nusikaltimų bei atrasti būdus suteikti jiems tinkamiausią pagalbą.

Laikotarpis 2016 11 01 – 2018 10 01

Koordinuojantis partneris
People in Need Slovakia (Slovakija)
Partneriai Žmogaus teisių stebėjimo institutas (Lietuva), In IUSTITIA (Čekija), Subjective Values Foundation (Vengrija), The People for Change Foundation (Malta)
Projekto veiklos  

  1. Tyrimas apie neapykantos nusikaltimus ir neapykantos kalbą Lietuvoje.
  2. Tarptautinis seminaras, kuriame bus dalijamasi žiniomis bei gerąja pranešimo apie neapykantos nusikaltimų mechanizmus praktika (Bratislavoje).
  3. Mokymai apie profesionalią teisinę pagalbą neapykantos nusikaltimų aukoms (Bratislavoje).
  4. Lyginamasis 5 valstybių tyrimas apie neapykantos nusikaltimus ir neapykantos kalbą, gerąsias neapykantos nusikaltimų pranešimo mechanizmų praktikas bei teisinę pagalbą nusikaltimų aukoms.
  5. Projekto tinklapio sukūrimas, kuriame bus dalijamasi visais projekto rezultatais.

 


Projektą iš dalies remia Europos Sąjungos Teisingumo programa

 


Plačiau >
K. Pūkui už seksualinį priekabiavimą gresia apkalta

Seksualinio pobūdžio komentarus laidęs ir kitaip prie darbo ieškojusių merginų priekabiavęs Seimo narys K. Pūkas, panašu, apkaltos neišvengs.

Seimo nario padėjėjomis įsidarbinti norėjusios merginos, anot jų, iš K. Pūko sulaukė itin asmeninių, intymių klausimų, kvietimų į jo butą Seimo viešbutyje ir komentarų, kad „būtų smagu pasivolioti lovoje“.

Etikos komisija kreipsis į Seimą dėl apkaltos

Dėl netinkamo elgesio prisipažinęs, tačiau dėl jo nesigailėjęs parlamentaras šiandien buvo svarstomas Seimo Etikos ir procedūrų komisijoje.

Komisija vienbalsiai nusprendė kreiptis į Seimą ir siūlyti pradėti apkaltos procesą. Šio proceso būdu gali būti panaikintas Seimo nario, kuris šiurkščiai pažeidė Konstituciją, sulaužė Seimo nario priesaiką arba padarė nusikaltimą, mandatas.

Prieš posėdį į Komisiją kreipėsi 46 nevyriausybinės organizacijos, prašydamos inicijuoti K. Pūkui apkaltą. Lygių galimybių plėtros centro ir Žmogaus teisių stebėjimo instituto inicijuotą kepimąsi pasirašė ir beveik du tūkstančiai Seimo nario elgesiu pasipiktinusių žmonių.

Nevyriausybinės organizacijos rinkosi prie Seimo

Komisijai svarstant K. Pūko elgesį, nevyriausybinės organizacijos rinkosi piketuoti prie Seimo.

„Šiandien susirinkome, kad palaikytume merginas, kurios ryžosi prabilti. Siekiame, kad K. Pūkui būtų pradėta apkalta. Seksualinis priekabiavimas jokiu būdu negali būti toleruojamas ar vertinamas nerimtai“ – teigė viena akcijos organizatorių, ŽTSI atstovė Natalija Bitiukova.

Pasitraukti iš Seimo nelaukiant apkaltos K. Pūką paragino ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, tačiau parlamentaras atsakomybės kratosi – pareiškė iš Seimo be apkaltos nesitrauksiąs.

Norintys/čios pasirašyti kreipimąsi dėl K. Pūko apkaltos, gali tą padaryti čia.


Plačiau >
Pradėjome naują projektą, skirtą nukentėjusiųjų teisėms

Vasario 10 d. Žmogaus teisių stebėjimo institutas ir Lietuvos policijos mokykla susitiko pirmajam projekto „Veiksmingas nukentėjusiųjų teisių užtikrinimas“ (JUST/2015/JACC/AG/VICT/9269) aptarimui.

Projektu siekiama, kad teisėsaugos pareigūnai įgytų jiems reikalingų žinių ir priemonių atliepiant nukentėjusiųjų poreikius, o nukentėję asmenys baudžiamajame procese jaustųsi saugiau ir tvirčiau.

Bus apmokyta daugiau nei 300 pareigūnų ir lektorių

Europos Sąjungos Teisingumo programos remiamo projekto metu bus rengiama metodinė ir mokymų medžiaga pareigūnams bei vykdomi intensyvūs mokymai dešimtyje Lietuvos apskričių. Iš viso planuojama apmokyti daugiau nei 300 pareigūnų ir lektorių.

Antraisiais projekto metais bus organizuojamos nacionalinė ir tarptautinė konferencijos, kuriose baudžiamosios teisės praktikai turės galimybę pasidalinti patirtimi įgyvendinant ES Nusikaltimų aukų direktyvos nuostatas.

Nukentėjusieji ras informaciją internete

Projekto metu bus sukurta informacinė svetainė nukentėjusiesiems, kurioje šie ras informaciją apie savo teises, baudžiamąjį procesą, pagalbos gavimo galimybes. Informacija nukentėjusiems bus teikiama ir informaciniais bukletais, išleistais lietuvių, lenkų, rusų ir anglų kalbomis.

Projekto pabaigoje bus rengiama plati visuomenės švietimo apie nukentėjusiųjų teises kampanija.

Projekto pradžia: 2017 m. vasario 1 d.

Projekto vykdantieji partneriai: Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Lietuvos policijos mokykla

Asocijuoti partneriai: Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra, Victim Support Europe

Projektą remia Europos Sąjungos Teisingumo programa
 

 

 


Plačiau >
Eurobarometras: Lietuviai labiausiai ES linkę pateisinti seksualinį smurtą

Lapkričio 25 d. paskelbti Eurobarometro apklausos apie smurtą prieš moteris rezultatai parodė, kad lietuviai labiausiai visoje ES linkę pateisinti seksualinį ir psichologinį smurtą. Kokios to priežastys? Ką dar apie Lietuvos visuomenės požiūrį į smurtą atskleidžia naujausi Eurobarometro duomenys?

ŽTSI direktoriaus pavaduotojos teisės klausimais Natalijos Bitiukovos komentaras

Pradėkime nuo pozityvių tendencijų –  visuomenės švietimas, specialistų mokymai, teisėkūros pokyčiai nuo 2011 m., kuomet buvo priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, nenuėjo veltui. Lietuva atsistojo šalia tokių valstybių kaip Švedija ir Danija, pripažindama, kad smurtas prieš moteris dažniausiai pasireiškia namuose (taip mano 95% visų respondentų ir net 98% visų apklaustų moterų).

Daugiau žmonių mano, jog smurtas šeimoje – labai paplitęs

Lyginant su 2010 m., daugiau žmonių Lietuvoje mano, kad šeimyninis smurtas prieš moteris yra labai paplitęs. Tą patvirtina ir oficiali statistinė informacija – nuo 2012 m. stabiliai auga pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje, kurio aukomis 80% atvejų yra moterys, skaičius. Palyginimui: 2012 m. virš 18 tūkst. pranešimų, 2014 m. virš 29 tūkst. pranešimų, 2015 m. virš 38 tūkst. pranešimų.

Visgi yra dalis gyventojų Lietuvoje, ypač tarp 40-54 m. amžiaus grupės vyrų, kurie mano, kad už smurtą artimoje aplinkoje neturėtų būti baudžiama pagal įstatymą. Detaliau analizuojant Eurobarometro apklausos rezultatus tendencija pateisinti smurtą prieš moteris ar netgi apkaltinti auką tik ryškėja. Pavyzdžiui, net 14% moterų yra linkusios pateisinti seksualinę prievartą, jeigu auka savanoriškai nueina namo su prievartautoju, pavyzdžiui, „po vakarėlio ar pasimatymo“.

Linkę kaltinti auką

Kaltės perkėlimo aukai, smurto poveikio nuvertinimo mastas Lietuvoje yra ženkliai aukštesnis negu Europos Sąjungos vidurkis. Pavyzdžiui, beveik pusė Lietuvos respondentų yra linkę manyti, kad moterys „išgalvoja arba perdeda pareiškimus apie smurtą“ (LT-42%, ES-22%) arba smurtą išprovokuoja pati auka (LT-45%, ES-17%).

Deja, tokius pareiškimus teko girdėti ir iš kai kurių su smurto bylomis dirbančių teisėsaugos pareigūnų. Dar galima prisiminti šiemet pavasarį nuskambėjusi atvejį, kuomet Lietuvos policijai paprašius surasti merginą išžaginusį vyriškį po straipsniu pasipylė tokie komentarai kaip: „Tai pati turbūt girta buvo kaip tapkė, o ryte jau išžagino, verkia pasauliui…“

Seksualinis ir psichologinis smurtas pateisinamas labiau nei fizinis

Eurobarometro rezultatai atskleidė tam tikrą paradoksą – nors smurtas prieš moteris namuose bendrai yra laikomas nepriimtinu, atskiros smurto formos – seksualinis, psichologinis, ekonominis – yra labiau pateisinamos negu fizinis smurtas.

Pavyzdžiui, tik 57% respondentų mano, kad seksualinė partnerio prievarta yra/turi būti draudžiama įstatymiškai (ES vidurkis – 86%), o ekonominę partnerio kontrolę nusikaltimu laiko tik 58% respondentų (ES vidurkis – 78%).

Vienos smurto formos pateisinimas kaip labiau priimtinos už kitą yra ypač pavojinga tendencija, nes smurto šeimoje atvejai pasireiškia kontrolės rato pavidalu – vieną smurto formą lydi kita ir jos kartu persipina. Viešojoje erdvėje dar dominuoja „tylos kodas“ apie seksualinį smurtą šeimoje – apie jį nėra linkstama kalbėti, o diskusijose, ypač regionuose, galima išgirsti minčių, kad tai yra tam tikra moters pareiga vyrui.

Linkstama neigti moterų seksualinę autonomiją

Apskritai Lietuvoje, lyginant su visa ES, tendencija paneigti moters seksualinę autonomiją, netiesiogiai pateisinant ir kitokį invazyvų elgesį – seksualiai atvirų žinučių siuntimą, dviprasmiškus juokelius, lietimą nepageidaujamu būdu darbovietėje, yra itin ryški.

Tą galima sieti ir su sudaiktintu moters kūno vaizdavimu reklamoje, populiarioje kultūroje, bet šaknys yra gilesnės. Stereotipais paremtos švietimo priemonės, adekvačios lytinio ugdymo programos nebuvimas, pasikartojantis moters autonomijos kvestionavimas (vis iškylantys abortų draudimai, kontracepcijos demonizavimas) – šių veiksnių visuma ir lemia, kad ES kontekste mes vėl atsiliekame nuo Šiaurės šalių, o pačių Eurobarometro rengėjų, mums yra rekomenduojama įdėti daug pastangų „kovojant su stereotipais apie smurtą lyties pagrindu“.

 


Plačiau >
Naujas ŽTSI projektas – nusikaltimų aukų teisėms užtikrinti

Rugsėjo 1 d. ŽTSI pradėjo naują projektą, skirtą nusikaltimų aukų teisių apsaugai Lietuvoje ir kitose ES šalyse pagerinti.

Mokymai specialistams – pagal naują, ES mastu pritaikomą metodiką

Projektą „ES mokymų modulis apie Nusikaltimų aukų direktyvą“ koordinuoja Irish Council for Civil Liberties (Airija), dalyvauja partnerės organizacijos iš Vengrijos, Portugalijos ir Slovėnijos.

Projektas prasidės nuo apklausos apie mokymų, skirtų nukentėjusiųjų teisėms, poreikį įvairiose specialistų grupėse. Apklausos pagrindu bus rengiama ES mastu pritaikoma mokymų programa ir mokymų vadovas. Mokymų medžiaga apims tokias sritis kaip: (1) nukentėjusiųjų poreikiai; (2) Nusikaltimų aukų direktyvos nuostatos; (3) vaikų nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų apklausos; (4) asmenų su negalia, nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų, apklausos; (5) nukentėjusiųjų nuo smurto artimoje aplinkoje apklausos

Naujoji programa ir metodika bus pritaikyta praktikoje – organizuojami mokymai Lietuvos policijos pareigūnams, prokurorams ir teisėjams. Mokytis pagal šią programą ir metodiką bus galima ne tik konvenciniu, bet ir nuotoliniu būdu – jos pagrindu bus parengtas e-mokymosi kursas platformoje Be-ribu.lt.

Projekto rezultatai bus pristatyti ir aptarti baigiamojoje konferencijoje Dubline.

Pokyčiai nusikaltimų aukų teisių apsaugos reguliavime

2016 m. kovą Lietuvoje įsigaliojo Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimai, kuriais perkelta Nusikaltimų aukų direktyva ir sustiprinta nusikaltimų aukų teisių apsauga baudžiamajame procese. Direktyvoje įtvirtinta aukų teisė į jautrų ir pagarbų elgesį, teisė gauti būtiną informaciją, taip pat teisė į apsaugą ir pagalbą procese bei jam pasibaigus.

Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 50 000 nuo nusikaltimų nukentėjusių žmonių. ŽTSI 2014 m. tyrimas, kurio metu kalbintos artimųjų smurto aukos, atskleidė, kad nusikaltimų aukos vis dar lieka proceso nuošalyje – joms trūksta informacijos, teisinės, psichologinės pagalbos, emocinės paramos.

Remdamasis tyrimo duomenimis, 2015 m. ŽTSI teikė pastabas ir pasiūlymus Vyriausybei dėl Direktyvos nuostatų perkėlimo ir įgyvendinimo; dalį pasiūlymų įstatymų leidėjai vėliau įtraukė į BPK pakeitimus.

Projektą remia:

komisija-300x104


Plačiau >
Mokymų modulis apie ES Nusikaltimų aukų teisių direktyvą

Pagrindinis šio projekto tikslas – organizuoti mokymus apie  Direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR (Nusikaltimų aukų teisių direktyva) ir taip prisidėti prie nukentėjusiųjų teisių užtikrinimo Lietuvoje. 


Laikotarpis 2016 06 01-2018 04 01
Koordinuojantis partneris Irish Council of Civil Liberties (Airija)
Partneriai Žmogaus teisių stebėjimo institutas (Lietuva), Bar Council of Ireland (Airija), Law Society of Ireland (Airija), APAV (Portugalija), Peace Institute (Slovėnija), Teisingumo departamentas (Vengrija), Platform for International Cooperation on Undocumented Migrants (PICUM) ir Victim Support Europe 
Projekto veiklos

 

1. Apklausa apie mokymų apie nukentėjusiųjų teises skirtingose specialistų grupėse poreikį Lietuvoje

2. Mokymų programos ir mokymų vadovo parengimas. Mokymai apims šias pagrindines sritis: (1) nukentėjusiųjų poreikiai; (2) Nusikaltimų aukų direktyvos nuostatos; (3) vaikų nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų apklausos; (4) asmenų su negalia, nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų, apklausos; (5) nukentėjusiųjų nuo smurto artimoje aplinkoje apklausos

3. Mokymų sesijoje policijos pareigūnams, prokurorams ir teisėjams Vilniuje organizavimas (viso – 60 asmenų)

4.E-mokymosi kurso mokymų programos pagrindu paleidimas e-mokymosi platformoje Be-ribu.lt 

5. Konferencija Dubline, skirta aptarti mokymų poveikį tikslinėms grupėms partnerių šalyse

Projektą iš dalies remia Europos Sąjungos Teisingumo Programa

 


Plačiau >
ŽTSI dalyvauja JT Visuotinės periodinės apžvalgos procese

ŽTSI kartu su organizacija „SOS vaikų kaimai Lietuvoje“ ir Lygių galimybių plėtros centru pateikė komentarus ir informaciją Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybai dėl žmogaus teisių įgyvendinimo Lietuvoje.

Savo pateiktoje informacijoje, kuri remiasi organizacijų atliekama stebėsena, tyrimais bei bylų analize, yra akcentuojami pasiekimai ir išliekančios problemos tokiose srityse kaip smurtas šeimoje ir smurtas lyties pagrindu, prekyba žmonėmis, vaikų, nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų ar tapusių tokių veikų liudytojais padėtis, vaiko teisė į saugą aplinką, perėjimo nuo institucinės prie šeiminės globos procesas, teisinio veiksnumo reforma, bei Nacionalinės žmogaus teisių institucijos steigimas.

2016 m. lapkričio mėnesį JT Žmogaus teisių taryba svarstys antrąją Lietuvos valstybės ataskaitą visuotinės periodinės apžvalgos (angl. Universal Periodic Review) mechanizmo rėmuose. Visuotinė periodinė apžvalga – tai unikali procedūra, kurios metu JT Žmogaus teisių taryba, atsakinga už visuotinės pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms skatinimą, kas ketverius metus apžvelgia žmogaus teisių situaciją visose 193 JT valstybėse narėse.

Rekomendacijų antrajai Lietuvos ataskaitai tikimąsi sulaukti 2016 metų pabaigoje.


Plačiau >
ŽTSI teikia pasiūlymus kovai su prekyba žmonėmis

Žmogaus teisių stebėjimo institutas, reaguodamas į Vyriausybės kanceliarijos kvietimą dalyvauti viešojoje konsultacijoje, skirtoje prekybos žmonėmis prevencijai, pateikė savo pastebėjimus ir pasiūlymus, kaip kovoti su šiuo nusikaltimu, siekiant tinkamos aukų teisių apsaugos ir sėkmingos nusikaltimo prevencijos.

Nors prekyba žmonėmis paprastai asocijuojasi su stambiu, organizuotu ir žiauriu verslu, realybė rodo, jog šiandien prekybos žmonėmis nusikaltimas gali būti vykdomas ne tik kaip organizuoto nusikalstamumo dalis. Faktai rodo, jog daugėja individualių atvejų, kai vienas asmuo ar viena šeima išnaudoja, parduoda darbuotojus, kaimynus, draugus, giminaičius, vaikus.

2015 m. vasario 15 d. Vyriausybės kanceliarijai buvo išsiųsti patikslinti ŽTSI pasiūlymai ir pastabos.


Plačiau >
T@LK – virtuali pagalba nusikaltimų aukoms


Projektas skirtas ištirti virtualios pagalbos nusikaltimų aukoms prieinamumą Europos Sąjungoje, šio modelio teikiamas galimybes bei sukurti įrankius pagalbos aukoms teikėjams, siekiantiems įdiegti šį pagalbos modelį savo darbe.


Laikotarpis 2016 04 01 – 2018 03 01
Partnerystė
 

Projekto koordinatorius – Portugalijos Paramos aukoms asociacija (APAV) (Portugalija). Projekto partneriai: Žmogaus teisių stebėjimo institutas (Lietuva), Victim Support Finland (Suomija), Victim Support Malta, Katalonijos Viktimologijos draugija (Ispanija) ir Victim Support Europe (ES).

 
Projekto veiklos

 

1. Virtualios paramos priemonių ir jų poveikio analizė Lietuvoje

2. Susitikimas su tarnybomis, sėkmingai teikiančiomis pagalbą nusikaltimų aukoms virtualiu būdu Europos Sąjungos valstybėse

3. Procedūrų ir gairių paramos nusikaltimų aukoms tarnyboms parengimas

4. Susitikimai su suinteresuotomis institucijomis, siekiant įvertinti virtualios pagalbos nusikaltimų aukoms sistemos kūrimą Lietuvoje

 

Projektą remia Europos Sąjungos Teisingumo programa

 


Plačiau >
Svarstomos naujos priemonės, padėsiančios geriau užtikrinti nukentėjusiųjų teises

Lapkričio 25 d., Tarptautinę smurto prieš moteris panaikinimo dieną, Žmogaus teisių stebėjimo institutas kartu su Generaline Prokuratūra pradėjo ciklą regioninių mokymų prokurorams apie Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymotaikymą. Seminaro tikslas – atsižvelgiant į visų grandžių (policijos, prokuratūros, teismų, specializuotų pagalbos centrų, nevyriausybinių organizacijų) patirtį taikant šį teisės aktą, išnagrinėti dažniausiai praktikoje kylančias problemas ir surasti jų sprendimų būdus.

ŽTSI vaidmuo šių seminarų metu yra dvejopas – supažindinti prokurorus su Europos žmogaus teisių teismo standartais smurto šeimoje kategorijos byloje, o taip pat pristatyti naujoves, susijusias su Nusikaltimų aukų direktyvos perkėlimu į Lietuvos teisinę sistemą.

Nusikaltimų aukų direktyva ir naujas požiūris į artimųjų smurto auką

Nusikaltimų aukų direktyva – 2012 m. priimta direktyva, nustatanti vienodus minimalius nusikaltimų aukų teisių apsaugos standartus, privalomus visoms ES šalims. Direktyvos tikslas – užtikrinti, kad nusikaltimų aukos gautų „tinkamą informaciją, paramą ir apsaugą bei galėtų dalyvauti baudžiamajame procese“. Ypatingas dėmesys Direktyvoje skiriamas pažeidžiamoms nusikaltimų aukoms, tarp kurių yra artimųjų smurto, smurto lyties pagrindu, seksualinio smurto ir prievartos aukos.

Direktyvoje pabrėžiama individualaus požiūrio į auką ir specialius aukos poreikius svarba – baudžiamojo proceso metu privaloma įvertinti aukai kylančią riziką, pakartotinės viktimizacijos, bauginimo ar keršto grėsmę, nustatyti specialiuosius aukos apsaugos poreikius ir į tai atsižvelgiant užtikrinti tinkamą aukos apsaugą bei specializuotos pagalbos teikimą.

Teisingumo ministerija, atsižvelgdama inter alia į ŽTSI teiktas pastabas, parengė Direktyvos perkėlimo į Lietuvos baudžiamojo proceso teisę projektą. Šiuo metu projektas yra svarstomas LR Seime.

Direktyvos teisės praktikoje

Kaip tiksliai Direktyvos nuostatos veiks praktikoje šiuo metu nėra iki galo aišku. Tačiau šis klausimas yra keliamas ne tik Lietuvoje – lapkričio 26 d. Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) organizuotame tarptautiniame susitikime ES valstybių atstovai dalijosi savo patirtimi, įgyvendinant šio teisės akto nuostatas.

Vienose valstybėse iki perkėlimo termino pabaigos – lapkričio 16 d. – pavyko įgyvendinti daugumą Direktyvos nuostatų, kitose, įskaitant Lietuvą, šis procesas tik įsibėgėjo. Kaip pažymėjo renginyje dalyvavusi Europos Komisijos atstovė, daugiausia problemų kelia nuostatos, susijusios su valstybės įsipareigojimais sukurti bendrųjų socialinių (apimančių teisinę, psichologinę, finansinę pagalbą) paslaugų, prieinamų visų nusikaltimų aukoms, sistemą.

Ne mažiau darbo reikalauja ir straipsnis, numatantis valstybėms pareigą užtikrinti visų aukų specialiųjų poreikių vertinimą jau pirmo kontakto su teisėsaugos institucija metu. Renginyje dalyvavusi ŽTSI atstovė inicijavo diskusiją dėl specialių poreikių vertinimo apklausos santykio su kai kuriose jurisdikcijose atliekamu pakartotinio smurto šeimoje rizikos vertimu. Buvo pritarta, kad šios apklausos neturi dubliuotis, bet turi būti integruotos į vieną instrumentą, siekiant papildomai netraumuoti aukos.

Mokymų poreikis – akivaizdus

Lapkričio 25 d. pradėtas renginių ciklas prokurorams jau sulaukė labai pozityvių dalyvių vertinimų ir tik patvirtino mokymų poreikį nukentėjusiųjų teisių apsaugos srityje. Kaip teigė ŽTSI laidoje „Žmogus žmogui“ kalbinta Generalinės prokuratūros prokurorė Vida Ramanauskienė, „svarbu pradėti nuo suvokimo, kas yra smurtas. Aš ir pati galiu prisipažinti, kad pati, nuo tada, kai NVO pradėjo kelti klausimus, kad privatus procesas smurto šeimoje atvejais yra negerai, man atrodė, kai tai yra tų moterų įžeidimas – ką, mes jas laikome nevisavertėmis, jos pačios apsiginti negali? Bet susitikimų, mokymų metu, tas požiūris pasikeitė, suvokus, kas iš tikrųjų yra smurtas artimoje aplinkoje.“

Siekdamas kokybiškai patenkinti šį poreikį ir kartu sukurti tvarų ir ekonomišką sprendimą, ŽTSI spalio mėnesį paleido e-mokymosi platformą Be-ribu.lt su pirmuoju „Smurtas artimoje aplinkoje: ką turi žinoti kiekvienas profesionalas“. Prie kurso jau prisijungė virš 250-ties e-studentų, tarp kurių dauguma yra prokuratūros, policijos ir socialines paslaugas teikiančių tarnybų atstovai. Viena iš pirmojo kurso pamokų yra skirta pristatyti Nusikaltimų aukų teisių direktyvos nuostatas.


Plačiau >
Nauja e-mokymosi platforma „Be ribų“ padės pareigūnams kovoti su smurtu artimoje aplinkoje

Mokymasis be ribų

Šiandien veikti pradedanti e-mokymosi platforma „Be-ribu.lt“ siūlo nemokamą kursą apie smurtą artimoje aplinkoje, skirta pareigūnams ir kitiems profesionalams.

Platformos įkūrėjo Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorės pavaduotoja Natalija Bitiukova sako, kad „Be-ribu.lt“ padės gerinti pareigūnų, prokurorų, teisėjų ir kitų profesionalų kvalifikaciją ir įgūdžius šiems patogiu, laiką ir lėšas taupančiu būdu.

„Tarp valstybės pareigūnų ir specialistų yra daug žmonių, kurie nori kelti savo kvalifikaciją, tačiau juos atgraso mokymų kainos, nesuderinamumas su darbu, atstumas iki mokymų vietos. „Be-ribu.lt“ jie gali tobulintis be laiko ir erdvės apribojimų. Kursas yra prieinamas nemokamai iš bet kurio taško, kur yra interneto ryšys“.

Pirmasis kursas – apie smurtą artimoje aplinkoje

Pirmasis „Be-ribu.lt“ kursas turėtų sudominti visus, kuriems savo darbe tenka susidurti su smurtu artimoje aplinkoje. Kasmet nuo šio nusikaltimo nukenčia apie dešimt tūkstančių žmonių, dauguma jų – moterys.

Veiksmingam atsakui į smurtą artimoje aplinkoje trukdo valstybės biudžeto lėšų trūkumas ne tik policijos pareigūnų, bet ir kitų grandžių profesionalų – prokurorų, teisėjų, advokatų – kvalifikacijos kėlimui ir mokymams.

„Be-ribu.lt“ tikslas yra išspęsti šią problemą inovatyviai, patogiai ir mažiausiomis sąnaudomis. E-mokymosi platforma sukurta pasaulyje pripažintų masinių atvirųjų internetinių kursų (Coursera, Iversity, Khan Academy) pagrindu.

„Deloitte prognozėmis, iki 2020 m. masiniai atvirieji interneto kursai sudarys daugiau nei 10 procentų visų aukštojo ir tęstinio mokslo kursų. Tad kodėl nepasinaudojus jų potencialu jau dabar?“, klausia Natalija Bitiukova.

Nemokamas kursas atviras visiems

Interaktyvų kursą „Smurtas artimoje aplinkoje: ką turi žinoti kiekvienas profesionalas“ sudaro video paskaitos, papildomi skaitiniai ir žinių patikrinimo testai. Sėkmingai išlaikius kursą suteikiamas pažymėjimas. Tarp pirmojo kurso lektorių – psichologė, policijos pareigūnas, teisėjas, lyčių lygybės ir žmogaus teisių ekspertės.

Šiuo metu kursas atviras visiems, besidomintiems smurto artimoje aplinkoje problema. Daugiau informacijos ir patį kursą rasite apsilankę www.be-ribu.lt.

„Be-ribu.lt“ kūrimą parėmė: Šiaurės ministrų taryba, Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo programa.


Plačiau >
Nusikaltimų aukos – specialistų ir pareigūnų dėmesio centre

„Turime būti pasiruošę reaguoti į iššūkius Europos mastu ir padėti nusikaltimų aukoms“, specialistams ir pareigūnams skirtą seminarą atidarė Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis.

Pic 1

ŽTSI kartu su SADM organizuoto seminaro metu ekspertai iš „Victim Support Europe“ pristatė Nusikaltimų aukų teisių direktyvą ir kartu su renginio dalyviais diskutavo, kaip organizuoti pagalbos teikimą nusikaltimų aukoms Lietuvoje.

Šiuo metu Lietuvoje teikiama pagalba artimųjų smurto, prekybos žmonėmis aukoms, nusikaltimų aukomis tapusiems vaikams, tačiau paslaugų nepakanka, jų finansavimas nedidelis, daugybė nukentėjusiųjų pagalbos nesulaukia.

„Džiaugiamės galėdami bendradarbiauti su ministerija tobulinant pagalbos nusikaltimų aukoms sistemą“, renginio dalyvius pasveikino ŽTSI direktorės pavaduotoja Natalija Bitiukova. „Jeigu norime išties padėti žmonėms, turime vienytis ir kartu ieškoti sprendimų“.

Levent Altan, „Victim Suport Europe“ vadovas supažindino seminaro dalyvius su pagrindiniais Direktyvos principais ir pamatinėmis nusikaltimų aukų teisėmis.

Pic 3

Helgard Van Huellen pasidalijo didžiausios Vokietijoje pagalbos nusikaltimų aukoms orgnizacijos „Weisser Ring“ patirtimi. „Weisser Ring“ veikia jau beveik 40 metų ir remiasi savanorių darbu – jų turi net tris tūkstančius 420 padaliniuose visoje šalyje.

„Kiekvienos aukos poreikiai skirtingi, joms reikia įvairios socialinės, psichologinės pagalbos. Aš dvidešimt metų dirbu tiesiogiai su aukomis – mums tenka ir didesnio televizoriaus ieškoti prastai matančiam senjorui, ir naują lovą surasti, ir teikti emocinę paramą nuo sunkių nusikaltimų nukentėjusiems žmonėms. Paramą teikią savanoriai nuo 18 iki 73 metų, ir pačių įvairiausių profesijų savanoriai – mokytojai, teisininkai, apskaitininkai“, pasakojo Helgard.

„Daugiausiai padedame užpuolimų aukoms – daugiau nei trečdalis visų aukų, seksualinio smurto aukoms – beveik trečdalis aukų, vagysčių, apiplėšimų, sukčiavimo aukoms.“

„Svarbu, kad žmogus neliktų pamestas, pasiklydęs nekoordinuotojoje paslaugų sistemoje. Kartais aukoms sunku suprasti, kokią paramą ir iš kokios organizacijos gauti, tad svarbu, kad jos nesiblaškytų“, tvirtino Levent Altan.

Perkėlus Nusikaltimų aukų teisių direktyvą į Lietuvos teisinę sistemą šių metų lapkritį, visos nusikaltimų aukos Lietuvoje turės teisę į nemokamą pagalbą: emocinę paramą, psichologinę, socialinę, teisinę pagalbą.

Seminare dalyvavo: Socialinės apsaugos ir darbo, Teisingumo, Vidaus reikalų ministerijos, Kalėjimų departamento, Policijos departamento, Generalinės prokuratūros, Nacionalinės teismų administracijos, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Kriminalinės policijos biuro atstovai.

Pic 4


Plačiau >
Kaip galime geriau apsaugoti nusikaltimų aukas?

ŽTSI pateikė pastabas ir komentarus Vyriausybei dėl ES Nusikaltimų aukų direktyvos perkėlimo į Lietuvos teisinę sistemą.

„Direktyva siekiama, kad baudžiamajame procese daugiau dėmesio būtų skiriama nusikaltimų aukoms, padedant joms greičiau atsigauti po patirto nusikaltimo ir užtikrinant, kad dalyvavimas baudžiamajame procese jų papildomai netraumuotų“, sako ŽTSI advokacijos vadovė Mėta Adutavičiūtė.

Direktyvoje įtvirtinta aukų teisė į jautrų ir pagarbų elgesį, teisė gauti būtiną informaciją, taip pat teisė į apsaugą ir pagalbą procese ir jam pasibaigus.

Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 50 000 nuo nusikaltimų nukentėjusių žmonių. ŽTSI 2014 m. tyrimas, kurio metu kalbintos artimųjų smurto aukos, atskleidė, kad nusikaltimų aukos vis dar lieka proceso nuošalyje – joms trūksta informacijos, teisinės, psichologinės pagalbos, emocinės paramos.

Jos nesijaučia fiziškai saugios dėl savęs ir savo vaikų, o baudžiamasis procesas atrodo painus, sudėtingas ir ne visuomet draugiškas.


Plačiau >
Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje: 2013-2014 Apžvalga

Portale www.pasidomek.lt pristatome jau aštuntąją žmogaus teisių situacijos Lietuvoje apžvalgą „Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje 2013-2014“.  Apžvalgoje analizuojame pastarųjų metų politines, teisines ir socialines tendencijas užtikrinant žmogaus teises Lietuvoje.

Šių metų apžvalgą rengė net 20 teisės, sociologijos, kriminologijos ekspertų bei tiesiogiai su pažeidžiamomis grupėmis dirbančių nevyriausybinių organizacijų atstovų, nagrinėjusių tokias temas kaip smurtas artimoje aplinkoje, vaiko teisių apsauga, globos įstaigų reforma, sąlygos laisvės atėmimo įstaigose, pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų teisių apsauga, žmonių su negalia padėtis, prekyba žmonėmis, žodžio ir religijos laisvė, privatumo apsauga, ir kitas.

Šiemet apžvalga pasipildė ne tik ekspertais, bet ir atsinaujino. Portalas www.pasidomek.lt leidžia patogiau susipažinti su atskirų teisių problematika bei susikurti „Mano apžvalgą“ – individualią konkrečių žmogaus teisių problemų analizę, kuri leis valstybės institucijoms,  nevyriausybinėms organizacijoms bei kitiems suinteresuotiems asmenims lengviau pritaikyti apžvalgos rekomendacijas savo veiklos srityje.

Apžvalga yra parengta lietuvių ir anglų kalbomis.


Plačiau >
Nusikaltimų aukų teisių direktyva: naujas požiūris į artimųjų smurto aukas (2014)

Smurto artimoje aplinkoje aukos sulaukia daugiau paramos iš policijos pareigūnų ir pagalbos tarnybų, tačiau joms trūksta būtinos informacijos apie baudžiamąjį procesą, teisinės pagalbos, fizinės jų ir jų vaikų apsaugos nuo atsakomųjų veiksmų, grasinimų ir keršto.

Tokias tendencijas atskleidė Žmogaus teisių stebėjimo instituto, Lietuvos teisės instituto ir Lygių galimybių plėtros centro atliktas tyrimas „Nusikaltimų aukų teisių direktyva: naujas požiūris į artimųjų smurto aukas“. Tyrimu buvo siekiama įvertinti, kaip Lietuva pasirengusi užtikrinti Nusikaltimų aukų teisių direktyvos teises praktikoje – šiuo tikslu kalbinti asmenys, nukentėję nuo artimųjų smurto, policijos pareigūnai, prokurorai, teisėjai, specializuotos pagalbos tarnybų darbuotojos.


Plačiau >
Užtikrinant smurto šeimoje aukų teises (įgyvendintas)


Projektas skirtas tobulinti moterų teisių NVO, paramos aukoms paslaugų teikėjų ir teisės specialistų kompetencijas ir taip prisidėti prie efektyvesnio smurto artimoje aplinkoje aukų teisių užtikrinimo Lietuvoje ir  Baltarusijoje.


Laikotarpis 2014 11 05 – 2015 12 31
Partnerystė Lietuva, Baltarusija, Norvegija
Projekto akimirka
Rezultatai 

 

1. Vilniuje organizuotas tarptautinis pasikeitimo gerąja praktika seminaras apie smurto šeimoje aukų teisinę apsaugą, kuriame dalyvavo 15 specialistų iš Lietuvos, Baltarusijos ir Norvegijos

2. Sukurta pirmoji žmogaus teisių e-mokymosi platforma www.be-ribu.lt. Platformoje paleisti du kursai „Smurtas artimoje aplinkoje: ką turi žinoti kiekvienas profesionalas” (vienas kursas lietuvių, kitas – rusų kalba)

3. Į kursą pritraukta virš 300 e-studentų (policijos pareigūnų, prokurorų, advokatų, socialinių darbuotojų, studentų ir NVO atstovų iš Lietuvos ir Baltarusijos), 170 iš jų jau sėkmingai atliko visas užduotis ir gavo kurso baigimo pažymėjimus 

Į projektą investavo logos

Plačiau >
ŽTSI kreipėsi į Seimo kontrolierius dėl JT Komiteto prieš kankinimą rekomendacijų įgyvendinimo

2014 m. birželio 5 d. ŽTSI kreipėsi į LR Seimo kontrolierius ragindamas atsižvelgti į JT Komiteto prieš kankinimus rekomendacijas dėl Lietuvoje veikiančių socializacijos centrų.  Gegužės pabaigoje Komitetas pažymėjo, kad vaikų laikymas centruose prilygintinas administraciniam suėmimui, juose veikiantys „relaksacijos kambariai“ – kalinimui vienutėse, ir nurodė Lietuvai „užtikrinti efektyvią tokių institucijų stebėseną, siekiant užkirsti kelią Konvencijos pažeidimams.“

ŽTSI atkreipė Seimo kontrolierių dėmesį, kad centruose gyvenantys vaikai priklauso skirtingoms rizikos grupėms ir turi skirtingus poreikius (nepilnamečiai padarę nusikaltimus, nepilnamečiai bėgantys iš namų ar neruošiantys pamokų, prekybos žmonėmis aukos), tačiau jų priežiūra nėra diferencijuota. Atsižvelgiant į vaikų psichologinę būklę yra kvestionuotinas socializacijos centrų priskyrimas bendrajai lavinimo sistemai ir jų traktavimas kaip eilinių švietimo institucijų.

ŽTSI priminė apie 2012 m. kritiškas Valstybės kontrolės  išvadas dėl socializacijos centrų veiklos neefektyvumo, bei plačiai nuskambėjusi atvejį, kai 2013 m. aštuoni pedagogai, dirbę Vėliučionių vaikų socializacijos centre, buvo teisiami už fizinį smurtą prieš vaikus ir neteisėtą socializacijos centre gyvenusių vaikų laisvės apribojimą.

Institutas paragino Komitetą atsižvelgti į Lietuvos prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus, organizuoti stebėsenos vizitus į socializacijos centrus ir inicijuoti platesnę diskusiją dėl centrų pertvarkos ir alternatyvių paslaugų tinklo vystymo.

Iki 2015 m. gegužės 23 d. Lietuva turės pateikti Komitetui prieš kankinimą informaciją kokių priemonių buvo imtasi užtikrinant Konvencijos pažeidimų prevenciją centruose.  Nuo 2014 m. LR Seimo kontrolierių įstaiga yra laikoma nacionaline prevencijos institucija pagal Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą fakultatyvų protokolą.

ATNAUJINTA 2014-06-25

Birželio 25 d. LR Seimo kontrolierių įstaiga pateikė  atsakymą į ŽTSI kreipimąsi, kuriame yra patvirtinama, kad vaikų socializacijos centruose turi būti atliekama žmogaus teisių padėties stebėsena, ir šios institucijos yra įtrauktos į šių metų planuojamų stebėsenų sąrašą. „Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad socializacijos centruose yra laikomi nepilnamečiai Seimo kontrolierių nuomone, būsimų socializacijos centrų stebėsenos planus tikslinga aptarti su vaiko teisių apaugos kontroliere. Šis susitikimas numatomas liepos mėnesį“, – teigiama įstaigos rašte. „Manome, kad atlikus stebėseną socializacijos centruose ir įvertinus jos rezultatus, bus tikslinga organizuoti platesnę diskusiją šia tema“.


Plačiau >
Alternatyvios ataskaitos JT Komitetui prieš kankinimus 2014

Žmogaus teisių stebėjimo institutas pateikė alternatyvią ataskaitą JT Komitetui prieš kankinimą, siekdamas padėti įvertinti Lietuvos pažangą 52-os sesijos metu (2014 m. balandžio 28 d. – gegužės 23 d.), peržiūrint trečiąją Lietuvos periodinę ataskaitą.

ŽTSI nustatė, kad dvi opiausios problemos baudžiamosios teisės srityje – pernelyg dažnai taikomas suėmimas ir neveiksminga lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sistema. ŽTSI tuo pačiu pažymėjo, kad ilgai laukta kalėjimų reforma vis dar neįvyko.

Pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų situacija taip pat kelia nerimą. Nors Lietuvos teisės aktai ir numato, kad prieglobsčio prašytojai negali būti sulaikomi net ir tuo atveju, kai jie į šalį atvyksta ir joje gyvena neteisėtai, praktikoje šia taisykle nesivadovaujama. ŽTSI stebėsenos vizitas į Užsieniečių registracijos centrą atskleidė ten vyraujančias žeminančias sąlygas, jų tarpe ir religijos laisvės nepaisymą.

Dėl teisinės apsaugos ir specializuotų paslaugų trūkumo nusikaltimo aukos, jų tarpe – vaikai ir šeiminio smurto aukos, dažnai atsiduria kankinimams ar orumą žeminančiam elgesiui prilygstančioje situacijoje. Prekybos žmonėmis prostitucijos tikslais aukoms taip pat tenka kentėti ir nuo antrinės viktimizacijos bei stigmos visuomenėje. Ataskaitoje rašoma, kad „nusikaltėliai, kurie pelnosi iš prekybos žmonėmis, žiniasklaidoje vaizduojami kaip ‘padedantys prostitutėms užsidirbti pragyvenimui’, o tuo tarpu nusikaltimo aukos – moterys, išnaudojamos prostitucijai – vertinamos tarsi pačios būtų kaltos dėl tokios situacijos.“

ŽTSI pateiktose pastabose pabrėžiama, kad nuo tada, kai buvo įvertinta antroji Lietuvos periodinė ataskaita, šalyje vyko reikšmingi pokyčiai – visų pirma, buvo priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, kuris pirmą kartą pripažino, kad smurtas šeimoje yra žmogaus teisių pažeidimas už kurį asmuo gali būti patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Tačiau ši pažanga nereiškia, kad Lietuvai nereikia ištaisyti klaidų įgyvendinant kitus JT Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį numatytus įsipareigojimus.

Dar viena kartu su „REDRESS“, „Amnesty International“, „Reprieve“ ir „Interights“ ruošta alternatyvi ataskaita buvo skirta ikiteisminio tyrimo dėl Lietuvos bendrininkavimo CŽV ypatingųjų perdavimų analizei.

2014 m. gegužės 23 d. Jungtinių Tautų Komitetas prieš kankinimą, įvertinęs trečiąją Lietuvos periodinę ataskaitą, paskelbė savo preliminarias išvadas.  Pagal naujas Komiteto rekomendacijas, Lietuva privalo užtikrinti, kad suėmimas ikiteisminio tyrimo metu būtų naudojamas kaip išimtinė priemonė; iki gyvos galvos įkalintiems asmenims būtų suteikta galimybė kreiptis dėl lygtinio paleidimo; bei naujas tyrimas dėl Lietuvos dalyvavimo CŽV slaptųjų sulaikymų ir ypatingųjų perdavimų programoje būtų atliktas skaidriai ir laiku.

2015 m. gegužės mėnesį Lietuva pateikė Komitetui papildomą informaciją apie rekomendacijų, susijusių su (a) teisine asmenų, kuriems yra apribota laisvė, apsauga; (b) suėmimo ir administracinio arešto taikymu; (c) sąlygų laisvės atėmimo vietose, įgyvendinimu.


Plačiau >
Teismai skatina prekybą žmonėmis?

Šiandien Žmogaus teisių stebėjimo institutas kreipėsi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją, prašydamas ištirti Šiaulių apygardos teismo teisėjos Irenos Ivanovienės pasisakymus žiniasklaidai, komentuojant išnagrinėtą bylą dėl pelnymosi iš vaikų prostitucijos. Byloje konstatuota, kad sąvadautojai pelnėsi iš nepilnamečių mergaičių, kurių amžius tesiekė 14 ir 15 metų.

„Jeigu jūs būtumėte jas matęs, komentarų nereikėtų, be to, visa tai iš viso vyko 20 dienų“, – Delfi portale publikuotame straipsnyje cituojama Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė.

Žeminantys ir užgaulūs teisėjos žodžiai nukentėjusiųjų atžvilgiu ne tik šokiruoja, bet ir verčia abejoti teisėjos etika, nešališkumu ir gebėjimu atlikti pagrindinę teismų funkciją – vykdyti teisingumą. Tokie pareiškimai liudija, kad švelnios bausmės – po 150 valandų viešųjų darbų – nusikaltusiems asmenims buvo skirtos būtent dėl teisėjos Irenos Ivanovienės išankstinių neigiamų nuostatų nukentėjusių mergaičių atžvilgiu, todėl kyla rimtų abejonių dėl viso teismo proceso nešališkumo.

Nuo prekybos žmonėmis ir prostitucijos nukentėjusioms moterims ir mergaitėms pagalbą teikiančių nevyriausybinių organizacijų teigimu, atvejai, kai prekeiviai žmonėmis sulaukia itin švelnių bausmių arba apskritai nuo realių bausmių išsisuka, yra dažni. Kyla abejonių, ar ikiteisminio tyrimo institucijos ir teismai sugeba adekvačiai suvokti ir įvertinti šio nusikaltimo pobūdį.

Anot ŽTSI atstovės Natalijos Bitiukovos, tokie atvejai prisideda prie nebaudžiamumo atmosferos kūrimo, nes nėra užtikrinama reali ir griežta atsakomybė už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, o tai tik dar labiau skatina įsitraukti į šią nusikalstamą veiką, kadangi rizika nedidelė, o veikla – ypatingai pelninga.

„Kovojant su prekyba žmonėmis, svarbu įtvirtinti tokią praktiką, kad visi atvejai, kuomet iš asmens, užsiimančio prostitucija, pelnosi trečias asmuo, yra vienareikšmiškai kvalifikuojami kaip prekyba žmonėmis. Šioje vietoje reikia bausti tikruosius nusikaltėlius – sąvadautojus, o ne rodyti pirštais į aukas, kurios ir taip yra įbaugintos, priklausomos ir pažeidžiamos. Ypatingai svarbu pradėti tinkamai taikyti Baudžiamojo kodekso 157 straipsnį, reglamentuojantį vaiko pardavimą, išnaudojimą prostitucijai ar pornografijai, nes šio nusikaltimo aukos ne tik nėra tinkamai ginamos, bet dar papildomai nukenčia baudžiamojo proceso metu,“ sakė N. Bitiukova. „Svarbu užtikrinti, kad nevyrautų nebaudžiamumo atmosfera, kad visuomenė būtų priešiška nusikaltėliams, o ne smerktų ir kaltintų aukas“.

Dėl to, kad Lietuvoje nepilnametės prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukos nėra laikomos aukomis, ir kad teismo proceso metu joms neteikiama jokia pagalba, susirūpinimą išreiškė spalio mėnesį savo išvadas Lietuvai pateikęs Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas. Lietuva dar 2004 metais ratifikavo JT Vaiko teisių konvencijos fakultatyvinį protokolą dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos, kuriuo įsipareigojo patvirtinti „atitinkamas priemones, turinčias apsaugoti vaikų, nukentėjusių nuo šio Protokolo draudžiamų veikų, teises ir interesus visose baudžiamųjų bylų nagrinėjimo stadijose, pirmiausia: pripažindamos nukentėjusių vaikų pažeidžiamumą ir pritaikydamos procedūras, kad būtų atsižvelgta į jų specialius poreikius“.

Nerimą kelia tai, kad prekybos žmonėmis prostitucijos tikslais mastai Lietuvoje nemažėja, o aukų amžius jaunėja. Dažniausiai aukomis tampa moterys ir mergaitės. Į prekybos žmonėmis ir prostitucijos tinklą itin dažnai papuola pažeidžiamos merginos: nepilnametės, gyvenančios socialinės rizikos šeimose ar globos įstaigose, neišsilavinusios ar turinčios raidos sutrikimų.

Tikrieji prekybos žmonėmis mastai oficialioje statistikoje neatsispindi. Aukos vengia kreiptis į teisėsaugos institucijas – dažna jų bijo nusikaltėlių keršto ar nepasitiki pareigūnais. Ikiteisminių tyrimų dėl prekybos žmonėmis pradedama nedaug, kartais net ir akivaizdūs prekybos žmonėmis atvejai kvalifikuojami kaip švelnesnio pobūdžio nusikalstamos veikos – įtraukimas į prostituciją ar pelnymasis iš kito asmens prostitucijos.

Nemažai ikiteisminių tyrimų nutraukiama motyvuojant tuo, jog aukos keitė parodymus, atsisakė juos duoti, skirtingai aiškino tas pačias aplinkybes. Teisėsaugos pareigūnai ne visada suvokia iš prekybos žmonėmis tinklo ištrūkusių aukų savijautą ir jų pažeidžiamumą, neužmezga su aukomis pasitikėjimu pagrįsto ryšio. Tai baigiasi neveiksmingais ikiteisminiais tyrimais ar nutrūkusiu baudžiamuoju procesu.

„Iš Teisėjų etikos ir drausmės komisijos tikimės oficialaus teisėjos pasisakymų įvertinimo – manome, jog šiai teisėjai turėtų būti iškelta drausmės byla“ – teigia ŽTSI atstovė. „Taip pat tikimės, jog šis atvejis paskatins valdžios institucijas susirūpinti, kodėl kova su prekyba žmonėmis Lietuvoje yra neveiksminga. Kovojant su moterų ir mergaičių išnaudojimu itin svarbus yra visuomenės ir žiniasklaidos vaidmuo, nes tik sutelkę bendras pastangas galime apginti aukų teises ir tuo pačiu kurti saugesnę, teisingesnę visuomenę.“


Plačiau >
Neapykantos nusikaltimų aukų teisių apsauga: Lietuvos atvejis (2013)

Teisėsaugos institucijos dar nepasirengusios tinkamai kovoti su neapykantos nusikaltimais Lietuvoje, o tokių nusikaltimų aukos ne visuomet sulaukia reikiamos pagalbos – teigiama Žmogaus teisių stebėjimo instituto atlikto tyrimo išvadose.

Pirmoji tokio pobūdžio studija „Neapykantos nusikaltimų aukų teisių apsauga: Lietuvos atvejis (anglų kalba) pateikia teisinės bazės analizę bei nagrinėja praktinius aukų teisių apsaugos aspektus tiek iš teisėsaugos pareigūnų, tiek iš pačių aukų pusės. Tyrimo metu, bendradarbiaujant su Lietuvos teisės institutu, apklausti prokurorai ir policijos pareigūnai, bei neapykantos nusikaltimų aukos – tiek išdrįsusios kreiptis pagalbos, tiek nepranešusios apie patirtus užpuolimus.

Šiuo metu nei Lietuvos teisės aktai, nei pareigūnų praktika neatitinka iš Europos Sąjungos Nusikaltimų aukų teisių apsaugos direktyvos (2012) kylančių standartų. Nors tiek prokurorai, tiek policijos pareigūnai pripažįsta, kad neapykantos nusikaltimai yra pavojingos visuomenei veikos, tačiau rimčiau vertinami tik smurtiniai neapykanta motyvuoti nusikaltimai. Neapykantą ar diskriminaciją kurstanti kalba, pavyzdžiui, internetinių komentarų rašymas vertinamas atlaidžiai. Pareigūnams vis dar trūksta žinių apie neapykantos nusikaltimų pobūdį ir motyvus, o priimant sprendimus per daug pasikliaujama išorinių ekspertų išvadomis.

Iki 2015 metų Lietuva turės perkelti į nacionalinę teisę ES Nusikaltimų aukų teisių direktyvos nuostatas. Šia direktyva siekiama suvienodinti ir įtvirtinti minimalius neapykantos nusikaltimų aukų teisių apsaugos standartus visose ES šalyse narėse.

Tyrimą parėmė 2009-2014 metų Europos Ekonominės Erdvės Finansinio Mechanizmo nacionalinis dvišalių santykių fondas.


Plačiau >
D.P. prieš Lietuvą – smurtas artimoje aplinkoje

„Tikiuosi, jog šis sprendimas pagelbės kitiems asmenims ateityje, galbūt aukos dažniau skųsis, o smurtautojai mažiau nusikals. Ypatingai skaudu dėl vaikų – jie labiausiai kenčia tokiose šeimose, ir tai labai atsiliepia tolimesniame jų gyvenime.“

– Pareiškėja D.P.


Byla pradėta: 2007 m.

Byla baigta: 2013 m.

Bylos esmė: moteris aštuonerius metus kentė vyro smurtą, tačiau visi pradėti ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti

Bylos baigtis: Lietuvos institucijos, nesiėmusios veiksmų apsaugos moterį ir jos vaikus nuo sutuoktinio smurto, pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnį (kankininų draudimas)


Bylos faktai:

D.P. už kaltinamojo ištekėjo 1989 m., jie kartu turėjo keturis vaikus. 2001 m. santuoka buvo nutraukta. Užfiksuota, kad nuo 1995 m. iki 2003 m. vyras prieš D.P.  smurtavo dešimt kartų jų vaikų akivaizdoje, prieš du vaikus – keturis kartus ir prieš trečią vaiką – vieną kartą. Visi nukentėję asmenys buvo patyrę lengvus kūno sužalojimus.

1999 m. pareiškėja kreipėsi į Kauno apylinkės teismą privataus kaltinimo tvarka dėl smurto šeimoje. Teismas pripažino D.P. vyrą kaltu, tačiau apskundus sprendimą byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo. 2007 m. bylos nagrinėjimas buvo nutrauktas suėjus senaties terminui. Nors tais pačiai metais moteris kreipėsi į policiją pakartotinai dėl nesibaigiančio vaikų terorizavimo, prokuratūra pradėtą ikiteisminį tyrimą nutraukė.

2009 m. pareiškėjos sūnus, sulaukęs 21 metų, pasitraukė iš gyvenimo.

Nagrinėjimas EŽTT:

2008 m. gegužės 23 d. pareiškėja pateikė Europos žmogaus teisių teismui pareiškimą dėl EŽTK 6 straipsnio – teisės į teisingą teismą – pažeidimo.

Kuomet byla buvo komunikuota Lietuvos Vyriausybei, Žmogaus teisių stebėjimo institutas įsitraukė į bylą kaip trečioji šalis ir pateikė savo ekspertinę nuomonę. ŽTSI pateiktoje pozicijoje teigiama, jog Lietuvos valstybė, neapsaugojusi pareiškėjos ir jos vaikų nuo pakartotinio fizinio ir psichologinio smurto bei netinkamai vykdžiusi baudžiamąjį procesą, pažeidė Konvencijos 3 straipsnio, draudžiančio kankinimus ir nežmonišką elgesį, nuostatas bei Konvencijos 8 straipsnio, įtvirtinančio teisę į privataus gyvenimo gerbimą, nuostatas.

2013 m. spalio 22 d., įvertinęs tai, kad vienašalėje deklaracijoje Lietuva pati pripažino Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio pažeidimą ir pasiūlė pareiškėjai 6000 eurų kompensaciją, Teismas nusprendė šios bylos nagrinėjimo nebetęsti. Vyriausybė pripažino, kad baudžiamasis procesas pareiškėjos byloje turėjo daug trūkumų ir pabrėžė, jog gailisi, kad baudžiamoji byla nebuvo išnagrinėta per protingą laiko tarpą, o vėliau nutraukta, suėjus senaties terminui. Vyriausybė taip pat įsipareigojo imtis priemonių, kad tokie žmogaus teisių pažeidimai nepasikartotų ir užtikrinti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo efektyvų taikymą.

Bylos dokumentai:

Žmogaus teisių stebėjimo instituto pozicija

Europos žmogaus teisių teismo sprendimas


Plačiau >
Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje: 2011-2012 Apžvalga

Žmogaus teisių stebėjimo institutas visuomenei pristatė jau septintąją žmogaus teisių Lietuvoje apžvalgą – vienintelę tokio pobūdžio išsamią ataskaitą apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje 2011-2012 metais. Visą apžvalgos „Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje 2011-2012“ tekstą rasite čia.

Žmogaus teisės Lietuvoje niekada nebuvo valstybės politikos prioritetas. Kilus ekonominei krizei 2008 m., žmogaus teisių klausimai apskritai buvo išstumti iš politinės darbotvarkės. Apžvelgiant 2011-2012 m. laikotarpį, esminių pokyčių nematyti – valstybė vis dar neturi vieningai ir strategiškai formuojamos žmogaus teisių politikos. Įstatymų leidybos iniciatyvos siūlomos nevertinant jų poveikio žmogaus teisių apsaugai, o kai kurios iš jų netgi pamina pamatinius žmogaus teisių principus.

Šiame leidinyje pateikiame nepriklausomų žmogaus teisių ekspertų įžvalgas apie žmogaus teisių įgyvendinimą Lietuvoje 2011-2012 metais. Tai jau septintoji išsami žmogaus teisių padėties Lietuvoje ataskaita.

Dėkojame apžvalgos leidybą parėmusiai Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.


Plačiau >
Valiulienė prieš Lietuvą – smurtas artimoje aplinkoje

„Smurto šeimoje aktas savaime yra žeminantis ir menkinantis auką, ir tai yra būtent tai, ko siekia smurtautojas. Fizinis skausmas yra tik viena iš sumanytų pasėkmių. Spyris, pliaukštelėjimas, spjūvis – jie yra skirti sumenkinti partnerės orumą, ją pažeminti.“

– EŽTT teisėjo Pinto de Albuquerque pritariamoji nuomonė Valiulienė prieš Lietuvą byloje


Byla pradėta: 2011 m.

Byla baigta: 2013 m.

Bylos esmė: moteris kentė partnerio smurtą, tačiau visi ikiteisminiai tyrimai dėl smurto šeimoje buvo nutraukiami; galiausiai ji kreipėsi į teismą privataus kaltinimo tvarka, tačiau byla buvo nutraukta suėjus senaties terminui

Bylos baigtis: Lietuvos institucijos, nesiėmusios veiksmų apsaugoti moterį nuo partnerio smurto, pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnį (kankininų, žeminančio ir nežmoniško elgesio draudimas)


Faktinės aplinkybės:

2001 m. pareiškėja tapo smurto šeimoje auka – jos partneris prieš ją naudojo fizinį ir psichologinį smurtą. Apie penkis fizinio smurto atvejus pareiškėja pranešė teisėsaugos institucijoms bei kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą privataus kaltinimo tvarka dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo. Teismas nukreipė pareiškėjos skundą į Panevėžio miesto apylinkės prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo pradėjimo bendrąja tvarka, taip perkvalifikuojant galimai padarytą nusikaltimą į sunkesnį. 2002 m. pareiškėjos partneriui buvo pateikti įtarimai, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nuolat nutraukiamas, nes nepavykdavo rasti įtariamojo.

Vėliau, pasikeitus Lietuvos Baudžiamajam kodeksui, pareiškėjai buvo nurodyta kreiptis dėl smurto atveju privataus kaltinimo tvarka. Jai tą padarius, jos skundas buvo atmestas dėl senaties termino suėjimo.

Nagrinėjimas EŽTT:

2007 m. pareiškėja pateikė skundą prieš Lietuvą Europos žmogaus teisių teismui (toliau – EŽTT) dėl Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio, garantuojančio teisę į teisingą teismą, ir 13 straipsnio pažeidimų. Kuomet byla buvo komunikuota Lietuvos Vyriausybei, pareiškėjos atstovavimą perėmė Žmogaus teisių stebėjimo institutas.

2013 m. kovo 26 d. EŽTT priėmė pirmąjį sprendimą byloje prieš Lietuvą dėl smurto šeimoje. Teismas pripažino, kad Lietuvos teisėsauga, vilkindama ikiteisminį tyrimą dėl smurto šeimoje atvejo, neužtikrino pareiškėjos apsaugos nuo smurto ir leido smurtautojui išsisukti nuo atsakomybės. Tokiu būdu Lietuvos valstybė pažeidė savo pozityvią pareigą apginti smurto artimoje aplinkoje aukas pagal Konvencijos 3 straipsnį, draudžiantį kankinimą, nežmonišką ar žeminantį asmens  orumą elgesį.

Bylos dokumentai:

Žmogaus teisių stebėjimo instituto parengtas atsiliepimas

Europos žmogaus teisių teismo sprendimas

 


Plačiau >
Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje: 2009-2010 Apžvalga

2011 m. gegužės 26 d. Žmogaus teisių stebėjimo institutas pristatė tradicinį nepriklausomą žmogaus teisių situacijos Lietuvoje vertinimą Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje 2009-2010: Apžvalga, parengtą remiantis tyrimais, valstybės institucijų, tarptautinių tarpvalstybinių bei nevyriausybinių organizacijų išvadomis, ekspertų konsultacijomis bei žiniasklaidos monitoringo duomenimis.

„Pristatydami praeitą žmogaus teisių padėties apžvalgą, konstatavome žmogaus teisių padėties smukimą nuo įstojimo į Europos Sąjungą. Prieš dvejus metus pabrėžėme tiesioginį ryšį tarp nerimą keliančių emigracijos mastų bei užsienio investicijų stokos ir nepatenkinamos žmogaus teisių padėties Lietuvoje. Raginome išplėsti politinės darbotvarkės žmogiškąjį matmenį, nes neatsižvelgiant į klestėjimo ar nuosmukio laikmetį, joje dominuoja nebrandžiai demokratijai būdingas požiūris, kad sėkminga ekonominė šalies raida nulems žmogaus teisių padėties gerėjimą, daugelio laikomą antraeiliu klausimu,“ teigia ŽTSI direktorius Henrikas Mickevičius.

Viešasis diskursas ir politinė pastarųjų metų praktika parodė, kad Instituto raginimai nebuvo išgirsti. Žmogaus teisių būklė Lietuvoje toliau blogėjo, o populiarus pokštas apie masinę evakuaciją ėmė atrodyti pernelyg panašus į faktinės padėties konstatavimą.  Nepagarba žmogaus teisėms, nepakantumo kultūra tapo atvirai naudojamu politinės kovos įrankiu.

Apžvalgoje aptariami ryškiausi kankinimo, nežmoniško ir žeminančio elgesio draudimo pažeidimai, lygių galimybių ir nediskriminavimo principo įgyvendinimo regresas, neregėtą mąstą įgavę teisės į privatų ir šeimos gyvenimą pažeidimai, krizės ir valdžios mestas iššūkis žiniasklaidos laisvei, susirinkimų laisvės teisinio reguliavimo ir praktinio taikymo problemos bei kiti žmogaus teisių pažeidimai.

Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje 2009-2010: Apžvalga

Santrauka


Plačiau >
Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje: 2007-2008 Apžvalga

2009 m. birželio 10 d. Žmogaus teisių stebėjimo institutas pristatė penktąją žmogaus teisių apžvalgą „Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje 2007-2008“, parengtą remiantis ŽTSI tyrimais, valstybės institucijų, tarptautinių tarpvalstybinių bei nevyriausybinių organizacijų išvadomis, ekspertų konsultacijomis bei žiniasklaidos monitoringo duomenimis.

Apžvalgoje pažymima, kad žmogaus teisių padėties blogėjimo nuo įstojimo į Europos Sąjungą 2004-aisiais tendencija išliko.

2007- 2008 m. Lietuvoje:

1. Sparčiai plito rasizmas, antisemitizmas, ksenofobija, homofobija, ir kitos nepakantumo formos;

2. Ženkliai pablogėjo socialiai pažeidžiamų grupių – moterų, vaikų, neįgaliųjų, ir kitų – padėtis;

3. Nemažėja žmogaus teisių, kurios yra esminės veiksmingos demokratijos funkcionavimui, pažeidimų – teisės į politinį dalyvavimą, teisės į saviraiškos laisvę, teisės į privataus gyvenimo gerbimą,  teisės į teisingą teismą – pažeidimų.

Apžvalgoje aptartas teisės į politinį dalyvavimą, saviraiškos laisvės, teisės į privataus gyvenimo gerbimą, teisės į teisingą teismą įgyvendinimas, diskriminacijos, rasizmo, ksenofobijos ir kitų nepakantumo formų apraiškos. Atskirai pristatyta kai kurių socialiai pažeidžiamų grupių – moterų, vaikų, įkalintų asmenų, neįgaliųjų ir pacientų, padėtis žmogaus teisių kontekste.


Plačiau >
Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje: 2006 apžvalga

Š.m. gegužės 15 dieną Žmogaus teisių stebėjimo institutas pristatė jau ketvirtąją kasmetinę žmogaus teisių apžvalgą Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje 2006.

2006-ųjų apžvalgoje konstatuojama, kad nemažai žmonių šalyje jaučiasi nesaugūs, baiminasi laisvai reikšti savo mintis, jaučia teisingumo stoką, nepasitiki valstybės institucijomis. Žmogaus teisių situacijos analizė patvirtino šio nepasitikėjimo bei būgštavimų pagrįstumą.

Šioje apžvalgoje aptariama pagrindinių politinių ir pilietinių laisvių bei teisių padėtis Lietuvoje 2006-aisiais metais. Apžvelgiama teisė į privataus gyvenimo gerbimą, saviraiškos laisvė, teisė į teisingą teismą, diskriminacija, rasizmas, antisemitizmas ir kitos nepakantumo apraiškos bei žmogaus teisės policijos veikloje. Atskirai nagrinėjama pažeidžiamų visuomenės grupių – nusikaltimo aukų, įkalintų asmenų, asmenų su fizine negalia bei psichikos neįgaliųjų, moterų ir vaikų, padėtis žmogaus teisių kontekste.

Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje: 2006 apžvalga (leidinio el.versija)


Plačiau >
Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje: 2005 apžvalga
Š.m. gegužės 16 dieną Žmogaus teisių stebėjimo institutas pristatė kasmetinę žmogaus teisių apžvalgą. 2005-ųjų apžvalgoje įvertinti praeitų metų žmogaus teisių pažeidimai apimant šias sritis: teisę į privataus gyvenimo gerbimą, teisę į teisingą teismą, pilietines laisves, diskriminaciją, rasizmą, kitas nepakantumo formas bei žmogaus teises policijos veikloje. Atskirai nagrinėjama ir pažeidžiamų visuomenės grupių – moterų, vaikų, nusikaltimo aukų, nuteistųjų ir psichikos ligonių padėtis žmogaus teisių kontekste.

Plačiau >
Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje: 2004 apžvalga

Balandžio 18 d. LR Prezidentūroje pristatyta antroji periodinė žmogaus teisių padėties Lietuvoje apžvalga. Apžvalgoje pateikti ryškiausi 2004 metų žmogaus teisių pažeidimai, susiję su teise dalyvauti politiniame gyvenime, teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, teisę į teisingą teismą, policijos veiklą ir žmogaus teises, nusikaltimų aukų teises, nuteistų asmenų teises, mažumų teises, diskriminaciją, rasizmą, antisemitizmą ir kitas nepakantumo formas; taip pat žmonių, priklausančių pažeidžiamoms socialinėms grupėms, teisių apsaugą (apimant tokias socialines grupes kaip pacientai, vaikai, moterys, neįgalūs asmenys bei pagyvenę žmonės).

Apžvalgą rengė ŽTSI surinkta ekspertų grupė, naudodamasi 2004 metų žiniasklaidos monitoringo bei atskirų ŽTSI atliktų tyrimų duomenimis.

Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje 2004 (leidinio el.versija)


Plačiau >
Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje: 2003 Apžvalga

2004 m. birželio 10 dieną publikuotoje žmogaus teisių apžvalgoje ŽTSI išreiškė susirūpinimą dėl nuolatinių teisės į privatumą bei teisės į teisingą teismą pažeidimų, ryškių asmens psichinio ir fizinio integralumo apsaugos užtikrinimo trūkumų – tokių kaip pagalbos, teisinės apsaugos bei reabilitacijos sistemų trūkumas prekybos žmonėmis ir smurto aukoms, ypatingai vaikams. Taip pat apžvalga konstatuoja, kad šiandieninė Lietuvos žurnalistų savireguliacijos institucijų sistema yra nepajėgi apginti Lietuvos piliečių nuo neetiškų ir įstatymus pažeidžiančių žiniasklaidos apraiškų, nepagrįstai ribojamos galimybės dalyvauti politiniame gyvenime, stebimi ryškūs teisės į nuosavybės apsaugą, pacientų teisių pažeidimai ir diskriminacija dėl amžiaus.

Apžvalga „Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje“ skirta tuometinės žmogaus teisių įgyvendinimo situacijos Lietuvoje įvertinimui, ypatingą dėmesį skiriant opiausioms ir mažiau nagrinėtoms problemoms. Ji apima teisę į dalyvavimą politiniame gyvenime, teisę gauti ir skleisti informaciją, teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, teisę į teisingą teismą, teisę į nuosavybės apsaugą, o taip pat nagrinės mažumų teises, diskriminaciją bei labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių apsaugą

Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje: Apžvalga


Plačiau >