hrmi-youtube
LT
ATSAKAS Į NEAPYKANTOS NUSIKALTIMUS: SITUACIJOS LIETUVOJE APŽVALGA (2017)

Lietuvoje neapykantos nusikaltimai yra kriminalizuoti – t. y., už juos numatyta baudžiamoji atsakomybė. Šių nusikaltimų kriminalizavimas siunčia aiškią žinutę visuomenei, jog neapykanta motyvuotas elgesys nebus toleruojamas, o neapykanta motyvuotų incidentų atvejais – kaltininkai bus nubausti. Nepaisant egzistuojančio reglamentavimo, tarp įstatymo ir jo realaus taikymo Lietuvoje galima įžvelgti egzistuojant nemažai problemų: turimi teisiniai įrankiai nėra efektyviai pasitelkiami, neapykantą kurstantys asmenys dažnai lieka tinkamai nenubausti, o nukentėję asmenys nesulaukia reikalingos paramos ir pagalbos.

Neretai girdima, kad Lietuvoje neapykantos nusikaltimai praktiškai neegzistuoja. Oficialūs duomenys apie neapykantos nusikaltimus Lietuvoje yra riboti, tačiau institucijų pateikiama neapykantos kurstymo veikų statistika rodo, kad užregistruotų atvejų skaičius yra itin žemas – pastarųjų ketverių metų vidurkis siekia vos daugiau šimtą nei atvejų per vienerius metus.

Informatikos ir ryšių departamento duomenys

Vis dėlto, skirtingi tyrimai bei nevyriausybinių organizacijų turimi duomenys rodo, kad reali padėtis nuo oficialiosios statistikos skiriasi.

Diskusijos apie neapykantos nusikaltimų mažinimą labai dažnai apsiriboja švietimo svarbos akcentavimu ar raginimu nukentėjusius asmenis aktyviau pranešti apie neapykantos nusikaltimus. Šiuo atveju, diskusija turėtų krypti link gerai funkcionuojančios neapykantos nusikaltimų prevencijos sistemos kūrimo. Institucijų dėmesio centre turėtų atsidurti esminių problemų, susijusių su neapykantos nusikaltimų atvejų tyrimu, sprendimas bei nukentėjusių asmenų poreikių užtikrinimas.

Leidinyje „Atsakas į neapykantos nusikaltimus: situacijos Lietuvoje apžvalga“ apžvelgiame neapykantos nusikaltimų padėtį, išskiriame daugiausiai sunkumų efektyviam neapykantos nusikaltimų užkardymui keliančias sritis ir pateikiame rekomendacijas Lietuvos institucijoms.

Kviečiame susipažinti su leidiniu „Atsakas į neapykantos nusikaltimus: situacijos Lietuvoje apžvalga“.


Plačiau >
Teisė į advokatą – teisingo teismo garantas, be kurio dažnai apsieinama

„Prisižiūrėjai per daug filmų, čia ne Amerika“ – tokį atsakymą paprašęs susisiekti su jo nurodytu advokatu gavo Filipov Simeonov, kaltintas ir vėliau nuteistas už ginkluotą apiplėšimą ir žmogžudystę Bulgarijoje. Nepaisant to, Europos Žmogaus Teisių Teismas, išnagrinėjęs F. Simeonov skundą, nusprendė, kad byla prieš jį buvo išnagrinėta tinkamai – vėlesnėje stadijoje įtariamajam buvo sudaryta galimybė turėti norimą advokatą ir bendras baudžiamojo proceso prieš F. Simeonov teisingumas nebuvo pažeistas.

Šis pusmečio senumo Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas susilaukė kritikos iš žmogaus teisių ir baudžiamosios teisės ekspertų, kaip iš esmės silpninantis teisę į gynybą Europoje. Ar situacija, susiklosčiusi F. Simeonov atveju, būtų priimtina ir kitose Europos Sąjungos valstybėse? Laimei, ne.

Kol Europos Žmogaus Teisių Teisme buvo nagrinėjama F. Simeonov byla, ES įsigaliojo direktyva dėl teisės į advokatą baudžiamosiose bylose, kuri, be kita ko, numato, kad kiekvienas nusikaltimu įtariamas žmogus turi teisę pasimatyti su advokatu dar prieš jį apklausiant policijoje. Tad situacija, į kurią pateko F. Simeonov, ES valstybėse savaime turėtų būti laikoma teisės į gynybą pažeidimu.

Lietuvoje minėtosios ES direktyvos perkėlimas į nacionalinę teisę sutapo su sprendimu Simeonov byloje – 2017 gegužę. Tiesa, pakeitimų Lietuvos Baudžiamojo proceso kodeksui, perkeliant direktyvos nuostatas, nereikėjo daug – Baudžiamojo proceso kodeksas numato tvirtus teisės į advokatą standartus, kai kurias atvejais, net aukštesnius nei ES direktyva. Pavyzdžiui, skirtingai nei numatyta direktyvoje, Lietuvos baudžiamajame procese teisė į advokatą yra absoliuti ir bet kokie jos ribojimai neleistini.

Žinoma, svarbiausia ne kaip teisės yra išdėstomos teisės aktuose, o kaip jos realiai veikia. Todėl Žmogaus teisių stebėjimo institutas 2016-2017 m. atlikdamas tyrimą „Prieinamas teisingumas“ tyrė ne tik, kaip ES direktyvos dėl teisės į advokatą nuostatos perkeltos į Lietuvos teisę, bet ir kaip ši teisė užtikrinama praktikoje.

„Kam tas advokatas?“

Baudžiamasis procesas, kai pareiškiami įtarimai padarius nusikaltimą, kiekvienam žmogui yra itin stresinė situacija. Net turinti teisinį išsilavinimą, sudėtinga blaiviai įvertinti savo padėtį ir priimti konstruktyvius sprendimus dėl gynybos. Žmogus, neturintis teisinių žinių, paprastai gali tikėtis suprasti jam pateikiamus įtarimus ir veiksmingai gintis tik padedamas advokato, arba, kaip vadinama Lietuvos baudžiamajame procese, gynėjo. Nepaisant to, ŽTSI atlikto tyrimo metu, analizuojant išnagrinėtas baudžiamąsias bylas, nustatyta, kad daugiau kaip pusė įtariamųjų dar prieš pirmąją apklausą gynėjo atsisako.

Tiksliai atsakyti kodėl, sudėtinga. Teisės aktai reikalauja, tik kad būtų fiksuojamas gynėjo atsisakymo faktas, bet ne aplinkybės ir priežastys. Tad bylų dokumentuose randami tik lakoniški įrašai įtariamojo ranka, kad „advokatas nereikalingas“ arba „ginsiuosi pats“. Baudžiamųjų bylų advokatai, kalbinti tyrimo metu, nurodė, kad gynėjo atsisakoma, nes žmonės neįvertina savo padėties rimtumo, tikisi, kad procesas pasibaigs greičiau, jei nebus įtrauktas advokatas ar nerimaudami, jog neturi pakankamai pinigų advokatui.

Nors pagal Baudžiamojo proceso kodeksą gynėjo įtariamasis gali atsisakyti tik savo iniciatyva, kai kurių advokatų manymu, tokį sprendimą gali lemti ir apklausą atliekančių pareigūnų spaudimas. Vienas tyrime kalbintų advokatų pasidalino savo kliento patirtimi:

„Pareigūnas žmogaus klausia: „Kam tas advokatas? Jau gi esi teistas, jau viską žinai. Ar padėjo tau praeitą kartą advokatas? Ne. Tai ir šįkart niekuo nepadės.“

Nepaisant to, tirtose bylose apklausų rezultatai, priklausomai nuo to, ar jose dalyvavo gynėjas, skyrėsi: neturint gynėjo, įtariamieji padarę įtariamą nusikaltimą visiškai prisipažino 67% atvejų, o gynėjui dalyvaujant – 47%. Skyrėsi ir pačių apklausų trukmė, dalyvaujant gynėjui jos vidutiniškai truko apie 30% ilgiau nei nedalyvaujant (atitinkamai 108 min. ir 78 min.).

Gynybos situacija kiek pagerėja bylai pasiekus teismą – šioje stadijoje gynėjas dalyvavo daugiau kaip 80% tyrime nagrinėtų bylų. Tokią padėtį bent iš dalies lemia tai, kad teisėjai plačiau nei nusikaltimus tiriantys pareigūnai interpretuoja situacijas, kai gynėjo dalyvavimas būtinas, ir net jei kaltinamasis pats nepasirūpina advokatu, nurodo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai jį paskirti. Vis dėlto tinkamai gynybai svarbu ne tik pats advokato dalyvavimo faktas, bet ir tai, kaip jis atlieka savo funkcijas.

Valstybės skirtas gynėjas – nemokamai, bet ir ne be problemų

Valstybės garantuojama teisinė pagalba yra nemokama. Arba pusiau nemokama, jei asmuo turi nedideles pajamas, bet gali padengti pusę jo atstovavimo išlaidų. Valstybės garantuojama teisinė pagalba, šiame kontekste – valstybės finansuojamas advokatas, skiriama, kai baudžiamojo proceso sąžiningumo tikslais nusprendžiama, jog nusikaltimu įtariamam asmeniui būtina profesionali pagalba ginantis. Tai situacijos, kai  įtariamasis laikomas suimtas, jam gresia laisvės atėmimas iki gyvos galvos, arba kai dėl savo savybių, kaip nepilnametystės, lietuvių kalbos nemokėjimo, turimų fizinių ar psichinių sutrikimų, jis negali efektyviai gintis.

Daugumai nepasiturinčių žmonių valstybės garantuojama teisinė pagalba yra vienintelė reali galimybė turėti gynėją. Tyrimo metu analizuotų bylų, kuriose dalyvavo gynėjas, tik 4% atvejų pirmojoje apklausoje dalyvavo privačiai samdytas advokatas, visais kitais atvejais buvo kliaunamasi valstybės skirtu gynėju. Tad daugelio nusikaltimais įtariamų žmonių bylos baigtis priklausys nuo to, kaip savo darbą atliks valstybės skirtas advokatas.

Deja, čia susiduriama su rimta problema – atstovavimo kokybe. Valstybės garantuojamą, tad ir finansuojamą, teisinę pagalbą teikiančių advokatų atlygis yra gerokai mažesnis, nei privačiai samdomų kolegų įkainiai, o darbo krūviai – milžiniški. Advokatui, užsiimančiam vien valstybės finansuojamu atstovavimu, 2014-2016 m. laikotarpiu buvo skirta apie skirtingų 20 bylų kas mėnesį. Pasak pačių teisinę pagalbą teikiančių advokatų, tokiomis sąlygomis jie negali skirti pakankamai laiko įsigilinti į bylos dokumentus, pasitarti su klientu, todėl kenčia jų paslaugų kokybė.

Valstybės skirtų advokatų darbą kritikavo ir kiti tyrime kalbinti specialistai – policijos tyrėjai, prokurorai, teisėjai. Jie išreiškė susirūpinimą, kad neretai pasitaiko atvejų, kai šie advokatai byloje yra itin pasyvūs, neužsiima aktyvia gynyba, o veikiau dalyvauja tik formaliai. Vienas iš tyrime kalbintų prokurorų pabrėžė ryškų valstybės skirtų ir privačiai samdytų advokatų veikimo skirtumą:

„Palyginus, jis yra labai formalus: reikia – pabūsiu, reikia – pasėdėsiu, reikia – pasakysiu. Be abejo, iš kitos pusės, mes džiaugiamės. Jeigu jau samdytas advokatas būna, jis, kaip taisyklė, netgi ir piktnaudžiauja savo teisėmis. Skundžia tą, ką BPK nenumato, o mes privalome atsakinėti.“

Pastaruosius keletą metų auga ir oficialių skundų dėl valstybės skirtų advokatų paslaugų skaičius. Visa tai rodo, jog reikalinga efektyvi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės užtikrinimo sistema. Tam nėra paprastų sprendimų: tiesiog audituojant valstybės finansuojamų advokatų veiklą kyla grėsmė jų veiklos nepriklausomumui, be to taip būtų sukurtos nepateisinamos specialios taisyklės, taikomos tik daliai advokatų. Kita vertus, akivaizdu, kad vien drausminė atsakomybė, kurią periodiškai pritaiko Advokatų taryba, nėra pakankama paslaugų kokybei užtikrinti. Žinoma, vien kontrolė ir sankcijos problemų nepašalins. Sprendimo dalimi turi būti ir darbo sąlygų gerinimas – didėjantis atlygis ir darbo krūvio skirstymas, užtikrinantis galimybę įsigilinti į kiekvieną vedamą bylą.

Bet kokiu atveju, šiuos sprendimus rasti reikės, to reikalauja ir nauji ES teisės aktai, reguliuojantys teisinės pagalbos teikimą, ir elementari pagarba teisei į teisingą teismą, kad prieinama teisinė pagalba nebūtų iliuzinė.

Karolis Liutkevičius, Žmogaus teisių stebėjimo instituto teisininkas

 

Žmogaus teisių stebėjimo instituto tyrimas „Prieinamas teisingumas“.


Projektas „Prieinamas teisingumas“ iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos Teisingumo programos lėšomis


Plačiau >
Prieinamas teisingumas – teisės į advokatą tyrimas (2017)

Teisė į advokatą ir teisė į nemokamą teisinę pagalbą yra visuotinai pripažįstamos kaip teisingos ir prieinamos teisinės sistemos garantai. Teisinės sistemos teisingumas ir prieinamumas yra ypač svarbūs asmenims, kurie yra įtariami ar kaltinami nusikaltimų padarymu. Jie pagrįstai tikisi, kad galės suprasti jiems pateiktus įtarimus ir efektyviai realizuoti savo teisę į gynybą.

Teisingumas tokiems asmenims tampa sunkiai prieinamu, kai jie netenka galimybės gauti kvalifikuotą teisinę pagalbą arba ją gauna tik tie, kas turi galimybę už ją susimokėti. Šių teisių esminę svarbą baudžiamojo proceso sąžiningumui ne kartą pabrėžė Europos Žmogaus Teisių Teismas, o 2013 m. šį žingsnį žengė ir Europos Sąjunga, priimdama direktyvą įtvirtinančią kiekvieno asmens teisę turėti advokatą baudžiamosiose bylose.

Šio leidinio pirmajame skyriuje yra pristatomas 2016-2017 m. Žmogaus teisių stebėjimo instituto atliktas tyrimas dėl teisės turėti advokatą ir teisės gauti nemokamą teisinę pagalbą reglamentavimo ir praktinio įgyvendinimo Lietuvoje. Leidinio antrajame skyriuje aptariama Europos Žmogaus Teisių Teismo ir

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto praktika teisės į gynybą srityje. Yra išskiriami pamatiniai Teismo ir Komiteto sprendimai bei vertinami naujausi praktikos pokyčiai.

Kviečiame susipažinti su leidiniu „Prieinamas teisingumas“.

Leidinio versija anglų kalba.


Projektas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos Teisingumo programos lėšomis

 

 

 

 


Plačiau >
Prasideda e-mokymai „Naujausi Europos teisės standartai baudžiamajame procese“

Šiandien Žmogaus teisių stebėjimo institutas atidaro naują www.be-ribu.lt e-mokymų kursą „Naujausi Europos teisės standartai baudžiamajame procese“.

Kurso metu bus aptarta naujausia Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) praktika ir Europos Sąjungos standartai, susiję su teise turėti gynėją, teise į nemokamą teisinę pagalbą bei teisės į gynybą pažeidimų vertinimu.

Kurso dėstytojai – žinomi teisės mokslininkai ir praktikai

Mykolo Romerio Universiteto prof. dr. Jolanta Zajančkauskienė ir advokatas Rolandas Tilindis aptars įvairius teisės turėti gynėją aspektus, mokslininkė dr. Agnė Limantė pristatys teisės į nemokamą teisinę pagalbą aktualijas. Advokatas prof.dr. Raimundas Jurka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas prof.dr. Aurelijus Gutauskas supažindins su teisės į gynybą efektyvumo užtikrinimo garantijomis ir jų pažeidimų teisiniu vertinimu.

Kurso lektoriai taip pat pasidalins savo įžvalgomis apie Lietuvos baudžiamojo proceso nuostatų atitikimą Europos teisės standartams ir nurodys konkrečius probleminius aspektus.

Prie kurso junkitės nemokamai jau šiandien

Be-ribu.lt platformoje prie kurso galite prisijungti jau šiandien. Peržiūrėkite 7 vaizdo pamokas, susipažinkite su papildomais skaitiniais, atlikite testus ir gaukite kurso baigimo sertifikatus.

Šis nemokamas kursas bus ypač naudingas advokatams, advokatų padėjėjams, policijos pareigūnams, prokurorams ir kitiems specialistams, kurių veikla yra susijusi su baudžiamuoju procesu.

 

Šis kursas yra dalis projekto „Stokholmo programa: teisės į advokatą ir teisės į nemokamą teisinę pagalbą užtikrinimas“, kuris yra iš dalies finansuojamas Europos Komisijos Teisingumo programos.


Plačiau >
Pasenusioje Lietuvos įkalinimo sistemoje siekiama pokyčių

Prieš porą mėnesių Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino, kad Lietuva pažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijos trečiąjį straipsnį, kuriame teigiama, jog „niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį, arba tokiu būdu būti baudžiamas“, rašo naujienų portalas bernardinai.lt.

Bylą prieš Lietuvą laimėjusi kalinių grupė džiaugiasi – šalis turės keisti iki šiol galiojusią teisinę sistemą, antraip jai gresia sankcijos. Tačiau išlieka klausimas, ar Lietuva imsis realių veiksmų.

Pagal EŽTT sprendimą, įkalintieji iki gyvos galvos Lietuvoje galėtų tikėtis, jog jų bylos, praėjus 25-eriems metams, bus peržiūrimos, ir asmenys turės galimybę lygtinai grįžti į laisvę. Pagal dabar galiojančią tvarką, Lietuvos įstatymai nenumato jokios galimybės sušvelninti bausmę – tokią galią turi tik šalies prezidentė. Malonės prašantiesiems gali būti suteikta laisvė, sutrumpintas bausmės laikas arba sumažinta teismo paskirta bausmė. Siekiant humanizuoti įkalinimo sistemą, lygtinio paleidimo klausimas turėtų atsirasti politikų darbotvarkėje.

Įkalintieji – labiausiai stigmatizuojama grupė

Visgi visuomenės požiūris į įkalinimo patirtį turinčiuosius asmenis yra itin nepalankus – 2015-ųjų duomenimis, beveik 60% lietuvių teigė, jog nenorėtų gyventi kaimynystėje su įkalinimo patirtį turinčiu asmeniu, o dar beveik 44% – dirbti kartu darbovietėje. Būtent iš įkalinimo įstaigos išėję asmenys Lietuvos visuomenėje susiduria su didžiausia socialine distancija – 66% lietuvių teigia, kad šią grupę vertina labai nepalankiai ir nepalankiai.

„Esame labai nepopuliarus visuomenės sluoksnis, ir kiekvienam politikui kalbėti apie mus gerąja prasme, kad ir apie tai, jog reikėtų ką nors pagerinti – labai pavojinga. Vyrauja nemažai keršto nuotaikų. Kalbama, kad sąlygas reikia labiau griežtinti, stipriau bausti, ką jau kalbėti apie kažkokius gerinimus“, – interviu portalui Bernardinai.lt teigė bausmę atliekantis Audrius.

Dabartinė sistema – su trūkumais

Ekspertų nuomone, per 27-erius Lietuvos nepriklausomybės metus įkalinimo sistema nebuvo keičiama, o iki europinių standartų – dar toli. „Lietuvos įkalinimo įstaigose vis dar egzistuoja iš sovietų laikų perimta kalinių hierarchinė sistema. Nesugebėta padaryti net atskirų kamerų, siekiant to išvengti <…>“, – portalui Bernardinai.lt komentavo Lietuvos kalinių globos draugijos pirmininkas.

Įkalintųjų bausmės atlikimas primena ne grįžimą į visuomenę, tačiau nusikalstamumo mokyklą – izoliuotiems nuo socialinės aplinkos žmonėms yra mažai šansų sėkmingai adaptuotis, juolab, kai ženkliai didelė Lietuvos gyventojų dalis jų nepalaiko. Dažnu atveju, iš kalėjimo išėjęs žmogus tiesiog neturi kur grįžti ar į ką kreiptis, todėl tikėtina, kad dėl beviltiškos situacijos šis ir vėl gali nusikalsti.

Žmogaus Teisių Stebėjimo Instituto teisininko Karolio Liutkevičiaus teigimu, „Nors mūsų lygtinio paleidimo procentai yra labai maži, pakartotinio nusikalstamumo procentai taip pat gana nedideli, todėl lyg ir turėtume drąsiau suteikti galimybę žmonėms grįžti ir integruotis į visuomenę, bet kol kas lygtinis paleidimas yra taikomas tik tarp 20–30 % nuteistųjų, imant bendrą įkalintų asmenų skaičių, o tai yra gerokai mažiau negu ES erdvės vidurkis“, – situaciją Bernardinai.lt komentavo ekspertas.

Mažais žingsniais link pokyčių

Visgi, nuo praėjusių metų keturiuose Lietuvos miestuose ėmė veikti vadinamieji „pusiaukelės namai“. Juose geriausiai besielgiantiems nuteistiesiems suteikiamos sąlygos lavinti socialinius įgūdžius, bendradarbiauti, o su socialinių darbuotojų pagalba žmonės ieškosi darbo. Ir nors tik nedidelė dalis lygtinai paleistųjų gali pasinaudoti šią galimybe, tai mažas žingsnis padedant grįžti į pilnavertį socialinį gyvenimą.

Belieka tikėtis, jog greitu Lietuvos įkalinimo sistema taps palankesnė nuteistiesiems, ir galimybė pasitaisyti bus prieinamesnė didesnei daliai žmonių.

Parengta pagal: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2017-07-14-neveikiancioje-lietuvos-ikalinimo-sistemoje-didziausias-kaliniu-skaicius-es/161682


Plačiau >
Tyrimas: Lietuvoje įtariamiesiems savo teises suprasti sunku

Įtariamiems asmenims įteikiamo pranešimo apie jų teises suprantamumą specialistai vertina kaip vidutinį. Žmogaus teisių stebėjimo instituto apklausti policijos pareigūnai ir advokatai teigė, kad įtariamiesiems jų teisė turėti advokatą, teisė tylėti ir kitos procesinės teisės yra išaiškinamos, tačiau tai yra daroma sudėtinga teisine kalba, kurią sunku suprasti neturint teisinio išsilavinimo.

Kiekvienam įtariamajam – pranešimas apie jo teises

Kiekvienam įtariamajam prieš apklausą įteikiamas pranešimas apie teises – tai 3 puslapių dokumentas, kuriame procesinės garantijos yra aprašomos ilgais, sudėtingais, kartais – net penkių eilučių ilgio sakiniais. Pranešimo apie teises kalba yra gana techniška – keliose vietose yra daroma nuoroda į Baudžiamojo proceso kodekso ar kitų įstatymų „nustatytą tvarką“.

Vidutiniškai įtariamasis gauna 15 minučių susipažinti su savo teisėmis. Patį pranešimą įtariamieji dažnai skaito neatidžiai, jam skiria mažiau dėmesio, nei reikėtų. Beveik pusė apklaustų policijos pareigūnų teigė, kad klausimų apie teises iš įtariamųjų gauna retai arba niekada.

Policijos pareigūnai retai savo iniciatyva siekia užtikrinti, kad įtariamasis suprastų savo teisių turinį. Didžioji dauguma apklaustų pareigūnų retai ar niekada nesiėmė papildomų veiksmų įsitikinti, ar įtariamasis suprato savo teisių turinį.

Informacija turi būti teikiama paprasta ir suprantama kalba

„Teisė į informaciją yra svarbi mūsų kasdieninio gyvenimo dalis bendraujant su valstybinėmis institucijomis. O žmonių, įtariamų nusikaltimu, teisė į informaciją yra esminė, kadangi ji suteikia galimybę  pasinaudoti visomis kitomis savo teisėmis ir užtikrina teisės į teisingo teismo principo įgyvendinimą jų atžvilgiu,“ – teigė tyrimą atlikęs ŽTSI teisininkas Karolis Liutkevičius. „Todėl informacija apie teises turi būti teikiama paprasta ir lengvai suprantama kalba“.

ŽTSI siekia užtikrinti, kad valstybės institucijų gyventojams teikiama informacija būtų suprantama ir asmenys iš tiesų galėtų ją pasinaudoti. Pasitelkęs į pagalbą komunikacijos ekspertą Rytį Juozapavičių ir baudžiamojo proceso ekspertą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją, prof. Aurelijų Gutauską, Institutas parengė alternatyvų, lengviau suprantamą pranešimo apie įtariamojo teises variantą.

Birželio 16 d. alternatyvus dokumentas buvo pristatytas Generalinei prokuratūrai. ŽTSI ketina toliau bendradarbiauti su Generaline prokuratūra siekiant, kad pranešimas apie teises taptų suprantamu ir realiai žmogų apie jo teises informuojančiu dokumentu.

Nuo 2014 m. kiekvienam įtariamajam Lietuvoje yra įteikiamas pranešimas apie teises – rašytinis dokumentas, kuriame aprašytos jo teisės atliekant tyrimą ir nagrinėjant bylą. Šios teisės apima teisę žinoti pareikštus įtarimus, turėti advokatą, gauti vertimą, informuoti apie sulaikymą artimuosius, gauti skubiai reikalingą medicininę pagalbą, teisę tylėti ir pan. Šis pranešimas buvo patvirtintas įgyvendinant ES Direktyvą dėl teisės į informaciją baudžiamajame procese. Dauguma šios direktyvos nuostatų buvo tinkamai perkeltos į nacionalinę teisę.

Kviečiame skaityti tyrimo ataskaitą. Taip pat galite susipažinti ir anglų kalba.


Plačiau >
Įtariamųjų informavimas apie jų teises

2012 m. priimta Europos Sąjungos direktyva dėl teisės į informaciją baudžiamajame procese numato, kad kiekvienam sulaikomam įtariamajam turi būti įteikiamas rašytinis pranešimas, kuriame nurodomos ir aprašomos įtariamojo turimos teisės baudžiamajame procese. Šis dokumentas gali turėti esminę reikšmę užtikrinant sąžiningą ikiteisminį tyrimą ir teismo procesą įtariamojo atžvilgiu, nes tik suprasdamas savo teises jis gali pilnavertiškai dalyvauti baudžiamajame procese.

Todėl Žmogaus teisių stebėjimo institutas atliko tyrimą, kuriuo vertinamas direktyvos nuostatų perkėlimas į Lietuvos Respublikos teisę ir jų bei pranešimo apie teises veikimas praktikoje. Taip pat – ar šiuo metu praktikoje naudojamą pranešimo apie teises formą reikėtų atnaujinti, kad įtariamiesiems įteikiamas pranešimas būtų suprantamesnis ir geriau atliktų savo funkciją.

Tyrimą sudarė išsami teisės aktų peržiūra (dokumentinė dalis) ir dviejų baudžiamosios teisės srityje dirbančių profesionalų grupių – policijos pareigūnų ir advokatų – apklausos. Jose dalyvavo po 22 kiekvienos iš šių grupių atstovus, turinčius didelę darbo su baudžiamuoju procesu patirtį ir nuolat bendraujančius su įtariamaisiais ir kaltinamaisiais.

Kviečiame skaityti tyrimo ataskaitą. Taip pat galite susipažinti ir anglų kalba. Su trumpa lyginamojo tyrimo apžvalga galite susipažinti čia..


Plačiau >
Lietuva pažeidė nuteistųjų iki gyvos galvos teises

Europos Žmogaus Teisių Teismas nusprendė, kad Lietuvoje galiojantis draudimas kada nors sutrumpinti nuteistųjų iki gyvos galvos bausmę pažeidžia jų teises.

Byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą aštuoni nuteistieji iki gyvos galvos prašė teismo pripažinti Lietuvą pažeidžiant Konvencijos 3 straipsnį, draudžiantį nežmonišką ir žeminantį orumą elgesį.

Draudžiama paleisti lygtinai

Už įvairius sunkius nusikaltimus įkalinti pareiškėjai siekė įrodyti, kad valstybė jiems nesuteikia realios galimybės būti paleistiems anksčiau, net jeigu jie pasitaisytų ir nebekeltų grėsmės visuomenei.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas draudžia taikyti lygtinį paleidimą iki gyvos galvos nuteistiems kaliniams. Vienintelė teisinė galimybė tokiems nuteistiesiems kada nors sutrumpinti savo bausmę yra Prezidento suteikiama malonė.

Įvertinęs Prezidento malonės taikymo tvarką, Europos Žmogaus Teisių Teismas nustatė, kad, nors pati tvarka yra aiški ir nedviprasmiška, atsisakant tenkinti nuteistųjų malonės prašymus nėra privaloma nurodyti konkrečių tokio sprendimo pagrindų.

Nuteistiesiems lieka neaišku, kaip jie turi pasikeisti, kad malonė jiems būtų suteikta. Be to, Prezidento malonės sprendimo negalima skųsti teismui.

Prezidento malonė nuteistiesiems iki gyvos galvos – išimtis

Teismas įvertino ir tai, kad Prezidento malonė nuteistiesiems iki gyvos galvos praktiškai nėra suteikiama.

Atsižvelgiant į statistiką, iš 35 malonės prašiusių nuteistųjų, ji buvo suteikta tik vienam asmeniui, todėl teismas pripažino, jog pareiškėjų argumentai, kad tai tebuvo išimtinis atvejis, turi pagrindo.

Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nuteistųjų teisė į jų tolesnio įkalinimo peržiūrėjimą apima realų aktualios informacijos įvertinimą, ar jų tolesnis kalinimas yra pateisinamas penologiniais pagrindais. Be to, nuteistasis turi žinoti, ką privalo padaryti ir kaip pasikeisti, kad būtų svarstomas paleidimui anksčiau laiko.

Teisė į viltį

Anot teismo, įkalintiesiems turi būti paliekama nors menka viltis, nors ir tolimoje ateityje, savo veiksmais įrodyti, jog jie pasikeitė ir pasitaisė. Pasmerkiant juos praleisti likusį gyvenimą izoliacijoje ir nesuteikiant vilties įrodyti savo permainas, sukuriamos sąlygos, kuriose žeminamas žmogiškas orumas.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad valstybė jokios teisinės reformos šioje srityje kol kas neplanuoja. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, teisėjų kolegija vieningai pripažino, jog Lietuva pažeidė Konvencijos 3 straipsnį.

Žmogaus teisių stebėjimo institutas dalyvavo byloje kaip trečioji šalis, palaikiusi pareiškėjų poziciją. Institutą atstovavusio teisininko K. Liutkevičiaus teigimu, paprasčiausias būdas įgyvendinti teismo sprendimą būtų panaikinti draudimą taikyti lygtinį paleidimą nuteistiesiems iki gyvos galvos.

Diskusija apie bylą „Žinių radijo“ 2017-05-23 laidoje „Aktualusis interviu“.

Naujienų portalo „lrytas.lt“ interviu su K. Liutkevičiumi.


Plačiau >
Stop smurtui prieš moteris: nuo sąmoningumo didinimo iki nulinės tolerancijos aukų kaltinimui

Projekto tikslas – sukurti informaciją, skirtą tikslinėms grupėms ir įdiegti praktinius įgalinimo veiksmus, šviečiamąsias veiklas ir sąmoningumo didinimo kampaniją tam, kad visuomenė ir specialistai geriau suvoktų skirtingas smurto artimoje aplinkoje formas, nebekaltintų aukų, taip prisidedant prie nulinės tolerancijos smurtui prie moteris ir įgalinant lyčių lygybę.

Laikotarpis 2017 04 03 – 2019 10 02
Pareiškėjas (koordinatorius) Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba
Partneriai Lygių galimybių plėtros centras, Žmogaus teisių stebėjimo institutas, „Nomoshiti iniciatyva“,  Lietuvos gydytojų sąjunga (asocijuotas partneris)
Projekto tikslai ir uždaviniai  

1. Smurto artimoje aplinkoje aukų ir moterų, esančių tokio smurto rizikoje, įgalinimas.

Įgyvendinant šį uždavinį, veiklos bus telkiamos į esminės žinutės tikslinei grupei formavimą ir efektyviausios komunikacijos su smurto aukomis būdo parinkimą, taip pat ir įrankių šių moterų įgalinimui kūrimą. Taip bus siekiama praplėsti moterų suvokimą, kaip atpažinti smurtą artimoje aplinkoje. Svarbiausias šio uždavinio tikslas yra paveikti moterų, kenčiančių nuo smurto artimoje aplinkoje elgesį ir taip padėti jiems išeiti iš smurtinių santykių.

2. Mokymai profesionalams.

Bus siekiama pakeisti sveikatos priežiūros specialistų, socialinių darbuotojų ir vaiko teisių apsaugos specialistų nuostatas, stereotipus ir elgesį bendraujant su smurto artimoje aplinkoje aukomis. Mokymų metu bus keliama šių specialistų kompetencija, tam, kad galėtų atpažinti ir esant galimybei užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje.

3. Sąmoningumo didinimo kampanija.

Šio uždavinio įgyvendinimo metu bus sukurta socialinė kampanija, skirta visuomenei supažindinti su skirtingomis smurto artimoje aplinkoje formomis ir pasipriešinti paplitusiam aukų kaltinimui visuomenėje. Viešinti nulinę toleranciją smurto artimoje aplinkoje aukoms ir kelti viešąsias diskusijas šia tema. Keliant visuomenės sąmoningumą, taip pat įtraukti ir konkrečias sveikatos priežiūros specialistų ir socialinių darbuotojų grupes, siekiant teigiamų procesų dirbant su smurto aukomis. Svarbi veikla bus siekti mažinti smurto aukų kaltinimą žiniasklaidoje.

 

Projektas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos Teisingumo programos lėšomis

 


Plačiau >
Kovojant su neapykantos nusikaltimais ir neapykantos kalba

Šiuo projektu siekiama patobulinti paramą neapykantos nusikaltimų ir neapykantos kalbos aukoms. Dalindamiesi savo valstybių patirtimi bei mokydamiesi vieni iš kitų projekto partneriai identifikuos geriausius pranešimo apie neapykantos nusikaltimus mechanizmus. Šio projekto tikslas – įgalinti nukentėjusius nuo neapykantos nusikaltimų bei atrasti būdus suteikti jiems tinkamiausią pagalbą.

Laikotarpis 2016 11 01 – 2018 10 01

Koordinuojantis partneris
People in Need Slovakia (Slovakija)
Partneriai Žmogaus teisių stebėjimo institutas (Lietuva), In IUSTITIA (Čekija), Subjective Values Foundation (Vengrija), The People for Change Foundation (Malta)
Projekto veiklos  

  1. Tyrimas apie neapykantos nusikaltimus ir neapykantos kalbą Lietuvoje.
  2. Tarptautinis seminaras, kuriame bus dalijamasi žiniomis bei gerąja pranešimo apie neapykantos nusikaltimų mechanizmus praktika (Bratislavoje).
  3. Mokymai apie profesionalią teisinę pagalbą neapykantos nusikaltimų aukoms (Bratislavoje).
  4. Lyginamasis 5 valstybių tyrimas apie neapykantos nusikaltimus ir neapykantos kalbą, gerąsias neapykantos nusikaltimų pranešimo mechanizmų praktikas bei teisinę pagalbą nusikaltimų aukoms.
  5. Projekto tinklapio sukūrimas, kuriame bus dalijamasi visais projekto rezultatais.

 


Projektą iš dalies remia Europos Sąjungos Teisingumo programa

 


Plačiau >
Lietuva pažeidė nuteistojo teisę pasinaudoti internetu studijoms

Europos žmogaus teisių teismas nusprendė, kad Lietuva, neleidusi Pravieniškėse kalinčiam H. Jankovskiui pasinaudoti internetu studijų tikslais, pažeidė jo teisę gauti informaciją.

Neleido jungtis prie svetainės

Pataisos namuose bausmę atliekantis Jankovskis norėjo prisijungti prie Švietimo ir mokslo ministerijos valdomos svetainės AIKOS, kurioje talpinama informacija apie studijų programas.

Nuteistasis siekė išsiaiškinti,  kaip galėtų studijuoti teisę neakivaizdiniu būdu. Tačiau Pravieniškių administracija atsisakė suteikti jam tokią prieigą.

„Jeigu kaliniai turėtų teisę pasinaudoti internetu, jie galėtų tęsti savo nusikalstamą veiklą“, teigė administracija. Šią poziciją palaikė ir Lietuvos teismai.

EŽTT: prieiga prie interneto vis plačiau suvokiama kaip žmogaus teisė

Strasbūro teismas pabrėžė, kad tokia Lietuvos institucijų pozicija buvo nepagrįsta. Anot teismo, Jankovskis siekė informacijos apie studijas, kurios turėjo prisidėti prie jo reabilitacijos ir reintegracijos į bendruomenę. Svetainė, prie kurios jis siekė prisijungti, buvo administruojama ministerijos, tad negalėjo kelti saugumo grėsmės. Tuo tarpu Pravieniškių administracija net nesvarstė galimybės suteikti nuteistajam bent ribotos prieigos tik prie šios svetainės.

Sprendime teismas pažymėjo, kad interneto svarba naudojantis įvairiomis žmogaus teisėmis pripažįstama vis plačiau, o prieiga prie interneto vis dažniau suvokiama kaip žmogaus teisė.

Teismo nuomone, šie pokyčiai atspindi interneto svarbą kasdieniame žmonių gyvenime, ypač dėl to, kad tam tikra informacija prieinama tik internetu.  Ši byla nėra pirmoji, kurioje EŽTT sprendė dėl teisės naudotis internetu. 2016 m., Kalda prieš Estiją byloje, teismas nustatė Konvencijos 10 straipsnio pažeidimą, nes Estijoje kalinčiam asmeniui nebuvo suteikta prieiga prie teisės aktų ir teismų sprendimų duomenų bazių.

Būtina keisti valstybės požiūrį į nuteistųjų reabilitaciją

Abi bylos rodo, kad Strasbūro teismas teikia ypatingą dėmesį reabilitacinei bausmės funkcijai, kuri įtvirtinta ir Lietuvos Baudžiamajame kodekse. Kodeksas numato, kad bausmė skirta ne vien tik nubausti asmenį ir apriboti jo teises, bet ir „paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų“.

Tam reikalingi aktyvūs valstybės veiksmai, tiek modernizuojant pataisos namų ir kalėjimų infrastruktūrą, tiek keičiant požiūrį į nuteistuosius ir jų poreikius, kad atlikę bausmę jie taptų produktyviais visuomenės nariais. Priešingu atveju, nevykdant reabilitacijos, su nusikalstamumu susijusios problemos nėra sprendžiamos, o tiesiog atidedamos ateičiai.

Su EŽTT sprendimu galite susipažinti čia: http://hudoc.echr.coe.int/eng?i=001-170354

Natalija Bitiukova, direktoriaus pavaduotoja teisės klausimais


Plačiau >
EŽTT sugriežtino reikalavimus suėmimui ir namų areštui

2016 m. liepą priimtame sprendime Buzadji prieš Moldovą Europos Žmogaus Teisių Teismas papildė savo praktiką suėmimo ir namų arešto taikymo srityse. Šiuo sprendimu EŽTT nustatė aukštesnius reikalavimus suėmimo pagrindams nuo pat šios priemonės taikymo pradžios, taip pat namų arešto skyrimo pagrindams.

Situacija įprasta ir Lietuvos teismuose

Buzadji buvo verslininkas, suimtas beveik 2 mėnesiams, įtariant finansiniais nusikaltimais. Blogėjant jo sveikatai, suėmimas pakeistas namų areštu, kuris tęstas dar kiek daugiau nei pusę metų. Vėliau kardomosios Buzadji priemonės buvo panaikintos, o visi įtarimai, dėl kurių jos taikytos nepasitvirtino.

Sprendimai suimti Buzadji buvo pagrįsti formaliais pagrindais, išdėstytais stereotipiškomis formuluotėmis, pažodžiui atkartojamomis vienas po kito sekančiuose sprendimuose. Skirtingų instancijų teismai įvairiais laikotarpiais taip pat nurodydavo skirtingus laisvės suvaržymo pagrindus – taigi suėmimo ir vėliau namų arešto pagrindai vis keitėsi.

Tokios situacijos pasitaiko ir Lietuvos teismuose. Žmogaus teisių stebėjimo institutas išsamaus suėmimo taikymo Lietuvoje tyrimo metu nustatė, kad aiškūs ir konkrečiai bylai pritaikyti suėmimo pagrindai buvo pateikti gerokai mažiau nei pusėje tirtų teismo sprendimų. Dažnai tiesiog pateikiami šabloniški argumentai, neretai skirtingose bylose atsikartojantys pažodžiui.

Taip pat būna atvejų, kai suėmimo pagrindai dėl abejotinų priežasčių kaitaliojami ir tos pačios instancijos teismuose. Pavyzdžiui, įtariamasis suimamas siekiant išvengti naujų nusikaltimų, o vėliau suėmimas tęsiamas dėl pavojaus, jog jis pabėgs, nors esminių pasikeitimų byloje ir neįvyko.

Suėmimas visuomet turi būti tvirtai pagrįstas

Buzadji byloje EŽTT griežtai pasisakė, kad nuo pat pirmojo teismo sprendimo suimti įtariamąjį turi būti pateikiami išsamūs suėmimo pagrindai. Negalima asmens suimti vien remiantis tuo, kad yra pakankamai duomenų manyti jį padarius nusikaltimą – tai viena iš esminių šios bylos naujovių. Anksčiau tai laikyta pakankama priežastimi pirminiam trumpalaikiam suėmimo taikymui.

Šiame sprendime EŽTT labai konkrečiai pakoregavo savo praktiką ir nurodė, jog suėmimo priežastys visais atvejais turi būti aiškios ir konkrečios, tai yra, susijusios su tos konkrečios bylos aplinkybėmis.  Formalios, pažodžiui perrašomos formuluotės ir prieštaringi suėmimo pagrindai nacionalinių teismų nurodomi skirtingais laikotarpiai buvo pagrindas EŽTT pripažinti Moldovą pažeidus Europos žmogaus teisių konvenciją.

Griežti reikalavimai ir namų arešto taikymui

Kitas svarbus šios bylos aspektas – namų arešto taikymas. EŽTT pabrėžė, kad nors namų arešto sąlygos ir yra lengvesnės nei suėmimo, ši priemonė taip pat yra asmens laisvės suvaržymas ir jai taikomas Konvencijos 5 straipsnis. Atitinkamai, taikant šią priemonę turi būti taikomi aukšti žmogaus teisių apsaugos standartai, o jos pagrindimui – aiškumo ir konkretumo reikalavimai, kaip ir taikant suėmimą.

Tikimės, kad Lietuvos teismai ir advokatai atkreips dėmesį į šią naują EŽTT praktiką ir į ją atsižvelgs savo bylose, užtikrindami aukštesnę žmogaus teisių apsaugą ir pačių teismų sprendimų lygį Lietuvoje.

Karolis Liutkevičius, ŽTSI teisininkas


Plačiau >
ŽTSI pradeda naują projektą, skirtą Europos arešto orderiui

Liepos 14 d. Žmogaus teisių stebėjimo instituto teisininkai dalyvavo Fair Trials organizuotame pirmajame projekto „Beyond Surrender” susitikime. Projekto metu bus renkami duomenys apie Europos arešto orderio (EAO) naudojimą ir galimą piktnaudžiavimą šia priemone, bei jos poveikį ginamųjų ir jų šeimų gyvenimams.

Europos Komisijos finansuojamą projektą koordinuoja Fair Trials, jis įgyvendinamas kartu su Žmogaus teisių stebėjimo institutu, Lenkijos Helsinkio Komitetu, Rumunijos APADOR ir Ispanijos Rights International Spain.

BS KO Meeting.bmpEuropos arešto orderis yra naudinga priemonė užkertant kelią asmenims, naudojantis atviromis ES sienomis, slapstytis nuo teisingumo, tačiau pasitaiko, jog ši priemonė panaudojama pažeidžiant asmenų teisę į teisingą teismą. Tokie atvejai turi itin rimtas pasekmes žmonių gyvenimams – jie gali baigtis darbo praradimu, depresija, atskyrimu nuo šeimos.

Projektu bus siekiama surinkti duomenis, kaip po perdavimo elgiamasi su asmenimis, kurių atžvilgiu buvo panaudotas EAO.

Pirmajame projekto etape partnerės organizacijos nagrinės perdavimo bylas ir analizuos, ar jose buvo laikomasi procedūrinių garantijų. Duomenys iš bylų medžiagos vėlesniame projekto etape bus panaudoti rengiant regioninę ataskaitą, išryškinančią bendras problemas ir pateikiančią rekomendacijas.

Projekto partneriai ir taip pat kurs seriją vaizdo klipų, skirtų asmeninei ginamųjų ir jų šeimų patirčiai, kuri dažnai lieka neišsakyta.

Projektas „Beyond Surrended“ finansuojamas Europos Komisijos.

European-commission-300x200


Plačiau >
Kraštutinė priemonė? Suėmimo taikymo ES tyrimas

Europos Sąjungoje bet kuriuo metu yra daugiau nei 120 000 žmonių laikomų suėmime. Tai reiškia, kad daugiau nei 1 iš 5 žmonių laisvės atėmimo įstaigose laikomi įkalinti, nors nėra teismo pripažinti padariusiais nusikaltimą.

2014 m. birželį pradėto projekto, finansuoto Europos Komisijos, metu Fair Trials, Žmogaus teisių stebėjimo institutas ir 9 kitos organizacijos surinko unikalius duomenis, kaip suėmimas taikomas praktikoje skirtingose ES valstybėse. Tyrimo ataskaitoje (anglų kalba) pateikiami duomenys, kaip suėmimas taikomas 10-yje ES valstybių, taip pat remiamasi ekspertų iš 24 ES valstybių pateiktais duomenimis.

Tyrimo eigoje buvo stebėti 242 teismo posėdžiai dėl suėmimo, apklausti 544 advokatai, padaryti interviu su 56 teisėjais ir 45 prokurorais, bei peržiūrėtos 672 bylos. Surinkti duomenys atskleidė bendras ES egzistuojančias, su suėmimu susijusias problemas: teisėjai suėmimą kartais skiria dėl neteisėtų, tarptautinių žmogaus teisių standartų neatitinkančių pagrindų, pateikdami šabloniškus, neindividualizuotus argumentus. Tuo tarpu alternatyviomis, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis dažnai nepasitikima ir linkstama jų neskirti.

Ilgalaikio nepagrįsto suėmimo taikymo žalą konkretiems žmonėms, jų gyvenimams parodo trumpas Fair Trials parengtas filmas, kuriame savo istorijomis dalinasi trys žmonės, kurie buvo suimti skirtingose ES valstybėse.

Kviečiame susipažinti su visais tyrimo rezultatais arba pagrindinėmis išvadomis.


Plačiau >
Su organizuotu nusikalstamumu kovoti siekiama beatodairiškai varžant žmogaus teises

Žmogaus teisių stebėjimo institutas ir Lietuvos žmogaus teisių centras paragino Seimo Žmogaus teisių komitetą nepritarti Organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymo projektui.

Juo siekiama išplėsti teisėsaugos galimybes varžyti su organizuotu nusikalstamumu siejamų asmenų teises. Projekte numatytos net devynios priemonės, ribojančios asmens teisę į laisvę, nuosavybę ir privatumą.

Apribojimai griežti, garantijų – jokių

Teismai galėtų įpareigoti asmenį nepalaikyti ryšių su nurodytais asmenimis, nekeisti gyvenamosios vietos ir būti joje nurodytu laiku, nesilankyti nurodytose vietose, nevairuoti transporto priemonės, informuoti pareigūną apie didesnius nei 1500 eurų vertės sandorius. Be to, teismai galėtų skirti turto areštą, įpareigoti deklaruoti ir pagrįsti turtą, uždrausti laikinai verstis tam tikra veikla arba skirti intensyvią priežiūrą – elektroninį stebėjimą.

Žmogaus teisių stebėjimo instituto teisininkas Karolis Liutkevičius teigia, kad šios priemonės savo griežtumu prilygsta baudžiamajame procese taikomoms priemonės, tačiau šiuo atveju būtų taikomos be pastarajame numatytų procesinių garantijų, turinčių užtikrinti žmogaus teisių apsaugą.

„Jos būtų taikomos, jeigu asmuo nesilaiko teisėsaugos skirto įspėjimo nepažeidinėti įstatymų. Neaišku, kodėl tokiais atvejais teisėsauga neturėtų paprasčiausiai pradėti ikiteisminio tyrimo. Be to, projektas numato „palengvintą“ šių priemonių skyrimo tvarką, tačiau jame nėra jokių saugiklių nuo piktnaudžiavimo, pavyzdžiui, numatant, jog priemonės taikomos tik išimtiniais atvejais“.

Be teisės skųsti

Anot K. Liutkevičiaus, didžiausia projekto problema ta, kad žmonės negalės naudotis baudžiamajame procese numatytomis teisėmis ir garantijomis – teise į vertimą, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, teise teikti įrodymus ir kitomis.

Įstatymas leistų konfiskuoti asmens turtą, tačiau vėlgi be atitinkamų procesinių garantijų, taikomų baudžiamojoje teisėje. Pareigūnai taip pat galėtų imti biometrinius duomenis bei filmuoti ar fotografuoti asmenis, kuriems pritaikytos kontrolės priemonės – oficialus perspėjimas ar teismo įpareigojimas.

„Tai vėlgi savo turiniu yra baudžiamojo proceso prievartos priemonės, tačiau, priešingai nei pagal Baudžiamojo proceso kodeksą, asmuo negalėtų ginčyti jų skyrimo ir taip ginti savo teises“.

Projekte yra ir dar viena nerimą kelianti nuostata – asmeniui neatvykus į teismo posėdį, kuriame svarstomas teismo įpareigojimas, teismas jam turėtų skirti laikiną sulaikymą iki 48 valandų. „Teismui net nesuteikiama diskrecija spręsti dėl sulaikymo – sulaikymas būtų skiriamas visais atvejais“.


Plačiau >
Mokymų modulis apie ES Nusikaltimų aukų teisių direktyvą

Pagrindinis šio projekto tikslas – organizuoti mokymus apie  Direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR (Nusikaltimų aukų teisių direktyva) ir taip prisidėti prie nukentėjusiųjų teisių užtikrinimo Lietuvoje. 


Laikotarpis 2016 06 01-2018 04 01
Koordinuojantis partneris Irish Council of Civil Liberties (Airija)
Partneriai Žmogaus teisių stebėjimo institutas (Lietuva), Bar Council of Ireland (Airija), Law Society of Ireland (Airija), APAV (Portugalija), Peace Institute (Slovėnija), Teisingumo departamentas (Vengrija), Platform for International Cooperation on Undocumented Migrants (PICUM) ir Victim Support Europe 
Projekto veiklos

 

1. Apklausa apie mokymų apie nukentėjusiųjų teises skirtingose specialistų grupėse poreikį Lietuvoje

2. Mokymų programos ir mokymų vadovo parengimas. Mokymai apims šias pagrindines sritis: (1) nukentėjusiųjų poreikiai; (2) Nusikaltimų aukų direktyvos nuostatos; (3) vaikų nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų apklausos; (4) asmenų su negalia, nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų, apklausos; (5) nukentėjusiųjų nuo smurto artimoje aplinkoje apklausos

3. Mokymų sesijoje policijos pareigūnams, prokurorams ir teisėjams Vilniuje organizavimas (viso – 60 asmenų)

4.E-mokymosi kurso mokymų programos pagrindu paleidimas e-mokymosi platformoje Be-ribu.lt 

5. Konferencija Dubline, skirta aptarti mokymų poveikį tikslinėms grupėms partnerių šalyse

Projektą iš dalies remia Europos Sąjungos Teisingumo Programa

 


Plačiau >
Policijos areštinių viduje: ES procesinių teisių įgyvendinimas


Projekto tikslas – nustatyti kaip praktiškai yra įgyvendinamos įtariamųjų teisės, kai jie patenka į policijos areštines. Stebėjimo metu surinkta informacija, bus panaudota siekiant užtikrinti garantijų, nustatytų ES direktyvose dėl teisės į informaciją, teisės į vertėją, teisės į advokatą, įgyvendinimą.


Laikotarpis 2016 09 01 – 2018 08 31
Partneriai   

Irish Council of Civil Liberties (Airija) (koordinuojantis partneris)

Žmogaus teisių stebėjimo institutas (Lietuva), Ludwig Boltzmann Institute of Human Rights (Austrija), Bulgarian Helsinki Committee (Bulgarija), Rights International Spain (Ispanija), Associazione Antigone (Italija), Helsinki Foundation for Human Rights (Lenkija), The Peace Institute (Slovėnija), Association for the Defence of Human Rights in Romania – the Helsinki Committee (Rumunija), Hungarian Helsinki Committee (Vengrija)

 

Projekto akimirka

 

Veiklos

 

 

  • Empirinio stebėjimo mokymai tyrėjams.

 

  • Empirinis stebėjimas, kurio metu tyrėjai tris mėnesius lankosi Lietuvos policijos komisariatuose ir areštinėse bei dalyvauja įtariamųjų apklausose.

 

  • Stebėjimo metu surinktos informacijos pagrindu parengtas tyrimas, kuriame bus įvertintas praktinis įtariamųjų teisių įgyvendinimas ir pateiktos rekomendacijos įstatymų leidėjams ir taikytojams. Skirtingose valstybėse parengtų tyrimų pagrindu bus parengtas lyginamasis tyrimas.

 

  • Apskrito stalo diskusijos Vilniuje ir Šiauliuose, skirtos aptarti tyrimo rezultatus bei rekomendacijas su teisėjais, teisėsaugos pareigūnais ir advokatais.

 

  • Konferencija Briuselyje, kurios metu lyginamasis visų projekte dalyvaujančių valstybių praktikos tyrimas bus pristatytas Europos Komisijos ir Europos Parlamento atstovams.

 

Projektą remia Europos Sąjungos Teisingumo programa

Plačiau >
Perdavus asmenį pagal Europos arešto orderį


Projektas skirtas suvokti kaip praktikoje vyksta asmenų perdavimo pagal Europos arešto orderį procesas ir bylos nagrinėjimas įvykdžius perdavimą, įvertinti šią praktiką ES teisinių standartų kontekste ir taip prisidėti prie efektyvaus pamatinio sprendimo 2002/584/JHA dėl Europos arešto orderio įgyvendinimo.


Laikotarpis 2016 06 01 – 2018 03 01
Partnerystė Lietuva, Belgija, Rumunija, Ispanija, Lenkija
Projekto akimirka  cats
Planuojamos veiklos

 

1. Dvidešimties Europos arešto bylų stebėsena

2. Analizės stebėsenos pagrindu parengimas

3. Trijų-šešių atvejų, kuomet asmenys buvo perduoti pagal Europos arešto orderį į Lietuvą, individualios studijos

3. Lyginamosios ataskaitos Europos Komisijai parengimas

Į projektą investavo  

 komisija


Plačiau >
Prieinamas pranešimas apie teises


Projekto tikslas – prisidėti prie ES direktyvos 2012/13 dėl teisės į informaciją baudžiamajame procese įgyvendinimo, parengiant alternatyvaus įtariamiems asmenims įteikiamo pranešimo apie teises modelį ir įgyvendinant jį nacionalinėse jurisdikcijose.


Laikotarpis 2016 06 01 – 2017 04 01
Partnerystė Lietuva, Belgija, Vengrija, Ispanija
Projekto akimirka  cats
Planuojamos veiklos

 

1. Tyrimas dėl pranešimo apie teises prieinamumo Lietuvoje

2. Alternatyvaus pranešimo apie teises parengimas ir testavimas

3. Lyginamosios ataskaitos Europos Komisijai parengimas

Į projektą investavo  

 komisija


Plačiau >
Stokholmo programa: teisės į advokatą ir teisės į nemokamą teisinę pagalbą užtikrinimas


Projekto tikslas – prisidėti prie baudžiamojo proceso garantijų stiprinimo, suteikiant advokatams (tiek privatiems, tiek dirbantiems Valstybinės teisinės pagalbos sistemoje) ir kitiems profesionalams žinių ir įgūdžių efektyviai taikyti ES teisės instrumentus: Direktyvą 2
013/48/ES dėl teisės į advokatą ir Rekomendaciją C(2013) 8179/2 dėl teisės į nemokamą teisinę pagalbą.


Laikotarpis 2016 06 01-2018 04 01
Partnerystė Lietuva, Bulgarija, Lenkija, Vengrija, Slovėnija
Projekto akimirka  cats
Planuojamos veiklos

 

1. Nacionalinė studija, skirta įvertinti kaip teisė į advokatą ir teisė į nemokamą teisinę pagalbą yra užtikrinamos Lietuvoje. Rengiant studiją, bus organizuojamos fokus grupės su teisininkais-praktikais, atliekami giluminiai interviu bei teisminių bylų analizė.

2. Parengimas praktinio vadovo apie ES ir EŽTT lygmens standartus teisės į advokatą ir nemokamą teisinę pagalbą srityje ir jų taikymo principus bei susijusią teismų praktiką.

3. Tematinių seminarų organizavimas regionuose ir e-mokymosi kurso platformoje be-ribu.lt paleidimas.

 

Už finansinę paramą dėkojame

 


Plačiau >
Prašome Teisingumo ministro palaikyti platesnę teisinę pagalbą ES

ES trišalėse derybose Briuselyje šiuo metu svarstoma ES direktyva dėl teisinės pagalbos. Direktyva nustatys minimalius standartus ES, kaip ir kokiomis sąlygomis įtariamiesiems ir kaltinamiesiems baudžiamosiose bylose turėtų būti teikiama valstybės finansuojama teisinė pagalba.

Dabar siūlomas Direktyvos tekstas numato, kad užtikrinti tokią teisinę pagalbą bus privalu tik asmenims, kurie yra sulaikyti ar suimti. Šiandien Žmogaus teisių stebėjimo institutas kreipėsi į Teisingumo ministrą ragindamas pasisakyti už Direktyvą, kuri numatytų valstybės finansuojamos teisinės pagalbos teikimą visiems asmenims, kurie neišgali pasisamdyti advokato, nepaisant to, ar jų laisvė suvaržyta.

Tokia tvarka šiuo metu galioja Lietuvoje. Manome, kad platesnę teisę į teisinę pagalbą būtina užtikrinti ir kitose ES valstybėse: galimybė turėti profesionalų teisinį atstovą baudžiamojoje byloje itin svarbi – tai esminė prielaida užtikrinant pagarbą žmogaus teisėms baudžiamajame procese ir paties proceso sąžiningumą visiems, o ne tik tiems, kurie pajėgūs susimokėti už advokato paslaugas.

ŽTSI kreipimąsi palaikė ES nevyriausybinių organizacijų, dirbančių baudžiamosios teisės srityje, tinklas JUSTICIA, Vilniaus pažangių studijų centras, Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centras ir advokatė Inga Abramavičiūtė, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinavimo tarybos narė.

Kviečiame perskaityti visą kreipimąsi.


Plačiau >
Advokatai: baudžiamajame procese trūksta rungtyniškumo

Į ŽTSI tyrimo „Suėmimo taikymas Lietuvoje“ pristatymą atvykę ir diskusijoje dalyvavę baudžiamųjų bylų advokatai teigė, kad vienas didžiausių baudžiamojo proceso trūkumų – rugntyniškumo nebuvimas, ypač ikiteisminio tyrimo stadijoje. Anot diskusijos dalyvių, tai neleidžia užtikrinti efektyvios įtariamo asmens teisių apsaugos.

Renginio dalyviai pasidalijo įžvalgomis apie ŽTSI atlikto suėmimo tyrimo rezultatus ir suėmimo reformos atneštus pakeitimus. Pažymėta, jog teismui skiriant suėmimą dažnai vis dar pasigendama konkrečiai įvardintų tokio sprendimo motyvų ir juos pagrindžiančių įrodymų, o pačiose nutartyse neretai atkartojami prokurorų argumentai, gynybos pozicijai iš esmės neskiriant dėmesio.

Advokatai atkreipė dėmesį ribotas gynėjo galimybes susipažinti su bylos informacija,  žiniasklaidos ir visuomenės įtaką teisėjų sprendimams, tam tikrais atvejais sąlygojančią baimę priimti nepopuliarius sprendimus.

Diskusijos dalyviai taip pat aptarė Europos arešto orderio klausimą, teisės į informaciją direktyvą ir Lietuvos pralaimėtą bylą Europos žmogaus teisių teisme Mironovas ir kiti prieš Lietuvą, kurioje EŽTT nusprendė, jog dabartinės teismų priteisiamos kompensacijos nėra pakankamos atpirkti teisių pažeidimus.

Suėmimo taikymo tyrimo ataskaita.


Plačiau >
Suimtųjų Lietuvoje mažėja, tačiau problemų išlieka – ŽTSI pristato naują suėmimo tyrimą

Lobisto Andriaus Romanovskio suėmimas 2012 m. ir tuometinio Lietuvos krepšinio federacijos generalinio sekretoriaus Mindaugo Balčiūno suėmimas 2013 m. atkreipė visuomenės dėmesį į piktnaudžiavimą šia priemone baudžiamosiose bylose. Visagino merės Dalios Štraupaitės suėmimas 2014 m. parodė, kad žmonės, prieš kuriuos turimi nebūtinai pasitvirtysiantys įtarimai, teismo dažnai laukia gyvendami sveikatą žalojančiomis sąlygomis, netgi sunkesnėmis nei atliekantieji bausmę.

Žmogaus teisių stebėjimo institutas 2015 m. atliko išsamų suėmimo taikymo Lietuvoje tyrimą, kurio metu stebėjo suėmimo skyrimo posėdžius teisme, analizavo baudžiamųjų bylų medžiagas bei apklausė teisėjus, prokurorus ir advokatus.

„Tyrimo rezultatai kelia dvejopą įspūdį. Viena vertus, bendrai vertinant situaciją, padėtis Lietuvoje pastebimai gerėja: 2015 m. vasarą buvo reformuota suėmimo taikymo tvarka, siekiant šioje srityje užtikrinti geresnę žmogaus teisių apsaugą. Patį suėmimą pastaruosius keletą metų linkstama taikyti vis mažiau: per 2014 m. buvo suimti 1642 žmonės, tai – mažiausias skaičius per pastaruosius 10 metų. O 2015 m. suimtųjų skaičius sumažėjo dar ketvirtadaliu„ teigia tyrimui vadovavęs ŽTSI teisininkas Karolis Liutkevičius.

„Šie pokyčiai džiugina ir rodo, kad atsisakoma beatodairiško žmonių kalinimo, neretai griaunančio suimtojo ir jo artimųjų gyvenimus. Kita vertus, sprendžiant dėl asmens suėmimo išlieka nemažai problemų, lemiančių, kad šie sprendimai ne visada teisingi ir sąžiningi.“

Teismai tenkina daugiau nei 9 iš 10 prokurorų prašymų suimti, taigi prokurorui nusprendus, kad žmogų reikia patalpinti į laisvės atėmimo įstaigą, apsiginti galimybių yra labai nedaug. Viena iš to priežasčių – itin prasta suimamų asmenų teisių gynyba teisme. Dauguma įtariamųjų neišgali patys pasisamdyti advokato, todėl jiems skiriamas valstybės finansuojamas gynėjas. Deja, šie advokatai neretai savo pareigas atlieka prastai – į bylos nagrinėjimą atvyksta visiškai nepasiruošę, o su atstovaujamu žmogumi pirmą kartą susitinka teismo salėje.

Atliekant tyrimą, po vieno teismo posėdžio pasipiktinęs teisėjas netgi paprašė tyrėjų atkreipti dėmesį, kad valstybės skirtas advokatas teismo salėje net nepasivargino susipažinti su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, nors tam turėjo visas galimybes.

Problemų kelia ir pačių teismo sprendimų skirti suėmimą turinys. Tyrimo metu pastebėta, kad ilgai, metus ir daugiau, tęsiant suėmimą, pats teismo sprendimas tampa formalumu – teismo nutartys tęsti kalinimą perrašomos kone pažodžiui , grindžiant jas nekonkrečiais argumentais apie neišnykusius suėmimo pagrindus. Dėl to kai kuriose bylose susidaro situacija, kai asmuo suėmime, dar prieš teismui nusprendžiant dėl jo kaltės, atlieka visą laisvės atėmimo bausmę. Toks baudimas „avansu“ kelia klausimų ir dėl teisingumo principų paisymo.

Atliekant ikiteisminį tyrimą nepasitikima alternatyviomis suėmimui priemonėmis – piniginis užstatas taikomas iki dešimties kartų rečiau, o namų areštas – trisdešimt kartų rečiau nei suėmimas. Taip pat vis dar neįgyvendinama 2015 m. pradžioje numatyta intensyvi priežiūra – įtariamųjų stebėjimas naudojant elektroninę apykoję – kuri leistų pakeisti ne visais atvejais tinkamą namų areštą ir galėtų tapti efektyvia alternatyva suėmimui.

Išspręsti daugeliui tyrimo atskleistų problemų prielaidas sudaro 2015 m. viduryje priimti Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimai, gerinantys asmenų teisių apsaugą svarstant suėmimo skyrimą. Tačiau realiems pokyčiams visų pirma reikalingas teisėsaugos sistemoje dirbančių asmenų požiūrio ir atitinkamai darbo praktikos pasikeitimas. Džiugu, kad mažėjantys suimtųjų skaičiai Lietuvoje  rodo, jog šie pokyčiai iš lėto vyksta.

Tyrimo ataskaita lietuvių kalba.

Tyrimo ataskaita anglų kalba.


Plačiau >
T@LK – virtuali pagalba nusikaltimų aukoms


Projektas skirtas ištirti virtualios pagalbos nusikaltimų aukoms prieinamumą Europos Sąjungoje, šio modelio teikiamas galimybes bei sukurti įrankius pagalbos aukoms teikėjams, siekiantiems įdiegti šį pagalbos modelį savo darbe.


Laikotarpis 2016 04 01 – 2018 03 01
Partnerystė
 

Projekto koordinatorius – Portugalijos Paramos aukoms asociacija (APAV) (Portugalija). Projekto partneriai: Žmogaus teisių stebėjimo institutas (Lietuva), Victim Support Finland (Suomija), Victim Support Malta, Katalonijos Viktimologijos draugija (Ispanija) ir Victim Support Europe (ES).

 
Projekto veiklos

 

1. Virtualios paramos priemonių ir jų poveikio analizė Lietuvoje

2. Susitikimas su tarnybomis, sėkmingai teikiančiomis pagalbą nusikaltimų aukoms virtualiu būdu Europos Sąjungos valstybėse

3. Procedūrų ir gairių paramos nusikaltimų aukoms tarnyboms parengimas

4. Susitikimai su suinteresuotomis institucijomis, siekiant įvertinti virtualios pagalbos nusikaltimų aukoms sistemos kūrimą Lietuvoje

 

Projektą remia Europos Sąjungos Teisingumo programa

 


Plačiau >
Suėmimo taikymas Lietuvoje (2015)

Žmogaus teisių stebėjimo institutas 2015 m. atliko išsamų suėmimo taikymo Lietuvoje tyrimą, kurio metu stebėjo suėmimo skyrimo posėdžius teisme, analizavo baudžiamųjų bylų medžiagas bei apklausė teisėjus, prokurorus ir advokatus.

Tyrimo rezultatai kelia dvejopą įspūdį. Viena vertus, bendrai vertinant situaciją, padėtis Lietuvoje pastebimai gerėja: 2015 m. vasarą buvo reformuota suėmimo taikymo tvarka, siekiant šioje srityje užtikrinti geresnę žmogaus teisių apsaugą. Patį suėmimą pastaruosius keletą metų linkstama taikyti vis mažiau: per 2014 m. buvo suimti 1642 žmonės, tai – mažiausias skaičius per pastaruosius 10 metų. O 2015 m. suimtųjų skaičius sumažėjo dar ketvirtadaliu.

Šie pokyčiai džiugina ir rodo, kad atsisakoma beatodairiško žmonių kalinimo, neretai griaunančio suimtojo ir jo artimųjų gyvenimus. Kita vertus, sprendžiant dėl asmens suėmimo išlieka nemažai problemų, lemiančių, kad šie sprendimai ne visada teisingi ir sąžiningi.

Teismai tenkina daugiau nei 9 iš 10 prokurorų prašymų suimti, taigi prokurorui nusprendus, kad žmogų reikia patalpinti į laisvės atėmimo įstaigą, apsiginti galimybių yra labai nedaug. Viena iš to priežasčių – itin prasta suimamų asmenų teisių gynyba teisme. Dauguma įtariamųjų neišgali patys pasisamdyti advokato, todėl jiems skiriamas valstybės finansuojamas gynėjas. Deja, šie advokatai neretai savo pareigas atlieka prastai – į bylos nagrinėjimą atvyksta visiškai nepasiruošę, o su atstovaujamu žmogumi pirmą kartą susitinka teismo salėje.

Atliekant ikiteisminį tyrimą nepasitikima alternatyviomis suėmimui priemonėmis – piniginis užstatas taikomas iki dešimties kartų rečiau, o namų areštas – trisdešimt kartų rečiau nei suėmimas. Taip pat vis dar neįgyvendinama 2015 m. pradžioje numatyta intensyvi priežiūra – įtariamųjų stebėjimas naudojant elektroninę apykoję – kuri leistų pakeisti ne visais atvejais tinkamą namų areštą ir galėtų tapti efektyvia alternatyva suėmimui.

Tyrimo ataskaita lietuvių kalba.

Tyrimo ataskaita anglų kalba.


Plačiau >
Pakeistas reguliavimas, neteisėtai ribojęs suimtųjų teisę susitikti su gynėju

Spalio 27 d. Kalėjimų departamento vadovas savo įsakymu atšaukė reguliavimą, kuriuo buvo nepagrįstai ribota advokatų galimybė susitikti su savo ginamais asmenimis laisvės atėmimo vietoje. Toks teisę į gynybą pažeidžiantis reguliavimas buvo priimtas prieš metus, numatant, kad advokatas prieš susitikimą su klientu privalo pateikti ikiteisminio tyrimo institucijos ar teismo patvirtinimą dėl jo, kaip gynėjo, statuso.

2014 m. rugsėjo mėnesį, netrukus po šio reguliavimo priėmimo, ŽTSI kartu su Lietuvos Advokatūra kreipėsi į kalėjimų departamentą, prašydami panaikinti įsakymą. „Pastebėtina tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, jog gali būti numatyti tam tikri apribojimai gynėjui susitikti su ginamuoju be pašalinių (Campbell ir Fell byloje prieš Jungtinę Karalystę (1984). […] apribojimai gali būti nustatyti tik įstatymu, neperžengiant protingų ribų. Dėl to ribojimas advokatui matytis su suimtuoju tuo pagrindu, kad negautas ikiteisminio tyrimo institucijos ar teismo pranešimas, kad advokatas (advokato padėjėjas) yra konkretaus suimtojo gynėjas, laikytinas neteisėtu, nes toks ribojimas nenumatytas įstatyme, pažeidžia protingumo principą bei įtariamojo ar kaltinamojo teisę į gynybą,“ buvo teigiama jungtiniame organizacijų laiške.

2015 m. vasario mėnesį, ŽTSI iniciatyva Seimo kontrolierių įstaigoje įvyko pasitarimas dėl šio įsakymo įgyvendinimo. Pasitarime dalyvavo Lietuvos advokatūros, Žmogaus teisių stebėjimo instituto, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento atstovai.

Po sekusių Lietuvos Advokatūros susitikimų su atsakingomis institucijomis, problema buvo galiausiai išspręsta 2015 m. spalio 27 d. priimant naują įsakymo redakciją. Vadovaujantis priimtais pakeitimais, gynėjams susitinkant su suimtuoju pakaks advokato orderio arba sprendimo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, advokato pažymėjimo bei asmens tapatybės dokumento.


Plačiau >
Fair Trials ir ŽTSI vedė tarptautinius mokymus advokatams

Spalio 23-25 dienomis Fair Trials ir Žmogaus teisių stebėjimo institutas Vilniuje vedė tarptautinius mokymus advokatams apie Europos Sąjungos naujoves baudžiamosios teisės srityje.

Mokymų metu advokatai iš Estijos, Danijos, Latvijos, Suomijos, Švedijos ir Lietuvos buvo supažindinti su ES direktyvomis garantuojančiomis teises į vertimą, informaciją ir advokatą baudžiamosiose bylose.

Advokatams ne tik pristatytos ES teisės aktų nuostatos, bet vesti ir praktiniai užsiėmimai bei diskusijos, paskatinę pažvelgti į ES direktyvų praktinio taikymo galimybes. Taip pat aptartas šių ES priemonių perkėlimas į dalyvaujančių valstybių nacionalinę teisę bei dar reikalingi žingsniai, siekiant užtikrinti ES numatytų žmogaus teisių standartų apsaugą.

Mokymai advokatams buvo organizuoti bendradarbiaujant su Lietuvos Advokatūra.


Plačiau >
Tyrimas dėl teisės į informaciją direktyvos įgyvendinimo baudžiamajame procese (įgyvendintas)


Projekto tikslas – prisidėti prie sėkmingo 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/13/ES dėl teisės į informaciją baudžiamajame procese įgyvendinimo. Ši direktyva nustato minimalius informacijos apie įtariamuosius bei kaltinamuosius teikimo standartus baudžiamosiose bylose.


Laikotarpis 2015 08 – 2016 06
Partnerystė Lietuva, Austrija, Italija, Ispanija, Lenkija, Airija
Projekto akimirka 11021101_10153445556070283_1224424393297582012_n
Rezultatai 

 

1. Atliktas ES Direktyvos dėl teisės į informaciją baudžiamajame procese įgyvendinimo Lietuvoje tyrimas, kurio metu buvo analizuoti nacionaliniai teisės aktai, atliktos advokatų apklausos, interviu su policijos tyrėjais, prokurorais ir advokatais

2. Koordinuotas analogiškų tyrimų atlikimas 6 kitose ES valstybėse

Į projektą investavo  

 odf ek


Plačiau >
Vaikų iš Afganistano byla – žalos atlyginimas dėl neteisėtos bausmės ir suėmimo

„Aš išsigandau – jei nedirbsiu su Talibanu, mane nužudys. Man buvo pasakyta, kad Lietuva padeda žmonėms.“

– Q.N., ieškovas byloje


Byla pradėta: 2013 m.

Byla baigta: 2015 m.

Bylos esmė: nepilnamečiai prieglobsčio prašytojai iš Afganistano buvo neteisėtai suimti ir nuteisti Lietuvoje už valstybės sienos kirtimą

Bylos baigtis: vaikų suėmimas ir nuteisimas buvo neteisėti, nes pagal Lietuvos ir tarptautine teise jie, kaip prieglobsčio prašytojai, naudojosi specialia apsauga; jiems išmokėtas žalos atlyginimas


Faktinės aplinkybės:

2013 metais Afganistano piliečiai Q.N ir G.M., kuriems sulaikymo metu, jų teigimu, buvo 14 ir 17 metų, buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnų Ignalinos rajone 2013 metais po to kai neteisėtai kirto Lietuvos sieną.

Jaunuoliai, bėgę iš karo kamuojamo Afganistano, Lietuvoje paprašė prieglobsčio. Prieš afganistaniečius buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ir nepilnamečiai trims mėnesiams buvo uždaryti Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime kartu su suaugusiais vyrais, kurie juos žemino ir iš jų tyčiojosi.

Galiausiai, už neteisėtą valstybės sienos perėjimą jiems buvo paskirtos baudos viršijančios 16 tūkst. EUR. Įskaičiavus nelaisvėje praleistas dienas, Q.N ir G.M. nuo baudos mokėjimo buvo atleisti. Tačiau 2013 metais Ignalinos rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs vaikinų apeliacinį skundą patvirtino, kad jaunuoliai buvo nuteisti neteisėtai, t.y. jiems negalėjo būti taikoma baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą atvykimą į Lietuvos Respublikos teritoriją, nes jų atvykimo tikslas buvo paprašyti prieglobsčio.

Teisminis nagrinėjimas:

qaisas-52131336dfc73

Q.N. iš Afganistano, ieškovas byloje

2013 m. lapkričio 26 d. Žmogaus teisių stebėjimo institutas kartu su Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija pateikė ieškinį teismui dėl žalos už neteisėtą suėmimą ir neteisėtą nuteisimą atlyginimo Q.N ir G.M.

2014 m. balandį Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino Lietuvos valstybės klaidas, t. y. pripažino afganistaniečių suėmimą ir jų nuteisimą neteisėtu bei kitus jų, kaip nelydymų nepilnamečių, teisių pažeidimus, ir įpareigojo valstybę atlyginti jaunuoliams padarytą žalą.

Nors apeliacinėje instancijoje Vilniaus apygardos teismas sprendimą pakeitė, vis gi 2015 m. liepos 14 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė galutinį sprendimą šioje byloje, pripažinęs, jog afganistaniečiai buvo suimti ir nuteisti neteisėtai, ir valstybei už pareigūnų klaidas teks sumokėti daugiau nei 6 tūkst. eurų žalos atlyginimą.

Bylos dokumentai:

Lietuvos aukščiausiojo teismo sprendimas

 

 

 


Plačiau >
Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje: 2013-2014 Apžvalga

Portale www.pasidomek.lt pristatome jau aštuntąją žmogaus teisių situacijos Lietuvoje apžvalgą „Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje 2013-2014“.  Apžvalgoje analizuojame pastarųjų metų politines, teisines ir socialines tendencijas užtikrinant žmogaus teises Lietuvoje.

Šių metų apžvalgą rengė net 20 teisės, sociologijos, kriminologijos ekspertų bei tiesiogiai su pažeidžiamomis grupėmis dirbančių nevyriausybinių organizacijų atstovų, nagrinėjusių tokias temas kaip smurtas artimoje aplinkoje, vaiko teisių apsauga, globos įstaigų reforma, sąlygos laisvės atėmimo įstaigose, pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų teisių apsauga, žmonių su negalia padėtis, prekyba žmonėmis, žodžio ir religijos laisvė, privatumo apsauga, ir kitas.

Šiemet apžvalga pasipildė ne tik ekspertais, bet ir atsinaujino. Portalas www.pasidomek.lt leidžia patogiau susipažinti su atskirų teisių problematika bei susikurti „Mano apžvalgą“ – individualią konkrečių žmogaus teisių problemų analizę, kuri leis valstybės institucijoms,  nevyriausybinėms organizacijoms bei kitiems suinteresuotiems asmenims lengviau pritaikyti apžvalgos rekomendacijas savo veiklos srityje.

Apžvalga yra parengta lietuvių ir anglų kalbomis.


Plačiau >
Gatajevų byla – žalos atlyginimas dėl neteisėto suėmimo

„Suėmimo ir jo termino pratęsimo pagrindai turi būti reikšmingi ir pakankami, bet ne bendri ir abstraktūs, o teismo sprendimai šiais klausimais turi būti išsamiai motyvuoti ir pagrįsti konkrečiais su bylos aplinkybėmis susijusiais argumentais. Skirdamas suėmimą ir jį pratęsdamas, teismas turi apsvarstyti visus argumentus už ir prieš asmens laisvės suvaržymą bei suimti asmenį ar pratęsti suėmimo terminą tik įsitikinęs, kad tai būtina viešajam interesui apsaugoti“

– Kauno apylinkės teismo sprendimas Gatajevų byloje


Byla pradėta: 2008 m.

Byla baigta: 2014 m.

Bylos esmė: suėjus busmės įvykdymo terminui, sutuoktinių Gatajevų laisvė buvo neteisėtai apribota dar 26 dienoms

Bylos baigtis: už neteisėtą 26 dienas trūkusį suėmimą Gatajevams buvo priteista turtinė ir neturtinė žala


Bylos faktai:

2008 m. rudenį Kaune buvo sulaikyti čečėnų kilmės sutuoktiniai Malik ir Khadizhat Gatajevai, įtariami savo nepilnamečių globotinių teisių pažeidimais. Prieš dešimt metų į Lietuvą atvykę Grozne registruotų vaikų globos namų „Rodnaja semja“ (Gimtoji šeima) steigėjai Gataevai susilaukė didelio Valstybės saugumo departamento dėmesio, o vėliau prasidėjo teisminiai procesai.

2009 m. birželio pradžioje Kauno miesto apylinkės teismas pripažino sutuoktinius kaltais dėl jiems pareikštų  kaltinimų ir skyrė jiems po 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Į laisvės atėmimo bausmės terminą buvo įskaitytas suėmime praleistas laikas (nuo 2008 m. spalio 14 d. iki 2009 m. birželio 4 d.).

2009 m. rugpjūčio mėnesio 14 d., suėjus bausmės įvykdymo terminui, prokuroro prašymu Kauno apygardos teismas pratęsė sutuoktinių suėmimą dar trims mėnesiams. Dėl suėmimo termino pratęsimo Gataevų advokatai kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, kuris rugsėjo mėnėsio 9 d. panaikino Kauno apygardos teismo nutartis, pripažindamas jas prieštaraujančiomis Baudžiamojo proceso kodekso  nuostatoms.

Teisminis nagrinėjimas:

2010 m. vasarį Žmogau teisių stebėjimo institutas parengė Gatajevų ieškinį Kauno miesto apylinkės teismui dėl žalos dėl neteisėto suėmimo pratęsimo atlyginimo. Ieškinyje buvo prašoma atlyginti turtinę ir neturtinę žalą už neteisėta suėmimą nuo 2009 m. rugpjūčio 14 d. iki 2009 m. rugsėjo 9 d.

2013 m. Kauno apylinkės teismas dalinai tenkino Khadizat ir Malik Gatajevų ieškinius ir priteisė jiems žalos atlyginimą:  Malik Gatajevui 1016 EUR, o Khadizat Gatajevai 1016 EUR neturtinei žalai ir 290 EUR turtinei žalai atlyginti.

2014 m. gruodžio 5 d. Kauno apygardos teismas padidino turtinės žalos dydį Khadizat Gatajevai iki 579 EUR.


Plačiau >
The Practice of Pre-Trial Detention: Monitoring Alternatives and Judicial Decision-Making (completed)

 



The overall objective of the project is to inform the development of future initiatives aiming to reduce the unnecessary use of pre-trial detention (PTD) within the EU by building a unique evidence-base regarding what, in practice, is causing the use of PTD.


Project period 2014 06 01 – 2016 06 30
Partnership Lithuania, Romania, Ireland, the Netherlands, United Kingdom, Spain, Greece, Poland, Hungary, Italy
Project snapshot
Achievements

 

 

1. In the course of the research, 20 court hearings regarding the PTD were monitored, material of 61 cases was analysed, 36 lawyer, 4 judges and 5 prosecutors were interviewed.

2. Trends and weaknesses were identified and recommendations for improving the decision-making in PTD cases were provided.

3. Research report was published in Lithuanian and English and disseminated extensively. This findings were discussed at the round-tables with the Lithuanian defence lawyers and, separately, with the prosecutors at the General prosecutor’s office.

 

We are grateful for the financial support to  

Plačiau >
Advokatų mokymai apie ES Procesinių teisių veiksmų planą (įgyvendintas)


Projektas skirtas įgyvendinti mokymų programą apie naujas ES teisės į teisingą teismą direktyvas ir jų pritaikymą, siekiant įveikti sistemines ES teisminės sistemos problemas. Taip pat, pagerinti praktikuojančių advokatų supratimą apie ES teismines sistemas ir teisminio bendradarbiavimo kliūtis. 


Laikotarpis 2014 06 01 – 2016 06 30
Partnerystė Lietuva, Jungtinė Karalystė, Graikija, Vengrija, Lenkija, Rumunija
Projekto akimirka
Rezultatai 

 

1. Vilniuje surengti tarptautiniai mokymai apie Europos Sąjungos naujoves baudžiamosios teisės srityje, kuriuose dalyvavo virš 40-ties baudžiamosios teisės advokatų ir ekspertų iš Švedijos, Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Danijos

2. Mokymų dalyviai buvo supažindinti su ES direktyvomis garantuojančiomis teises į vertimą, informaciją ir advokatą baudžiamosiose bylose, su jais buvo aptartas šių ES priemonių perkėlimas į valstybių nacionalinę teisę

Į projektą investavo  

Plačiau >
Suėmimas: policijos, prokurorų ir ikiteisminio tyrimo teisėjų požiūris (2014)

2014 m. vasarį ŽTSI išleido tyrimo „Suėmimas: policijos, prokurorų ir ikiteisminio tyrimo teisėjų“ ataskaitą. Tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti pareigūnų požiūrį į šios griežčiausios kardomosios priemonės taikymą bei su tuo susijusias problemas. Ataskaita išleista ir anglų kalba.

Sulaikymas ir suėmimas yra bene labiausiai žmogaus teises varžančios procesinės prievartos priemonės, kurios gali būti pritaikytos asmeniui ikiteisminio tyrimo metu. Per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje suėmimas buvo skirtas daugiau nei dešimt kartų dažniau nei jam artimiausios švelnesnės priemonės, namų areštas ir užstatas. Šiuo tyrimu yra siekiama atskleisti, kodėl teisėsaugos institucijos itin dažnai kreipiasi į teismus dėl labiausiai asmens teises varžančios kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo, o teismai taip noriai šią skiria, kai tuo tarpu švelnesnės suėmimo alternatyvos pasirenkamos daug rečiau.

Tyrimas atliktas taikant kokybinio tyrimo metodologiją, pusiau struktūrizuotų interviu metu apklausiant policijos pareigūnus, prokurorus ir ikiteisminio tyrimo teisėjus. Gauti rezultatai patvirtino egzistuojant esminių sisteminių problemų, susijusių su laisvę varžančių priemonių skyrimu. Bene rimčiausia iš jų – sąmoningas piktnaudžiavimas suėmimu. Didelė dalis tyrime dalyvavusių specialistų patvirtino, kad suėmimo kartais prašoma ir šis skiriamas suvokiant, kad realiai tai nėra būtina. Kartais griežčiausia kardomoji priemonė pasitelkiama BPK nenumatytiems tikslams pasiekti.


Plačiau >
Mustafa al-Hawsawi byla – teisė į kankinimų draudimą

„Toks sprendimas reiškia, kad visuomenė turi teisę žinoti tiesą, ir kad teisėsaugos institucijos turi pareigą ją išsiaiškinti bei užtikrinti CŽV programos nukentėjusiesiems galimybę dalyvauti tyrimo procese. Šis teismo sprendimas yra didelis žingsnis į priekį apsaugant žmogaus teises Lietuvoje, ir rodo, kad net ir tokiose politiškai jautriose bylose teismai išlieka nešališki ir nepriklausomi“

– Mėta Adutavičiūtė, ŽTSI Advokacijos vadovė apie Vilniaus apygardos teismo sprendimą


Byla pradėta: 2013 m.

Byla baigta: nebaigta

Bylos esmė: vienas iš nukentėjusiųjų nuo JAV Slaptųjų sulaikymų ir ypatingųjų perdavimų programos galėjo būti kalinamas Lietuvoje


Bylos faktai:

Mustafa al-Hawsawi  yra Saudo Arabijos pilietis, teisiamas JAV Karinės komisijos Gvantaname, Kuboje dėl jam pateiktų kaltinimų, už kuriuos yra numatyta mirties bausmė. Al-Hawsawi  kaltinamas prisidėjęs prie 2001 metų rugsėjo 11 d. išpuolių JAV, atliekant komunikacijos organizatoriaus ir apskaitininko funkcijas.

Mustafa al-Hawsawi yra vienas iš vadinamųjų „aukštos vertės suimtųjų“, kurie CŽV buvo suimami, gabenami per įvairių valstybių sienas ir kalinami be teismo slaptuose sulaikymo centruose, kurių vienas, kaip įtariama, veikė ir Lietuvoje. Tarptautinės ir Europos institucijos bei pareigūnai (Jungtinių Tautų specialieji pranešėjai, Europos Tarybos Parlamentinė asamblėja, Europos komitetas prieš kankinimus, Europos Parlamentas),  pripažino, kad šių kalinių atžvilgiu CŽV taikyti tardymo metodai prilygo kankinimams, žiauriam ir nežmoniškam elgesiui, draudžiamam tarptautinės teisės.

Teisminis nagrinėjimas:

2013 m. rugsėjį Žmogaus teisių stebėjimo institutas kartu su Londone įsikūrusia organizacija REDRESS kreipėsi į Generalinį prokurorą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jo galimo neteisėto kalinimo Lietuvoje. Prašyme remtasi viešų duomenų analize – Europos ir tarptautinių organizacijų atliktais tyrimais bei duomenimis apie CŽV lėktuvų skrydžius.

Po keturiolikos dienų nuo prašymo pateikimo, Generalinė prokuratūra priėmė sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Sprendime buvo nurodyta, jog ankstesniu prokuratūros tyrimu buvo paneigti bet kokie įtarimai dėl CŽV programos vykdymo Lietuvoje – šis sprendimas vėliau patvirtintas Vilniaus miesto apylinkės teismo.

2014 m. sausio 28 d., Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ŽTSI ir REDRESS apeliacinius skundus  prokuroro ir pirmosios instancijos teismo sprendimus panaikino. Teismas pabrėžė, kad prieš darant kategoriškas išvadas, jog nebuvo įvykdyta nusikalstama veika, prokuroras privalėjo patikrinti pareiškime gautą informaciją – kreiptis į JAV institucijas dėl informacijos suteikimo bei pasinaudoti galimybe apklausti galimai nukentėjusį asmenį ir jo atstovą. Teismas taip pat pažymėjo, kad išankstinis konstatavimas, jog nebuvo padarytas nusikaltimas, neatlikus veiksmų, kurie yra prokuroro pareiga, paneigtų iš Konstitucijos kylančią asmens ir visos visuomenės teisę į saugumą nuo nusikalstamų kėsinimųsi ir asmens teisę į tinkamą teisinį procesą.

Įvykiai po teisminio nagrinėjimos:

2014 m. vasarį Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl įtariamo neteisėto asmenų gabenimo per Lietuvos valstybės sieną. Tyrimas vis dar tęsiasi, tačiau al-Hawsawi nuketėjusiojo statusas nėra suteiktas.

Bylos dokumentai:

Vilniaus apygardos teismo spendimas

Kiti dokumentai anglų kalba


Plačiau >
JUSTICIA kreipėsi į Europos Komisiją dėl baudžiamosios teisės politikos

JUSTICIA tinklo kreipimesi teigiamai vertinamas Europos Komisijos darbas su jau priimtomis teisinėmis priemonėmis, Veiksmų planu, skirtu įtariamųjų ar kaltinamųjų baudžiamuosiuose procesuose procesinėms teisėms stiprint ir Direktyva, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių paramos joms ir jų apsaugos standartai.

Tinklas taip pat paragino Komisiją tęsti veiklą šioje srityje siekiant Veiksmų plane numatytų, tačiau kol kas nepriimtų priemonių, įgyvendinimo. Taip pat ypatingai pabrėžtas poreikis užtikrinti tinkamą priimtų ES teisinių priemonių perkėlimą į valstybių narių nacionalines teisės sistemas.

Vertindamas planuojamą politiką, JUSTICIA pasiūlė  Komisijai svarstyti galimybes  priimti teisines priemones reguliuojančias suėmimo taikymą, taip peržiūrėti ES teisines priemones dėl žalos nusikaltimų aukoms atlyginimo bei dėl apskundimo procedūrų atvejais, kai pažeidžiamos aukų teisės.

Visą kreipimosi tekstą (anglų kalba) rasite čia.


Plačiau >
Suėmimas Centrinėje ir Rytų Europoje bei buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse (2013)

2013 m. Vengrijos Helsinkio komitetas pristatė tyrimą, apžvelgiantį suėmimo tvarką numatančius įstatymus ir praktiką Centrinėje ir Rytų Europoje (CRE) bei buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse. Žmogaus teisių stebėjimo institutas buvo viena iš atliekant tyrimą dalyvavusių organizacijų.

Pagal nacionalinę ir tarptautinę teisę suėmimas turėtų būti naudojamas tik kaip kraštutinė priemonė. Tačiau šis tyrimas parodo visai kitokią situaciją. Tikimybė, kad prokurorui pareikalavus CRE ir buvusios Sovietų Sąjungos regiono šalyse laukiantiems teismo nuosprendžio bus pritaikytas suėmimas siekia 80 proc. Kai kuriose šalyse pastebimos didelį nerimą keliančios tendencijos, pvz., Gruzijoje, Vengrijoje ar Kazachstane, o taip pat ir Lietuvoje tikimybė, kad teismas leis suimti įtariamąjį, siekia net daugiau nei 90 proc.

Suimtieji yra priversti kalinimo įstaigoje praleisti iki kelerių metų savo gyvenimo. Tokia situacija išlieka nepaisant aiškių tarptautinių standartų, nurodančių taikyti kiek įmanoma trumpesnį suėmimo terminą. 2011 m. Vengrijoje daugiau nei 300 žmonių buvo suimti ilgiau nei vieneriems metams; Lenkijoje tokioje situacijoje buvo atsidūrę daugiau nei 2000 žmonių. Labiausiai nepasisekė suimtiesiems Turkijoje – remiantis šios šalies teisine sistema išskirtiniais atvejais suėmimas gali trukti net iki dešimties metų.

Į tyrimą įtrauktose CRE ir buvusios Sovietų Sąjungos šalyse šiuo metu yra suimta apie ketvirtis milijono žmonių. Vidutiniškai ketvirtadalis visų laisvės atėmimo įstaigose esančių asmenų yra suimtieji. Gruzijoje ir Rusijoje kalinių yra daugiau nei pusė tūkstančio 100 tūkst. gyventojų, aukštus rodiklius turi ir Kazachstanas (337,9 kalinių/100 tūkst. gyv.), Ukraina (336,5). Tuo tarpu Lietuva yra viena pirmųjų valstybių Europos Sąjungoje pagal kalinių tenkančių vienam gyventojui kiekį (308,9 kalinių/100 tūkst. gyv.). Aukščiausiu asmenų suėmime skaičiumi pasižymi Juodkalnija – joje daugiau nei pusę įkalintųjų sudaro suimtieji laukiantys teismo sprendimo.

Tyrimo tekstas buvo parengtas anglų ir rusų kalbomis. Taip palite susipažinti su tyrimo santrauka anglų kalba. Daugiau informacijos apie Vengrijos Helsinkio komiteto vykdomą kampaniją nukreiptą prieš piktnaudžiavimą suėmimu rasite organizacijos tinklapyje.


Plačiau >
JUSTICIA leidiniai apie žmogaus teises baudžiamajame procese (2013)

2013 m. JUSTICIA tinklas, bendradarbiaudamas su Žmogaus teisių stebėjimo institutu ir kitomis ES nevyriausybinėmis organizacijomis, pristatė du leidinius apie įtariamojo teisių apsaugą vykdant baudžiamąjį procesą (anglų k.).

Pirmasis leidinys apžvelgia valstybės finansuojamos teisinės pagalbos teikimo sistemų atitikimą standartams, kylantiems iš Europos žmogaus teisių konvencijos ir Europos žmogaus teisių teismo praktikos. Leidinyje aptariamos 7 ES valstybių teisinės pagalbos sistemos – Airijos, Anglijos ir Velso, Bulgarijos, Čekijos, Graikijos, Lietuvos ir Vokietijos.

Antrasis leidinys pateikia vertimo žodžiu ir raštu paslaugų baudžiamajame procese vertinimą šešiose ES valstybėse: Airijoje, Anglijoje ir Velse, Čekijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje. Apžvalgoje tikrinama, ar reglamentavimas minėtosiose valstybėse atitinka iš ES direktyvos dėl teisės į vertimą žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese kylančius reikalavimus.

JUSTICIA – 2012 m. organizacijos Irish Council for Civil Liberties įkurtas nevyriausybinių organizacijų tinklas, dirbantis asmens teisių apsaugos baudžiamajame procese ir nusikaltimų aukų teisių apsaugos srityse. Tinklo veikloje dalyvauja nevyriausybinės organizacijos iš 10 ES valstybių, tarp jų – ir Žmogaus teisių stebėjimo institutas.

JUSTICIA tinklas šiais metais pristatė jau šešis leidinius apie nusikaltimų aukų bei įtariamųjų baudžiamajame procese teises. Daugiau informacijos apie patį JUSTICIA tinklą ir jo veiklą rasite oficialioje svetainėje.


Plačiau >
Nevyriausybinės organizacijos kreipiasi į Viviane Reding dėl suėmimo reguliavimo ES

Žmogaus teisių stebėjimo institutas kartu su 20 nevyriausybinių organizacijų vakar kreipėsi į Europos Komisijos pirmininko pavaduotoją Viviane Reding, ragindami Europos Komisiją tęsti darbą nustatant bendrus minimalius suėmimo taikymo standartus ES.

Besikreipiančios NVO pabrėžė, kad Europos Komisija, Taryba ir Parlamentas yra pripažinę, jog „pernelyg ilgi kardomojo kalinimo laikotarpiai žalingi asmeniui, gali daryti neigiamą poveikį valstybių narių teisminiam bendradarbiavimui, ir jie neatspindi Europos Sąjungos propaguojamų vertybių“.* Todėl Europos Komisija yra raginama tęsti darbą šioje srityje ir nustatyti terminus, kada bus pateikti teisės aktų projektai, nustatantys bendrus minimalius suėmimo taikymo standartus ES.

Besikreipiančios organizacijos Europos Komisijos prašo:

1) imtis veiksmų, jog duomenys apie suėmimo ir jo alternatyvų taikymą ES narėse būtų kaupiami ir platinami pagal Europos statistikos programą;

2) imtis tolimesnių veiksmų ES lygiu nustatant bendrus minimalius privalomus reikalavimus taikant suėmimą, jei, kaip mano besikreipiančios organizacijos, surinkti statistiniai duomenys pagrįs tokį poreikį.

Visą kreipimosi tekstą anglų kalba rasite čia.

* KOM/2011/0327 Žalioji knyga dėl ES baudžiamojo teisingumo teisės aktų taikymo laisvės atėmimo srityje“


Plačiau >
Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje: 2011-2012 Apžvalga

Žmogaus teisių stebėjimo institutas visuomenei pristatė jau septintąją žmogaus teisių Lietuvoje apžvalgą – vienintelę tokio pobūdžio išsamią ataskaitą apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje 2011-2012 metais. Visą apžvalgos „Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje 2011-2012“ tekstą rasite čia.

Žmogaus teisės Lietuvoje niekada nebuvo valstybės politikos prioritetas. Kilus ekonominei krizei 2008 m., žmogaus teisių klausimai apskritai buvo išstumti iš politinės darbotvarkės. Apžvelgiant 2011-2012 m. laikotarpį, esminių pokyčių nematyti – valstybė vis dar neturi vieningai ir strategiškai formuojamos žmogaus teisių politikos. Įstatymų leidybos iniciatyvos siūlomos nevertinant jų poveikio žmogaus teisių apsaugai, o kai kurios iš jų netgi pamina pamatinius žmogaus teisių principus.

Šiame leidinyje pateikiame nepriklausomų žmogaus teisių ekspertų įžvalgas apie žmogaus teisių įgyvendinimą Lietuvoje 2011-2012 metais. Tai jau septintoji išsami žmogaus teisių padėties Lietuvoje ataskaita.

Dėkojame apžvalgos leidybą parėmusiai Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.


Plačiau >
Dėl teisės į vertimą baudžiamajame procese ES direktyvos įgyvendinimo

2013 m. balandžio 29 d. ŽTSI pasiūlymai Teisingumo ministerijai dėl Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimų siekiant įgyvendinti 2010 m. spalio 20 d. ES direktyvą 2010/64/ES dėl teisės į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese. ŽTSI pateikia siūlymus dėl konkrečių BPK formuluočių, reikalingų perkeliant direktyvos nuostatas į Lietuvos teisę.


Plačiau >
Pastabos dėl įstatymo projekto, kuriuo siekiama optimizuoti baudžiamąjį procesą
2013 m. balandžio 13 d. ŽTSI komentarai Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetui dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-256, siūlančio keisti Baudžiamojo proceso kodeksą, siekiant optimizuoti baudžiamąjį procesą ir paspartinti baudžiamųjų bylų nagrinėjimą.

Plačiau >
Dėl suėmimo reguliavimo pakeitimų

2013 m. kovo 18 d. ŽTSI pasiūlymai Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-109, kuriuo siekiama pakeisti Baudžiamojo proceso kodekse numatytą suėmimo reguliavimą.

ŽTSI siūlo suteikti daugiau diskrecijos ikiteisminio tyrimo teisėjams parenkant švelnesnę kardomąją priemonę, kaip alternatyvą suėmimui, taip pat apriboti maksimalią suėmimo trukmę, taip išvengiant situacijų, kai asmuo dėl ilgos suėmimo trukmės bausmę atlieka iš anksto, dar prieš teismui pripažįstant jį kaltu.


Plačiau >
Dėl baudžiamojo proceso teisių ES direktyvų įgyvendinimo

2013 m. vasario 11 d. ŽTSI pasiūlymai ir pastabos Teisingumo ministerijai dėl ES direktyvų, užtikrinančių įtariamojo teises į vertimą ir informaciją baudžiamjame procese, tinkamo perkėlimo į Lietuvos teisę.

Pasiūlymai susiję su šiomis direktyvomis: 2012 m. gegužės 22 d. direktyva 2012/13/ES dėl teisės į informaciją baudžiamajame procese bei 2010 m. spalio 20 d. direktyva 2010/64/ES dėl teisės į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese įgyvendinimo.


Plačiau >
Sulaikymo ir suėmimo reglamentavimas ir taikymas Lietuvoje (2012)

Sulaikymas ir suėmimas yra bene labiausiai žmogaus teises varžančios procesinės prievartos priemonės, kurios gali būti pritaikytos asmeniui ikiteisminio tyrimo metu. Šios priemonės maksimaliai apriboja asmens laisvę, prisideda prie stigmatizacijos ir socialinės atskirties didinimo, sudaro prielaidas prarasti darbą bei dėl blogų laikymo sąlygų – patirti fizinę ir psichologinę žalą. Nepagrįstas arba nepagrįstos trukmės sulaikymas ar suėmimas gali pažeisti nekaltumo prezumpciją.

Atsižvelgiant į tai, Žmogaus teisių stebėjimo institutas atliko sulaikymo ir suėmimo teisinio reglamentavimo bei praktikos tyrimą, kurio metu atlikta Europos žmogaus teisių teismo ir Lietuvos Respublikos teismų sprendimų, reikšmingų statistinių duomenų analizė, vykdytos tikslinių grupių apklausos. Tyrimo pagrindu parengta analitinė studija, kuria siekiama atskleisti esmines dabartinės sistemos problemas ir pateikti siūlymus dėl jų sprendimo.

Suėmimo reglamentavimo ir taikymo praktikos analizė atskleidė Lietuvos teismų polinkį šią, griežčiausią, kardomąją priemonę skirti per dažnai, nepakankamai taikant jos alternatyvas. Tokiu būdu praktikoje suėmimui nepagrįstai suteikiamas pagrindinės, o ne išimtinės, kardomosios priemonės statusas. Taip pat pastebėtina, kad teismai pagrįsdami skiriamą suėmimą kai kuriais atvejais nukrypsta nuo Europos žmogaus teisių teismo suformuotos praktikos. Problemų nustatyta ir suėmimo reglamentavime: BPK įtvirtinta suėmimo skyrimo tvarka sudaro prielaidas dažnam suėmimo taikymui bei numato galimybes suėmimą tęsti neribotą laikotarpį, kai kuriais atvejais net sukuriant situacijas, kai asmuo visą laisvės atėmimo bausmę atlieka dar prieš pripažįstant jį kaltu.

Visą tyrimo „Sulaikymo ir suėmimo reglamentavimas ir taikymas Lietuvoje“ tekstą rasite čia.


Plačiau >
Pastabos Europos Komisijai dėl ES baudžiamosios teisės aktų, reglamentuojančių suėmimą, taikymo

2011 m. lapkričio 25 d. Žmogaus teisių stebėjimo institutas kartu su penkiomis kitų šalių nevyriausybinėmis organizacijomis Europos Komisijai ir Europos Parlamentui (toliau – EP) pateikė pastabas dėl Europos Komisijos parengtos Žaliosios knygos dėl ES baudžiamosios teisės aktų, reglamentuojančių suėmimą, taikymo (angl. Green Paper on the application of EU criminal justice legislation in the field of detention).

Pastabose nevyriausybinės organizacijos apžvelgė įmanomas alternatyvas ikiteisminiam įkalinimui, nesusijusias su laisvės atėmimu, aptarė įstatymais nustatytą maksimalų ikiteisminio kalinimo laikotarpį bei poreikį numatyti reguliarią ikiteisminio įkalinimo teisminę kontrolę. Kartu buvo pateiktos rekomendacijos dėl vaikų suėmimo taikymo praktikos bei laisvės atėmimo vietų monitoringo, ypatingai tų, kuriose laikomi asmenys ikiteisminio tyrimo metu.

Gruodžio 15 dieną Europos Parlamentas, atsižvelgęs į nevyriausybinių organizacijų pastabas, priėmė rezoliuciją, kuria kvietė imtis skubių priemonių, siekiant pagerinti nerimą keliančią suėmimo ir sulaikymo vietų būklę visoje ES, bei ragino imtis veiksmų, siekiant užtikrinti kalinių pagrindinių teisių apsaugą bei nustatyti minimalius kalinimo sąlygų standartus visose ES valstybėse narėse.

Europarlamentarai atkreipė dėmesį į 2011 m. birželio 14 d. Europos Komisijos parengtą Žaliąją knygą, kurioje akcentuota nerimą kelianti kalėjimų perpildymo praktika, aukštas ikiteisminio tyrimo  sulaikytųjų bei suimtųjų, bei asmenų su psichikos sutrikimais laisvės atėmimo vietose skaičius bei mirčių ir savižudybių kalėjimuose atvejai.

EP pabrėžė, jog kalėjimo sąlygos turi nepažeisti įtariamųjų ar kaltinamųjų asmenų orumo bei kitų jų teisių, įskaitant ir nežmoniško ar žeminančio elgesio draudimą. Suėmimas turi likti išimtinė priemonė, taikoma tik laikantis griežtų sąlygų ir ribotą laikotarpį. Siekiant sumažinti tikimybę dėl pakartotinių nusižengimų, būtina kaliniams sudaryti tinkamas sąlygas bei galimybes pasiruošti grįžimui į visuomenę, sakė EP nariai.

Valstybės narės dažnai pažymi, jog siekiant gerinti kalėjimų sąlygas yra būtinos papildomos lėšos, todėl Europos Parlamentas ragino sukurti atskirą ES biudžeto eilutę, siekiant įpareigoti valstybes nares laikytis įtvirtintų standartų. Taip pat EP ragino ES lygiu įdiegti priemones, kurios numatytų nacionalinių parlamentų bei Europos Parlamento nariams teises vizituoti kalėjimus visoje ES.

2009-2010 m. kalinių skaičius visoje Europos Sąjungoje siėkė 633 909.

Nevyriausybinių organizacijų pastabas (anglų k.) rasite čia.

Europos Komisijos Žaliąją knygą dėl ES baudžiamosios teisės aktų, reglamentuojančių suėmimą, taikymo (anglų k.) rasite čia.

Europos Parlamento rezoliucija dėl kalinimo sąlygų Europos Sąjungoje (anglų k.) rasite čia.


Plačiau >
Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje: 2009-2010 Apžvalga

2011 m. gegužės 26 d. Žmogaus teisių stebėjimo institutas pristatė tradicinį nepriklausomą žmogaus teisių situacijos Lietuvoje vertinimą Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje 2009-2010: Apžvalga, parengtą remiantis tyrimais, valstybės institucijų, tarptautinių tarpvalstybinių bei nevyriausybinių organizacijų išvadomis, ekspertų konsultacijomis bei žiniasklaidos monitoringo duomenimis.

„Pristatydami praeitą žmogaus teisių padėties apžvalgą, konstatavome žmogaus teisių padėties smukimą nuo įstojimo į Europos Sąjungą. Prieš dvejus metus pabrėžėme tiesioginį ryšį tarp nerimą keliančių emigracijos mastų bei užsienio investicijų stokos ir nepatenkinamos žmogaus teisių padėties Lietuvoje. Raginome išplėsti politinės darbotvarkės žmogiškąjį matmenį, nes neatsižvelgiant į klestėjimo ar nuosmukio laikmetį, joje dominuoja nebrandžiai demokratijai būdingas požiūris, kad sėkminga ekonominė šalies raida nulems žmogaus teisių padėties gerėjimą, daugelio laikomą antraeiliu klausimu,“ teigia ŽTSI direktorius Henrikas Mickevičius.

Viešasis diskursas ir politinė pastarųjų metų praktika parodė, kad Instituto raginimai nebuvo išgirsti. Žmogaus teisių būklė Lietuvoje toliau blogėjo, o populiarus pokštas apie masinę evakuaciją ėmė atrodyti pernelyg panašus į faktinės padėties konstatavimą.  Nepagarba žmogaus teisėms, nepakantumo kultūra tapo atvirai naudojamu politinės kovos įrankiu.

Apžvalgoje aptariami ryškiausi kankinimo, nežmoniško ir žeminančio elgesio draudimo pažeidimai, lygių galimybių ir nediskriminavimo principo įgyvendinimo regresas, neregėtą mąstą įgavę teisės į privatų ir šeimos gyvenimą pažeidimai, krizės ir valdžios mestas iššūkis žiniasklaidos laisvei, susirinkimų laisvės teisinio reguliavimo ir praktinio taikymo problemos bei kiti žmogaus teisių pažeidimai.

Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje 2009-2010: Apžvalga

Santrauka


Plačiau >
Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje: 2007-2008 Apžvalga

2009 m. birželio 10 d. Žmogaus teisių stebėjimo institutas pristatė penktąją žmogaus teisių apžvalgą „Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje 2007-2008“, parengtą remiantis ŽTSI tyrimais, valstybės institucijų, tarptautinių tarpvalstybinių bei nevyriausybinių organizacijų išvadomis, ekspertų konsultacijomis bei žiniasklaidos monitoringo duomenimis.

Apžvalgoje pažymima, kad žmogaus teisių padėties blogėjimo nuo įstojimo į Europos Sąjungą 2004-aisiais tendencija išliko.

2007- 2008 m. Lietuvoje:

1. Sparčiai plito rasizmas, antisemitizmas, ksenofobija, homofobija, ir kitos nepakantumo formos;

2. Ženkliai pablogėjo socialiai pažeidžiamų grupių – moterų, vaikų, neįgaliųjų, ir kitų – padėtis;

3. Nemažėja žmogaus teisių, kurios yra esminės veiksmingos demokratijos funkcionavimui, pažeidimų – teisės į politinį dalyvavimą, teisės į saviraiškos laisvę, teisės į privataus gyvenimo gerbimą,  teisės į teisingą teismą – pažeidimų.

Apžvalgoje aptartas teisės į politinį dalyvavimą, saviraiškos laisvės, teisės į privataus gyvenimo gerbimą, teisės į teisingą teismą įgyvendinimas, diskriminacijos, rasizmo, ksenofobijos ir kitų nepakantumo formų apraiškos. Atskirai pristatyta kai kurių socialiai pažeidžiamų grupių – moterų, vaikų, įkalintų asmenų, neįgaliųjų ir pacientų, padėtis žmogaus teisių kontekste.


Plačiau >
Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje: 2006 apžvalga

Š.m. gegužės 15 dieną Žmogaus teisių stebėjimo institutas pristatė jau ketvirtąją kasmetinę žmogaus teisių apžvalgą Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje 2006.

2006-ųjų apžvalgoje konstatuojama, kad nemažai žmonių šalyje jaučiasi nesaugūs, baiminasi laisvai reikšti savo mintis, jaučia teisingumo stoką, nepasitiki valstybės institucijomis. Žmogaus teisių situacijos analizė patvirtino šio nepasitikėjimo bei būgštavimų pagrįstumą.

Šioje apžvalgoje aptariama pagrindinių politinių ir pilietinių laisvių bei teisių padėtis Lietuvoje 2006-aisiais metais. Apžvelgiama teisė į privataus gyvenimo gerbimą, saviraiškos laisvė, teisė į teisingą teismą, diskriminacija, rasizmas, antisemitizmas ir kitos nepakantumo apraiškos bei žmogaus teisės policijos veikloje. Atskirai nagrinėjama pažeidžiamų visuomenės grupių – nusikaltimo aukų, įkalintų asmenų, asmenų su fizine negalia bei psichikos neįgaliųjų, moterų ir vaikų, padėtis žmogaus teisių kontekste.

Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje: 2006 apžvalga (leidinio el.versija)


Plačiau >
Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje: 2005 apžvalga
Š.m. gegužės 16 dieną Žmogaus teisių stebėjimo institutas pristatė kasmetinę žmogaus teisių apžvalgą. 2005-ųjų apžvalgoje įvertinti praeitų metų žmogaus teisių pažeidimai apimant šias sritis: teisę į privataus gyvenimo gerbimą, teisę į teisingą teismą, pilietines laisves, diskriminaciją, rasizmą, kitas nepakantumo formas bei žmogaus teises policijos veikloje. Atskirai nagrinėjama ir pažeidžiamų visuomenės grupių – moterų, vaikų, nusikaltimo aukų, nuteistųjų ir psichikos ligonių padėtis žmogaus teisių kontekste.

Plačiau >
Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje: 2004 apžvalga

Balandžio 18 d. LR Prezidentūroje pristatyta antroji periodinė žmogaus teisių padėties Lietuvoje apžvalga. Apžvalgoje pateikti ryškiausi 2004 metų žmogaus teisių pažeidimai, susiję su teise dalyvauti politiniame gyvenime, teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, teisę į teisingą teismą, policijos veiklą ir žmogaus teises, nusikaltimų aukų teises, nuteistų asmenų teises, mažumų teises, diskriminaciją, rasizmą, antisemitizmą ir kitas nepakantumo formas; taip pat žmonių, priklausančių pažeidžiamoms socialinėms grupėms, teisių apsaugą (apimant tokias socialines grupes kaip pacientai, vaikai, moterys, neįgalūs asmenys bei pagyvenę žmonės).

Apžvalgą rengė ŽTSI surinkta ekspertų grupė, naudodamasi 2004 metų žiniasklaidos monitoringo bei atskirų ŽTSI atliktų tyrimų duomenimis.

Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje 2004 (leidinio el.versija)


Plačiau >
Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje: 2003 Apžvalga

2004 m. birželio 10 dieną publikuotoje žmogaus teisių apžvalgoje ŽTSI išreiškė susirūpinimą dėl nuolatinių teisės į privatumą bei teisės į teisingą teismą pažeidimų, ryškių asmens psichinio ir fizinio integralumo apsaugos užtikrinimo trūkumų – tokių kaip pagalbos, teisinės apsaugos bei reabilitacijos sistemų trūkumas prekybos žmonėmis ir smurto aukoms, ypatingai vaikams. Taip pat apžvalga konstatuoja, kad šiandieninė Lietuvos žurnalistų savireguliacijos institucijų sistema yra nepajėgi apginti Lietuvos piliečių nuo neetiškų ir įstatymus pažeidžiančių žiniasklaidos apraiškų, nepagrįstai ribojamos galimybės dalyvauti politiniame gyvenime, stebimi ryškūs teisės į nuosavybės apsaugą, pacientų teisių pažeidimai ir diskriminacija dėl amžiaus.

Apžvalga „Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje“ skirta tuometinės žmogaus teisių įgyvendinimo situacijos Lietuvoje įvertinimui, ypatingą dėmesį skiriant opiausioms ir mažiau nagrinėtoms problemoms. Ji apima teisę į dalyvavimą politiniame gyvenime, teisę gauti ir skleisti informaciją, teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, teisę į teisingą teismą, teisę į nuosavybės apsaugą, o taip pat nagrinės mažumų teises, diskriminaciją bei labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių apsaugą

Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje: Apžvalga


Plačiau >