hrmi-youtube
LT
Neapykantos nusikaltimai ir neapykantos kalba: situacijos Lietuvoje apžvalga

Kviečiame skaityti Europos žmogaus teisių fondo, kartu su Žmogaus teisių stebėjimo institutu, Lietuvos žmogaus teisių centru ir Lietuvos policijos mokykla atlikto tyrimo ataskaitą.

Tyrimas atskleidė, kad nors Lietuvoje fiksuojamas santykinai nedidelis neapykantos nusikaltimų skaičius, tačiau reali situacija yra kur kas niūresnė, nes dalis nukentėjusiųjų pagalbos vis dar nesikreipia, o ir teisėsaugos atstovai, reaguodami į įvykius, dažnai neidentifikuoja neapykantos nusikaltimo motyvo. 

Nepaisant išsamaus teisinio reguliavimo, neapykantos kalbos ir neapykantos nusikaltimų registruojama nedaug, nors tyrimai rodo, kad tokie incidentai tarp pažeidžiamų bendruomenių išlieka opi problema. Remiantis oficialia neapykantos nusikaltimų statistika, matyti, kad 2010 metais buvo užregistruotos 158 nusikalstamos veikos pagal BK 170 str. (neapykantos kurstymas), 2012 metais – 266, o 2019 m. buvo užregistruotos vos 28 nusikalstamos veikos. Be to, oficiali statistika, kiek kreipimųsi buvo dėl neapykantos kurstymo ar dėl neapykantos nusikaltimų, padarytų turint neapykantos motyvą, nėra viešai prieinama.

Per beveik dešimties metų laikotarpį buvo užregistruoti 1279 neapykantos kurstymo atvejai, tačiau tik 88 iš jų pasiekė teismą. Neapykantos nusikaltimai pasižymi ypatingu latentiškumu, todėl registruotos nusikalstamos veikos atspindi tik nedidelę dalį realiai įvykstančių tokio tipo nusikaltimų.

Nors daugiau nei 10 kartų sumažėjęs registruotų nusikalstamų veikų skaičius galėtų rodyti teigiamą pažangą, kovojant su neapykantos nusikaltimais, tačiau tiek nacionalinės, tiek tarptautinės organizacijos įspėja, jog statistika neatspindi tikrosios situacijos. Statistiką taip pat iškreipia netinkamas neapykantos nusikaltimų kaip viešosios tvarkos pažeidimo kvalifikavimas (BK 284 str.). Be to, iki šiol nėra skelbiamas pranešimų apie neapykantos nusikaltimus ir neapykantos kalbą skaičius, todėl yra sudėtinga nustatyti tikrąjį nusikaltimų mastą.

Būtent todėl vykdant projektą #MesVisi buvo atliktas tyrimas, kurio iniciatoriai siekė išsiaiškinti tikrąją neapykantos nusikaltimų ir kalbos situaciją Lietuvoje, kuri atspindėtų visų pagrindinių suinteresuotų grupių pozicijas: aukų, policijos ir valdžios institucijų. Be to siekta:

– identifikuoti pagrindines kliūtis, trukdančias teisėsaugos pareigūnams efektyviai reaguoti į neapykantos nusikaltimus ir neapykantos kalbą,

– nustatyti pagrindines priežastis, dėl kurių nuo neapykantos nusikaltimų nukentėję asmenys, neapykantos nusikaltimų pažeidžiamų bendruomenių nariai nepraneša apie minėtus nusikaltimus,

– išsiaiškinti visuomenės informuotumą apie tiriamą problemą.

Atlikę tyrimą, autoriai priėjo tokias išvadas:

  • Netinkamas nusikaltimų kvalifikavimas. Neapykantos nusikaltimai Lietuvos teisinėje bazėje yra išskiriami kaip savarankiškos nusikalstamos veikos, motyvas išskiriamas kaip sunkinanti aplinkybė arba kaip nusikalstamos veikos kvalifikuojantis požymis. Vis dėlto, dažnai neapykantos nusikaltimai kvalifikuojami kaip savarankiškos veikos pagal BK 170 str. (Neapykantos kurstymas) kartu su BK 284 str. (Viešosios tvarkos pažeidimas), o tam tikrais atvejais – tik kaip viešosios tvarkos pažeidimas, nepaisant to, kad nusikaltimas padarytas nesant kitų asmenų, t. y. realiai nekurstant aplinkinių. Tokia praktika prisideda prie neapykantos nebaudžiamumo ir normalizavimo bei prieštarauja Europos Sąjungos Tarybos pamatiniam sprendimui, kuriuo siekiama užtikrinti, kad už sunkias rasizmo ir ksenofobijos apraiškas būtų baudžiama veiksmingomis, proporcingomis ir atgrasančiomis kriminalinėmis sankcijomis visoje Europos Sąjungoje.
  • Išsamių duomenų trūkumas. Per beveik dešimties metų laikotarpį teismą pasiekė tik vos tik 7% užregistruotų neapykantos kurstymo atvejų. Neapykantos nusikaltimai pasižymi ypatingu latentiškumu, todėl registruotos nusikalstamos veikos atspindi tik nedidelę dalį realiai įvykstančių tokio tipo nusikaltimų. Be to, iki šiol nėra skelbiamas pranešimų apie neapykantos nusikaltimus ir neapykantos kalbą skaičius, todėl yra sudėtinga nustatyti tikrąjį nusikaltimų mastą.
  • Administracinės atsakomybės poreikis. Už neapykantos kurstymą internete šiuo metu tokia atsakomybė netaikoma, tačiau jos taikymui pritartų beveik kas antras Lietuvos gyventojas. Akivaizdžiais atvejais, kai asmens tapatybė yra visiškai aiški (pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose) ir papildomų techninių priemonių nereikia, autorių manymu, administracinė atsakomybė galėtų būti viena iš alternatyvių atsakomybės formų, kovojant su neapykantos kurstymu internete.
  • Poveikis nukentėjusiųjų gyvenimui ir savijautai. Kokybinio tyrimo metu atlikti interviu su pažeidžiamų bendruomenių atstovais metu patvirtino, kad asmenys, patyrę neapykantos nusikaltimą, jaučiasi pažeminti ir suvaržyti, dažnu atveju ima vengti įvairių susibūrimo vietų, pradeda nepasitikėti aplinka bei žmonėmis. Tyrimo metu taip pat pastebėta, kad neapykantos nusikaltimai ir neapykantos kalba paveikia ne tik asmenį, prieš kurį tokios veikos yra nukreiptos, bet ir visą bendruomenę. Dėl šios priežasties, kaip pastebėjo patys respondentai, įvairios bendruomenės užsiveria nuo visuomenės, taip apsunkinama jų integracija.
  • Teisėsaugos abejingumas. Tyrimas atskleidė, kad neapykantos nusikaltimus patyrę pažeidžiamų bendruomenių atstovai daugeliu atveju yra nusivylę teisėsaugos institucijų atsaku į jų patirtą nusikaltimą. Kai kuriais atvejais policijos pareigūnai stokojo jautrumo ir empatijos, buvo linkę kvestionuoti nukentėjusiųjų būseną bei patį nusikaltimo motyvą. Be to, keletas respondentų skundėsi, kad nebuvo supažindinti su savo teisėmis ir nebuvo informuoti apie tolimesnę proceso eigą.
  • Poreikis pareigūnų mokymams. Nors respondentai pažymėjo, jog kiekvienas pareigūnas apie neapykantos nusikaltimus turi bazinių žinių, praktikoje matyti, kad pasitaiko atvejų, kai į neapykantos nusikaltimus reaguoja bei juos tiria pareigūnai, stokojantys šios srities kompetencijos. Teisėsaugos pareigūnai nesispecializuoja dirbti su neapykantos nusikaltimais, be to, policijos pareigūnai, priešingai nei prokurorai, neturi galimybės patys pasirinkti kvalifikacijos kėlimo temų. Dėl šios priežasties būtina apmokyti kuo daugiau reaguojančių ir tyrimus atliekančių pareigūnų bei jautrinti visuomenę.
  • Visuomenės informavimo poreikis. Reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa atskleidė, jog 4 iš 10 Lietuvos gyventojų neatpažįsta situacijų, susijusių su neapykantos nusikaltimais ir (ar) neapykantos kalba, nukreiptų prieš asmenis dėl jų seksualinės orientacijos ir tautybės. Darytina išvada, jog Lietuvoje būtinos šviečiamosios-informacinės kampanijos apie neapykantos nusikaltimus, jų prevenciją ir pagalbą nukentėjusiems asmenims.

Kviečiame susipažinti su situacijos Lietuvoje apžvalga plačiau: NEAPYKANTOS-NUSIKALTIMAI-IR-NEAPYKANTOS-KALBA-SITUACIJOS-LIETUVOJE-APŽVALGA.pdf

Tyrimas atliktas įgyvendinant projektą „#PolicijosMokykla_LT: efektyvaus atsako į neapykantos nusikaltimus ir neapykantos kalbą skatinimas Lietuvoje“ (kitaip vadinamą #MesVisi), kurį Žmogaus teisių stebėjimo institutas vykdo kartu su partneriais – Europos žmogaus teisių fondu, Lietuvos žmogaus teisių centru ir Lietuvos policijos mokykla. 


Plačiau >
Gruodžio 10 d. vyks tarptautinė konferencija apie neapykantos nusikaltimus

Šių metų gruodžio 10 d., Nacionalinio žmogaus teisių forumo metu, vyks tarptautinė konferencija „Siekiant efektyvaus atsako į neapykantos nusikaltimus ir neapykantos kalbą Lietuvoje“. Atsižvelgiant į COVID-19 pandemijos situaciją, renginys vyks nuotoliniu būdu.

Konferencijos metu pranešimus skaitys Lietuvos ir užsienio ekspertai, o kiekvienoje sesijoje vyks diskusijos, kuriose dalyvaus teisėsaugos pareigūnai, NVO ir tarptautinių organizacijų atstovai bei pažeidžiamų bendruomenių nariai. Visą konferencijos programą rasite čia.

Konferencija sieksime:

  • Atkreipti valstybės institucijų dėmesį į efektyvaus atsako į neapykantos nusikaltimus būtinybę;
  • Suteikti balsą asmenims, nukentėjusiems nuo neapykantos nusikaltimų;
  • Stiprinti NVO, valstybės institucijų bei suinteresuotų asmenų bendradarbiavimą, siekiant veiksmingiau kovoti su neapykantos nusikaltimais;
  • Skatinti diskusijas apie tikrąją neapykantos nusikaltimų padėtį Lietuvoje, ieškoti galimų sprendimų;
  • Keistis idėjomis bei praktika, kaip kovoti su neapykantos nusikaltimais vietos bendruomenės, bei instituciniu lygmeniu.

Norintys dalyvauti kviečiami registruotis ir pasirinkti diskusijas, pažymėtas „Neapykantos nusikaltimų konferencija“.

Renginio dieną konferenciją galėsite stebėti gyvai Nacionalinio žmogaus teisių forumo svetainėje. Norėdami užduoti klausimus panelistams, turėsite galimybę prisijungti prie diskusijos per specialią nuorodą, kurią rasite renginio puslapyje prie transliacijos.

Konferencija organizuojama kartu su Europos žmogaus teisių fondu, Lietuvos žmogaus teisių centru ir Lietuvos policijos mokykla įgyvendinant projektą MesVisi“.

Konferenciją iš dalies finansuoja Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programa ir Geros valios fondas.

 

 


Plačiau >
Kas yra neapykantos nusikaltimai ir ką daryti su jais susidūrus?

Kas yra neapykantos nusikaltimas?

Peržiūrėti informaciją lietuvių, anglų, rusų kalbomis.

Apgadintas automobilis, išdaužtas parduotuvės langas ar pavogta baltoji lazdelė iš pradžių gali atrodyti atsitiktiniai chuliganizmo aktai, kol neįsigilinsime į jų motyvaciją. Automobilis, kuris buvo apgadintas, priklausė kaimynystėje gyvenančiai lesbiečių porai, parduotuvės, kurios langas buvo išdaužtas, savininkas – turkas, leidžiantis parduotuvėje rengti turkų bendruomenės susitikimus, o baltoji lazdelė pavogta iš asmens su regėjimo negalia, siekiant pasijuokti iš jo sumišimo, šios netekus.

Šie nusikaltimai turi šį tą bendro: visi jie yra motyvuoti išankstinio nusistatymo, šališkumo bei priešiškumo tam tikrai žmonių grupei. Šie veiksmai – tai išpuoliai prieš asmens tapatybės šerdį – tai ko jie negali, o ir neturi, pakeisti ar paslėpti. Tai gali būti tokios asmens tapatybės dalys kaip, pavyzdžiui, odos spalva, etninė kilmė, tautybė, kalba, religija, lytis, lytinė tapatybė, seksualinė orientacija, negalia ar amžius. 

Tokie nusikaltimai yra vadinami neapykantos nusikaltimais, tačiau, plačiau juos galima įvardyti ir kaip šališkumu motyvuotus incidentus. Šie incidentai visada turi didelį poveikį asmenims, patyrusiems neapykantos nusikaltimą, kadangi įvykdomas išpuolis prieš jų tapatybės šerdį. Pavogtą piniginę galite nesunkiai pakeisti nauja, bet negalite pakeisti to, kas esate – ir kodėl turėtumėte tai daryti? Štai kodėl neapykantos nusikaltimams reikia skirti ypatingą dėmesį.

Homofobija, rasizmu, ksenofobija, religiniu nepakantumu ar kitais išankstiniais neigiamais nusistatymais motyvuoti incidentai yra įvykdomi dažniau, nei mes manome. Pavyzdžiui, Europoje net 1 iš 4 LGBT asmenų teigia, jog per pastaruosius penkerius metus jie buvo užpulti arba jiems buvo grasinama smurtu, o beveik 30 proc. žydų teigia patyrę priekabiavimą.

Įsivaizduokite, jei jums tektų bijoti dėl savo ar savo artimųjų saugumo kaskart, kai išeinate iš namų…

Be to, šališkumu motyvuoti incidentai paveikia ir visą visuomenę, o ne tik pavienius žmones. Kuo labiau ignoruojame tokius nusikaltimus, tuo labiau kuriame sąlygas išankstinėmis nuostatomis ir neapykanta motyvuotam elgesiui. Be pasmerkimo ar realių pasekmių tai, kas prasideda užgauliais komentarais, gali peraugti ir į daug pavojingesnius veiksmus – turto niokojimą ar net fizinį smurtą. Tokios priešiškos nuostatos destabilizuoja visuomenę ir daro ją nesaugią visiems jos nariams.

Taigi kitą kartą, kai pastebėsite neapykantos nusikaltimą, kam nors apie tai praneškite – policijai arba žmogaus teisių organizacijoms.  

Jei to nepadarysite, nusikaltėliai pasijus galintys ir toliau tęsti savo veiksmus. 

Kas yra neapykantos kalba?

Ar žiniasklaidoje, draugų rate arba socialiniuose tinkluose pastebėjote, kad žmonės sakytų kažką panašaus į tai:

„XXX yra purvini gyvuliai, džiugu, kad jie buvo nužudyti“

„Mums nereikia daugiau tokių XXX žiurkių savo šalyje“

„XXX turi žemesnį IQ, jie yra kaip beždžionės ir su jais turi būti elgiamasi kaip su beždžionėmis“

„Šiems XXX neturi būti leista pasirodyti viešumoje“

Tai – neapykantos kalba, kuri gali būti taip įsišaknijusi mūsų visuomenėje, kad lieka nepastebėta ar net painiojama su saviraiškos laisve. 

Tačiau ši laisvė negali būti naudojama siekiant paminti kitas žmogaus teises, nes neapykantos kalba bandoma pažeminti ir sumenkinti žmones dėl to, kas jie yra. 

Dėl jų odos spalvos, etninės kilmės, tautybės, kalbos, religijos, lyties, lytinės tapatybės, seksualinės orientacijos, negalios ar amžiaus.

Ir neapykantos kalbos apraiškų gali būti bet kur. Gatvėje arba internete. Neapykantos kalba gali būti anonimiška, vartojama pažįstamo žmogaus ar netgi skatinama politikų. 

Blogiausia, jog neapykantos kalba skatina priešiškumą ir smurtą, nes sukuria aplinką, kurioje tam tikros grupės yra labiau linkusios patirti diskriminaciją, agresiją ir užgauliojimus, net jei kurstymas smurtauti nėra aiškiai išreiškiamas. 

Jei visuomenė su neapykantos kalba nekovoja, ši žodinė agresija linkusi peraugti į veiksmus, kurie yra daug rimtesni – turto niokojimą ar net fizinius išpuolius. 

Taigi, susidūrę su neapykantos kalba, imkitės veiksmų! Jei neapykantos kalbą pastebėjote internete – praneškite tinklalapio, kuriame ją aptikote, administracijai. Didžioji dalis tinklalapių ir socialinių tinklų turi neapykantos kurstymą draudžiančias taisykles ir įrankius, kaip apie ją pranešti. Apie internete pastebėtas neapykantos kalbos apraiškas taip pat galite informuoti ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą ar Europos žmogaus teisių fondą. Taip pat apie pastebėtą neapykantos kurstymą ar raginimą smurtauti galite pranešti ir policijai internetu, per www.epolicija.lt.

Jei to nepadarysite, teisės pažeidėjai pasijus galintys ir toliau tęsti savo veiksmus. 

Ką daryti, jei nukentėjote nuo neapykantos nusikaltimų?

Jeigu jūs ar kitas jums žinomas asmuo patyrė neapykantos incidentą ar nusikaltimą, jums pagalbą ir paramą gali suteikti įvairios įstaigos bei organizacijos.

Jei patyrėte kažką panašaus, rekomenduotina apie tai pranešti policijai. Jei jums ar kitam asmeniui reikia skubios pagalbos, skambinkite numeriu 112, kitais atvejais apie neapykantos nusikaltimus policijai galite pranešti internetu, per www.epolicija.lt

Taip pat yra nevyriausybinių organizacijų, galinčių padėti neapykantos nusikaltimų atveju. Jei jums reikia nemokamos teisinės pagalbos, galite kreiptis į Europos žmogaus teisių fondą. Norintiems pranešti apie neapykantos nusikaltimus galima tai padaryti www.manoteises.lt/pranesk/, o nukreiptus prieš LGBT asmenis svetainėje www.uni-form.eu.

Jei jums reikia emocinės pagalbos, galite kreiptis į „Viltes Linija“ telefonu 116 123, „Krizių įveikimo centrą“ telefonu 8 640 51555, „Jaunimo Liniją“ telefonu 8 800 28888 ar „Pagalbos Moterims Liniją“ telefonu 8 800 66366.

Jie suteiks konsultaciją, būtiną informaciją ir padės jums susisiekti su kitomis institucijomis.

Svarbiausia – kam nors apie tai pasakykite. Jūs nesate vieni.

Ką daryti, jei pastebėjote neapykantos nusikaltimą?

Neapykantos nusikaltimai yra sukrečiantys, tačiau kiekvienas iš mūsų, juos pastebėję, galime padėti. Ką galite padaryti Jūs? 

  • Pirmiausia įsitikinkite, kad patys esate saugūs. Neskubėkite veltis į situaciją, kurios negalite kontroliuoti.
  • Nedelsiant skambinkite 112, kad pagalba atvyktų laiku. 
  • Jei nesijaučiate galintys imtis veiksmų vieni, paieškokite kitų liudininkų, kurie galėtų ateiti į pagalbą. 
  • Taip pat galite sukelti triukšmą, siekdami išgąsdinti užpuoliką arba suteikti nukentėjusiam asmeniui laiko pabėgti. 
  • Kad padėtumėte policijos pareigūnams surasti kaltininkus, pasistenkite įsiminti kuo daugiau informacijos. Jei įmanoma, užsirašykite pastabas arba padarykite nuotraukų. Laikas, vieta, valstybinis automobilio registracijos numeris arba užpuoliko apranga gali būti labai svarbi informacija.
  • Taip pat stenkitės surinkti kitų liudininkų vardus ir telefono numerius – tai vėliau galėtų padėti policijai. Parodymai, net ir anoniminiai, gali būti labai vertingi. 
  • Bet svarbiausia, padėkite nukentėjusiems asmenims. Jei reikia, suteikite pagalbą ir kalbėkite su jais ramiu balso tonu, kartu nuspręskite dėl atitinkamų tolesnių žingsnių.
  • Pastebėjus neapykantos nusikaltimą, galite pasitelkti www.manoteises.lt/pranesk/ svetainės pagalbą.

Niekas nenusipelno jaustis nesaugiai, ypač dėl to, kas jie yra. Padėkite pastebėti ir pranešti apie neapykantos nusikaltimus.

Vaizdo klipai parengti įgyvendinant projektą „Policijos ir NVO bendradarbiavimas, siekiant užkirsti kelią neapykantos nusikaltimams Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje“, finansuotą pagal Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programą (2014–2020), sutarties nr. 809533–PONGO–REC-AG-2017/REC-RRAC-RACI-AG-2017. Visa atsakomybė už vaizdo klipų turinį tenka jų autoriams. Vaizdo klipų turinys negali būti vertinamas kaip atspindintis Europos Komisijos nuomonę ar požiūrį.

 

Projektą iš dalies remia Europos Sąjunga


Plačiau >
Kvietimas dalyvauti tarptautinėje konferencijoje: „Vienijant jėgas: kartu prieš neapykantos nusikaltimus“

Šių metų rugsėjo 24 dieną vyks tarptautinė konferencija „Vienijant jėgas: kartu prieš neapykantos nusikaltimus“, skirta aptarti policijos ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimui kovojant su neapykantos nusikaltimais daugiausiai Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, tačiau atsižvelgiant ir į platesnį kontekstą. Konferencijoje įvairių šalių ekspertai nagrinės skirtingus su neapykantos nusikaltimų prevencija susijusius klausimus, pradedant teisiniu reguliavimu ir baudžiamosios atsakomybės taikymo iššūkiais ir baigiant paramos nukentėjusiems asmenims teikimu. Per konferenciją vyks ne tik diskusijos, bet ir seminarai.

Konferencija – tai baigiamasis tarptautinio projekto „Policijos ir NVO bendradarbiavimas, siekiant užkirsti kelią neapykantos nusikaltimams Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje“ renginys. Žmogaus teisių stebėjimo institutas konferenciją organizuoja kartu su Estijos žmogaus teisių centru, Latvijos žmogaus teisių centru ir Lietuvos negalios organizacijų forumu.

Konferencija vyks kaip hibridinis renginys tiek Taline, tiek internetu. Į konferenciją kviečiami NVO atstovai, asmenys, teikiantys pagalbą asmenims, nukentėjusiems nuo nusikaltimų, sprendimų priėmėjai, mokslininkai, teisininkai, policijos pareigūnai ir kiti specialistai, besidomintys neapykantos nusikaltimų tema. Konferencija vyks anglų kalba.

Konferencijos programą ir registracijos formą rasite čia.

Konferencija organizuojama įgyvendinant projektą „Policijos ir NVO bendradarbiavimas, siekiant užkirsti kelią neapykantos nusikaltimams Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje“, finansuotą pagal Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programą (2014–2020), sutarties nr. 809533–PONGO–REC-AG-2017/REC-RRAC-RACI-AG-2017. 

Projektą iš dalies remia Europos Sąjunga


Plačiau >
Žmogaus teisės Lietuvoje 2018-2019

Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI) pristato jau dešimtąją žmogaus teisių padėties Lietuvoje apžvalgą – Žmogaus teisės Lietuvoje 2018-2019. Joje visuomenė kviečiama retrospektyviai pasižiūrėti į pastaruosius kelerius metus per žmogaus teisių įgyvendinimo prizmę ir pasidomėti, kuriose srityse pasiekėme progreso, o kuriose vis dar stagnuojame  ar net judame atgal, taip nesugebėdami užtikrinti pagarbos žmogaus orumui.

Apžvalgą rengė 19 žmogaus teisių ekspertų – teisininkų, politikos, socialinių bei sveikatos mokslų specialistų, tačiau ji skirta ne tik šių sričių atstovams, o kiekvienam, kuriam rūpi žmogaus teisių klausimai.

Leidinyje į žmogaus teisių įgyvendinimą pasižiūrėta iš įvairių kampų: nuo kovos su diskriminacija, neapykantos nusikaltimais ir smurtu rezultatų, iki teisės į laisvę ir jos atėmimo, nuo teisės į šeimos gyvenimą iki saviraiškos, susirinkimų ir religijos laisvės bei asmens duomenų apsaugos užtikrinimo. Nors apžvalgoje žvilgsnis yra retrospektyvus, joje aktualizuota ir pirma karta pabrėžta teisė į sveikatą ir jos įgyvendinimo problemos.

Už paramą leidžiant leidinį – instituto padėka Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansiniams mechanizmams, Atviros visuomenės instituto fondui bei visiems per Aukok.lt platformą paaukojusiems žmonėms. Be Jūsų šis leidinys nebūtų įmanomas.


Plačiau >
Rekomendacijos veiksmingam atsakui į neapykantos nusikaltimus prieš žmones, turinčius negalią, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje

Nusikaltimai prieš žmones, turinčius negalią, plačiai paplitę visame pasaulyje. Nepaisant to, visose trijose Baltijos šalyse labai trūksta duomenų ir statistikos apie asmenis su negalia kaip nusikaltimų, įskaitant neapykantos nusikaltimus, aukas. Šiose trijose šalyse pastebimos panašios tendencijos – neapykantos nusikaltimai prieš žmones, turinčius negalią neatpažįstami, neregistruojami ir netiriami.

 

Žmogaus teisių stebėjimo instituto kartu su Lietuvos negalios organizacijų forumu ir užsienio partneriais parengtos rekomendacijos skirtos trims skirtingoms suinteresuotoms grupėms:

1) sprendimų priėmėjams;

2) teisėsaugos institucijoms ir paramą nusikaltimų aukoms teikiančioms tarnyboms ir organizacijoms;

3) nevyriausybinėms organizacijoms ir žmonių, turinčių negalią, bendruomenei.

Kiekvienai Baltijos šaliai pateikiamos tikslinės rekomendacijos. Taip pat esama bendrų rekomendacijų dėl teisinio reguliavimo tobulinimo, praktikos pokyčių ir supratimo apie poreikį atpažinti ir tinkamai reaguoti į neapykantos nusikaltimus prieš žmones, turinčius negalią, didinimo.

Papildomomis rekomendacijomis siekiama didinti plačiosios visuomenės informuotumą apie asmenis, turinčius negalią, ir jų žmogaus teises, tokias kaip pagarba jų orumui, išankstinių nuostatų mažinimas, socialinės įtraukties didinimas ir visų paslaugų prieinamumas, įskaitant galimybę kreiptis į teismą ir gauti nusikaltimų aukoms teikiamą paramą.

Rekomendacijos anglų kalba čia.

Rekomendacijos parengtos įgyvendinant projektą „Policijos ir NVO bendradarbiavimas, siekiant užkirsti kelią neapykantos nusikaltimams Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje“, finansuotą pagal Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programą (2014–2020), sutarties nr. 809533–PONGO–REC-AG-2017/REC-RRAC-RACI-AG-2017. Visa atsakomybė už rekomendacijų turinį tenka jų autoriams. Rekomendacijų turinys negali būti vertinamas kaip atspindintis Europos Komisijos nuomonę ar požiūrį.

 

Projektą iš dalies remia Europos Sąjunga

 


Plačiau >