hrmi-youtube
LT
Dainius Pūras apie dvi globalias krizes: pandemiją ir psichikos sveikatos krizę pasaulyje

Šiandien vyko tarptautinė konferencija „Mind the Gap: Emotional Wellbeing and Social Solidarity during Covid-19”, skirta Leonidui Donskiui atminti. ŽTSI direktorius Dainius Pūras, vienas iš pagrindinių pranešėjų, kalbėjo „COVID-19 ir teisė į sveikatą” tema.

Visos žmogaus teisės yra nedalomos ir tarpusavyje susijusios. Teisė į fizinę ir psichikos sveikatą negali būti veiksmingai įgyvendinta, jei kitų žmogaus teisių nepaisoma ar jos yra pažeidžiamos.

Psichikos sveikatos priežiūros ir psichiatrijos istorija mus įspėja, kad selektyvios pastangos siekiant spręsti psichikos sveikatos problemas ar sunkumus, stengiantis žmones „pataisyti“ ar „pagydyti“, ypač jei tai daroma žmogaus teisių ir laisvių pažeidimo sąskaita, gali turėti žalingų padarinių asmens ir visuomenės gerovei. Šiame kontekste svarbu kritiškai įvertinti esamą psichikos sveikatos situaciją pasaulyje ir identifikuoti esmines sistemines psichikos sveikatos priežiūros sistemos spragas.

COVID-19 pandemija suteikė galimybę permąstyti psichikos sveikatos politikos ir praktikos kryptis ir suabejoti investavimo į esamą padėtį veiksmingumu. Visų pirma, nebūtų išmintinga „gydyti“ daugybę psichikos sveikatos sunkumų, kuriuos sukelia baimė užsikrėsti ar karantino poveikis, ir tokius atvejus kvalifikuoti kaip padidėjusio psichikos sveikatos sutrikimų skaičiaus įrodymą. Antra, dabar labiau nei bet kada anksčiau akivaizdu, kad privalu atsisakyti segreguotų psichiatrijos ar socialinės globos įstaigų praktikų.

Sisteminės kliūtys įgyvendinti teisę į psichikos sveikatą nustatytos. Be kitų socialinių veiksnių (tokių kaip skurdas, diskriminacija, smurtas įvairiose aplinkose), yra ir plačiai paplitusi prievarta bei institucionalizacija, pernelyg didelis biomedicinių priemonių taikymas, galios asimetrija tarp paslaugų teikėjų ir paslaugų gavėjų, bei šališkas žinių ir mokslinių įrodymų naudojimas psichikos sveikatos priežiūros srityje. Šios kliūtys yra dar akivaizdesnės ir grėsmingesnės šiais laikais, kai pasaulinė bendruomenė susiduria su COVID-19 pandemija. Ši visuomenės sveikatos krizė yra puiki galimybė iš esmės pakeisti psichikos sveikatos politiką ir praktiką visame pasaulyje. Norint tai pasiekti, visos suinteresuotosios šalys turėtų dėti bendras pastangas, kad psichikos sveikatos priežiūros srityje būtų visapusiškai atsižvelgiama į žmogaus teisėmis pagrįstą požiūrį, aklai nepasitikima institucine priežiūra bei perdėtu žmogaus jausmų ir įvairovės patologizavimu.


Plačiau >
ŽTSI pozicija dėl Lietuvos valdžios institucijų veiksmų COVID-19 pandemijos metu

Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI) atkreipia visų valdžios institucijų ir visuomenės dėmesį į tai, kad  reaguojant į epidemiją ir siekiant sustabdyti jos plitimą, paskutiniu metu vykdomosios valdžios sprendimais pradėtos taikyti neproporcingos, neveiksmingos ir potencialiai žalingos priemonės. Tokios priemonės, kaip privaloma ištisų grupių, be jokios atrankos, bendra izoliacija, nesuderinamos su Konstitucijos reikalavimais, pamina žmogišką orumą, diskriminuoja ištisas žmonių grupes, yra neproporcingos, neatitinka mokslo žiniomis grįstų rekomendacijų ir gali atnešti daugiau žalos, negu naudos visuomenei ir valstybei.

Jeigu anksčiau buvo neatsakingai vėluojama su būtinais sprendimais (pavyzdžiui, pažeidžiant pacientų ir medikų teisę į sveikatą – delsiant užtikrinti prieinamumą prie  reagentų ir medikų apsauginių priemonių), tai pastarųjų dienų vykdomosios valdžios sprendimai nepasirengus pradėti privalomą visų grįžtančiųjų iš užsienio piliečių izoliaciją, yra kito nepageidaujamo kraštutinumo – nepasvertų skubių sprendimų, neįvertinus jų pasekmių, pavyzdys.

ŽTSI primena, kad Lietuva yra demokratinė respublika, teisinė valstybė, kuri turi Seimą, ir kurioje sprendimai, netgi tokiais sudėtingais laikotarpiais, kaip šis, turi būti priimami laikantis Konstitucijos ir įstatymų. Žmogaus teises ribojantys sprendimai turi būti tinkamai pasverti ir apsiriboti būtinomis bei proporcingomis priemonėmis.

Bandymai pateisinti bet kokius sprendimus, esą jie, kokios prastos kokybės bebūtų,  apsaugo visuomenės sveikatą ir žmonių gyvybes, yra neatsakingai vykdomos politikos pavyzdys. Pastarųjų dienų sprendimai, nors ketinimai ir buvo geri, turi ir turės daug žalingų pasekmių. Tokie sprendimai kuria naujus potencialius užkrato židinius, mažina žmonių pasitikėjimą valdžios sprendimais, skatina pradėti vengti kreiptis dėl galimo užsikrėtimo, kuria terpę susipriešinimui tarp žmonių grupių, smurto proveržiams, neapykantos apraiškoms.

COVID-19 epidemija yra išbandymas Lietuvai. Turime išmokti atskirti sprendimus, kurie teisėtai nustato būtinus ir proporcingus suvaržymus ir mažina užkrato bei įtampos plitimą, nuo tokių sprendimų, kurie yra pertekliniai, priimami neįvertinus neigiamų pasekmių ir gali sukelti priešingą efektą bei būti žalingi.

ŽTSI kreipiasi į LR Prezidentą, LR Seimo vadovybę ir narius, LR Ministrą Pirmininką ir ragina, kad Lietuva grįžtų į teisinės valstybės kelią. Turi būti sustabdyti sprendimai, kurie pažeidžia LR Konstituciją ir įstatymus, žemina žmonių orumą, kuria naujus užkrato židinius ir didina susipriešinimą visuomenėje.

Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Dainius Pūras


Plačiau >