hrmi-youtube
LT
Susitikimas su partneriais dėl projekto #MesVisi įgyvendinimo

Lietuvos policijos mokykloje Mastaičiuose kartu su partneriais aptarėme, kaip mums sekasi įgyvendinti projektą #MesVisi, skirtą kovoti su neapykantos nusikaltimais ir neapykantos kalba.

 

Džiaugiamės, kad:

 

  • Europos žmogaus teisių fondas jau baigia rengti išsamų tyrimą apie neapykantos nusikaltimus ir neapykantos kalbą. Jo metu aiškintasi, kas trukdo efektyviau tirti neapykantos nusikaltimus, todėl buvo apklausti pažeidžiamoms bendruomenėms priklausantys žmonės, prokurorai, policijos pareigūnai, apžvelgta Lietuvos teisinė bazė ir galimos jos spragos, suformuluotos aiškios rekomendacijos. Išsamiau tyrimas bus pristatytas gruodžio 10 dieną, Nacionalinio žmogaus teisių forumo metu.
  • Lietuvos policijos mokykla parengė naują mokymų metodologiją, pagal kurią per 200 policijos pareigūnų iš visos Lietuvos, bus mokomi apie veiksmus neapykantos nusikaltimų atvejais, kaip bendrauti su nukentėjusiais, efektyviai tirti ir užkirsti kelią neapykantos nusikaltimams.
  • Mes, kartu su Lietuvos policijos mokykla, įsibėgėjome, rengdami nuotolinius mokymus tiems pareigūnams, kurie neturės galimybės išklausyti tiesioginių mokymų. Tikimasi, kad nuotolinius mokymus išklausys ir juose esančias užduotis atliks apie 1 000 pareigūnų. Nuotoliniai mokymai bus parengti iki rudens.
  • Rugsėjį – spalį Lietuvos žmogaus teisių centras kvies geriau suprasti, kas yra neapykantos nusikaltimai ir neapykantos kalba bei kokią žalą ji daro toms grupėms ir žmonėms, prieš kuriuos tokie nusikaltimai yra nutaikyti: video pavidalu pasakosime nukentėjusiųjų istorijas, kviesime į Nepatogaus kino diskusijas apie neapykantos kalbą ir žodžio laisvės ribas, socialinę reklamą išvysite TV, socialiniuose tinkluose bei lauko reklamos stenduose.
  • Projekto metu prie Vidaus reikalų ministerijos vėl pradėjo veikti darbo grupė, kurioje valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai aptaria praktines problemas, kylančias kovojant su neapykantos nusikaltimais ir neapykantos kalba.

Tikimės, kad šis projektas padės kelti mūsų visų kompetencijas, geriau suprasti neapykantos nusikaltimas, taip pat didins visuomenės supratimą apie neapykantos daromą žalą tiek asmenims, prieš kuriuos tokie nusikaltimai vykdomi, tiek visai visuomenei.

Daugiau apie projektą:  http://hrmi.lt/promoting-effective-response-to-hate-crimes-and-hate-speech-in-lithuania/

Daugiau susitikimo akimirkų:

       

 


Plačiau >
„Bendradarbiavimas su neapykantos nusikaltimų pažeidžiamomis bendruomenėmis“ praktinis vadovas teisėsaugos pareigūnams

Žmogaus teisių stebėjimo institutas kartu su Lietuvos žmogaus teisių centru Vidaus reikalų ministerijos užsakymu parengė praktinį vadovą teisėsaugos pareigūnams „Bendradarbiavimas su neapykantos nusikaltimų pažeidžiamomis bendruomenėmis“. Šis vadovas skirtas pažinti labiausiai šiuo aspektu pažeidžiamas bendruomenes Lietuvoje bei suprasti, kaip su jomis užmegzti ir palaikyti ryšius, siekiant geriau atpažinti ir reaguoti į neapykantos nusikaltimus.

Rengiant praktinį vadovą, buvo remtasi 2020 m. sausio ir vasario mėnesiais Panevėžyje, Šiauliuose, Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje vykusių apskritojo stalo diskusijų tarp vietos policijos pareigūnų, prokurorų ir pažeidžiamų bendruomenių – romų, žydų, musulmonų, užsieniečių (migrantų ir pabėgėlių), LGBT* bendruomenės ir žmonių, turinčių negalią, – atstovų bei 2019 m. Vidaus reikalų ministerijos užsakymu atlikto  Neapykantos nusikaltimų pažeidžiamų bendruomenių kokybinio tyrimo rezultatais.

Neapykantos nusikaltimai yra nusikalstamos veikos, kuriomis siekiama sumenkinti asmenį ar žmonių grupę dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Šiais nusikaltimais kėsinamasi į asmens tapatybės šerdį. Neapykantos nusikaltimai siunčia žinią asmeniui ir visai jo bendruomenei, kad jie dėl savo tapatybės nepritampa prie visuomenės, nėra joje pageidaujami ir nėra lygiaverčiai jos nariai. Nukentėjusiesiems neapykantos nusikaltimai sukelia nesaugumo jausmą, įtampą, verčia slėpti savo tapatybę, užsisklęsti savyje, kai kuriuos nukentėjusiuosius net pastūmėja emigruoti. Šie nusikaltimai turi didžiulę moralinę ir psichologinę kainą.

Tikimės, kad šis vadovas padės geriau suprasti neapykantos nusikaltimų daromą poveikį ir dėl šio supratimo užmegzti stipresnį ryšį su neapykantos nusikaltimus patiriančiomis bendruomenėmis siekiant veiksmingo atsako į tokias nusikalstamas veikas bei jų prevencijos.

Susipažinti su vadovu galite čia.


Plačiau >
Žmogaus teisės Lietuvoje 2016-2017

Žmogaus teisių stebėjimo institutas pristato 2016-2017 m. žmogaus teisių apžvalgą. Tai jau devintoji apžvalga, vertinanti, kaip pastaraisiais metais Lietuvoje įgyvendinami žmogaus teisių reikalavimai. Apžvelgiama, kuriose srityse pasiekėme progreso, ir kur esame užstrigę bei negerbiame kito žmogaus orumo.

Apžvalga skirta ir specialistams – teisininkams, politikams, valstybės pareigūnams, – ir plačiajai visuomenei, kiekvienam, kam rūpi žmogaus teisių klausimai.

Leidinį parengė 17 žmogaus teisių ekspertų – teisininkų, politikos ir kitų socialinių mokslų specialistų –   kolektyvas. Autoriai apžvelgia platų žmogaus teisių klausimų spektrą: nuo kovos su diskriminacija ir smurtu rezultatų, iki teisės į laisvę ir jos atėmimo, saviraiškos, religijos ir susirinkimų laisvės, bei asmens duomenų apsaugos.


Plačiau >
ATSAKAS Į NEAPYKANTOS NUSIKALTIMUS: SITUACIJOS LIETUVOJE APŽVALGA (2017)

Lietuvoje neapykantos nusikaltimai yra kriminalizuoti – t. y., už juos numatyta baudžiamoji atsakomybė. Šių nusikaltimų kriminalizavimas siunčia aiškią žinutę visuomenei, jog neapykanta motyvuotas elgesys nebus toleruojamas, o neapykanta motyvuotų incidentų atvejais – kaltininkai bus nubausti. Nepaisant egzistuojančio reglamentavimo, tarp įstatymo ir jo realaus taikymo Lietuvoje galima įžvelgti egzistuojant nemažai problemų: turimi teisiniai įrankiai nėra efektyviai pasitelkiami, neapykantą kurstantys asmenys dažnai lieka tinkamai nenubausti, o nukentėję asmenys nesulaukia reikalingos paramos ir pagalbos.

Neretai girdima, kad Lietuvoje neapykantos nusikaltimai praktiškai neegzistuoja. Oficialūs duomenys apie neapykantos nusikaltimus Lietuvoje yra riboti, tačiau institucijų pateikiama neapykantos kurstymo veikų statistika rodo, kad užregistruotų atvejų skaičius yra itin žemas – pastarųjų ketverių metų vidurkis siekia vos daugiau šimtą nei atvejų per vienerius metus.

Informatikos ir ryšių departamento duomenys

Vis dėlto, skirtingi tyrimai bei nevyriausybinių organizacijų turimi duomenys rodo, kad reali padėtis nuo oficialiosios statistikos skiriasi.

Diskusijos apie neapykantos nusikaltimų mažinimą labai dažnai apsiriboja švietimo svarbos akcentavimu ar raginimu nukentėjusius asmenis aktyviau pranešti apie neapykantos nusikaltimus. Šiuo atveju, diskusija turėtų krypti link gerai funkcionuojančios neapykantos nusikaltimų prevencijos sistemos kūrimo. Institucijų dėmesio centre turėtų atsidurti esminių problemų, susijusių su neapykantos nusikaltimų atvejų tyrimu, sprendimas bei nukentėjusių asmenų poreikių užtikrinimas.

Leidinyje „Atsakas į neapykantos nusikaltimus: situacijos Lietuvoje apžvalga“ apžvelgiame neapykantos nusikaltimų padėtį, išskiriame daugiausiai sunkumų efektyviam neapykantos nusikaltimų užkardymui keliančias sritis ir pateikiame rekomendacijas Lietuvos institucijoms.

Kviečiame susipažinti su leidiniu „Atsakas į neapykantos nusikaltimus: situacijos Lietuvoje apžvalga“.


Plačiau >