TechCrunch (c)

Socialinių tinklų siunčiama žinutė: „NE“ seksualiniam priekabiavimui ir smurtui

15 lapkričio, 2017

Spalio pabaigoje per pasaulį nuvilnijo #metoo (liet. aš irgi) banga, kai Twitter‘yje ir Facebook‘e dalindamiesi savo istorijomis ar palaikymo žinutėmis, vartotojai privertė atkreipti dėmesį į opią socialinę problemą – seksualinį priekabiavimą ir seksualinį smurtą prieš moteris.

Ši solidarumo tinklo akcija neapleido ir Lietuvos viešosios erdvės, kurioje vienu metu reiškiamas ir palaikymas, ir kritika prakalbusioms moterims. Kodėl yra svarbu kalbėti šia tema bei kokia situacija pastebima Lietuvoje?

Socialiniai tinklai – prieš seksualinę moterų prievartą

Pirmoji tarptautines medijas pasiekusi žinia – amerikiečių kino prodiuseriui Harvey Weinsteinui mesti kaltinimai dėl seksualinio priekabiavimo prieš aktores Rose McGowan ir Ashley Judd. Nors, kaip teigiama plačiai komentuojamuose straipsniuose, prodiuseris dėl netinkamo elgesio problemų turintis jau ilgus metus, visgi šios į viešumą iškilo tik dabar. Galbūt spalį pasirodžiusi žinutė būtų išlikusi vienu ir dėmesį menkai atkreipusiu atveju, jei ne iškart po skandalo socialiniuose tinkluose it virusas išplitusi #metoo akcija.

Siekdama atkreipti visuomenės dėmesį į priekabiavimo ir smurto prieš moteris mastus, amerikiečių aktorė Alyssa Milano išreiškė palaikymą nukentėjusioms moterims: „Jei visos seksualinį priekabiavimą ar prievartą patyrusios moterys parašytų MeToo, galbūt parodytume žmonėms, kokia didžiulė problema tai yra“.

Viena po kitos ėmė piltis nukentėjusių moterų istorijos, grotažyme #metoo visame pasaulyje dalintasi keletą milijonų kartų, o tarp palaikymą išreiškusiųjų – Bjork, Lady Gaga ir kitos įžymybės.

Kaltinimai pasipylė garsiems Holivudo vyrams, tarp jų režisieriams Jamesui Tobackui ir Brettui Ratneriui, komikui Louis C.K., aktoriams Edui Westiwckui, Stevenui Seagalui, Jeremy Pivenui bei „Amerikietiškų Grožybių“ (angl. „American Beauty“) žvaigždei Kevinui Spacey. Nors nuo akcijos pradžios praėjo beveik mėnuo, į paviršių kyla ilgus metus po konfidencialumo sutartimis slėptos garsenybių pavardės, o naujienų portalai jau sudarinėja ištisas Holivudo žvaigždžių-priekabiautojų fotogalerijas.

Norisi pasidžiaugti, jog šios amerikietiškos prievartos ir priekabiavimo „grožybės“ kreipia viso pasaulio dėmesį į itin rimtą problemą, apie kurią viešumoje nesiryžtama kalbėti arba kalbama per mažai. Net ir girdint moterų užuominas apie panašias patirtis kiekvieno iš mūsų artimoje aplinkoje, duoti patarimą gali būti sunku – jau vien dėl to, kad daugelis nežino, kokią pagalbą siūlyti. Socialiniai tinklai šiuos prisipažinimus palengvina – drąsios moterys randa bendrumą ir kitų palaikymą, o tai neabejotinai skatina prabilti kitas.

Amerikos kino industrijos atstovai neliko užsimerkę prieš susiklosčiusią situaciją: H.Weinsteinas buvo pašalintas iš britų ir JAV kino akademijų, vėliau direktorių taryba jį atleido iš jo paties prodiuserinės kompanijos, o Prancūzijos prezidentas E.Macronas pareiškė atsiimantis prodiuseriui suteiktą Garbės legiono ordiną.

Tuo tarpu, Kevinas Spacey, iš esmės kaltinamas priekabiavimu ir prie nepilnamečių, neteko vaidmens naujoje juostoje, sustabdyta ir „House of Cards“ serialo gamyba, kuriame aktorius atliko pagrindinį vaidmenį. Nors visuomenė kelia klausimą, ar į šipulius byrančios karjeros yra ne per didelė kaina, šios istorijos taip pat iliustruoja viešumo galią ir siunčia žinutę, jog nepageidaujamas seksualinio pobūdžio elgesys daugiau negali būti toleruojamas.

Solidarumo akcija turėjo atgarsių ir Lietuvoje. Lapkričio 10-osios vakarą lietuvių aktorė Julija Steponaitytė savo feisbuko sienoje apkaltino režisierių Šarūną Bartą seksualine prievarta, kurią mergina patyrė būdama 20-ies. Po kelių dienų prie aktorės prisijungė ir dailininkė Paulė Bucollaitė.

Socialinių tinklų ir naujienų portalų komentatoriai nevienareikšmiškai priėmė aktorės prisipažinimą: dažnas klausė, kodėl reikėjo laukti penkerius metus, galbūt moters tikslas tėra sugriauti Š. Barto karjerą, o seksualinės prievartos istorija esą pramanyta.

Tarptautinius apdovanojimus pelnęs režisierius atsakyti delsė net kelias dienas, o pirminės reakcijos parodė ganėtinai akivaizdžią aukos kaltinimo strategiją – moterims tenka ne tik įrodinėti, jog patyrė seksualinį priekabiavimą, bet ir atsilaikyti prieš antrinio kaltinimo bangą – vien dėl to, jog nusprendė pasisakyti.

Kol teisuoliai laukė Š. Barto reakcijos, dėmesio centre atsidūrė kaltųjų paieškos, o ne pagalba nukentėjusiosioms. Sunku patikėti, jog tokios patirtys galėtų būti prasimanytos neva karjeros tikslais.

Visgi būtent tokia nuomonė dažnai pasigirsta kalbant apie nukentėjusiąsias nuo priekabiavimo ir smurto. Lietuvos kino centro išplatintame pranešime režisieriaus kūryba lyg ir buvo bandoma teisinti jam mestus kaltinimus.  Tačiau trumpam atsiribojus nuo režisieriaus (ne)kaltumo fakto, viešojoje erdvėje dabar galima stebėti dvigubų standartų vyrams ir moterims taikymą bei nelygiaverčio geriausias režisierius – jauna aktorė santykio apraiškas. Prabilusios moterys ir toliau tildomos.

Teisinėje sistemoje priekabiavimas – menkai pastebimas

Dažnas ko gero prisimena dvi šiais metais garsiai nuskambėjusias seksualinio priekabiavimo bylas, palietusias Lietuvos politinį ir kultūrinį gyvenimą – K. Pūko ir L. Zaikausko skandalus.

Dar pavasarį į viešumą iškilo parlamentaro Kęstučio Pūko seksualinio priekabiavimo istorijos, liudijusios apie atvejus, kai šis per darbo pokalbius komentavo būsimų darbuotojų krūtinės dydį ir laidė užuominas apie „pasivoliojimą kartu lovoje“. Pokalbį su politiku į diktofoną įrašiusi mergina su įrodymais kreipėsi į teismą – šiuo metu Konstitucinis Teismas nagrinėja K. Pūko apkaltos klausimą.

Kitas priekabiavimo atvejis įvyko Klaipėdos J.Miltinio teatre, kuomet jo vadovas Linas Zaikauskas aktores provokavo panašaus pobūdžio replikomis ir veiksmais, kol galiausiai vienai jų, E. Račkytei, už pagrindinio vaidmens spektaklyje suteikimą buvo iškelta sąlyga – atsidėkodama ji turinti su vadovu permiegoti. Merginai su tokia sąlyga nesutikus, vadovas nusprendė eiti dar toliau – jei ši nesutiksianti, galinti pamiršti aktorės karjerą Lietuvoje. Dar daugiau, dėl priekabiavimo pranešus policijai, merginai pasiūlyta į teismą kreiptis privataus kaltinimo proceso tvarka, nes byloje „visuomeninės reikšmės“ neįžvelgta.

Pirmuoju atveju prokuroras, esant įrodymams, dar gali inicijuoti tyrimą, kai antruoju atveju tokia praktika pagal iki šių metų vasaros galiojusį įstatymą – negalima. Lygių Galimybių Kontrolieriaus Tarnyba, ištyrusi aktorės skundą, teatro vadovui skyrė įspėjimą, o kultūros ministrė ėmėsi tolesnių priemonių ir atleido vadovą iš pareigų. Abiem vyrams iškeltos seksualinio priekabiavimo bylos.

Nors seksualinis priekabiavimas Lietuvoje yra draudžiamas pagal Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą ir Baudžiamąjį kodeksą, visgi praktikoje tokios bylos tiriamos ypač retai. Remiantis Teismai.lt statistika, tiek 2015m., tiek 2016m. Lietuvoje išnagrinėta po 2 seksualinio priekabiavimo atvejus. Tuo tarpu, Eurobarometro statistika rodo, jog Lietuvoje 35% moterų nuo 15 m. teigia patyrusios seksualinį priekabiavimą. Jeigu nukentėjusių – kas trečia, o bylų – vos viena kita per keletą metų, kokia tokio nematomumo priežastis?

Link didėjančio nukentėjusių moterų matomumo

Su pagalba moterims yra susiję keletas teisės aktų. Vienas pagrindinių – 2011-ųjų pabaigoje priimtas smurto artimoje aplinkoje įstatymas, pripažinęs, jog daugiausiai fiziškai žalojamos moterys nuo savo partnerių kenčia namuose. Iki įstatymo priėmimo griežtas teisėsaugos pareigūnų atkirtis, jog „šeimyninių konfliktų mes nesprendžiam“, galiausiai buvo prilygintas adekvačiai smurto rūšiai.

Ženklus registruotų nusikaltimų skaičiaus šeimose ir ikiteisminių tyrimų dėl šio smurto ūgtelėjimas indikuoja pirma ne kiekybę, o teisinį būdą juos tinkamai klasifikuoti. Pasimatė tikrieji smurto prieš moteris artimoje aplinkoje mastai: šių metų pirmąją pusę nukentėjusių vyrų užregistruota 832, tuo tarpu moterų 2773.

EuroMed Rights (c)
EuroMed Rights (c)

Kita svarbi pergalė, bent jau seksualinio priekabiavimo bylose, yra vasarą panaikintas privataus kaltinimo institutas – Seimo nariai vienbalsiai pritarė iniciatyvai tirti seksualinį priekabiavimą. Kaip minėta, nuo L. Zaikausko nukentėjusiai aktorei buvo pasiūlyta pačiai įrodyti priekabiautojo kaltę – patyrus stresą, išgąstį, pažeminimą, išsigandus dėl ateities perspektyvų, aktorė dar turėtų pati įrodyti, jog neišsigalvoja. Tai neabejotinai turi atvirkštinį efektą: ne skatina, o sulaiko daugelį moterų nuo kreipimosi pagalbos, jau neminint ant nukentėjusiųjų pečių perkelto ilgos teisminio nagrinėjimo proceso. Pagal naująją tvarką, nukentėjusiam asmeniui užteks kreiptis į policiją, o prokuratūra bus atsakinga imtis tyrimo. Palyginimui, privataus kaltinimo institutas Latvijoje ir Estijoje buvo panaikintas 2010-aisiais metais.

Socialiniais tinklais ir šiandien plintantis palaikymas išlieka svarbiu skatinant moteris kreiptis pagalbos, ir nors gilesni pokyčiai reikalauja ne tik įstatymų, tačiau ir esmingo visuomenės nuomonės lūžio, jie yra ilgo kelio link nulinės tolerancijos seksualiniam priekabiavimui ir smurtui prieš moteris žingsniai.

Straipsnį parengė ŽTSI tyrėjas-konsultantas Mažvydas Karalius.