2014 m. vasarį ŽTSI išleido tyrimo „Suėmimas: policijos, prokurorų ir ikiteisminio tyrimo teisėjų” ataskaitą. Tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti pareigūnų požiūrį į šios griežčiausios kardomosios priemonės taikymą bei su tuo susijusias problemas. Ataskaita išleista ir anglų kalba.
Sulaikymas ir suėmimas yra bene labiausiai žmogaus teises varžančios procesinės prievartos priemonės, kurios gali būti pritaikytos asmeniui ikiteisminio tyrimo metu. Per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje suėmimas buvo skirtas daugiau nei dešimt kartų dažniau nei jam artimiausios švelnesnės priemonės, namų areštas ir užstatas. Šiuo tyrimu yra siekiama atskleisti, kodėl teisėsaugos institucijos itin dažnai kreipiasi į teismus dėl labiausiai asmens teises varžančios kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo, o teismai taip noriai šią skiria, kai tuo tarpu švelnesnės suėmimo alternatyvos pasirenkamos daug rečiau.
Tyrimas atliktas taikant kokybinio tyrimo metodologiją, pusiau struktūrizuotų interviu metu apklausiant policijos pareigūnus, prokurorus ir ikiteisminio tyrimo teisėjus. Gauti rezultatai patvirtino egzistuojant esminių sisteminių problemų, susijusių su laisvę varžančių priemonių skyrimu. Bene rimčiausia iš jų – sąmoningas piktnaudžiavimas suėmimu. Didelė dalis tyrime dalyvavusių specialistų patvirtino, kad suėmimo kartais prašoma ir šis skiriamas suvokiant, kad realiai tai nėra būtina. Kartais griežčiausia kardomoji priemonė pasitelkiama BPK nenumatytiems tikslams pasiekti.
