hrmi-youtube
LT

Svarstomos naujos priemonės, padėsiančios geriau užtikrinti nukentėjusiųjų teises

2015 / 11 / 27 Žymos:

Lapkričio 25 d., Tarptautinę smurto prieš moteris panaikinimo dieną, Žmogaus teisių stebėjimo institutas kartu su Generaline Prokuratūra pradėjo ciklą regioninių mokymų prokurorams apie Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymotaikymą. Seminaro tikslas – atsižvelgiant į visų grandžių (policijos, prokuratūros, teismų, specializuotų pagalbos centrų, nevyriausybinių organizacijų) patirtį taikant šį teisės aktą, išnagrinėti dažniausiai praktikoje kylančias problemas ir surasti jų sprendimų būdus.

ŽTSI vaidmuo šių seminarų metu yra dvejopas – supažindinti prokurorus su Europos žmogaus teisių teismo standartais smurto šeimoje kategorijos byloje, o taip pat pristatyti naujoves, susijusias su Nusikaltimų aukų direktyvos perkėlimu į Lietuvos teisinę sistemą.

Nusikaltimų aukų direktyva ir naujas požiūris į artimųjų smurto auką

Nusikaltimų aukų direktyva – 2012 m. priimta direktyva, nustatanti vienodus minimalius nusikaltimų aukų teisių apsaugos standartus, privalomus visoms ES šalims. Direktyvos tikslas – užtikrinti, kad nusikaltimų aukos gautų „tinkamą informaciją, paramą ir apsaugą bei galėtų dalyvauti baudžiamajame procese“. Ypatingas dėmesys Direktyvoje skiriamas pažeidžiamoms nusikaltimų aukoms, tarp kurių yra artimųjų smurto, smurto lyties pagrindu, seksualinio smurto ir prievartos aukos.

Direktyvoje pabrėžiama individualaus požiūrio į auką ir specialius aukos poreikius svarba – baudžiamojo proceso metu privaloma įvertinti aukai kylančią riziką, pakartotinės viktimizacijos, bauginimo ar keršto grėsmę, nustatyti specialiuosius aukos apsaugos poreikius ir į tai atsižvelgiant užtikrinti tinkamą aukos apsaugą bei specializuotos pagalbos teikimą.

Teisingumo ministerija, atsižvelgdama inter alia į ŽTSI teiktas pastabas, parengė Direktyvos perkėlimo į Lietuvos baudžiamojo proceso teisę projektą. Šiuo metu projektas yra svarstomas LR Seime.

Direktyvos teisės praktikoje

Kaip tiksliai Direktyvos nuostatos veiks praktikoje šiuo metu nėra iki galo aišku. Tačiau šis klausimas yra keliamas ne tik Lietuvoje – lapkričio 26 d. Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) organizuotame tarptautiniame susitikime ES valstybių atstovai dalijosi savo patirtimi, įgyvendinant šio teisės akto nuostatas.

Vienose valstybėse iki perkėlimo termino pabaigos – lapkričio 16 d. – pavyko įgyvendinti daugumą Direktyvos nuostatų, kitose, įskaitant Lietuvą, šis procesas tik įsibėgėjo. Kaip pažymėjo renginyje dalyvavusi Europos Komisijos atstovė, daugiausia problemų kelia nuostatos, susijusios su valstybės įsipareigojimais sukurti bendrųjų socialinių (apimančių teisinę, psichologinę, finansinę pagalbą) paslaugų, prieinamų visų nusikaltimų aukoms, sistemą.

Ne mažiau darbo reikalauja ir straipsnis, numatantis valstybėms pareigą užtikrinti visų aukų specialiųjų poreikių vertinimą jau pirmo kontakto su teisėsaugos institucija metu. Renginyje dalyvavusi ŽTSI atstovė inicijavo diskusiją dėl specialių poreikių vertinimo apklausos santykio su kai kuriose jurisdikcijose atliekamu pakartotinio smurto šeimoje rizikos vertimu. Buvo pritarta, kad šios apklausos neturi dubliuotis, bet turi būti integruotos į vieną instrumentą, siekiant papildomai netraumuoti aukos.

Mokymų poreikis – akivaizdus

Lapkričio 25 d. pradėtas renginių ciklas prokurorams jau sulaukė labai pozityvių dalyvių vertinimų ir tik patvirtino mokymų poreikį nukentėjusiųjų teisių apsaugos srityje. Kaip teigė ŽTSI laidoje „Žmogus žmogui“ kalbinta Generalinės prokuratūros prokurorė Vida Ramanauskienė, „svarbu pradėti nuo suvokimo, kas yra smurtas. Aš ir pati galiu prisipažinti, kad pati, nuo tada, kai NVO pradėjo kelti klausimus, kad privatus procesas smurto šeimoje atvejais yra negerai, man atrodė, kai tai yra tų moterų įžeidimas – ką, mes jas laikome nevisavertėmis, jos pačios apsiginti negali? Bet susitikimų, mokymų metu, tas požiūris pasikeitė, suvokus, kas iš tikrųjų yra smurtas artimoje aplinkoje.“

Siekdamas kokybiškai patenkinti šį poreikį ir kartu sukurti tvarų ir ekonomišką sprendimą, ŽTSI spalio mėnesį paleido e-mokymosi platformą Be-ribu.lt su pirmuoju „Smurtas artimoje aplinkoje: ką turi žinoti kiekvienas profesionalas“. Prie kurso jau prisijungė virš 250-ties e-studentų, tarp kurių dauguma yra prokuratūros, policijos ir socialines paslaugas teikiančių tarnybų atstovai. Viena iš pirmojo kurso pamokų yra skirta pristatyti Nusikaltimų aukų teisių direktyvos nuostatas.