Nevyriausybinės organizacijos: siūloma nauja pagalbinio apvaisinimo tvarka žaloja moterų sveikatą

15 gruodžio, 2016

Susirūpinusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pateiktomis Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisomis, Žmogaus teisių organizacijų koalicija (ŽTOK) ir kitos nevyriausybinės organizacijos kreipėsi į Seimo ir Sveikatos reikalų komiteto narius. Pusšimtis institucijų parlamentą ragina nepritarti konservatyviems siūlymams ir nuo sausio leisti įsigalioti dar rugsėjį priimtam įstatymo variantui.

Raginama neriboti donorystės, lytinių ląstelių įvežimo ir išvežimo, bei sukuriamų embrionų skaičiaus

Seimui nusiųstame dokumente iškeliami lytinių ląstelių donorystės, jų įvežimo/išvežimo, embrionų sukūrimo ir implantacijos klausimai. Nevyriausybinės organizacijos mano, kad donoro teisė gauti kompensaciją už patirtas išlaidas nėra tapati lytinių ląstelių komercializacijai, todėl skatina iš įstatymo neišbraukti šios nuostatos. Taip įgyvendinamas ES Direktyvos straipsnis, skatinantis donorystę.

Anot nevyriausybininkų, nėra aiškus draudimo įvežti ar išvežti lytines ląsteles tikslas. Ši galimybė turėtų būti paliekama, nes ji gali būti vykdoma teisėtai sudarius susitarimus tarp skirtingų šalių lytinių ląstelių bankų. Ją panaikinus, siaurėja donoro pasirinkimo galimybės.

Nevyriausybinės organizacijos įsitikinusios, kad nuostata „Embrionų sukurti leidžiama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą, bet ne daugiau trijų“ varžytų moterų teisę į jų kūno integralumą ir tinkamą sveikatos apsaugą. Iš tokio embrionų sukūrimo reglamentavimo kyla išvada, kad į moters organizmą turėtų būti implantuojami netgi negyvybingi embrionai. Visų trijų embrionų perkėlimas sukeltų realų pavojų moters sveikatai, nes didintų daugiavaisio nėštumo riziką. Toks sprendimas taip pat pažeistų ir moters teisę į reprodukcinę autonomiją.

Projekto iniciatoriai pamiršo, kad Lietuvoje galioja žmogaus teisės

Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) advokacijos vadovė Mėta Adutavičiūtė mano, kad projekto iniciatoriai, ko gero, pamiršo, jog šalyje galioja žmogaus teisės. Moterys negali būti verčiamos kęsti nereikalingų ir skausmingų procedūrų. „Joms taip pat garantuojama teisė pačioms planuoti, kiek ir kada susilaukti vaikų. Siūlomos pataisos šias teises iš jų tiesiog atimtų. Italijos konstitucinis teismas dar 2009 metais konstatavo, kad tokios pačios nuostatos Italijos pagalbinio apvaisinimo įstatyme pažeidė moterų teises. Embriono apsauga nepagrįstai buvo iškelta aukščiau moters interesų. Tikimės, kad Seimas į tai atsižvelgs ir nebekeis jau priimto įstatymo, kuris gerai vertinamas tiek pacientų, tiek gydytojų“ – teigia ji.

„Įstatymo projekto iniciatoriams nerūpi, kad Lietuvoje yra daugybė žmonių, galimybės susilaukti vaikų laukusių daugiau nei dešimtmetį. Rugsėjį priėmus Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, jie pagaliau pradėjo ruoštis pagalbinio apvaisinimo procedūroms. Nauja iniciatyva, siekianti uždrausti embrionų šaldymą, apriboti jų skaičių, yra smūgis šių šeimų teisei į privatų gyvenimą ir jų ilgai puoselėtoms viltims”, – kalba Lietuvos žmogaus teisių centro (LŽTC) direktorė Birutė Sabatauskaitė.

„Visi režimai pradeda nuo moterų kūno nusavinimo”

Lygių galimybių plėtros centro (LGPC) ekspertė Margarita Jankauskaitė apgailestauja, kad, metant kaltinimus dėl tariamo suinteresuotumo nelegalia prekyba embrionais, diskredituojama medikų bendruomenė. Pasak jos, taip gniaužiama bet kokia medicinos mokslo pažanga.

„Negaliu susitaikyti su tuo, kad bandoma drastiškai kištis į privatų žmonių gyvenimą, moters kūną paverčiant manipuliacijų objektu ir taip siekiant politinio populizmo. Dabar kėsinamasi į pagalbą susilaukti vaikų norinčioms moterims. Tačiau tai – tik generalinė repeticija ruošiat platesnio masto puolimą prieš reprodukcines moterų teises – mūsų prigimtinę teisę spręsti, ką daryti su savo kūnu. Tai – kiekvieno progresyvaus žmogaus kova. Istorija rodo, kad visi režimai pradeda nuo moterų kūno nusavinimo, o baigia žodžio, susirinkimų laisvės ir demokratijos užgniaužimu“, –  perspėja M. Jankauskaitė.

Kreipimąsi patvirtino ŽTSI, LŽTC ir LGPC. Dokumentą taip pat palaiko kitos ŽTOK narės: nacionalinė LGBT teisių organizacija „LGL“, „Psichikos sveikatos perspektyvos“, Lygių galimybių plėtros centras, Romų visuomenės centras, Tolerantiško jaunimo asociacija, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ir dar 41 nevyriausybinė organizacija.