Seimo pavasario darbotvarkėje ir vėl atsidūrė abortų draudimo klausimas. Pagal naują įstatymo pataisą moterims būtų įtvirtinta reprodukcinė prievarta gimdyti – išimtys nebūtų taikomos net tada, kai vaisiui nustatyta patologija. Tuo tarpu įstatymo pataisas inicijavę Seimo nariai ginasi atstovaujantys krikščioniškąsias vertybes.
Bandymai drausti abortus – jau ne pirmą kartą
Seimo pavasario sesijos programoje ir vėl atsirado siūlymas drausti abortus. Nepaisant visuomenės nepritarimo ir gyventojų inicijuojamų protestų, įstatymo projekto svarstymas Lietuvos Seime atsinaujina kone kasmet. Įstatymą „Dėl gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos“ dar 2013 metais inicijavę Lietuvos Seimo nariai ir vėl patyliukais bando apriboti moterų teisę į savo kūną.
Apeliuodama į krikščioniškąsias vertybes ir žmonių moralumą, iniciatyvinė grupė numoja ranka į nevyriausybinių organizacijų pastabas dėl žmogaus teisių ribojimų. Priimdamas pataisas, Seimas prisiimtų sau sprendimo teisę itin privačiu asmens gyvenimo klausimu, kada spręsti – gimdyti ar ne – turėtų pačios moterys. Abortų uždraudimas ateityje turėtų neigiamos įtakos, pirmiausia, moterų sveikatai ar net gyvybei, tuo tarpu valdantieji sprendimą teisina itin mažu Lietuvos gimstamumu, kurį, panašu, reikia siekia skatinti bet kokiomis priemonėmis.
Kaip vienai televizijos laidai teigė įstatymo projektą teikęs Seimo lenkų frakcijos narys Z. Jedinskij, „Bažnyčia palaiko mūsų įstatymą, bažnyčia ir tikintieji yra mūsų visuomenės dalis. Kodėl mes neturim atsiklausti jų nuomonės? Bet mūsų nuomonė sutampa. Prieš šį įstatymą yra daug judėjimų, kurie prieštarauja įstatymui, bet tai visuomenės dalis, ir jie turi teisę pasisakyti. Aš arkivyskupijoje nebuvau nė karto, bet esu tikintysis ir mano pažiūroms šitas įstatymas neprieštarauja“. Taigi, Lietuvoje net ir nesant valstybinės religijos, valdantieji, bandydami priimti žmogaus teisėms prieštaraujančius įstatymus ir jų pataisas, dažniausiai apeliuoja būtent į tikinčiųjų jausmus.
Numatomos dvi išimtys?
Įstatymo pataisa siekiama įtvirtinti, kad gimdyti moteris turėtų visais atvejais, net jeigu egzistuoja didelė tikimybė, jog vaisius gims su sunkia sveikatos patologija. Tiesa, įstatymo leidėjai visgi numato dvi išimtis, kada nėštumo nutraukimas būtų teisėtas: pirma, jeigu nėštumas kelia pavojų moters gyvybei ar sveikatai ir, antra, kai yra pagrįstų įtarimų, jog nėštumas atsirado dėl nusikalstamų veikų.
Tačiau šios išimtys verčia abejoti jų faktiniu pagrįstumu, nes abiem atvejais atsakomybė dėl moters sveikatai gresiančio pavojaus bei lytinės prievartos reikalautų įrodinėjimų ir laiko. Nepaisant pavojaus, toks teisinis abortų reguliavimas paskatintų ir gydytojų baimę bei atgrasytų juos nutraukti nėštumą, net jeigu yra tvirto pagrindo manyti, jog vaisius bus apsigimęs ar moteris buvo prievartos auka.
Lytinio smurto ir prievartos atvejais sunkumų sukeltų ir sudėtingas seksualinio smurto bei seksualinės prievartos bylų kelias iki teisėsaugos institucijų – policija vis dar vengia registruoti šiuos atvejus, o ikiteisminiai tyrimai dėl šių nusikalstamų veikų pradedami retai.
Svarbu paminėti ir tai, kad prieš metus Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas (CEDAW) atliko tyrimą Šiaurės Airijoje ir nustatė žmogaus teisių pažeidimus seksualinės sveikatos srityje dėl abortus draudžiančių šalies įstatymų. Ataskaitos išvadose tvirtinama, kad abortų draudimas pažeidžia net keletą Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos moterims panaikinimo straipsnių, o rekomendacijose suformuluota komiteto platesnė nuostata dėl legalaus nėštumo nutraukimo iš viso keturiais atvejais: incesto, lytinės prievartos, rimtos kūdikio sveikatos patologijos atveju ir grėsmės moters sveikatai atveju. Lietuvos Seimo Žmogaus teisių komitetas taip pat kreipėsi į CEDAW komitetą dėl išvados apie naująjį Seimo įstatymo projektą Lietuvoje.
Sisteminės problemos lieka nesprendžiamos
Siekis uždrausti moterų teisę į abortą vargiai paskatintų abortų sumažėjimą – aukštesniam socialiniam sluoksniui priklausančios moterys galės jį pasidaryti ir kitose šalyse, nes įstatymas baudžiamosios atsakomybės už tai nenumato. Tačiau taip būtų ne tik didinama socialinė atskirtis tarp pasiturinčių ir nepasiturinčių moterų, tačiau ir atveriamas kelias „nelegalių abortų rinkai“, kurie keltų didžiulę riziką moterų gyvybei, sveikatai bei psichologinei gerovei. Atskirtyje atsidurtų ir nepilnametės mergaitės, kurios būtų verčiamos tęsti ankstyvą nepageidaujamą nėštumą.
Daugiau dėmesio turėtų būti skiriama lytinio švietimo integravimui mokyklose, kur būtų aiškinami visi su reprodukcinėmis teisėmis, teise į savo kūną, saugiu nėštumo planavimu ir kontracepcija susiję aspektai. Pripažindami, jog geriausias būdas mažinti nėštumo nutraukimų skaičių yra pirmiausia šviesti žmones lytinio auklėjimo temomis, įstatymo pataisą inicijavę Seimo nariai kol kas dangstosi Dievo valia ir bažnyčios mokymu, bei nesiryžta skirti pakankamai dėmesio progresyviam problemų sprendimui.
Apie nėštumo nutraukimą visuomenės lygmeniu vis dar galvojama kaip apie stigmatizuojantį reiškinį ar net žmogžudystę, todėl valdantieji ir toliau bando pataikauti konservatyvių pažiūrų rinkėjams. Priėmus pataisą, moterys netektų galimybės kontroliuoti savo kūną ir autonomiškai priimti su savo privačiu gyvenimu susijusius sprendimus.
Straipsnis 2018 m. kovo 30 d. redaguotas, patikslinant, jog įstatymo projektas šiuo metu yra įtrauktas tik į Seimo pavasario sesijos darbų programą, tačiau ne į Seimo Žmogaus teisių komiteto darbotvarkę.
Straipsnį parengė Mažvydas Karalius, ŽTSI tyrėjas-konsultantas
Šaltinis: lrytas.lt