hrmi-youtube
LT
Paslaugos
Paslaugos
Įvadas į žmogaus teises

Info apie HR

Nors tyrimai rodo, jog Lietuvoje stabiliai auga informuotumo apie žmogaus teises lygis – 2014 m. duomenimis, net trys penktadaliai Lietuvos gyventojų (60%) mano, kad informacijos apie žmogaus teises jie turi pakankamai. Tačiau žinojimo kur kreiptis, kai žmogaus teisės yra pažeidžiamos, lygis auga ženkliai lėčiau – šis rodiklis padidėjo mažiau nei dviem procentais ir siekia 53,9% lyginant su 52,1% 2012 m.

Įvadas į žmogaus teises daugiausia skirtas moksleiviams ar kitiems asmenims, norintiems susipažinti su žmogaus teisų sąvoka, esminėmis žmogaus teisėmis, ką jos reiškia mūsų kasdieniniam gyvenimui, ir kaip mes galime jomis naudotis ir jas apginti.

Šių mokymų metu aptariame žmogaus teisių sampratą, jų prigimtinį pobūdį ir neatimamumą, kilmę, vystymąsi bei klasifikacijas; diskutuojame, kaip kiekvienas suvokia žmogaus teises, kokie jų esminiai bruožai, kam jos priklauso, kam jos reikalingos, kaip plačiai jos taikomos. Taip pat kalbame apie tai, kokius santykius žmogaus teisės reguliuoja, o kokių – ne, kam ir kokias pareigas sukuria.

Šiių mokymų metu taip pat supažindiname su esminiais nacionaliniais ir tarptautiniais žmogaus teisių dokumentais, trumpai aptariame jų turinį ir taikymą, ir atsakome į visus mokymų metu kilusius klausimus.

Smurtas artimoje aplinkoje

violences-femmes-europeLietuvoje kas trečia moteris patiria įvairių formų – fizinį, psichologinį, ekonominį, seksualinį – smurtą artimoje aplinkoje. Dažniausiai šios smurto formos persipina tarpusavyje ir sukuria smurto ratą, iš kurio nukentėjusioji nebegali ištrūkti.

Šio kurso tikslas – suteikti profesionalams, dirbantiems su smurto artimoje aplinkoje atvejais, psichologinių, socialinių ir teisinių žinių, siekiant suteikti efektyvią pagalbą nukentėjusiems asmenims ir užkardyti kitas nusikalstamas veikas.

Smurto artimoje aplinkoje kursas daugiausiai yra skirtas policijos pareigūnams, prokurorams, advokatams, teisėjams ir kitiems specialistams, dirbantiems su smurto artimoje aplinkoje bylomis ar kitaip susiduriantiems su nukentėjusiais nu smurto asmenimis.  Kurso metu kalbame apie smurto artimoje aplinkoje nusikaltimo specifiką, pristatome Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, nukentėjusiųjų teisių apsaugos standartus.

Diskriminacija ir lygios galimybės

romania_prison_guilty.png_effected.pngDiskriminacija – tai lotyniškas terminas, reiškiantis nesąžiningą elgesį (teisių suvaržymą arba atėmimą) su asmeniu ar asmenų grupe dėl tam tikrų to asmens savybių ar požymių, tokių kaip rasė, tautybė, kalba, kilmė, socialinė padėtis, lytis, seksualinė orientacija, religiniai ar politiniai įsitikinimai, negalia ar kt.

Visi mes mąstome tam tikromis kategorijomis. Būtent šios kategorijos, išankstinės nuostatos, stereotipai, neigiamas požiūris į tam tikras žmonių grupes dažnai sąlygoja diskriminacinio elgesio atsiradimą.

Mokymai diskriminacijos tema susideda tiek iš teorinių, tiek praktinių užsiėmimų. Jų metu pristatome diskriminacijos sąvoką, rūšis ir pagrindus. Kalbame apie kiekvieno mūsų išankstines nuostatas, keldami sąmoningumą, bandome atpažinti savąsias; taip pat analizuojame praktines situacijas, taip didindami gebėjimus atpažinti diskriminacines nuostatas savo aplinkoje – mokykloje, darbo vietoje, tarp kolegų, dėstytojų, draugų, gatvėje ar šeimoje.

Siūlome tiek bendresnius mokymus apie diskriminaciją visais pagrindais, socialinę nelygybę bei sąveikinį požiūrį į šį reiškinį, tiek siauresnius kursus, renkantis pagal konkretų diskriminacinį pagrindą: diskriminacija lyties pagrindu; diskriminacija seksualinės orientacijos pagrindu; diskriminacija tautybės, rasės, religijos pagrindu; diskriminacija amžiaus ir negalios pagrindu, ir kiti.

Neveiksnumo reforma ir pagalba priimant sprendimus

wheelchair2006 m. Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje priimta Neįgaliųjų teisių konvencija kardinaliai pakeitė požiūrį į negalią bei neįgalius asmenis. 2016 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo neveiksnumo reforma – teisės aktų pataisų paketas, panaikinęs teorinę galimybę asmenį paversti teisės objektu, neturinčiu jokių sprendimo priėmimo teisių – ar tai būtų sprendimas asmeninės, kūrybinės ar politinės saviraiškos, gyvenamosios vietos pasirinkimo, sveikatos, privataus gyvenimo, ar kitais klausimais.

Šie mokymai yra skirti advokatams, notarams, socialiniams darbuotojams, prokurorams, teisėjams, teismo medicinos ekspertams, neįgaliųjų teisių ir žmogaus teisių NVO atstovams, dirbantiems su asmens veiksnumo užtikrinimo klausimais bei asmenų su negalia teisių įgyvendinimu.

Mokymų tikslas – ne tik supažindinti su teisine reforma, bet ir padėti suprasti, kodėl būtina ieškoti alternatyvos neveiksnumui, bei sužinoti, kaip praktikoje veikia pagalbos priimant sprendimus institutas. Mokymų metu kalbėsime apie pasikeitusį požiūrį į negalią, pristatysime naująjį nacionalinį reglamentavimą, tarptautinius neįgaliųjų teisių apsaugos standartus, taip pat detaliau pakalbėsime apie naująją alternatyvą – pagalbos priimant sprendimus institutą – kaip jis turi veikti, ko juo siekiama, ir kodėl tai tinkamiausias būdas, siekiant užtikrinti orų asmenų su negalia gyvenimą bei jų teises?

Susirinkimų laisvė

marchingpng_effectedSiekdama viešai išreikšti savo poziciją, protestus ar reikalavimus politikiams, visuomenė vis aktyviau naudojasi susirinkimų laisve. Įstatymai įtvirtina visų teisę rinktis į taikius susibūrimus, ir valstybė turi pozityvią pareigą užtikrinti šios teisės įgyvendinimą.

Praktika yra parodžiusi, jog dažnai valstybės pareigūnai, savivaldybių tarnautojai bei policijos pareigūnai stokoja tiek patirties, tiek žinių, įgalinančių šios gyvybiškai svarbios demokratijai politinės teisės užtikrinimą.

Siekdami prisidėti prie šios teisės tinkamo įgyvendinimo, ŽTSI organizuoja ir vykdo mokymus „Teisė į taikių susirinkimų laisvę: teisiniai standartai bei praktinis įgyvendinimas“, kurių metu dalyviai ne tik supažindinami su tarptautiniais žmogaus teisių standartais, Lietuvos teisės aktais bei teismine praktika, įgyvendinant teisę į taikių susirinkimų laisvę, bet ir nagrinėja praktines užduotis, derina interesus bei sprendžia dėl susirinkimų laisvės įgyvendinimo.

Privataus gyvenimo gerbimas ir šeimos samprata

vaikaiDažnai viešojoje erdvėje girdime, kas yra ir kokia turėtų būti tikra šeima. 2008 m. Lietuvos Respublikos Seimas netgi bandė šeimos sampratą įtvirtinti priimdamas Valstybinę šeimos politikos koncepciją, kurią vėliau prieštaraujančia Konstitucijai pripažino Lietuvos Konstitucinis Teismas.

Šiandien, tiek Konstitucinis Teismas, tiek Europos žmogaus teisių teismas yra nurodę, jog šeima – tai de facto santykiai. Šio kurso metu, žvelgdami per teisės į privataus gyvenimo gerbimą prizmę, kalbėsime, apie šeimos sampratą, šeimos sąvokos ribas, formos ir turinio santykį, šeimos narius, ir jų teises ir pareigas. Tai pat atsigręšime šiek tiek į istoriją ir šeimos sampratos ir reikšmės kaitą skirtingais istoriniais laikotarpiais.

Diskriminacija ir priekabiavimas darbe

11218868_10153923416415283_4563514527850518649_nDiskriminacija – tai lotyniškas terminas, reiškiantis nesąžiningą elgesį (teisių suvaržymą arba atėmimą) su asmeniu ar asmenų grupe dėl tam tikrų to asmens savybių ar požymių, tokių kaip rasė, tautybė, kalba, kilmė, socialinė padėtis, lytis, seksualinė orientacija, religiniai ar politiniai įsitikinimai, negalia ar kt.

Diskriminacija ar priekabiavimas darbe – ypatingai pavojinga veikla, nes ja kėsinamasi ne tik į asmens orumą, bet ir sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka darbinėje erdvėje, trukdanti žmogui atlikti savo darbines funkcijas, kenkianti darbo rezultatams, pasiekimams ir net sveikatai.

Mokymai diskriminacijos ir priekabiavimo darbe tema susideda tiek iš teorinių, tiek praktinių užsiėmimų. Jų metu pristatome diskriminacijos ir priekabiavimo sąvoką, rūšis ir pagrindus. Kalbame apie kiekvieno mūsų nuostatas, visuomenėje egzistuojančius patriarchalinius ir lyčių stereotipus, keliame vaidmenų bei atsakomybių tarp moterų ir vyrų visuomenėje pasidalijimo klausimą.

Taip pat šio kurso metu įgaliname žmones atpažinti, koks elgesys yra laikomas diskriminaciniu ar priekabiavimu, todėl neteisėtu, bei ką daryti susidūrus su tokiomis situacijomis praktikoje, t. y. savo darbinėje aplinkoje.

Nukentėjusiųjų teisės

3979656353_b08052ff0e_oEuropos Sąjungos Nusikaltimo aukų teisių direktyva (Direktyva 2012/29/ES) turėjo būti perkelta į Lietuvos teisinę bazę iki 2015 m. lapkričio 15 d.

Šie mokymai skirti ne tik išsamiai supažindinti su pačia Nusikaltimo aukų teisių direktyva, bet ir su aukos poreikiais, jų vertinimu baudžiamojo proceso metu bei standartais bendraujant su auka, ją apklausiant ar atliekant kitus procesinius veiksmus.

Šie mokymai daugiausiai skirti teisėsaugos pareigūnams, policininkams, prokurorams, teisėjams, advokatams ir kitiems specialistams, tiesiogiai susiduriantiems su nukentėjusiuoju asmeniu ar jo šeima baudžiamojo proceso metu.

Ekspertinės išvados teismams

ŽTSI rengia ir pristato ekspertines išvadas Lietuvos ir užsienio teismams tokiais žmogaus teisių klausimais kaip diskriminacija, neapykantos nusikaltimai, vaizdo stebėjimas, suėmimo taikymas, sąlygos laisvės atėmimo vietose ir kiti.

Tyrimai ir publikacijos

ŽTSI atlieka teisinius tyrimus įvairiais žmogaus teisių klausimais, taip pat tyrimus dėl žmogaus teisių teisinio ir praktinio įgyvendinimo Lietuvoje. Šių tyrimų pagrindu ŽTSI rengia studijas, ataskaitas ir kitus leidinius.

ŽTSI atlikti tyrimai ir leidiniai.

Paskaitos ir pristatymai

ŽTSI organizuoja ir veda paskaitas žmogaus teisių įgyvendinimo Lietuvoje klausimais, taip pat žmogaus teisių situacijos, žmogaus teisių institucijų sistemos ir jų veiklos Lietuvoje pristatymus

Teisės aktų rengimas

ŽTSI dalyvauja rengiant įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, konsultuoja, teikia pastabas ir pasiūlymus tokiems teisės aktų projektams, taip pat išvadas dėl jų atitikimo Europos žmogaus teisių konvencijos ar kitų tarptautinių žmogaus teisių dokumentų nuostatoms bei tarptautiniams standartams

Pareiškimų Europos žmogaus teisių teismui rengimas

Rengiame ir teikiame pareiškimus Europos žmogaus teisių teismui dėl Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatų pažeidimo. Atstovaujame pareiškėjus viso proceso metu, teikiame papildomus paaiškinimus, atsakymus Teismui, atsiliepimus į Vyriausybės poziciją.

Baudžiamoji teisė ir procesas

Skundų teismui dėl suėmimo paskyrimo, pratęsimo rengimas

Skundų dėl kitų pritaikytų procesinių prievartos priemonių rengimas

Skundų  dėl prokurorų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų, tyrėjų veiksmų rengimas

Ieškinių dėl turtinės ir neturtinės žalos baudžiamojoje byloje rengimas

Žalos atlyginimas dėl neteisėtų valstybės veiksmų

Teikiame konsultacijas dėl patirtos žalos dėl neteisėtų valstybės veiksmų (dėl neteisėto suėmimo, neteisėto sulaikymo, diskriminacijos ir kt.) atlyginimo

Rengiame prašymus Teisingumo ministerijai dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto kardomojo kalinimo (suėmimo), neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto paskyrimo, atlyginimo

Rengiame skundus Seimo kontrolierių įstaigai ir kitoms valstybės institucijoms

Rengiame ieškinius teismui

Atstovaujame teisme administraciniame procese

Rengiame pareiškimus Europos žmogaus teisių teismui

Atstovaujame Europos žmogaus teisių teisme

Rengiame pareiškimus Jungtinių Tautų komitetams

Atstovaujame Jungtinių Tautų komitetuose

Teisė į informaciją

Teikiame konsultacijas dėl teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų

Rengiame skundus Seimo kontrolierių įstaigai

Rengiame ieškinius teismui

Atstovaujame teisme administraciniame procese

Rengiame pareiškimus Europos žmogaus teisių teismui

Atstovaujame Europos žmogaus teisių teisme

Rengiame pareiškimus Jungtinių Tautų komitetams

Atstovaujame Jungtinių Tautų komitetuose

Teisė į saviraišką, susirinkimų ir asociacijos laisvę

Teikiame konsultacijas žodžio laisvės ir jos ribojimo klausimais

Konsultuojame teisės jungtis į profsąjungas ir joms priklausyti klausimais

Teikiame išvadas neapykantos kurstymo bylose

Rengiame skundus Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai

Rengiame ieškinius teismui

Atstovaujame teisme administraciniame procese

Rengiame pareiškimus Europos žmogaus teisių teismui

Atstovaujame Europos žmogaus teisių teisme

Rengiame pareiškimus Jungtinių Tautų komitetams

Atstovaujame Jungtinių Tautų komitetuose

Teisė į privatų gyvenimą ir duomenų apsaugą

Teikiame konsultacijas visais teisės į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugos klausimais (dėl teisės į atvaizdą; garbės ir orumo pažeidimų; vaizdo stebėjimo, stebėjimo darbo vietoje ir kt. klausimais)

Rengiame skundus Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai

Rengiame ieškinius teismui

Atstovaujame teisme administraciniame procese

Rengiame pareiškimus Europos žmogaus teisių teismui

Atstovaujame Europos žmogaus teisių teisme

Rengiame pareiškimus Jungtinių Tautų komitetams

Atstovaujame Jungtinių Tautų komitetuose

Diskriminacija

Teikiame konsultacijas diskriminacijos visais pagrindais klausimais

Rengiame skundus Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai

Rengiame ieškinius teismui

Atstovaujame teisme

Organizuojame ir vedame mokymus diskriminacijos teisės klausimais

Rengiame pareiškimus Europos žmogaus teisių teismui

Atstovaujame Europos žmogaus teisių teisme

Rengiame pareiškimus Jungtinių Tautų komitetams

Atstovaujame Jungtinių Tautų komitetuose