Seime svarstomos Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisos kelia grėsmę saviraiškos laisvei

18 balandžio, 2018

Žmogaus teisių stebėjimo institutas pateikė pastabas Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo siekiama uždrausti prekybą prekėmis, anot projekto iniciatorių, galimai pažeidžiančiomis Lietuvos Respublikos interesus

Eilė draudimų

Priėmus pataisas, būtų draudžiama prekiauti prekėmis, kuriomis skleidžiamas teigiamas požiūris į agresiją kitos valstybės atžvilgiu ar kitokius valstybės suverenitetą pažeidžiančius veiksmus, iškraipomi Lietuvos istoriniai faktai, menkinama Lietuvos istorija, nepriklausomybė, teritorinis vientisumas ar konstitucinė santvarka, skleidžiamas teigiamas požiūris į  prievartinį valstybių sienų, nustatytų pagal tarptautinę teisę, pakeitimą. Tikėtina, kad šie draudimai būtų taikomi ir knygoms bei kitiems leidiniams.

Žmogaus teisių stebėjimo institutas atkreipė projektą svarstysiančių Seimo Teisės ir teisėtvarkos, Žmogaus teisių ir Ekonomikos komitetų dėmesį, kad numatyti draudimų pagrindai yra itin plačiai suformuluoti ir neproporcingai ribotų pamatinę saviraiškos laisvę. Tokie draudimai potencialiai turėtų atgrasantį poveikį viešosioms ir akademinėms diskusijoms šiandienių ir istorinių ginkluotų konfliktų, tarptautinės, užsienio politikos, valstybių tarpusavio santykių ir kitais politiniais klausimais bei galimai nepagrįstai ribotų keitimąsi idėjomis ir informacija, viešąsias bei akademines diskusijas istorinių įvykių ir faktų klausimais.

Prekybos ribojimai – dėl Lietuvos istorijos menkinimo

Ypatingą nerimą kelia projekto iniciatorių siūlymas uždrausti prekybą prekėmis,  kuriomis „iškraipomi Lietuvos istoriniai faktai, menkinama Lietuvos istorija“. Žmogaus teisių stebėjimo instituto pastabose pažymima, kad  „saviraiškos laisvė visais atvejais apima teisę susidaryti, turėti ir skleisti savo nuomonę. Nurodytas draudimas tiesiogiai kėsinasi į šias teises: juo sudaromos prielaidos nustatyti vieną ir teisingą, „valstybinę“ istorinių įvykių, susijusių su Lietuvos valstybe, interpretaciją. Tokios „vienintelės teisingos ir valstybės patvirtintos“ interpretacijos įtvirtinimas prilygsta savo valstybės piliečių indoktrinavimui, taip varžant jų teisę turėti ir skleisti savo nuomonę istorinių įvykių atžvilgiu.“

Pastabose taip pat atkreipiamas dėmesys, kad tokių draudiminių nuostatų įtvirtinimas prieštarautų Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai, kurioje ne sykį pabrėžta atviros diskusijos istoriniais klausimais, kaip viešojo intereso, reikšmė. Remiantis nuoseklia EŽTT pozicija, kiekviena valstybė turi diskutuoti apie savo istoriją atvirai ir nešališkai. Anot EŽTT, istorinės tiesos paieškos yra integrali saviraiškos laisvės dalis, o demokratinėje visuomenėje turi būti sudaromos sąlygos laisvai diskutuoti visuomenei svarbiais istoriniais klausimais.

Tai, kad jokios pažiūros ar ideologija negali būti paskelbtos esančios privalomos ir primestos individui, o valstybė turi būti neutrali įsitikinimų atžvilgiu, ir neturi teisės nustatyti kokią nors privalomą pažiūrų sistemą, yra konstatavęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas.

Ūkio ministerijos paruoštam Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisų projektui po pateikimo pritarė Seimas. Šiuo metu projektas svarstomas Seimo komitetuose.